Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Vidai Butiškienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam K. J. , gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-03-12 nuosprendžio, kuriuo K. J.:

nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio liudytojui V. S. ) 40 MGL (5000 litų) bauda;

išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. (dėl poveikio liudytojui J. P. ) jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gegužės 24 d. laikotarpiu nuo 19 val. 15 min. iki 19 val. 55 min. prie degalinės „Statoil“, esančios Rūtų gatvėje Alytaus mieste, iš anksto, t. y. 2006 m. gegužės 21 d. paskambinęs mobilaus ryšio telefonu ir įkalbinęs susitikti V. S. , davusį liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00015-03, kurioje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo sukčiavimo būdu ir jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su liudytoju V. S. , susitikimo metu siekė paveikti liudytoją V. S. -žadėdamas atlygį, primygtinai įkalbinėjo ir prašė, kad šis Vilniaus m. 2 apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00015-03 duotų melagingus parodymus kaltinamojo K. J. naudai apie UAB (duomenys neskelbtini) krovinių pervežimą:

kaltinamasis prašė pasakyti, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju dirbusiam liudytojui V. S. sakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) krovininiai automobiliai nevyksta pervežti krovinių, nes Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ neišduoda UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinių pervežimų dokumentų TIR CARNET, nors iš tikrųjų kaltinamasis V. S. to nesakė ir V. S. nežinojo priežasties, kodėl įmonės krovininiai automobiliai nevyksta pervežti krovinių,

be to, kaltinamasis prašė pasakyti, kad jis skambino V. S. į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad jis bendrovėje jau nedirba, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) šeimininkas liepė jam (kaltinamajam) išleisti dar tris automobilius atvežti krovinių, o V. S. į reisą išleis kitas žmogus, nors iš tikrųjų kaltinamasis V. S. neskambino ir tokios informacijos nebuvo pasakęs, V. S. nieko nežinojo apie tris reisus, o pervežti krovinius jį išleido žmogus, prisistatęs nauju UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku,

be to, kaltinamasis prašė pasakyti, kad jiems su V. S. pirmą kartą susitikus ir susipažinus, kaltinamasis V. S. prisistatė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nors iš tikrųjų kaltinamasis V. S. prisistatė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku.

Neaišku, kokią reikšmę ir galią teismas suteikė faktiniams duomenims, pripažintiems įrodymais, nes jis juos nuosprendyje tik trumpai pamini, neaišku, koks įrodymas kokią nusikalstamą aplinkybę pagrindžia. Sugretinus 2006-07-20 telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą su 2006 gegužės 21-24 dienų suvestine Nr. 1 matyti, kad vyriausiasis tyrėjas E. G. manipuliuoja frazėmis, protokole atspindėdamas tai, ko nėra suvestinėje. Pagal suvestinę jis liudytojui V. S. pasakė „norėjau susitikti, tada pakalbėti su tavimi, biškį reikia, truputį“, o protokole rašoma kad jis „K. J. pokalbio metu siūlo V. susitikti, tačiau V. pasako...K. J. siūlo susitikti kitą dieną...“ Aiškina, kad jei tikėti suvestine Nr. 1, jis tik konstatuoja buvusį faktą, kad norėjo susitikti. Šiais žodžiais jis nerodo visiškai jokios iniciatyvos. Tyrėjas taip pat iškreipia ir likusią pokalbio dalį, tai daro tendencingai, rašo norimus faktus. Iš suvestinės aišku, kad ne jis, o pats V. S. inicijuoja susitikimą, siūlo susitikimo variantus.

2006-07-20 d. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas negali būti laikomas įrodymu šioje byloje, nes jis buvo daromas siekiant gauti duomenų dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 154 str. 1 d., tačiau dėl šios veikos jis nebuvo įtariamas. Protokolas surašytas pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo G. P. 2006-05-09 nutartį. Nutarties surašymo metu toks teisėjas G. P. nedirbo. Dirbo teisėjas V. P. , tačiau jo 2006-05-09 nutarties nėra. Niekuomet nebuvo ir protokole minimos baudžiamosios bylos Nr. 38-1-0074-05. Baudžiamojoje byloje nėra ir negali būti leidžiama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė tiriant nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnyje. Teismas, nuosprendyje neargumentuodamas, jo ir V. S. telefoninio pokalbio garso įrašą, atsisakydamas tą įrašą tirti, remiantis tik išvestiniais LKPB NTVV vyriausiojo tyrėjo E. G. sukurtais įrodymais, pripažino šią jį įkaltinančią faktinę aplinkybę. Todėl daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų kurie pagrįstų jo kaltę.

2006-05-24 slapto sekimo protokolas ir jo priedai visiškai neatitinka BPK 179 str. 2 d. reikalavimų, nes nenurodyta, kas konkrečiai atliko slaptą sekimą. 2006-05-24 slapto sekimo protokolas ir Alytaus miesto ir rajono PK KP OVS viršininko Š. M. 2006-05-24 pažyma Nr. 17-135 patvirtina, kad sekė ne LKPB NTVV pareigūnai. Tas pats slapto sekimo protokolas nurodo, kad sekė Lietuvos policijos OV tarnybos pareigūnai, o toje pačioje viršininko Š. M. pažymoje nurodoma, kad sekė Alytaus miesto ir raj. PK KP OVS pareigūnai. Šį protokolą surašė asmuo, kuris nei pats atliko šį tyrimo veiksmą, nei padėjo asmeniui atlikusiam šį tyrimo veiksmą. Vyriausiasis tyrėjas E. G. teigė tik organizavęs ir stebėjęs šį tyrimo veiksmą. Nenurodyta slapto sekimo, kaip tyrimo veiksmo atlikimo vieta (jei ta vieta Vilnius, kaip slapto sekimo protokole pažymėta po datos, tai ši vieta yra neteisinga). Nenurodytos panaudotų techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka. Atkreipia dėmesį, kad 2006-05-24 slapto sekimo protokole nurodytos techninės priemonės, kurių naudoti neleido ikiteisminio tyrimo teisėjas - fotoaparatas „Canon", tačiau juo padarytos nuotraukos pridėtos, kaip priedas prie protokolo. Be to, nuotraukas pridėjo ne E. G. , o LKPB NTVV 3-iosios valdybos 1-ojo sky­riaus vyresnioji tyrėja V. Ž. . Atliekant slaptą sekimą buvo naudotos ir tokios techninės priemonės, kurios nenurodytos 2006-05-24 slapto sekimo protokole. Atsižvelgiant į tai, nesuprantamas nuosprendžio teiginys, kad tam tikros melagingos informacijos įrašymas į slapto sekimo protokolą (o ne įrašymas į slapto sekimo protokolą fakto, kad buvo naudotos ne viena, o dvi vaizdo kameros ir yra melagingos informacijos perteikimas teismui) nėra esminis šio įrodymo ga­vimo tvarkos pažeidimas. Protokolo nepasirašė nei šį tyrimo veiksmą atli­kęs asmuo, nei kiti asmenys, dalyvavę atliekant šį tyrimo veiksmą. Do­kumentas, pavadintas „Stenograma pokalbio tarp K. J. ir V. S. , įvykusio 2006-05-24 Alytaus mieste, atlikto slapto K. J. sekimo metu“, yra nurodytas kaip priedas prie 2006-05-25 slapto sekimo protokolo. Šis priedas be paties protokolo neturi jokios teisinės reikšmės, o 2006-05-25 slapto sekimo protokolas teismui nėra pateiktas. E. G. aiškino, kad suklysta data, bet jo aiškinimu nėra pagrindo tikėti dėl aukščiau minimų jo parodymų nekonkretumo.

Nuosprendyje nurodytos tiesos neatitinka esa­mos slapto sekimo protokolo turinio charakteristikos, galutinis sprendimas dėl slapto sekimo protokolo teisėtumo ir šio įrodymo patikimumo motyvuojamas galiojantiems Lietuvos įs­tatymams prieštaraujančiais argumentais. Slapto sekimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal BPK normas. Teismas institucijų, atlikusių šiuos sekimo veiksmus, procesinės kompetencijos ir įgalinimų atliekant slaptą sekimą neįvertino BPK atžvil­giu. Aukščiau minėtų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visuma leidžia daryti išvadą, jog teisme ištirti faktiniai duomenys neleidžia aiškiai ir tiksliai atsakyti į klausimą, kaip buvo fiksuojamas jų 2006-05-24 susitikimas ir pokalbis, kokia procesinė šio susitikimo fiksavimo forma. Todėl teismui pateiktais dokumentais, kurie, esą, pagrindžia ar turi pagrįsti slapto sekimo veiksmą ir jo rezultatus, negali būti operuojama įrodinėjimo procese. Tai neleistini įrodymai.

