Telšių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas ir atsakovė nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio, t. y. daugiau kaip 3 metus, kartu gyveno ir turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), rūpinosi bendra buitimi ir gerino gyvenimo sąlygas. Ieškovas rūpinosi atsakovei priklausančio buto, kuriame kartu su atsakove gyveno, esančio (duomenys neskelbtini), remontu, savo asmeninėmis lėšomis pirko remontui reikiamas medžiagas. Taip pat ieškovas sudarė paskolos sutartį ir perdavė gautas lėšas atsakovei, kad ši atsiskaitytų su kreditoriais ir būtų išvengta buto praradimo. Butas buvo iš esmės pagerintas ieškovo lėšomis. Šalys savo investicijomis ir darbu siekė sukurti bendrą turtą, kartu gyventi, pritaikant butą savo poreikiams, bendram gyvenimui. Turtinės prievolės, Ieškovo prisiimtos Atsakovės naudai, kurią Ieškovas prašo pripažinti solidariąja, dydis yra 17569,03 Eur. Kadangi Ieškovas šį reikalavimą reiškia kaip alternatyvų 1 p. ir 2 p. pareikštiems reikalavimams, šiuo Ieškovas kaip kompensaciją dėl padarytų investicijų į Atsakovės turtą reikalauja priteisti visą minėtos turtinės prievolės sumą, t. y. 17569,03 Eur ir 6787,14 Eur į Atsakovės turtą investuotų asmeninių lėšų, iš viso 24356,17 Eur. Ieškovas prieš sudarydamas paskolos sutartį aptarė šį klausimą su atsakove ir nerandant kitos išeities, kokiu dar būdu būtų galima skubiai padengti atsakovės įsiskolinimą ir išsaugoti atsakovės turtą, kuriam buvo iškilusi grėsmė būti parduotam varžytinėse, kartu su atsakove priėmė sprendimą dėl paskolos sutarties sudarymo ieškovo vardu. Atsakovės vardu skolintis nebuvo įmanoma, nes jos atžvilgiu jau buvo pradėtas vykdymo procesas. Ieškovas paskolos sutartį sudarė bendram tikslui, siekiant išsaugoti atsakovei priklausantį butą ir jame kartu gyventi su atsakove. Ieškovui, kitu atveju, nebūtų buvę tikslinga sudaryti sutarties tokiomis sąlygomis, kurios grąžinimo terminas yra 2028-05-27 ir už kurią šiuo metu kas mėnesį moka įmokas, jei nebūtų ketinęs kurti bendro gyvenimo su atsakove. Ieškovas, pasitaręs su atsakove ir įvertinęs visus galimus šios situacijos sprendimo variantus, prisiėmė šią prievolę, įvertinęs savo galimybes mokėti įmokas už gautą paskolą, atsižvelgiant į tai, kad gauna pakankamą atlyginimą darbe ir pajamas iš individualios veiklos. Ieškovui apsigyvenus kartu su atsakove, sudarius minėtą paskolos sutartį ir perdavus paskolos sumą atsakovei, investuojant savo asmenines lėšas į atsakovės turtą, ieškovas buvo vis patikinamas, kad jie kartu nuvyks pas notarą, įforminti sandorį, taip tapdami ginčo buto bendraturčiais. Tokie veiksmai buvo vis atidėliojami ir niekada nebuvo įgyvendinti. Ieškovas, tikėdamasis toliau puoselėti santykius su atsakove ir kartu gyventi atsakovei priklausančiame bute, 2019-07-15 sutartimi pardavė savo butą (priedas Nr. 1). Didelę dalį gautų lėšų už parduotą butą investavo į atsakovės butą. Ieškovas, parduodamas savo turtą, investuodamas ir didindamas atsakovei priklausančio buto vertę, tikėjosi, kad atsakovė elgsis sąžiningai, kaip buvo pažadėjusi, leis tapti bendromis pastangomis ir ieškovo lėšomis pagerinto turto bendraturčiu. Ginčo buto kambariuose buvo atliktas pilnas remontas. Prieškambaryje sudėtos sienos ir lubos iš gipso, lubos dažytos, sienos išklijuotos tapetais, sudėtas LED apšvietimas, sudėtas naujas grindų laminatas. Vaiko kambaryje sienos išlygintos, špakliuotos, išklijuotos tapetais, lubos sudėtos iš