Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-12-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1724-826/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-08
Bylos Nr.
2S-1724-826/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10125-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Suinteresuotas asmuo
AB Šiaulių bankas, VĮ Registrų centras, UAB „4finance“, I. M., K. M., V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1724-826/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10125-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.5.1.1; 3.5.1.18 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos antstolės S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjos antstolės S. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys AB Šiaulių bankas, VĮ Registrų centras, UAB „4finance“, I. M., K. M., V. S., dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama AB Šiaulių banko vadovui V. S. už antstolio 2016 m. birželio 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1a-18197 nevykdymą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones. Nurodė, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/16/00183, užvesta pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1468-384/2015 dėl 359,11 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. 2016 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6383-991/2016 nustatė, kad skolininkei I. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu K. M. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esamų ir būsimų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke. VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 30 d. raštu patvirtino, kad modernizuotoje Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) nėra galimybės pateikti nurodymą nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik 1/2½ dalis lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose. Atsižvelgdama į tai, antstolė 2016 m. birželio 20 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriame nurodė priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir (ar) pateksiančių į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių K. M., ir šį nurašymo nurodymą pateikė vykdyti tiesiogiai AB Šiaulių bankui. 2016 m. birželio 28 d. rašte AB Šiaulių bankas nurodė, kad negali įvykdyti antstolės nurodymo, nes piniginių lėšų nurašymas galimas tik per PLAIS sistemą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl baudos skyrimo netenkino ir priteisė iš pareiškėjos 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui.Nurodė, kad antstolės 2016 m. birželio 20 d. nurodymas AB Šiaulių bankui priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių sąskaitoje, negalėjo būti vykdomas ne per PLAIS sistemą. Be to, 2016 m. birželio 28 d. duomenimis, piniginių lėšų nebuvo ir nurašymai iš sąskaitos negalėjo būti atliekami dėl objektyvios priežasties.Suinteresuoto asmens AB Šiaulių banko prašymą skirti baudą antstolei atmetė kaip nepagrįstą, nes abu proceso dalyviai pateikė duomenis, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tiek antstoliams, tiek kredito įstaigoms kyla problemų dėl lėšų iš kredito įstaigose esančių sąskaitų nurašymo teisės aktų nustatyta tvarka sklandaus įgyvendinimo. Šiuo klausimu dar nėra suformuotos bendros teismų praktikos. Antstolės veiksmai, siekiant išnaudoti visas galimybes kuo operatyviau įvykdyti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, bei kreipimasis į teismą negali būti prilyginami piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 95 straipsnis).Teismas priteisė suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos pareiškimas suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja antstolė S. S. teismui pateikė atskirąjį skundą, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo.Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, nes nevertino, kad AB Šiaulių bankas nevykdė antstolio nurodymo. Dėl PLAIS sistemos nefunkcionavimo (veikia nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d.) antstolė negali atlikti savo funkcijų ir dėl to nukenčia išieškotojo interesai. Antstolio nurodymo bankui priverstinai nurašyti pinigines lėšas tinkamas vykdymas pašalintų PLAIS sistemos funkcionavimo trūkumus ir užtikrintų skolos tinkamą išieškojimą. Suinteresuotas asmuo nepateikė kitų duomenų, dėl kurių jis negali įvykdyti jos nurodymo.Paaiškino, kad antstolio patvarkymas turi atitikti CPK 667 straipsnio reikalavimus, todėl jis negali viršyti savo įgaliojimų ir nurodyme nurodyti sumas vietoj 1/2 dalies, kaip kad rekomendavo VĮ Registrų centras 2016 m. kovo 18 d. rašte. Kol sistema tinkamai nefunkcionuoja, turėtų būti vykdomi antstolės siunčiami nurodymai dėl lėšų nurašymo.Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nepasisakė dėl skirtingo jos ir AB Šiaulių banko suinteresuotumo bylos baigtimi ar jų priešingų interesų. Ji vykdė savo funkcijas, numatytas CPK 585 straipsnyje, todėl pagrindo iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra. Be to, kaip ir pats teismas pažymėjo, nėra suformuotos bendros teismų praktikos, kaip spręsti problemas dėl lėšų iš kredito įstaigose esančių sąskaitų nurašymo teisės aktų nustatyta tvarka sklandaus įgyvendinimo.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nustatyta, kad antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/16/00183, pradėta pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1468-384/2015 dėl 359,11 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. M. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. 2016 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6383-991/2016 nustatė, kad skolininkei I. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu K. M. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esamų ir būsimų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke. VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 30 d. raštu patvirtino, kad modernizuotoje antstolių informacinėje sistemoje nėra galimybės pateikti nurodymą nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik 1/2 dalis lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose. Atsižvelgdama į tai, antstolė 2016 m. birželio 20 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir (ar) pateksiančių į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių K. M., ir šį nurašymo nurodymą pateikė vykdyti tiesiogiai AB Šiaulių bankui. AB Šiaulių bankas 2016 m. birželio 28 d. raštu informavo, kad K. M. AB Šiaulių banke turi sąskaitą, kurios likutis 2016 m. birželio 28 d. yra debetinis, ir pridėjo VĮ Registrų centro 2016 m. kovo 18 d. rašto „Dėl antstolių teikiamų nurašymo nurodymų bankui vykdymo“ kopiją. Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama AB Šiaulių banko vadovui už antstolio 2016 m. birželio 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas nevykdymą taikyti CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones. Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo už antstolio nurodymo nevykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – skirti baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo skiriama bauda yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).Nagrinėjamu atveju 2016 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6383-991/2016 nustatė, kad skolininkei I. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu K. M. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esamų ir būsimų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ bei 7² punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Šiuose punktuose aiškiai nurodyta, kad antstolis PLAIS, o ne kredito įstaigoms, teikia nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas. Iš VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (1.11.14)s-6328 matyti, kad modernizuotoje programoje nėra galimybės pateikti nurodymą nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik 1/2 dalis lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose. Šiame rašte nurodyta, kad esamą problemą antstolis gali išspręsti dviem būdais, t. y. vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi gauti informaciją iš bankų ir kitų kredito įstaigų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, arba kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolė 2016 m. birželio 20 d. raštu išsiuntė AB Šiaulių bankui 2016 m. birželio 20 d. nurodymą Nr. S1a-18197 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų. AB Šiaulių bankas 2016 m. birželio 28 d. raštu Nr. 7894 informavo antstolę, kad K. M. turi sąskaitą, kurios likutis, 2016 m. birželio 28 d. duomenimis, yra debetinis. Be to, piniginių lėšų nurašymas galimas tik per PLAIS sistemą. Iš faktinės bylos medžiagos matyti, kad susidarė situacija, kad teisės aktai numato piniginių lėšų nurašymo per PLAIS sistemą tvarką, tačiau per šią sistemą nėra galimybės priverstinai nurašyti ne konkrečią pinigų sumą, o 1/2 dalį lėšų. Esant tokiai situacijai negali nukentėti išieškotojo interesai ir sustoti vykdymo procesas. Todėl antstolė S. S. pagrįstai sprendė susidariusią situaciją priimdama 2016 m. birželio 20 d. nurodymą Nr. S1a-18197 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, o AB Šiaulių bankas privalėjo šį patvarkymą vykdyti. Antstolė privalo imtis visų veiksmų, siekdama išnaudoti visas galimybes kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą pagal išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. LITEKO duomenų bazėje esantys duomenys apie civilinę bylą 2VP-3559-328/2016 patvirtina, kad AB Šiaulių bankas turi technines galimybes antstolės nurodymą įvykdyti, tokiu pat būdu buvo vykdomas išieškojimas ir iki PLAIS sistemos sukūrimo. Atsiradus techninėms galimybėms per PLAIS sistemą nurašyti ½ dalį lėšų, antstolis tai turėtų atlikti per PLAIS sistemą.Teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės lemia ir teismo procesinio sprendimo nevykdymą, o teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Pripažinus, kad antstolės S. S. 2016 m. birželio 20 d. nurodymas Nr. S1a-18197 priverstinai nurašyti pinigines lėšas yra teisėtas ir pagrįstas, yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo AB Šiaulių bankui. Iš AB Šiaulių banko 2016 m. birželio 28 d. rašto Nr. 7894 matyti, jog institucija atsisakė vykdyti antstolės nurodymą ir dėl to, jog skolininkės sutuoktinio K. M. sąskaitoje AB Šiaulių banke piniginių lėšų nebuvo. Vadinasi, šiuo atveju antstolės nurodymas negalėjo būti įvykdytas todėl šiuo atveju skirti baudą už antstolės nurodymo nevykdymą nėra pagrindo. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo AB Šiaulių banko vadovui, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo skirti baudą nėra, todėl naikinti jos nėra teisinio ir faktinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas priteisė suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui iš pareiškėjos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad kadangi pareiškimas buvo atmestas, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš pareiškėjos. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutiko ir skunde nurodė, jog ji vykdė savo funkcijas, numatytas CPK 585 straipsnyje, todėl pagrindo iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra. Be to, kaip ir pats teismas pažymėjo, nėra suformuotos bendros teismų praktikos, kaip spręsti problemas dėl lėšų iš kredito įstaigose esančių sąskaitų nurašymo teisės aktų nustatyta tvarka sklandaus įgyvendinimo.Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi antstolė vykdo jai įstatyme priskirtas funkcijas, tarp jų ir kreipiasi į teismą dėl baudos skyrimo proceso įstatyme numatytais atvejais, o nustačiusi jos nurodymo nevykdymo faktą atliko jai įstatymo priskirtas funkcijas ir padarius išvadą, kad antstolės nurodymas AB Šiaulių bankui dėl lėšų pervedimo yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo priteisti iš apeliantės suinteresuoto asmens AB Šiaulių“ banko patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos antstolės S. S. suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankui buvo priteistas 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti suinteresuoto asmens AB Šiaulių banko prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, likusią nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas suinteresuoto asmens AB Šiaulių banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės – netenkinti suinteresuoto asmens AB Šiaulių banko prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos antstolės S. S..

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis