Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei K. R.,

atsakovui D. F. ir jo atstovei advokato padėjėja Sigitai Rubaževičiūtei-Sajonienei (per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys atsakovams B. F. ir D. F. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. spalio 6 d. teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir tarnyba) ieškinį atsakovams B. F. ir D. F. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje - (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti B. F. ir D. F. tėvų valdžią jų nepilnametės dukters V. F. atžvilgiu ir sustabdyti atsakovų įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; priteisti iš B. F., išlaikymą jos nepilnametei dukrai V. F. nuo ieškinio padavimo dienos po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš D. F. išlaikymą jo nepilnametei dukrai V. F. nuo ieškinio padavimo dienos po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti nepilnametės V. F., laikinąjį globėją (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą jos laikinojo globėjo buveinės adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsakovė B. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad suprasdama susidariusią situaciją, sutinka su ieškiniu iš dalies. Patvirtina, kad nesutaria su dukra V. F., dėl ko ši atsisako su ja gyventi. Teigia, kad yra praradusi ryšį su dukra ir, esant dabartinei situacijai, neprieštarauja, jog jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters V. F., atžvilgiu bei sustabdytos įstatymu nustatytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste, taip pat sutinka, kad dukrai būtų nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė nesutinka mokėti dukros V. F. išlaikymui po 100 Eur periodinėmis išmokomis, teigia, kad tokios sumos kiekvieną mėnesį mokėti ji neturi galimybės nes yra neįgali, negali dirbti, nes jos darbingumo lygis yra trisdešimt procentų. B. F. gaunamos pajamos mėnesiui yra 370 Eur (neįgaliojo išmoka, slaugos išmoka ir vienišo asmens išmoka), ji turi skolų kreditoriams. Sutinka dukros išlaikymui mokėti po 50 Eur ir neprieštarauja, kad nepilnametės V. F. laikinasis globėjas (duomenys neskelbtini) būtų paskirtas išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) ir dukros V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta jos laikinojo globėjo buveinės adresu (duomenys neskelbtini)sav. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

2023 m. kovo 14 d. Marijampolės apylinės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2621-305/2023 buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametę iš jos atstovų pagal įstatymą, buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant (duomenys neskelbtini). Teigi, kad nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme, 2023 m. spalio mėnesio, situacija šeimoje nepasikeitė. B. F. nebendrauja ir nebendradarbiauja su tarnybos specialistais, nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo, atsikratyti žalingų įpročių, nesiekia susigrąžinti dukros į šeimą. Dukros pas laikinąjį globėją nėra aplankiusi, su ja bendrauja tik telefonu. Materialinio išlaikymo dukrai nei karto nėra mokėjusi. Priešingai, mergaitės tėvas, atsakovas D. F., pas laikinąjį globėją buvo atvykęs aplankyti dukros, teikia jai išlaikymą, papildomai taip pat remia dukrą materialiai. Tačiau dėl jo darbo pobūdžio ir toliau negali pasiimti dukros gyventi su savimi. Nei vienas iš tėvų apsigyventi socialinių paslaugų įstaigoje kartu su dukra nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos rašytiniais duomenimis ir dalyvaujančių asmenų teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad V. F. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra atsakovai B. F. ir D. F..

Nustatyta, kad B. F. šeimai nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2022 m. spalio 6 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos Vilkaviškio rajono savivaldybėje. D. F. šeimai nuo 2023 m. sausio 24 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos Kazlų Rūdos savivaldybėje.

B. F. šeimoje buvo fiksuoti iš viso 4 vaiko teisių pažeidimai: 2021 m. sausio 23 d. po B. F. konflikto su sugyventiniu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, nes mažametė tuo metu buvo pas kaimynus; 2022 m. sausio 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kai mama namuose buvo rasta neblaivi; 2022 m. spalio 3 d. nustatyti galimi nesmurtiniais vaiko teisių pažeidimai kai tarp B. F. ir jos draugo kilusio konflikto metu buvo naudojamas fizinis smurtas prieš mažametės mamą, kuri akivaizdžiai buvo neblaivi ir 2023 m. sausio 18 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, gavus pranešimą, kad B. F. neblaivi namuose kuriuose yra ir nepilnametė.

2023 m. vasario 13 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. M-1-01-03827-23 buvo atsisakyta pradėti ikiteisiminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal B. F. pareiškimą, kad tėvo D. F. sugyventinės pilnametis sūnus galimai priekabiauja prie V. F..

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams civilinėje byloje Nr. eS-2621-305/2023 konstatavus, kad esamoje situacijoje, kuomet pats vaikas atsisako gyventi su motina, nesant jam psichologiškai ir fiziškai saugios aplinkos, o vaiko tėvas atsisako vykdyti tėvo valdžią dukros atžvilgiu, tai yra kilus realiam pavojui nepilnamečio vaiko V. F. fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, ir nusprendus, kad egzistuoja CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti laikinosios globos nustatymo pagrindai, 2023 m. kovo 14 d. nutartimi buvo leista paimti nepilnametį vaiką V. F. iš jos tėvų B. F. ir D. F.. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. B-ĮV-310 nepilnametei V. F. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad po išduoto teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ir civilinės bylos dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo iškėlimo, situacija vaiko mamos ir tėčio šeimose nepasikeitė.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro duomenimis B. F. šeimai siekiant spręsti kylančias problemas yra teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, sudarytas pagalbos planas, numatytos pagalbos priemonės, tačiau B. F. įsipareigojimų nevykdė, ne visada buvo linkusi bendrauti ir bendradarbiauti, nemotyvuota lankyti specialistų konsultacijas, ugdyti ir stiprinti tėvystės įgūdžius, atkurti ir stiprinti tarpusavio ryšį su dukra, ją lankyti, teikti išlaikymą, savarankiškai spręsti kylančius sunkumus. Socialinė darbuotoja siūlė B. F. užsiregistruoti STEP tėvystės mokymuose, ji buvo informuota apie K. seniūnijoje organizuojamus seminarus bei mokymus vaikų auklėjimo, pozityvios tėvystės temomis, moterų savipagalbos grupės užsiėmimus, tačiau moteris juose nedalyvavo. Socialinė darbuotoja konsultavo B. F. tėvystės įgūdžių stiprinimo temomis, motyvavo stiprinti tarpusavio ryšį su dukra, lankyti ją (duomenys neskelbtini), bendrauti telefonu bei socialinių tinklų pagalba, pagal galimybes teikti išlaikymą. Atsakovė dukros nelankė, nes, jos teigimu, to daryti nėra prasmės, kadangi dukra sugrįžti gyventi į mamos namus nenori, tik vieną kartą per savaitę telefonu susisiekdavo su socialine darbuotoja, paklausti apie dukros elgesį ar sveikatą. Dukrai išlaikymo neteikia. B. F. buvo nuolat konsultuojama apie alkoholio vartojimo daromą žalą, motyvuojama lankyti priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas, dalyvauti psichologo konsultacijose dėl psichinės sveikatos stiprinimo. Jai buvo suteikti psichologų, dirbančių Vilkaviškio rajone, kontaktai, tačiau konsultacijoms nesiregistravo ir nedalyvavo, nes, jos teigimu, poreikio tam nėra. Nors konsultacijų metu šeimos namuose alkoholio vartojimo atvejų nefiksuota, alkoholio vartojimo požymių nepastebėta, neigiamos informacijos iš bendruomenės negauta, tačiau B. F. nemotyvuota siekti teigiamų pokyčių šeimoje bei susigrąžinti dukrą į šeimą. Teigia, kad dukros susigrąžinti nesieks, nes jos asmeninė psichinė ir fizine sveikata yra tam per silpna, ji negali tinkamai užtikrinti geriausių dukros interesų. Atsižvelgiant į esamą situaciją šeimoje, pateiktą informaciją, teigiama, kad priežastys dėl kurių B. F. dukrai buvo paskirta laikinoji globa, neišnyko.

Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos pateiktais duomenimis apie pokyčius D. F. šeimoje ir šeimai teikiamas bendrąsias socialines paslaugas nustatyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. D. F. tik kartą buvo nuvykęs aplankyti dukrą V. į (duomenys neskelbtini) bendruomeninius vaikų globos namus, išlaikymą dukrai teikia atsakingai, taip pat skiria ir papildomų pajamų, su dukra V. dažnai bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, su (duomenys neskelbtini) bendruomeninių vaikų globos namų socialine darbuotoja bendrauja pagal poreikį. Vyras nuo pirmadienio iki penktadienio būna išvykęs į komandiruotes todėl psichologo konsultacijų nelanko, teigia, kad šiuo metu jis nejaučia poreikio. Pozityvios tėvystės mokymų lankyti negali, kadangi mokymų laikas neatitinka pagal jo darbo grafiką. D. F. nuomonė dėl dukters auginimo savo šeimos aplinkoje nepasikeitė, dukrą pasiimti gyventi pas save vyras galimybių neturi.

Abu tėvai tarnybai raštu yra pateikę sutikimus, kad jiems būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnametės V. F. atžvilgiu.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovai B. F. ir D. F. yra nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo nepilnamečio savo vaiko atžvilgiu. Teismas nenustatė aplinkybių, kad tėvai dėtų pastangas pakeisti susidariusią situaciją, siektų atkurti ryšį su dukra, keistų savo gyvenimo būdą ar sąlygas, tai yra nenustatyta, kad padėtis šeimose ateityje gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikų motina savo gyvenimo būdo nekeičia ir nesuinteresuota to daryti, o vaiko tėvas savo darbo pobūdžio ir gyvenimo sąlygų, dėl kurių neturi galimybių rūpintis dukra, taip pat keisti nežada. Pati nepilnametė V. F. raštu yra sutikusi būti atskirta nuo tėvų ir yra patenkinta savo gyvenimo sąlygomis pas laikinąjį globėją. Šių išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovams B. F. ir D. F. neterminuotai apriboti tėvų valdžią nepilnamečių vaiko V. F. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis).

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl jų, kaip tėvų, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl iškeltina byla dėl V. F. globėjo skyrimo.

Pagal CPK 407 straipsnį, teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė mergaitė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose globos namuose, kur jai yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Siekiant užtikrinti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, V. F. gyvenamoji vieta nustatoma su laikinuoju globėju (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovo D. F., tenkinant ieškinio reikalavimą ir jam su reikalavimu sutikus, priteisiamas materialinis išlaikymas V. F. periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaikų globėją. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 4 d. (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovei B. F. yra nustatytas 30 proc. darbingumas, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai V. F., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tai yra ieškovas prašo priteisti tik pusę materialinio išlaikymo sumos, reikalaujamos priteisti iš atsakovo D. F.. Savo ruožtu atsakovas D. F. teismo procese įrodinėjo, kad teismas turėdamas teisę nukrypti nuo ieškinio reikalavimų, atsižvelgdamas į tai, kad tėvų pareigos savo vaikams yra lygios ir, kad abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat pateikė teismui įrodymus, kad atsakovė B. F. pilna apimtimi nėra priėmusi palikimo, nors būdama testamentinė įpėdinė paveldėtame name gyvena ir juo disponuoja.

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Laikomasi nuostatos, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla 3K-3-243/2010).

Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismo leidimu atsakovas pateikė įrodymus, kad atsakovė B. F., kaip testamentinė įpėdinė yra priėmusi palikimą po savo dėdės mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei yra išduotas tik į žemės sklypus. Likusios dalies palikimo nėra atsisakiusi, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas likusiam turtui taip pat nėra išduotas, statiniai ir šiai dienai nuosavybės teise yra registruoti mirusiojo palikėjo vardu.

Atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir faktiškai gyvena paveldėto, tačiau savo vardu neįregistruoto, turto adresu. Namas, kuriame gyvena atsakovė, yra registruotas tuo pačiu adresu, kaip ir žemės sklypas, kurio nuosavybės teisės įregistruotos atsakovės vardu. Šio žemės sklypo disponavimo teisės apribojimui yra taikyti keturi turto areštai.