gipso, sudėtas LED apšvietimas, įdėtos kambario naujos durys su visa stakta, padaryta durų apdaila. Vaiko kambario langui darytas apšiltinimas ir padaryta apdaila, sudėtas naujas grindų laminatas. Svetainėje įvesta nauja elektros instaliacija, sudėtos gipso lubos, sudėtas LED apšvietimas, iš naujo betonuotos, šiltintos grindys, pravesti nauji šildymo vamzdžiai radiatoriams, sudėtas naujas grindų laminatas, sienos lygintos, „špakliuotos“, išklijuotos tapetais, svetainės langui ir balkono durims darytas apšiltinimas ir gipso apdaila. Kad buvo atlikti šie darbai, patvirtina prie ieškinio pridėtos nuotraukos. Kadangi atliekant remonto darbus buvo šiltinamos grindys, tuo pagerinant buto energetines savybes, pakeisti apšildymo sistemos vamzdžiai, kurie laikytini inžinerinėmis sistemomis, Statybos įstatymo prasme, įvertinus atliktų remonto darbų pobūdį, mano, kad šia sąvoka, atnaujinimas (modernizavimas), būtų galima tiksliausiai apibūdinti atliktą buto remontą. Inžinerinių sistemų, t. y. apšildymo vamzdžių keitimo ir prijungimo darbus atliko meistras santechnikas S. V.. Svetainės baldus, kurie yra išlikę, ieškovas pirko ne asmeninėms reikmėms, o būtent pasitaręs su atsakove bendram gyvenimui ir naudojimuisi jais, konkrečioje atsakovės buto patalpoje, svetainėje, šie baldai ieškovo asmeniniams poreikiams nėra reikalingi. Gyvendamas su atsakove, ieškovas apmokėdavo didžiąją dalį pragyvenimo išlaidų. Ieškovas, atsikraustęs į atsakovės butą, baldų salone nupirko lovą už 900 Eur, kitą buitinę techniką (šaldiklį, dulkių siurblį, mikrobangų krosnelę) (priedas Nr. 2). Su ieškiniu yra pateikta ieškovo apmokėta sąskaita 604,49 Eur sumai už vandenį, ko atsakovė nebuvo apmokėjusi dar ilgą laiką iki atsikraustant ieškovui, todėl buvo susidariusi didelė skola. Dujų balionus pirkdavo, bei pargabendavo taip pat ieškovas. Interneto paslaugų sutartis (priedas Nr. 3), buvo sudaryta ieškovo vardu, pagal kurią su tiekėju jis ir atsiskaitydavo. Ieškovas rūpinosi atsakovės automobiliu. Apmokėdavo draudimo išlaidas (Priedas Nr. 4), susitardavo dėl automobilio remonto ir apmokėdavo sąskaitas (Priedas Nr. 5). Ieškovas neginčija, kad atsakovė pasirūpindavo maistu, bet ieškovas taip pat pirkdavo maisto produktus (Priedai Nr. 6, 7). Ieškovas dovanodavo pinigų atsakovei, tiek grynaisiais, tiek pervesdamas į jos sąskaitą (priedas Nr. 8), taip pat jos dukrai, kuriai buvo nupirkęs telefoną „Iphone“ (priedas Nr. 9). Ieškovas savo asmeninėmis lėšomis atsakovę ir jos dukrą veždavosi atostogauti (priedas Nr. 10). Atsakovės bute gyvendamas ieškovas vykdė savo individualią komercinę lipdukų gamybos veiklą, bet jo naudojama įranga susideda iš kompiuterio, spausdintuvo ir ploterio. Ieškovo individuali veikla buvo vykdoma tik laisvu nuo darbo laiku (ieškovas dirba pilnu etatu), tai buvo labiau kaip pomėgis, galintis atnešti šiek tiek papildomų pajamų bendram gyvenimui. Tai patvirtina ieškovo pajamų mokesčio deklaracijos už 2019, 2020, 2021 m., iš kurių matyti, kad ieškovas iš individualios veiklos pajamų gavo atitinkamai tik 2 980 Eur, 2 080 Eur, 1 884 Eur per 3 metus. Ieškovas neneigia, kad įsigijo minėtą automobilį „BMW X5“ ir motociklą „Yamaha“. Automobilis buvo įsigytas po ieškovo asmeninio buto pardavimo, iš dalies pinigų gautų už parduotą butą. Butas buvo parduotas 2019-07-15, automobilis įsigytas 2020-03-08. Motociklas buvo įsigytas 2018-11-02, pardavus prieš tai turėtą motociklą, iš gautų lėšų, nepraėjus nei dvejiems mėnesiams