Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad nuo 2024 m. gegužės 20 d. pradėjo dirbti pardavėjos pareigose, darbo užmokestis 940 Eur, neatskaičius mokesčių. Pažymėjo, kad sūnus lanko regbį, dukra – dramos būrelį, šiai užklasinei veiklai taip pat reikalingos papildomos lėšos, atitinkamai 25 Eur ir 15 Eur kas mėnesį. Kadangi sūnus turi sveikatos problemų dėl peties, patiria papildomų išlaidų kelionėms pas gydytojus, reabilitacijai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys turi du nepilnamečius vaikus: sūnų D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsakovas bendraudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo jais rūpinasi, išlaiko, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ieškovė rūpinasi jų sveikata, ugdymu, kasdienių poreikių tenkinimu. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaikų auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui. Nesant duomenų, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuolat gyvena su ieškove, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, jog vaikų D. ir G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams. Įvertinus pateiktą išvadą, kad ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, jais tinkamai rūpinasi, teismas konstatuoja, kad nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama atitiks geriausius nepilnamečių interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečių D. J. ir G. J. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

CK 3.170 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, įstatymo trečioji dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaikais nėra ginčijama.

Ieškovė siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrautų pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 15 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 15 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaikų mamai prieš dvi dienas SMS žinute. Atsakovas nuomonės dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos neišreiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vertinimu ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka neeliminuoja jo iš vaikų gyvenimo, dalyvavimo juos ugdant bei auklėjant, todėl atitiktų vaikų interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovo ryšiai su dukra nėra nutrūkę, kiek blogesni ryšiai tarp atsakovo ir sūnaus. Įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą bei aplinkybes, jog vaikų interesų vardan būtina išsaugoti vaikų bendravimą su savo tėvu, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pagal ieškovės siūlymą.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė dirba, jos pajamas sudaro 940 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojame bute, nuosavybės teise priklauso automobilis A54 Avant (VĮ Registrų centras, VĮ Regitra duomenys). Ieškovė be D. ir G. išlaiko dar du nepilnamečius vaikus.

Atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė. Vertinant atsakovo tutinę padėtį pagal registrų duomenis nustatyta, kad atsakovas nedirba, VĮ Registrų centras duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių įgijęs nėra (VĮ Regitra duomenys).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas duomenų, jog yra nedarbingas ar iš dalies darbingas, nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad yra darbingas ir turi galimybę gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovės paskaičiavimu vaikų poreikiams per mėnesį iš atsakovo būtina minimalią mėnesinę algą atitinkanti suma. Tačiau išlaikymo dydis nustatomas pagal individualius vaiko poreikius, teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė, todėl ieškovės pasirinktas įsiskolinimo dydžio apskaičiavimas pagal MMA dydį nėra teisingas.

Ieškovė prašo vaikų išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad vaikų būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 770 Eur, iš jų 350 Eur maistui, 40 Eur higienos priemonėms, 30 Eur vaistams, 50 Eur vaiko laisvalaikiui, 240 Eur rūbams ir avalynei, mokyklinėms prekėms, komunalinių mokesčių dalis 60 Eur, būsto nuomos dalis – 70 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas higienos priemonėms, kadangi higienos priemonės yra ilgalaikio vartojimo, jų nereikia įsigyti kiekvieną mėnesį. Teismo vertinimu racionaliau galėtų būti naudojamos lėšos vaikų rūbams ir avalynei. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, apskaičiuodama didesnes, nei būtina. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, atsižvelgiant į vaikų amžių, konstatuotina, jog vaikų poreikius užtikrina 600 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad vaikų poreikius užtikrina 600 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu 96,25 Eur (1,75 x55 Eur (Bazinė socialinė išmoka), ir yra 503,75 Eur.

Abu tėvai privalo išlaikyti vaikus, išlaikymas skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas kiekvieną dieną, įvertinus byloje esančius duomenis ir šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, tai, kad ieškovei vienai tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 260 Eur kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 170 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nedirba, nekilnojamo ir kito registruojamo turto neturi nuo dalies žyminio mokesčio atlestinas (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Ieškovei buvo teikiama valstybė garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos išieškotinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą su V. U.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 260 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2024 m. vasario 28 d. iki vaikų pilnametystės.

Paskirti V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Nustatyti, jog A. J. su nepilnamečiais vaikais D. J. ir G. J. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 15 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 15 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaikų mamai prieš dvi dienas SMS žinute

Priteisti iš A. J. 140 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 374,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Medicinos banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.