Pagrįstai manytina, kad nors atsakovės skolos ir viršija du tūkstančius eurų (CPK 694 straipsnio 1 dalis) ir areštuoto turto realizavimas priverstine tvarka yra įmanomas, tačiau varžytynės neskelbiamos, nes žemės sklypo, reikalingo statiniams naudoti, teisės priklauso statinių savininkui ir negali būti nuo statinių atskirtas (CK 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalys, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 31 straipsnio 1 dalis), tai yra tol, kol atsakovei nebus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusį turtą ir ji neįregistruos nuosavybės teisės į statinius savo vardu, išieškojimas iš jai priklausančio areštuoto turto vykdomas nebus. Esant tokiai situacijai, atsakovė nėra motyvuota prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į likusį turtą - namą, ir įregistruoti nuosavybės teises savo vardu.

Atsakovės skolos priverstine tvarka išieškomos tik iš jos gaunamų nedarbingumo išmokų, iš specialistų, teikusių šeimai socialines paslaugas teismui pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pati atsakovė nemotyvuota keisti savo gyvenimo būdo, atsikratyti žalingų įpročių, pagal galimybės dirbti jai tinkamą darbą. Pagal tai sprendžiama, kad atsakovės turimų skolų našta niekaip neįtakoja jos įprasto gyvenimo būdo ir jos padėties neblogina. Bylos duomenimis ir teismo posėdyje duotais paaiškinimais taip pat nustatyta, kad atsakovė nuo dukters apgyvendinimo pas laikinąjį globėją, taip pat nei karto nemokėjo ir išlaikymo dukrai ir nerėmė jos papildomai.

Nors atsakovė teigia, kad jos turto vertė yra mažesnė, nei skolų, pagal kurias vykdomi išieškojimai, tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro prielaidos neatsižvelgti į tai, jog jos turtinė padėtis yra geresnė nei D. F., kuris jokio nekilnojamojo turto neturi. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiradus galimybei realizuoti atsakovės turtą visos išieškotos lėšos visų pirma būtų skiriamos išlaikymui ir jo įsiskolinimui dengti, vadovaujantis CPK 754 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi reikalavimai išieškoti išlaikymą yra tenkinami pirmąja eile.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla 3K-3-16-706/2016).

Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, teismo procese būdamas aktyvus tam, kad būtų tinkamai apginti vaiko interesai, sprendžia, kad esama atsakovės materialinė padėtis nėra priežastis atleisti ją nuo pareigos tinkamai išlaikyti vaiką. Teismas įvertinęs, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis iš abiejų tėvų nesudaro net vienos antrosios dalies nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, priteisia didesnį nei ieškinio reikalavimu prašomą išlaikymą iš B. F. dukrai V. F., tai yra po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Laikinasis globėjas, (duomenys neskelbtini), skirtinas nepilnamečio vaiko turto administratore bei jam priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo ir privalo turtą ir lėšas naudoti ekonomiškai ir išimtinai vaikų interesais.

Sprendimas tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje atsakovei B. F. suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, paskirta advokatė Audronė Neniškienė (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas).

Šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, atskyrimo vaiko nuo tėvų, todėl žyminis mokestis valstybei iš atsakovų nepriteisiamas (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: 196,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo išlaidos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 13,28 Eur Tenkinus ieškinio reikalavimą remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pilnai tenkinus ieškinio reikalavimus kiekvienam atsakovų tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, tai yra po 98,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir po 6,64 Eur. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi atsakovei B. F. byloje suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Iš D. F. priteisiamos 98,33 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei, o bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina, nes jos dydis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411, t. y. 8 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270–271, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią B. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)ir D. F. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jų nepilnametės dukters V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovų įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.

Priteisti iš B. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnametei dukrai V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 6 d.) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 6 d.) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnametės V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) laikinąjį globėją Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą laikinojo globėjo buveinės adresu (duomenys neskelbtini)iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,33 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Atsakovams taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.