Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2019 m. kovo 19 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui J. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė L. Š. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog sūnus gyvena su ieškove, šią žiemą, sūnus pradėjo eiti į darželį, todėl itin daug sirgo, du kartus yra gulėjęs ligoninėje. Berniukui buvo diagnozuota astma. Ieškovės nurodė, jog sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 326 Eur suma. Pasak L. Š., šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog nuo 2017 m. sausio mėnesio atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, tik 2017 m. gruodžio mėn. per Kalėdas pervedė 100,00 Eur. Ši suma iš prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo nėra atimta. Ieškovė paaiškino, jog nuo 2017 m. sausio mėn. vaiko poreikiai iš esmės nesikeitė. Šalių nepilnametis sūnus K. jokių būrelių nelanko, už darželį vidutiniškai ieškovė moka 56,00 Eur per mėnesį, lengvatos mokesčiui už darželį neturi. Ieškovė nurodė, jog ji 2018 m. rugsėjo 23 d. išėjo iš darbo, šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą, sudarančią 354,00 Eur per mėnesį (spalio – gruodžio mėnesiais) ir 318 Eur per mėnesį (tris mėnesius nuo 2019 m. sausio mėnesio). Ieškovė paaiškino, jog šiuo metu nori, kad vaikas stabilizuotųsi po ligos, ir tuomet žada ieškotis naujo darbo. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

Ieškovės atstovė, advokatė Ingrida Ivanovienė, palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė teismo juos tenkinti. Teismo posėdžio metu atstovė papildomai paaiškino, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra apskaičiuoti, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas ir jos realias galimybes šiuo metu pasirūpinti nepilnamečio sūnaus poreikiais. Pasak atstovės, drabužių, avalynės kainos yra paskaičiuotos, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nepilnamečiui vaikui yra perkami dėvėti drabužiai ir avalynė, ieškovės mokėtini mokesčiai už komunalines paslaugas yra didesni, nei nurodoma sūnaus poreikių lentelėje. Ieškovės atstovė nurodė, jog šiuo metu ieškovė neturi finansinių galimybių pilnai atsiskaityti už komunalines paslaugas, moka tik dalį mokėtinų sumų, kurios ir įtrauktos į poreikių lentelę, tačiau dar kaupiasi mokesčių už komunalines paslaugas įsiskolinimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl nepilnamečio K. V., kurioje nurodė, jog nepilnametis kartu su motina L. Š. gyvena nuomojamame vieno kambario su daliniais patogumais bendrabučio tipo bute, (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga. Pasak motinos, sūnus labai dažnai serga, jo silpnas imunitetas. Ieškovė nedirba, registruota Darbo biržoje, gauna 345 Eur/mėn. bedarbio pašalpą bei 30 Eur/mėn. už vaiką. Ieškovės teigimu, ji su vaiko tėvu nebendrauja, jis šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Pasak L. Š., atsakovas praėjusiais metais šv. Kalėdų proga pervedė sūnaus išlaikymui 100 Eur. Vaikas tėvo neatsimena. Tarnyba pažymėjo, kad L. Š. šeima iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018 m. rugsėjo 13 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje šeimai buvo sudarytas Pagalbos planas. L. Š. bendradarbiauja su socialine darbuotoja, sudaro sąlygas lankytis namuose, stengiasi tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi. Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečio K. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina L. Š.. Tarnyba nurodė, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sūnui priteisimo po 200 Eur/mėn. atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, susiformavusią teismų praktiką ir siejamas tik su minimaliais, būtinais vaiko poreikiais (e. b. l. 32-39).

Išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 143).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas K. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. Š. ir atsakovo J. V. sūnus (e. b. l. 5).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vieta su ja, kadangi ji su atsakovu kartu negyvena, o šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko.

Išvadą teikianti institucija taip pat palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (e. b. l. 32).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis vaiku, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pats neturi galimybių rūpintis nepilnamečiu sūnumi ir sutinka su pareikštu reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, K. V. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove L. Š. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, nurodydamas, jog sutinka, kad būtų nustatytas 70 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas, kurį, šios sumos nemokant atsakovui, ieškovė galėtų gauti iš Vaikų išlaikymo fondo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Kartu pažymėtina, jog tėvų pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis K. V. šiuo metu yra 2 metų 5 mėnesių amžiaus. Šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove nuomojamame būste, kurio nuomos mokestis per mėnesį sudaro 160 Eur (e. b. l. 15-16). K. V. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 8). Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingas sumas, kurias detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, jog dėl vaiko poreikių, sudarančių 326 Eur per mėnesį, byloje ginčo nėra. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės nurodomos sumos yra protingo dydžio.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios ir pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. V. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 326 Eur suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir į jų sveikatą bei elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.).