nuo to laiko, kai ieškovas atsikraustė gyventi pas atsakovę. Ieškovas priėmė sprendimą išsikraustyti iš atsakovės ne iš karto. Atsakovė pradėjo nepagarbiai elgtis su ieškovu, jį aprėkdavo dėl menkiausių dalykų, negerbė jo tėvų ir sūnaus iš ankstesnės santuokos. Ieškovo tėvai per tris metus yra buvę vos 1 kartą svečiuose, sūnus per tris metus yra buvęs vos keletą kartų. Jie negalėdavo ateiti į svečius, nes atsakovė tiesiog neleisdavo. Vėliau pradėjo ir atsakovės dukra nepagarbiai elgtis. Kylant, kad ir menkiausiems ginčams, atsakovė ieškovui sakydavo, kad jis gali išsikraustyti, jei kas nors nepatinka. Susidėjus visoms šioms aplinkybėms, ieškovas nusprendė išsikraustyti iš atsakovės namų. Po išsiskyrimo ieškovas darbe (bylos šalys dirba toje pačioje darbovietėje) atsakovės paprašė grąžinti jos naudai paimtos paskolos sumą, bei investuotas lėšas į jos butą. Atsakovė tik atsakė, kad ji nėra jam nieko skolinga ir šis gali kreiptis į teismą.

Taip pat pasakytina, kad ieškovas nurodo, kad buto vertė pagal turto vertinimą atliktą 1997 metais yra 4 098 eurai tai yra akivaizdžiai netikslus turto įvertinimas, neatitinkantis realios turto vertės. Šiai dienai ginčo turto vertė yra bent keletą jei ne keliolika kartų didesnė. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ginčo butas dar 2009 metais (iki pažinties su ieškovu) buvo rekonstruotas ir iš esmės pagerintas įrengiant mansardą ir butas, esantis senamiestyje dabar yra per du aukštus (pridedami projektas ir jį lydintys dokumentai), tačiau nebuvo sutvarkyta buto rekonstrukcijos teisinė registracija. Beje pasakytina, kad šiuo metu yra tvarkomi dokumentai dėl atliktos rekonstrukcijos įregistravimo VĮ Registrų centre (yra pateikti Statybos inspekcijai). Beje, tai, kad tiek ieškinyje, tiek nurodytoje Registrų centro pažymoje nurodoma buto reali vertė yra neatitinkanti realios vertės patvirtina ir paties ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės „santuoka, be kitų šio sprendimo dalių, padalijus turtą L. B. atiteko butas (duomenys neskelbtini), taip pat atsirado pareiga buvusiam sutuoktiniui E. B. iki 2012 m. spalio 1 d. sumokėti 28 000 Lt kompensaciją už mažesnę jam atitenkančią bendro santuokos metu įgyto turto dalį nutraukiant santuoką“. Taigi, nurodytame teismo sprendime nurodyta buto dalies (ne viso buto) vertė 28 000 Lt, kas sudaro 8 109 EUR. Tačiau kaip minėta, net ir ta suma šiai dienai yra ženkliai per maža, nei tikroji vidutinė rinkos vertė. Nors aukščiau jau buvo nurodyti motyvai, dėl ko ieškovas iniciavo būtent svetainės ir vaiko kambario kosmetinius remontus, be kita ko pasakytina, kad atsakovė dar iki ieškovo nurodomo remonto pati butą remontavo ir taip pat kosmetinį remontą atsakovė darė ieškovui išsikrausčius ir su atsiliepimu yra pateikiamos nuotraukos. Ieškovas gyveno atsakovės bute, naudojosi visais bute esančiais patogumais (elektra, vandeniu, dujomis, internetu), šiame bute gyvendamas vykdė savo individualią komercinę lipdukų gamybos veiklą, kurią be kita ko padėjo ir atsakovė ir už nieką nemokėjo, t. y. jis gyveno atsakovės sąskaita. Jokio bendro turto šalys nei sukūrė nei įgijo. Per visą bendro gyvenimo kartu trijų metų laikotarpį tik ieškovas įsigijo asmeninėn nuosavybėn automobilį BMW X 5, motociklą Yamaha, pirkosi buitinę techniką, kurią laikė savo bute. Tuo tarpu 2021 metų balandžio mėn. atsakovė pradėjo sirgti, o liepos mėn. pabaigoje ji buvo operuota. Po operacijos atsakovei grįžus namo, ieškovas su ja praktiškai nebendravo, elgėsi arogantiškai, o netrukus jis nieko nepaaiškinęs apskritai išsikraustė iš atsakovės namų, kitaip tariant, ieškovas paliko atsakovę dar sergančią, atsakovei bebūnant iki galo nepasveikus, ja nesirūpindamas ir net nesidomėdamas jos gydymu ir sveikata, paliko atsakovę likimo valiai. Jokių priežasčių, dėl ko jis paliko atsakovę, jai nepaaiškino. Ieškovas visiškai niekaip nenurodo išsiskyrimo su atsakove nei priežasčių nei aplinkybių, tačiau labai deklaratyviai pateikiamas aprašymas, kaip jis su atsakove siekė sukurti bendrą gyvenimą, bendrą ateitį. Aukščiau nurodytas ieškovo elgesys tik patvirtina, kad jis neturėjo tikslo nei kartu kurti bendro gyvenimo su atsakove, nei kartu įgyti ar sukurti bendrą turtą. Ieškovas, darydamas buto remontą, turėjo savo asmeninius interesus (sąlygų savo individualiai darbinei veiklai vykdyti atsakovės bute pagerinimui). Nors šalių interesai ir nebuvo priešiniai, bet abi šalys veikė savo naudai, o ne partnerystės kaip visumos interesais - atsakovė iš ieškovo gavusi piniginę paskolą padengė savo kreditorinius įsipareigojimus, o ieškovas atsakovės bute gyveno ir vykdė individualią darbinę veiklą - lipdukų gamybą. Nurodytas šalių elgesys laikytinas labiau priemone savo tikslams pasiekti ir savo interesams tenkinti, o ne galutiniu abiejų šalių veiklos tikslu. Tuo tarpu būtent jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką.

Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovas jai paskolino 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų, juos pervesdamas per du kartus. Teismui pripažinus, kad nėra pagrindo ieškinio reikalavimą pripažinti buvus sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir nustačius, kad tarp šalių susiklostė kaip skolininko ir kreditoriaus santykiai, atsakovė turėtų būti atsakinga tik ta apimtimi, kiek ieškovas atsakovei paskolino pinigų, t. y. atsakovė turėtų būti atsakinga už gautą iš ieškovo 10 000 eurų sumos grąžinimą jam, bet jokiu būdu, atsakovė niekaip negali būti atsakinga už ieškovo sąmoningai prisiimtus įsipareigojimus, sudarant ginčo paskolos sutartį. Ieškovas, pervesdamas 10 000 eurų atsakovei, paskolino šią sumą jos poreikiams, tačiau atsakovė nesidomėjo, iš kur ieškovas turi šiuos pinigus, ir ji neprašė, kad pastarasis už didžiules palūkanas imtų kreditą. Pati atsakovė sudarant ginčo paskolos sutartį nei dalyvavo, nei paskolos sutartyje pasirašė, nei davė kokį nors sutikimą dėl paskolos ėmimo, juo labiau nedavė sutikimo, kad paskola būtų solidari. Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktos vartojimo sutarties 2 punkto, kuriame nurodytas sutarties dalykas, 2.3. papunktyje nurodyta, kad kreditas suteikiamas asmeninėms Kredito gavėjo reikmėms, kai Kredito gavėjas taip nurodo kreipdamasis dėl Kredito suteikimo. Taigi, kaip matyti iš minėtos sutarties, ieškovas paskolą ėmė asmeninėms reikmėms. Kokios jo asmeninės reikmės nenurodyta. Visgi pasakytina, kad ieškovas sudarydamas paskolos (vartojimo kredito) sutartį, turėjo elgtis apdairiai ir atsakingai - kaip protingas ir apdairus asmuo ir įvertinti kredito grąžinimo galimybes ir visas su tuo galimas rizikas ir už kilusias pasekmes atsakomybė tenka pačiam asmeniui, pažeidusiam šiuos principus. Reikalavimas pripažinti kredito grąžinimo prievolę AB „Swedbank“ bankui pagal vartojimo kredito sutartį, Nr. 18-032883-GV, solidariąja V. P. ir L. B. yra nepagrįstas, nes tam nėra nei teisinio nei moralinio pagrindo.

Ieškovas pinigus atsakovei paskolino, sakydamas, kad jis tiesiog nori padėti atsakovei gera valia. Tai gali patvirtinti atsakovės dukra R. B. ir jos draugas M. P.. Beje, už tai, kad ieškovas paskolino pinigus atsakovei, pastarosios dukra R. B., atsidėkodama, nupirko kelionę į Islandiją atsakovei ir ieškovui, apmokėdama visą kelionę ir dengdama išlaidas Islandijoje, apmokėjo ekskursijas po Islandiją. Už kelionę, kurią apmokėjo R. B., ieškovas pinigų negrąžino, o tai netiesiogiai patvirtina, kad jis kelionę priėmė kaip R. B. padėką už pinigų paskolinimą. Taip pat ir už atsakovės dukrai pirktą telefoną, ieškovui pinigus grąžino atsakovės dukra R. B., pervesdama pinigus į jo sąskaitą (pavedimo kopija pridedama). Atlikti realią turto vertinimo vertę atsakovei kainuotų per brangiai, tačiau įrodinėjant savo atsikirtimą ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atsakovė teismui teikia nekilnojamojo turto pardavimo interneto svetainės www.aruodas.lt skelbimų nuorodas, kuriuose yra parduodami du butai toje pačioje (duomenys neskelbtini), kurių kainos už 1 kvadratinį metrą yra 950 eurų ir 618 eurų. Imant vidurkį, panašaus buto vertė, toje pačioje gatvėje, N. A. mieste būtų 784 eurai už kvadratinį metrą. Pagal Registrų centro išrašą, atsakovės butas yra 66,84 m2. Todėl minimali buto kaina skaičiuojant pagal vidurkį būtų 66,84*784=52 402 Eur. Butas yra renovuotas dar iki ieškovo tariamo „buto pagerinimo iš esmės“ ir yra įrengta mansarda (pridedamos nuotraukos, mansardos įrengimo projektas yra pateiktas su atsiliepimu), kurios dydis 42,71 m2, todėl bendras buto plotas šiai dienai yra 109,25 m2. Nors mansarda šiai dienai neįregistruota VĮ Registrų centre, tačiau šiuo metu yra atliekami darbai susiję su jos įregistravimu - keiptasi į Akmenės rajono savivaldybės administraciją, dėl pastato energetinio sertifikato gavimo, sertifikatas gautas, šiuo metu ieškomas ekspertas kuris pasiūlys mažiausią kainą, dėl statybos užbaigimo dokumentacijos parengimo ir patvirtinimo, kad statyba baigta (pridedami įgaliojimas ir sertifikatas). Todėl reali ginčo buto vertė skaičiuojant pagal nurodytų kainų vidurkį ir faktinį buto dydį būtų 85 652 eurai (109,25*784 = 85 652 Eur). Kaip matyti iš prieš tai nurodytų aplinkybių, ginčo buto vertė šiai dienai minimali būtų 52 402 Eur, o įregistravus mansardą, buto vertė bus ne mažesnė nei 85 652 Eur. Pagal pateiktą ieškinį, ieškovo teigimu, jis ginčo buto remontui išleido 6 787,14 EUR, atsakovė su šia suma taip pat nesutinka. Net ir tuo atveju jei teismas pripažintų, kad ieškovas į atsakovės buto pagerinimą investavo ieškovo nurodytą sumą 6 787,14 Eur, ši suma nėra tokia reikšminga, kad būtų pakankamas pagrindas teigti, kad butas buvo iš esmės pagerintas ar jo vertė ženkliai pakilo, lyginat su tuo, kokia yra faktinė buto vertė.

Byloje kilo ginčas dėl kartu gyvenančių (nesusituokusių) asmenų susitarimo dėl jungtinės veiklos ir dalinės nuosavybės pripažinimo į butą, prievolės pripažinimo solidariąja, kompensacijos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Remiantis šiuo apibrėžimu ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra išskirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016 ir kt.).

Atsakovė nurodo, kad bendroji dalinė nuosavybė nebuvo sukurta, o ginčo butas buvo įgytas (Akmenės rajono apylinkės teismo 2008-10-03 sprendimo pagrindu) atsakovės dar gerokai anksčiau iki ieškovo ir atsakovės pradėjimo gyventi kartu. Atsakovė neneigia, kad butas buvo remontuojamas, tvirtindama, jog remonto darbais buto būklė nebuvo pagerinta iš esmės. Butas yra trijų kambarių, per du aukštus (su mansarda). Remontas buvo atliktas kosmetinis svetainėje, prieškambaryje ir vaiko kambaryje: svetainėje buvo išimtos medinės grindys ir buvo sudėtas grindų laminatas, sienos išklijuotos tapetais ir prie lubų prisuktas gipso kartonas; vaiko kambaryje grindų laminatas buvo paklotas ant esamų grindų bei sienos išklijuotos tapetais, prie lubų taip pat prisuktos gipso kartono plokštės; prieškambario remontas buvo minimalus, kadangi ten remontą atsakovė buvo pradėjusi iki atsikraustant ieškovui, todėl buvo likusi nepabaigta viena siena ir nepaklotas grindų laminatas. Ieškovas ne tik gyveno atsakovės bute, bet ir vykdė individualią veiklą, o tuo pačiu naudojosi elektros energija, kuri buvo būtina jo veiklai - jis užsiėmė lipdukų gamyba, atsakovė ieškovui padėdavo savo darbu jam vykdyti individualią veiklą, tačiau visos pajamos, gautos iš šios veiklos atitekdavo tik ieškovui, jokių pinigų atsakovė iš ieškovo už pagalbą vykdant ieškovo individualią veiklą negaudavo. Ieškovas, gyvendamas atsakovės bute, tenkino išskirtinai savo asmeninius interesus - naudojosi atsakovės butu savo individualiai veiklai vykdyti, iš to gaudamas asmeninę naudą (pajamas už pagamintus lipdukų užsakymus), bet ne bendro turto sukūrimą. Ieškovė nurodo, kad šiai dienai ginčo turto vertė yra bent keletą jei ne keliolika kartų didesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro išraše pagal turto vertinimą, atliktą 1997 metais, - 4 098 Eur, bei atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo butas dar 2009 metais (iki pažinties su ieškovu) buvo rekonstruotas ir iš esmės pagerintas įrengiant mansardą ir butas, esantis senamiestyje dabar yra per du aukštus (pridėdama projektą ir jį lydinčius dokumentus), tačiau nebuvo sutvarkyta buto rekonstrukcijos teisinė registracija. Taip pat remiasi Akmenės rajono apylinkės teismo 2008-10-03 sprendimo dalimi, jog padalijus turtą L. B. atiteko butas (duomenys neskelbtini), taip pat atsirado pareiga buvusiam sutuoktiniui E. B. iki 2012 m. spalio 1 d. sumokėti 8 109 Eur (28 000 Lt) kompensaciją už mažesnę jam atitenkančią bendro santuokos metu įgyto turto dalį nutraukiant santuoką, bei nekilnojamojo turto pardavimo platformos interneto svetainėje www.aruodas.lt nurodytų panašių butų vertėmis, tvirtindama, jog jos buto vertė šiai dienai yra ne mažesnė nei 52 402 Eur.

