- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- AS-245-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01085-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. Nr. (31.1)-RS2-677 „Dėl nuasmeninto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo“; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą pateikti nenuasmenintą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1897-243/2015.
Pareiškime dėl papildomo sprendimo pareiškėjas formulavo tokius reikalavimus: įpareigoti atsakovus apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo ištaisymą paskelbti viešai tokiu pačiu būdu, kokiu viešai buvo paskelbtas Tarybos sprendimas su klaida; priimti sprendimą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendime administracinėje byloje paminėtų raštų Nr. (31.1)- RST-677, Nr. (31.1)-RS-67, Nr. (31.1)-RS2-677; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. AD1-3 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir Klaipėdos miesto mero pavaduotojo 2015 m. sausio 5 d. potvarkį Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir ištaisė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo įžanginėje, aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą: vietoje „Nr. (31.1)-RST-677“ ir „Nr. (31.1)-RS-67“, nurodant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimas „Nr. (31.1)-RS2-677“.
Teismas nurodė, kad dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka. Papildomas sprendimas negali būti priimtas ir dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal visuotinai žinomą taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine tvarka arba atnaujinus procesą. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog teismas priėmė, pareiškėjo teigimu, nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas nenagrinėjo jo reikalavimų ar neištyrė įrodymų. Pareiškėjui ginti savo poziciją, nesutinkant su teismo sprendimu, nustatyta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bei proceso atnaujinimo, o ne papildomo sprendimo priėmimo, procedūra. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tokia galimybe pasinaudojo, nes teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi priimtas jo apeliacinis skundas. Teismas pažymėjo, jog analogiškus reikalavimus, reiškiamus pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo, pareiškėjas formuluoja ir apeliaciniame skunde.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo ištaisymą paskelbti viešai tokiu pačiu būdu, kokiu viešai buvo paskelbtas Tarybos sprendimas su klaida, nebuvo reiškiamas pareiškėjo skunde ir nesuformuluotas kaip savarankiškas reikalavimas. Teismas dar kartą akcentavo, kad papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų. Tokį prašymą pareiškėjo atstovas reiškė teismo posėdžių metu. Teismas pažymėjo, jog buvo padaryta 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdžio pertrauka ir atsakovų atstovė buvo įpareigota išsiaiškinti, kada buvo priimtas sprendimas. Minėti duomenys pateikti 2015 m. lapkričio 16 d. ir vertinti kaip įrodymai priimant teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjo argumentui dėl to, jog atsiliepimą į jo skundą turėjo pateikti asmeniškai Klaipėdos miesto meras ir savivaldybės administracijos direktorius, o jų atstovė nebuvo tinkamai įgaliota atstovauti atsakovus, teismas vertino kaip buvusius šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šie procesiniai klausimai buvo sprendžiami teismo posėdžiuose, kuriuose buvo tikrinami ir atsakovų atstovės įgaliojimai. Teismo vertinimu, pareiškėjas, manydamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. AD1-3 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir Klaipėdos miesto mero pavaduotojo 2015 m. sausio 5 d. potvarkis Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“ yra individualūs administraciniai aktai, sukeliantys jai teisines pasekmes, galėjo juos ginčyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau to nedarė, todėl šie aktai nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendime minimi raštai Nr. (31.1)-RST-677, Nr. (31.1)-RS-67, Nr. (31.1)-RS2-677 yra pareiškėjo ginčytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimas (raštas) Nr. (31.1)-RS2-677. Nurodant ginčijamo rašto numerį padaryta rašymo apsirikimo klaida, kurią teismas ištaisė, vadovaudamasis ABTĮ 94 straipsnio 2 dalimi, nurodydamas, jog teismo sprendimo įžanginėje, aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje vietoje „Nr. (31.1)-RST-677“ ir „Nr. (31.1)-RS-67“ turi būti nurodyta „Nr. (31.1)-RS2-677“.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, konstatavo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1897-243/2015 išnagrinėti ir išspręsti visi pareiškėjo šioje byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl nėra ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų.