Remiantis šalių pateiktais bei teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Jos gaunama vaiko priežiūros išmoka pirmaisiais metais sudarė 389,39 Eur per mėnesį, o antraisiais metais 222,51 Eur per mėnesį (e. b. l. 9-10). Ieškovė taip pat gavo išmoką vaikui, 2018 metais sudariusią 30,02 Eur per mėnesį (e. b. l. 12-13). Nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. L. Š. yra registruota darbo biržoje, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose (e. b. l. 14) Ieškovės šeima 2018 m. liepos 1 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e. b. l. 32). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ieškovei kartu su trečiuoju asmeniu nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 114, 116-117). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijęs (e. b. l. 115), šalių vardu nėra registruota transporto priemonių ar vertybinių popierių (e. b. l. 60-61, 108-110, 112-113), tiek viena tiek kita šalis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams (e. b. l. 62-100, 102-107). Akcentuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės, susiję su šalių turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jų, kaip tėvų, asmeninių turtinių pareigų teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems šalių kreditoriams.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė bendradarbiauja su socialine darbuotoja, stengiasi tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi, apsilankymų pas ieškove metu namuose alkoholio ar kitokių psichotropinių medžiagų neužfiksuota (e. b. l. 32), ieškovė yra registruota darbo biržoje, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose (e. b. l. 14), deda pastangas gauti pajamų ir yra suinteresuota susirasti darbą (e. b. l. 36).

A. J. V. šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, planuojamas bausmės atklikimo terminas – 2021 m. sausio 6 d. (e. b. l. 7). Duomenų apie tai, jog atsakovas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, byloje nėra (e. b. l. 59). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus (neįgalumas nėra nustatytas, darbingumas nėra ribotas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nėra darbingas. Kartu pažymėtina, jog net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, pataisos namuose yra sudaromos galimybės nuteistiesiems dirbti ir užsidirbti tam tikrų pajamų, kurių dalį atsakovas galėtų skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tačiau duomenų apie tai, jog atsakovas būtų šiomis galimybėmis pasinaudojęs, byloje nėra. Bylos duomenimis, atsakovas bausmę baigs atlikti 2021 metų sausio 6 d. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad J. V. yra kreipęsis su prašymu dėl lygtinio paleidimo, todėl šį prašymą tenkinus, atsakovas anksčiau būtų paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas turi dėti visas pastangas darbo paieškoms ir gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti nepilnametį sūnų.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į šalių nepilnamečio sūnaus K. V. poreikius, teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog, jos manymu, šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie jų nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau pareikštu ieškiniu prašo teismo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui didesnę dalį sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, t. y., po 200 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui K. V., sudarantį po 163,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. Š. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. lapkričio 28 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė nurodo, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio, kuomet jos santykiai su atsakovu nutrūko, atsakovas iš viso neteikė jokio išlaikymo vaikui. Dėl to ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., sudarantį 4400 Eur (22 mėn. x 200 Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nurodytu laikotarpiu jokia kita forma atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, tačiau gyvenimo skyrium laikotarpiu, 2017 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas atsakovas yra ieškovei vieną kartą pervedęs 100 Eur sumą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos) jis sūnui teikė materialinį išlaikymą, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareigą jis vykdė visa apimtimi ar iš dalies. Atsakovas šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, o teismui pateiktame patikslintame atsiliepime prašė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinti, kadangi toks reikalavimas, pasak atsakovo, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo tada, kai šalių santykiai nutrūko, atsakovas yra pervedęs ieškovei 100 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, ar sudarančių prielaidas spręsti dėl galimai nesąžiningai pareikšto tokio reikalavimo. Dėl to sutiktina su ieškove, kad šalių gyvenimo skyrium laikotarpiu atsakovas nepilnamečio sūnaus K. V. išlaikymo prisidėjo tik 100 Eur suma. Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, kurių patenkinimui yra reikalinga 326 Eur per mėnesį, iš esmės nesikeitė nuo 2017 m. sausio 1 d. ir kiekviena iš šalių sūnaus išlaikymui turėtų skirti ½ dalį reikiamos išlaikymo sumos, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., sudarantį 3469,70 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas buvo apskaičiuotas tokiu būdu: 21 mėn. x 163 Eur + 146,70 Eur (už 2018 m. lapkričio mėn. 27 dienas) – 100 Eur (atsakovo sumokėta suma).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi tiek ieškovei, tiek atsakovui byloje yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., sudarantį 3469,70 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 70 ct).

Paskirti ieškovę L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.