- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- eI-10877-561/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07450-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- V. Z.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui V. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. Z. 377,15 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 20,07 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai, Nuostatai), patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818, atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
Pagal Rinkliavos nuostatų 8 punktą, Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys, todėl šiuo atveju atsakovas privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatuose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 198,88 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2018 m. vasario 7 d.); Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 209,45 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2015-05-28).
Nurodo, kad, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti pranešimai, tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo. Pažymi, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 377,15 Eur, už 2020 metus – 44,71 Eur; už 2021 metus – 195,43 Eur; už 2022 metus – 137,01 Eur. Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti 20,07 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą su prašymu nesutinka ir nurodo, kad 2019 m. balandžio mėn. pareiškėjos elektroninėje sistemoje pastebėjo, kad statybos objekto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Objektas), yra taikomas rinkliavos mokestis. Nurodo, kad Objektas nėra tinkamas gyventi ir jam suteiktas statybų objekto statusas, nedelsiant pateikė pareiškėjai prieštaravimus dėl rinkliavos mokesčio taikymo. Iš viso pareiškėjai pateikė 9 prieštaravimus.
Šalies argumentai
Į visus teiktus prieštaravimus buvo pateikti šabloniški atsakymai, kad užpildžius prašymo formą L2 yra galimybė teikti prašymą dėl rinkliavos mokesčio kintamosios dalies netaikymo. Atsakovo tokie atsakymai netenkino, nes, atsakovo teigimu, jis, kaip Objekto savininkas, nėra komunalinių atliekų turėtojas, todėl mokesčio mokėti neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje nurodoma, kad už nebaigtos statybos objektus rinkliava negali būti skaičiuojama (LVAT 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje A-556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-297/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.).
Teisme gauti pareiškėjos papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Nuostatų 3 punkte nustatyta, jog rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamo turto objektus (toliau – ir NTO), kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis. Nuostatų 6.6 punkte nurodoma, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo NTO savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.
Pažymi, kad LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012 ir kt.).
LVAT yra išaiškinęs, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi ar ne (LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).
Atsiliepimas
Pasisakydama dėl atsakovo atsiliepime nurodomos teisminės praktikos pažymi, kad nurodoma teismų praktika suformuota nagrinėjant ginčus, kilusius ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Nuostatų, bet dėl kitų savivaldybių tarybų sprendimų, todėl akivaizdu, jog bylų faktinės aplinkybės ir ginčo teisinis reglamentavimas nėra tapatūs. Atkreipia dėmesį, kad skirtingų savivaldybių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose numatyti skirtingi lengvatos taikymo pagrindai ir atvejai. Šiuo konkrečiu atveju Nuostatuose lengvatos taikymo galimybė numatyta tik tais atvejais, kai nebaigtos statybos objekto savininkas deklaruoja šį faktą pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. Tos pačios nuomonės laikosi ir LVAT „jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje <...> atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atlieku turėtoju“ <...> tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui“ (LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog prievolė įrodyti faktą, kad atliekos nesusidaro tenka rinkliavos mokėtojui, tuo tarpu atsakovas nei VASA, nei teismui tokių įrodymų nepateikė. Mano, jog tokiu atveju, atsakovo nurodyta praktika neturėtų būti taikoma ir nėra aktuali šios bylos kontekste.
Vien aplinkybė, jog NTO yra nebaigtas statyti, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nėra ar negali būti laikomas rinkliavos mokėtoju. Pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato privalomo pastato baigtumo procento, kurį pasiekus, NTO savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priešingai, teisės aktuose aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad rinkliava taikoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems NTO, tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise valdo NTO, esantį Savivaldybės teritorijoje.
LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 pažymėjo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio NTO savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies, LVAT pažymėjo, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus. LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-451-415/2023 nurodė, jog rinkliavos mokėtojas turi pareigą sąžiningai naudotis savo teisėmis ir veikti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. tinkamai ir laiku teikti prašymus administratoriui Nuostatų nustatyta tvarka dėl Nuostatuose numatytų lengvatų taikymo.
Pažymi, jog pastovioji rinkliavos dalis negali būti kvestionuojama, nes jos mokėjimo pagrindas nesusijęs su NTO naudojimu pagal paskirtį, o atleidimui nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo atsakovas nebuvo ir nėra pateikęs Nuostatuose nurodyto prašymo bei jį pagrindžiančių dokumentų. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors atsakovas atsisako mokėti vietinę rinkliavą už NTO, kuris, pasak atsakovo, laikomas statybų objektu, tačiau jokie teisės aktai nenumato, jog nebaigtas NTO nėra apmokestinamas NTO, priešingai, teisės aktuose aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad rinkliava taikoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems NTO.
Teisme taip pat buvo gauti ir atsakovo papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjo minėtuose LVAT bylose praktika nėra susijusi su nagrinėjama situacija, nes cituojamojoje praktikoje buvo baigti ir įregistruoti pastatai. Nagrinėjamu atveju, Objektas nebaigtas statyti, todėl rinkliavos mokestis neturi būti mokamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad tiek pareiškėjai, tiek ir teismui yra pateikęs pakankamai įrodymų – nekilnojamojo turto nuotraukas, statybų leidimą bei nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kurie įrodo, kad Objektas yra ne kas kita, kaip statybų objektas. Pažymi, kad ir pati pareiškėja nenurodė, kokių įrodymų jis nepateikė. Be to, pareiškėja neginčija ne tik pateiktų įrodymų, tačiau neginčija ir fakto, kad Objektas, dėl kurio vyksta ginčas, nėra statybų objektas. Nurodo, kad negali pateikti elektros neįvedimo sutarties, nes tokia paprasčiausiai neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 377,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Rinkliavos nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 8 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas). Pastovioji Rinkliavos dalis nustatoma tokia, kad padengtų visas pastoviąsias sąnaudas, o kintamoji Rinkliavos dalis – tokia, kad padengtų visas kintamąsias sąnaudas (Rinkliavos nuostatų 46 punktas). Rinkliavos nuostatų 52 punktas nustato, kad mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys: 52.1. pastovioji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas Savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės; 52.2. kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama sekančiai: 52.2.1. kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.); 52.2.2. kai NTO rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – Administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis); 52.3. kadangi tikslus per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svoris bus žinomas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svorį padauginus iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg). Jeigu kintamosios rinkliavos dalis, apskaičiuota pagal atiduotų atliekų svorį, yra didesnė už kintamąją dalį, Administratoriaus priimtą galintį per mokestinį laikotarpį tame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime atliekamos korekcijos – nurodoma arba likusi sumokėti rinkliavos kintamosios dalies suma, arba kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime susidaręs skirtumas atimamas iš naują mokestinį laikotarpį privalomos mokėti rinkliavos; 52.4. NTO, naudojamam viešiems renginiams, neregistruotam Nekilnojamojo turto registre ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, pastovioji rinkliavos dalis apskaičiuojama pagal objektų skaičių, o kintamoji rinkliavos dalis apskaičiuojama atiduotų atliekų svorį (kg) padauginus iš kintamosios rinkliavos dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 2 lentelė); 52.5. NTO, kuriam priskirtas laikino naudojimo konteineris, pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys apskaičiuojamos pagal objektų ir priskirtų konteinerių skaičių (2 priedo 2 lentelė); 52.6. rinkliavos dydis kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime perskaičiuojamas tiems rinkliavos mokėtojams, prie kuriems priskirtų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių buvo rastos ir sutvarkytos tokios atliekos, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat statybos ir griovimo, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingos atliekos, padangos, automobilių ardymo atliekos, kitos neleistinai paliktos atliekos. Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA (Rinkliavos nuostatų 5 punktas).
Remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. birželio 23 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 198,88 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2018 m. vasario 7 d.); Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 209,45 kv. m., nuosavybės teisė nuo 2015 m. gegužės 28 d.).
Atsakovo teigimu, jis neturi pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokesčio, nes Objektas yra nebaigtas statyti (baigtumas 48 procentai) ir yra laikomas statybų objektu. Pareiškėjo teigimu, vien aplinkybė, jog NTO yra nebaigtas statyti, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nėra ar negali būti laikomas rinkliavos mokėtoju.
Teismas pažymi, kad pagal Nuostatų 8 punktą, rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėja yra teisi teigdama, kad jokie teisės aktai nenumato privalomo pastato baigtumo procento, kurį pasiekus, NTO savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tačiau teismas nori pažymėti, kad Nuostatai nustato asmenims galimybę būti atleistiems nuo kintamosios rinkliavos mokesčio dalies mokėjimo. Nuostatų 72 punkte įvardijamos taikomos lengvatos: rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies. Nuostatų 73 punktas nustato, kad rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą. Nuostatų 77 punktas nustato, kad prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios Rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie Rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Rinkliavos mokėtojas kartu su prašymu privalo pateikti ir Statybų įstatyme numatyto statybą leidžiančio dokumento kopiją.
Taigi, pacituotos Nuostatų normos aiškiai detalizuoja ir nagrinėjamu atveju kilusią ginčo situaciją – nebaigta statyba. Asmeniui, kurio NTO yra nebaigtas statyti, numato galimybę būti atleistam nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies mokėjimo. Tam, kad tokia lengvata būtų suteikta, asmuo turi pateikti prašymą bei prašymą pagrindžiančius dokumentus, nurodytus Nuostatų 78 punkte. Atsakovas teismui nurodo, kad pareiškėjai teikė net 9 prieštaravimus ir papildomus įrodymus, tačiau atsakovas teismui nenurodo ir nepateikia rašytinių įrodymų, kad pareiškėjai teikė prašymą dėl lengvatos taikymo. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos negali būti pripažintos tinkamu įrodymu, nes iš minėtų nuotraukų nėra galimybės nuspręsti, jog tai būtent ginčo objektas. Pasisakant dėl atsakovo argumento, kad jis negali pareiškėjai pateikti elektros neįvedimo sutarties, nes tokia paprasčiausiai neegzistuoja, pažymėtina, kad atsakovas turi galimybę kreiptis į elektros tiekimu užsiimančią įmonę/įstaigą, kuri išduotų pažymą, jog elektra į Objektą nėra tiekiama, kas patvirtintų, jog Objektas nėra naudojamas. Būtent atsakovui tenka pareiga pateikti prašymą dėl lengvatos taikymo ir įrodymus, kurie patvirtintų, kad Objektu nėra naudojamasi ir jame nesusidaro atliekos. Dar daugiau, atsakovas, nesutikdamas su vietinės rinkliavos mokėjimu, iš esmės niekaip nepaaiškina, kodėl turėtų nemokėti vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokesčio, kaip ir nepasisako apie kitą nekilnojamojo turto objektą, už kurį taip pat yra prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės aktų nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
Dėl atsakovo atsiliepime nurodomos teisminės praktikos pažymėtina, jog ji iš esmės buvo priimta nagrinėjant panašias bylas, tačiau ginčo situacija buvo sprendžiama kitų savivaldybių teritorijoje, galiojant visai kitiems rinkliavų nuostatams.
Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo turimą nekilnojamą turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas visą įsiskolinimą būtų sumokėjęs, todėl pareiškėjos prašymas laikomas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.
Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti jai 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus pažymėtina, jog nepaisant to, kad viešojoje informacijoje nėra pateikta detali pareiškėjos struktūra ir skyrių pavadinimai, tačiau susipažinus su administracine informacija nustatyta, kad savivaldybės įmonėje dirba direktorius, tarnybų vadovai, skyrių vadovai (6 asmenys) bei vyriausieji specialistai (49 asmenys). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai iš atsakovo V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 377,15 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 15 euro centų) vietinės rinkliavos, nesumokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 20,07 Eur (dvidešimt eurų ir 07 euro centus) delspinigių.
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.