Tiriant nusikalstamą veiką numatytą BK 233 str. 1 d., slapti tyrimo veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės yra neleistini. Todėl duomenys gauti atlikus šiuos procesinius veiksmus vadovaujantis BPK 20 str. 4 d. negali būti naudojami įrodinėjimo procese.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo tei­sėjas E. Z. 2006-05-04 nutartimi leido atlikti slaptus tyrimo veiksmus tik sie­kiant rinkti įrodymus dėl sunkios nusikalstamos veikos ir neleido rinkti įrodymų siekiant ištirti nesunkią nusikalstamą veiką. Todėl gauti faktiniai duomenys negalėjo būti įrodymais byloje dėl nusikaltimo numatyto BK 233 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas leido nuo 2006-05-04 iki 2006-05-10 atlikti prieš jį visų jų tarpusavio pokal­bių vaizdo ir garso įrašymą. Tačiau jų pokalbį liudytojas V. S. slapta įrašinėjo pasibaigus teismo leidimui. Toks elgesys neteisėtas.

Apibendrinant darytina išvada, kad visi faktiniai duomenys, kuriais grindžiamas nuosprendis, yra gauti pažeidžiant BPK reikalavimus.

K. J. pareikštam įkaltinamam faktui pagrįsti teismas teturi tik vieną informacijos šaltinį – V. S. ir jo žodžius. Iš nuosprendžio neaišku, kokius iš trijuose iki­teisminiuose tyrimuose liudytojo V. S. duotus parodymus teismas vertino juos kaip jį įkaltinančiais įrodymais. Remiantis BPK 301 str. 1 d. nuos­prendis gali būti pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posė­dyje. Teisme apskritai nebuvo tirta informacija, kurią liudytojas V. S. perteikė ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00015-03 metu.

Sulyginus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-297/2008 esančius skirtingus faktinės in­formacijos šaltinius (faktinius duomenis) aiškiai matyti, kad duodamas paro­dymus, tiek atsakydamas į pateiktus klausimus liudytojas V. S. kalba netie­są, mėgina įvairiai išsisukinėti. Jo parodymai, duoti 2007-05-23 vykusiame teisiamajame posėdyje, yra visiškai neinformatyvūs ir nepagrindžia nė vienos įkalti­namos faktinės aplinkybės. Todėl yra pagrindas išvadai, kad V. S. atliko prieš apeliantą slaptą tyrimą, neatskleisdamas savo tikrosios tapatybės, ir neteisėtai fiksavo jųdviejų pokalbį.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apylinkės teismas neišsamiai ištyrė tiesos šioje byloje nustatymui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl ko yra pažeistas baudžiamojo proceso principas – nekaltumo prezumpcija, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes jame padarytos išvados dėl K. J. padarytos nusikalstamos veikos yra pagrįstos neišsamiai ir šališkai ištirtais ir neteisingai įvertintais įrodymais.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde išskiria šiuos apelianto esminius motyvus: kad liudytojo S. parodymus sieja su kitoje byloje duodamais parodymais, ir kad apylinkės teismas turėjo laukti kito procesinio sprendimo Vilniaus 1-jame apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje; kad teismas buvo šališkas ir nenusišalino pareiškus nušalinimą; kad nenustatyta kokiomis priemonėmis užfiksuotas pokalbis tarp liudytojo V. S. ir kaltinamojo K. J. ; kad sekimas K. J. neteisėtas; kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai neteisėti; kiti apeliacinio skundo argumentai yra teoriniai samprotavimai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai K. J. pripažino kaltu, padarius BK 233 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 233 str. 1 d. ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia kaltinamajam teisę duoti parodymus (BPK 22, 272 straipsniai), kurie, kaip ir kiti faktiniai bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti ištirti ir įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-203/2007)

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimą dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo išvados BPK 305 straipsnio išvardintais klausimais turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, jų visuma.( Nr. 2K-189/2006)

Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams bei jų vertinimui. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. punktas).( 2K-333/2007) Teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus.

Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. „Kad teismo nuosprendis, kaip didžiausias teisinės galios procesinis dokumentas, galėtų įgyvendinti savo misiją, jis turi būti teisėtas, pagrįstas, teisingas ir įtikinantis. Teisėtas gali būti tik toks nuosprendis, kuriuo yra tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Pagrįstas bus tik toks nuosprendis, kuris priimtas remiantis visomis bylos aplinkybėmis, o jo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teisingas bus tik toks nuosprendis, kurį priėmęs teismas yra bešališkas, kuriuo yra nustatytas tikrasis kaltinamojo kaltumas ir kuriuo paskirta teisinga bausmė. Įtikinantis nuosprendis visuomenės yra suvokiamas kaip teisėtas, pagrįstas ir teisingas, tokio nuosprendžio teisinė išraiška yra motyvavimas – tai yra nuosprendyje yra aiškiai ir tiksliai parodyta, kokiais konkrečiais įrodymais pagrįstos visos teismo išvados ir sprendimai“.

BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.( 2K-49/2006)

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi LR BPK 20 str. ir BPK 301str. nuostatomis.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esamus duomenis, nenustatė LR BPK 58str. nustatytų pagrindų, kuriems esant teisėjas negali nagrinėti bylos. Taip pat nenustatė šio straipsnio 1dalies 4 punkte numatytų aplinkybių, kurioms esant galima daryti išvadą apie teismo šališkumą. Todėl apelianto argumentas, kad teismas buvo šališkas niekuo nepagrįstas, o yra visiškai deklaratyvus.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesiniai veiksmai, atlikti LR BPK 158str.6d. ir BPK 160str. pagrindu yra teisėti, kadangi buvo vykdomi ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties pagrindu. Šios nutarties pagrindu buvo sekamas nuteistasis K. J. , ir liudytojui V. S. buvo leista atlikti prieš K. J. tarpusavio pokalbių vaizdo ir garso įrašymą.

Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi 2006-05-24 slapto sekimo protokolu, kur fiksuotas 2006-05-24 laikotarpyje nuo 19 val. 13 min. iki 19 val. 55 min. vykęs kaltinamojo ir liudytojo V. S. susitikimas Alytaus m. prie degalinės „Statoil“ Rūtų gatvėje, iš priedų prie šio protokolo-vaizdo ir garso įrašų bei pokalbio stenogramos matyti, kad kaltinamasis, siūlydamas atlygį, prašo V. S. , kad šis, duodamas liudytojo parodymus teisme ir atsakydamas į kaltinamojo ar jo gynėjo klausimus, patvirtintų jam naudingas aplinkybes apie tai, kad kaltinamasis neva jam buvo sakęs, jog firma (duomenys neskelbtini) negalėjo vežti krovinių, nes „Linava“ neišdavė TIR CARNET dokumentų, taip pat kad kaltinamasis neva skambino V. S. ir pasakė, kad jis firmoje nebedirba, bet jam firmos savininkas liepė išleisti dar tris mašinas kroviniams vežti, taip pat kad kaltinamasis V. S. prisistatė bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o ne vadybininku. Iš V. S. atsakymų matyti, kad kaltinamojo prašoma patvirtinti informacija neatitiko tikrovės (t. 1, b. l. 28-38).

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptarti bylos faktiniai duomenys gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka teisėtais būdais, taigi, jie atitinka BPK 20 str. nustatytus reikalavimus ir todėl teismas laiko juos įrodymais. Šie duomenys, įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis K. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistojo teiginiai, kad jis nedarė poveikio liudytojui V. S. , ši byla yra jam pareigūnų sufabrikuota, V. S. neteisėtai darė garso įrašą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 38-1-00074-05 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymius, buvo gauti duomenys apie tai, kad kaltinamasis ieško ryšių su V. S. , davusiu liudytojo parodymus byloje, kurioje K. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., ir užfiksavus kaltinamojo pokalbius galimai būtų gauti duomenys apie bylai reikšmingas aplinkybes. Tuo pagrindu ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo procesines prievartos priemones-kaltinamojo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jo slaptą sekimą. Atlikus šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad 2006-05-24 kaltinamasis susitiko su liudytoju V. S. ir pokalbio metu prašė per apklausą teisme duoti kaltinamajam palankius parodymus. Nustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2006-05-25 surašė tarnybinį pranešimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl poveikio liudytojui (t. 1, b. l. 5), tokie procesiniai veiksmai neprieštaravo BPK 166 str. 1 d. 2 p. nuostatoms, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija, galiojusi iki 2007-09-01). Prokuroro 2006-06-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl kaltinamojo poveikio liudytojams atskirtas nuo baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00074-05 į atskirą tyrimą Nr. 38-1-00059-06 (t. 1, b. l. 1-2). Toks prokuroro sprendimas atitinka BPK 170 str. 4 d. nuostatas. Nors dauguma ikiteisminio tyrimo veiksmų šioje byloje atlikta iki jo atskyrimo į atskirą tyrimą, tačiau tai nereiškia, kad duomenys, gauti tiriant sunkų nusikaltimą, negali būti naudojami įrodinėjant nusikalstamą veiką, kuri atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius. Šiuo atveju svarbu tai, kad tie duomenys gauti teisėtais būdais ir yra susiję su aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išspręsti (įrodymų leistinumo ir sąsajumo principai). Jau minėta, kad kaltinamojo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir kaltinamojo slaptas sekimas atlikti gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą, taigi, šie duomenys gauti teisėtu būdu, laikantis BPK nustatytos tvarkos ir jie patvirtina, kad nuteistasis pats, laisva valia inicijavo susitikimą su liudytoju V. S. , pastarasis kaltinamojo nekurstė ir neskatino daryti poveikį, nuteistasis primygtinai prašė liudytojo per apklausą teisme patvirtinti tam tikras jam naudingas aplinkybes. Apelianto argumentai, kad slaptas sekimas neteisėtas, nes jį vykdė ne tie asmenys, kuriems buvo leista tai daryti, yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2006-05-04 nutartimi (t. 1, b. l. 25) leido atlikti slaptą nuteistojo sekimą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 38-1-00074-05 dariusiems Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos (toliau-LKPB NTVV) pareigūnams. Slaptą sekimą atliko LKPB NTVV vyr. tyrėjas E. G. . Slapto sekimo protokole pažymėta, kad atliekant šį tyrimo veiksmą dalyvavo Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnyba, prie protokolo pridėta Alytaus m. ir raj. policijos komisariato kriminalinės policijos operatyvinės veiklos skyriaus viršininko Š. M. pažyma (t. 1, b. l. 27), iš kurios turinio seka, kad šio skyriaus pareigūnai vykdė nuteistojo slaptą sekimą. Lietuvos Respublikos BPK 165 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Policijos veiklos įstatymo 2 str. nurodyta, kad policija yra asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir pareigūnų visuma. Pagal tuo metu galiojusių Lietuvos kriminalinės policijos biuro nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-05-10 įsakymu Nr. 5-V-300 (Valstybės žinios, 2005 m., Nr. 61-2190), 9 p. nuostatas Lietuvos kriminalinės policijos biuras, atlikdamas savo funkcijas, turėjo teisę vykdyti operatyvinę veiklą, atlikti ikiteisminį tyrimą, taip pat duoti teritorinėms policijos įstaigoms privalomus vykdyti pavedimus, susijusius su operatyviniu ir nusikalstamų veikų tyrimo ar asmenų paieškos koordinavimu, taigi, LKPB struktūrinio padalinio-NTVV pareigūnai turėjo teisę pavesti Alytaus m. ir raj. policijos komisariato KP operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnams dalyvauti vykdant nuteistojo slaptą sekimą, nes dirbti su garsą ir vaizdą fiksuojančiomis techninėmis priemonėmis reikalingi šioje srityje patirtį turintys pareigūnai. Slapto sekimo protokolas surašytas laikantis BPK 179 str. reikalavimų, jame nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas, šį veiksmą atliekantis asmuo, veiksmo rezultatai, protokolas pasirašytas jį surašiusio asmens, prie jo pridėtos laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, taip pat pokalbio stenograma, ją pasirašęs E. G. teisme patikslino, kad padarė rašymo klaidą, nurodydamas, jog stenograma yra priedas prie 2006-05-25 slapto sekimo protokolo, iš tikrųjų ši stenograma yra priedas prie 2006-05-24 slapto sekimo protokolo. Protokole nurodytos slapto sekimo metu panaudotos techninės priemonės. Liudytojas E. G. teisme paaiškino, kad jis negalėjo nurodyti, kokiomis tiksliai techninėmis priemonėmis buvo fiksuotas garsas ir vaizdas, nes šias priemones naudojo operatyvinės veiklos tarnybos pareigūnai ir duomenys apie jas sudaro tarnybos paslaptį. Šią aplinkybę patvirtina ir Alytaus m. ir raj. policijos komisariato pažyma (t. 2, b. l. 173). 2003-12-16 Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. IX-1908 7 str. 2 d. 19 p. nustatyta, kad detalūs duomenys apie vidaus reikalų sistemos institucijų, operatyvinės veiklos subjektų turimus ginklus, <…>, specialiąsias priemones, operatyvinės veiklos technines priemones gali sudaryti tarnybos paslaptį. Dėl išdėstytų motyvų laikoma, kad slaptas sekimas atliktas ir šio veiksmo protokolas surašytas laikantis įstatymų reikalavimų, todėl slapto sekimo duomenys yra patikimi ir nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atskiri vaizdo įrašo vaizdai fiksuoti ne viena, o dviem vieno tipo kameromis, kas nepažymėta slapto sekimo protokole, nėra esminis šio įrodymo gavimo tvarkos pažeidimas. Liudytojas V. S. teisme patvirtino, kad 2006-05-24 jis buvo susitikęs ir kalbėjosi su kaltinamuoju, pastarasis primygtinai jį įkalbinėjo ir prašė patvirtinti teisme tam tikras aplinkybes, apie kurias jam nebuvo žinoma, už tai kaltinamasis žadėjo atsilyginti. Liudytojo V. S. parodymai nuoseklūs ir vienodi, jais netikėti teismas neturi pagrindo, juos patvirtina kiti duomenys-telekomunikacijų tinklais perduodama informacija apie tai, kad nuteistasis ieškojo ryšių su V. S. , derino su juo susitikimo laiką ir vietą, taip pat slapto sekimo protokolas ir jo priedai-vaizdo, garso įrašai, pokalbio stenograma, liudytojo E. G. parodymai. Nors teisme V. S. nepakartojo visų pokalbio su kaltinamuoju detalių, o liudytoja D. G. nepatvirtino vežusi V. S. į susitikimą su kaltinamuoju, tai nėra reikšmingi prieštaravimai, juk po nusikalstamos veikos padarymo praėjo netrumpas laiko tarpas, todėl V. S. galėjo ir neatsiminti visų aplinkybių. Apylinkės teismas ištyrė liudytojo V. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei peržiūrėjo vaizdo įrašą ir išklausė garso įrašą, kur V. S. patvirtino savo pirminius parodymus ir nurodė, kad padarytas vaizdo įrašas objektyviai atspindi jo ir kaltinamojo susitikimą Alytaus m. prie degalinės “Statoil”, o garso įraše įrašytas tikrai vykęs jų abiejų pokalbis.