Iš valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-06-30 išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 4 098 Eur (vidutinės rinkos nustatymo data 1997-08-15) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei L. B. A. rajono apylinkės teismo 2008-10-03 sprendimo (civilinės bylos Nr. 2-713-440/2008) pagrindu; butas nuo 2012-12-06 iki 2018-06-28 buvo areštuotas antstolės Elenos Miliauskienės 2012-12-06 Turto arešto aktų registro pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 2012-029352. Iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2008-10-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-713-440/2008 matyti, kad šiuo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp L. B. ir E. B. bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, nuspręsta butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. vardu nuo 1997-09-29, rinkos vertė pagal turto vertintojų aktą 93 000 Lt (26 935 Eur).

Pasak ieškovo, jis investavo ir padarydamas remontą iš esmės pagerino apie 110 kv. m. butą, kuris pagal atsakovės pateiktą NT agentūros „Domus ultra“ 2023-01-05 buto vertės nustatymo pažymą įvertintas 83 000 Eur. Su šioje pažymoje nurodyta verte ieškovas nesutinka, tačiau tvirtina, kad iki jo padarytų remontų buto vertė buvo apie 30 000 Eur, po remonto – 50 000 – 60 000 Eur. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, jog pagal Registrų centro išrašą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo butas yra 66,84 kv. m, remiasi nekilnojamojo turto pardavimo interneto svetainės www.aruodas.lt skelbimų nuorodomis pagal parduodamus butus toje pačioje (duomenys neskelbtini), ir teigia, jog panašaus buto vertė, toje pačioje gatvėje (duomenys neskelbtini) mieste būtų 784 eurai už kvadratinį metrą, todėl minimali buto kaina skaičiuojant pagal vidurkį būtų 66,84*784=52 402 Eur.

Nors ieškovas teigia, kad jis investavo savo asmeninių lėšų į 109,25 kv. m atsakovės butą 24 356,17 Eur (prievolė bankui 17 569,03 Eur ir remontams išleista suma 6 787,14 Eur (įskaitant sumokėta įsiskolinimą už vandenį (222 kubus), tačiau tokio ploto butas nėra nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. jis nefigūruoja kaip 109,25 kv. m. nekilnojamojo turto objektas.

Tai, kad į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo kreipėsi vienas ieškovas, duomenų, kad šalys būtų kreipusiosios į kredito įstaigą kaip bendraskoliai, ar siekiantys sudaryti santuoką, ar išviešindami savo ketinimą butą turėti bendrosios dalinės nuosavybės teise, rodo, kad ieškovas sąmoningai siekė kreiptis ir gauti paskolą iš kredito įstaigos asmeninėms reikmėms, teismo posėdžio metu paaiškindamas, kad kreipimosi metu atsakovės darbo užmokestis buvo nedidelis, atsakovė turėjo kreditorių, todėl pati negalėjo kreiptis dėl paskolos suteikimo ir bankas, įvertinęs jos turtinę padėtį, tokios sutarties nesudarytų. Ieškovas vienas asmeniškai kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, ir kredito įstaiga vertino išimtinai tik ieškovo finansinę padėtį ir galimybes kredito sutartį įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta – raštišku šalių susitarimu ir be kreditoriaus sutikimo negali būti pakeista skolininkų vienašališkai (CK 6.192 straipsniu 4 dalis, Sutarties 16.2. punktas). Taigi už šio kredito grąžinimą atsako tik ieškovas (kredito gavėjas) V. P. asmeniškai. Nagrinėjamu atveju teismas negali modifikuoti kredito sutarties, kadangi spręsti dėl kredito gavėjo mokumo, galimybės suteikti kreditą yra išimtinė banko prerogatyva. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti kredito grąžinimo prievolę AB „Swedbank“ bankui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 18-032883-GV solidariąja V. P. ir L. B., kaip nepagrįstą.