Atsisakymas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, teismo vertinimu, reiškia baigtinį veiksmą, nesukeliantį pareigos pirmosios instancijos teismui pačiam atlikti tolesnius veiksmus ar įpareigoti juos atlikti kitus subjektus, todėl teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų priimti atskirąsias nutartis.
II.
Atskiruoju skundu pareiškėjas Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti, panaikinti, įpareigoti atsakovus apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo ištaisymą paskelbti viešai tokiu pačiu būdu, kokiu viešai buvo paskelbtas Tarybos sprendimas su klaida; priimti sprendimą dėl raštų Nr. (31.1)- RST-677, Nr. (31.1)-RS-67, Nr. (31.1)-RS2-677; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. AD1-3 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. AD1-3792 bei Klaipėdos miesto meto pavaduotojo A. Š. 2015 m. sausio 5 d. potvarkį Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“, dėl atskirajame skunde nurodytų pažeidimų priimti atskirąsias nutartis, atskirąjį skundą nagrinėti kartu su pateiktu apeliaciniu skundu viename teismo posėdyje, nuspręsti šią administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjas dėsto iš dalies tuos pačius teiginius kaip ir skunde bei pareiškime pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad viešai prieinamoje informacijoje yra nurodyti klaidingi duomenys apie bylą (neteisingai nurodytas bylos dalykas, dalyviai), akcentuoja, kad prašė priimti sprendimą dėl visų raštų, nurodytų teismo priimtame sprendime. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus vardu atsiliepimą pateikė tam tinkamai neįgaliotas asmuo. Nesutinka su teismo teiginiu, jos pareiškėjas prašė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad dėl ginčijamo sprendimo priėmimo būtina informuoti prokurorą ir teismui priimti atskirąją nutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės direktorius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad byloje nebuvo pagrindo priimti papildomo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Sprendžiant klausimą, ar šioje buvo pagrindas priimti papildomą sprendimą, pirmiausia pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Taigi papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.).
Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. Nr. (31.1)-RS2-677 „Dėl nuasmeninto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo“; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą pateikti nenuasmenintą sprendimą (b. l. 4–5).
Šiuos savo reikalavimus pareiškėjas išdėstė aiškiai ir konkrečiai, taip pat prie skundo pridėjo ginčijamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-677 „Dėl nuasmeninto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo“ kopiją (b. l. 8).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendime vertino pareiškėjo ginčijamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-677 teisėtumą ir konstatavo, kad šis administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti bei tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti nenuasmenintą sprendimą.
Pareiškėjas pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo bei atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimus ir dėl raštų Nr. (31.1)- RST-677, Nr. (31.1)-RS-67, Nr. (31.1)-RS2-677.
Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjas anksčiau nurodytų aktų teisėtumo ir pagrįstumo skunde neginčijo, jų kartu su skundu teismui nepateikė.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartyje ištaisė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo įžanginėje, aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą: vietoje „Nr. (31.1)-RST-677“ ir „Nr. (31.1)-RS-67“, nurodant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimas „Nr. (31.1)-RS2-677“.
Kaip matyti iš šių pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties motyvų bei 2015 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ginčijamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-677 „Dėl nuasmeninto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo“, padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas ginčijamo sprendimo numerį.
Aptartos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčas pirmosios instancijos teisme vyko tik dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-677 teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė argumentus, kuriais vadovaudamasis, padarė konkrečias išvadas dėl skundžiamo atsakovo akto bei reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus ir 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje suformulavo dėl jo aiškų patvarkymą, t. y. Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš esmės išsprendė pareiškėjo materialinį teisinį reikalavimą ir išnagrinėjimo bylą visa apimtimi.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks rašymo apsirikimas, koks buvo aptartas anksčiau, neatitinka ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų tenkinti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą pasisakyti dėl raštų Nr. (31.1)- RST-677, Nr. (31.1)-RS-67, Nr. (31.1)-RS2-677, kurių pareiškėjas teismui neskundė.
Atsižvelgiant į tai, analizuojamu atveju nėra nei vienos ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įpareigoti Klaipėdos apygardos administracinį teismą priimti byloje papildomą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartyje aiškiai išdėstė savo poziciją, ją grindė teisingais motyvais ir padarė pagrįstą išvadą pareiškėjo pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinti.
Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu, šiame atskirajame skunde bei pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo dėsto aplinkybes, susijusias su skundo reikalavimų tenkinimu, tačiau šios aplinkybės gali būti įvertinamos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacijos teise pasinaudojo, pateikė apeliacinį skundą ir 2016 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi šis skundas buvo priimtas bei persiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo paaiškinimai, susiję su faktinių bylos aplinkybių vertinimu bei kitais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo teisėtumo aspektais, bus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjimo dalykas, todėl šiais klausimais teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. AD1-3 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. AD1-3792 bei Klaipėdos miesto mero pavaduotojo A. Š. 2015 m. sausio 5 d. potvarkį Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad papildomas sprendimas gali būti priimamas tik dviem ABTĮ įtvirtintas atvejais, t. y. jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas arba jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Atsižvelgus į tai, nei pirmosios instancijos teismas, nei juo labiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdami dėl papildomo sprendimo priėmimo būtinumo, negali pasisakyti dėl administracinių aktų, kurių teisėtumas ir pagrįstumas byloje nebuvo ginčijamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamų atsakovų bei jų atstovų klausimus sprendė 2015 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 34–35) ir 2015 m. spalio 27 d. (b. l. 49–52) teismo posėdžių metu ir dėl pareiškėjo pastabų pasisakė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentus šiais klausimais gali nurodyti teikdamas apeliacinį skundą.
Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti kartu su pateiktu apeliaciniu skundu viename teismo posėdyje bei nuspręsti šią administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pagal ABTĮ 150 straipsnio 2 dalį, teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka negrindžia jokiais argumentais, o teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų skirti bylą pagal pareiškėjo atskirąją skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys į tai, kad atskirųjų skundų institutas taikomas ginčijant pirmosios instancijos teismo nutartis, priimtas bylos nenagrinėjant iš esmės ir sprendžiant tam tikrus specifinius procesinius klausimus. Tuo tarpu apeliacinis skundas yra teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla yra išnagrinėjama iš esmės. Atsižvelgiant į tai, bylos pagal pateiktus atskiruosius skundus ir apeliacinius skundus yra nagrinėjamos atskirai, todėl pareiškėjo prašymas atskirąjį ir apeliacinį skundus nagrinėti kartu yra atmetamas.
Pareiškėjas pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo (b. l. 87) bei atskirajame skunde prašė teismo ABTĮ 109 straipsnyje įtvirtinta tvarka kreiptis į prokurorą ir priimti atskirąją nutartį.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek, atitinkamai, ir apeliacinės instancijos teismas pareiškimą dėl papildomo sprendimo nagrinėja pagal ABTĮ 95 straipsnyje tvirtintas ribas – t. y. sprendžia, ar yra pagrindas byloje priimti papildomą sprendimą. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimo dėl papildomo sprendimo netenkino, kadangi visi pareiškėjo reikalavimai buvo išnagrinėti ir dėl jų priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas. Priimdamas šį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo byloje priimti atskirąją nutartį. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, pareiškėjas savo argumentus gali išdėstyti apeliaciniame skunde. Tačiau ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nepadarė išvados, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ar asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus ir dėl to nepriėmė atskirosios nutarties, ar nenustatė proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, negali būti pagrindas tenkinti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje 2016 m. sausio 22 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytos ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos priimti papildomą sprendimą, ir pagrįstai atsisakė tenkinti Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pareiškimą, todėl ši Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.