Apylinkės teisme liudytojas V. S. neigė, kad jis turėjo garso įrašymo priemonę, jis nurodė nežinojęs apie tai, kad jo ir kaltinamojo susitikimas slapta sekamas. Ekspertizės akto išvada (t3.b.l.256) nustatyta, kad garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, kad pokalbio įrašo metu mikrofonas buvo prie vieno iš pokalbio dalyvių, kurio balsas užfiksuotas įrašo pradžioje jam kalbant telefonu. Vadovaujantis ekspertizės išvada, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal įvykio aplinkybes mikrofonams turėjo būti pas liudytoją V. S. . Taip pat apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojo V. S. nepripažinimas aplinkybės, kad mikrofonas buvo pritaisytas prie jo, nepaneigia garso įrašų teisėtumo, kadangi visi pokalbių įrašai buvo daromi vadovaujantis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi( t.1,b.l.25), bei LR BPK 158str.6d. ir BPK 160str. pagrindu. Tuo būdu teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus apie neteisėtus V. S. veiksmus įrašant pokalbį su nuteistuoju. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus teisme ištirtus ir patikrintus duomenis, padarė pagrįstą išvada, kad kaltinamojo K. J. kaltė yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad nuteistasis K. J. , žadėdamas atlygį, primygtinai įkalbinėjo ir prašė V. S. , davusio liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad šis, apklausiamas teisme liudytoju ir atsakydamas į klausimus, patvirtintų reikšmingas bylai aplinkybes apie UAB (duomenys neskelbtini) krovinių pervežimą, kurios liudytojui iš tikrųjų nebuvo žinomos. Tai reiškia, kad kaltinamasis tyčia, įkalbinėjimo būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis teisme duotų melagingus parodymus, nes sąvoka „melagingi parodymai“ BK 235 str. prasme reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, jos sąmoningą iškraipymą, realiai egzistuojančių faktų neigimą ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., požymius. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis darė poveikį liudytojui V. S. siekdamas jį paveikti duoti melagingus parodymus. Todėl neturi jokios teisinės reikšmės, ar liudytojas V. S. kitoje byloje įtakotas duoda teisingus parodymus ar neteisingus. Bylos medžiaga yra nustatyta, kad V. S. yra liudytojas kitoje byloje, ir apylinkės teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis K. J. bandė paveikti liudytoją V. S. .

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.