- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- N1-791-718/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01345-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- U. L., M. B., K. J., D. D., S. Š., R. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Civilinis atsakovas
- R. P., V. B.
- Kategorijos
nukentėjusiajai, nukentėjusiosios A. K. atstovei pagal įstatymą L. K., kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams R. P., V. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,
K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 11 klasėje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasės moksleivė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį,
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji U. L., M. B., K. J., D. D., S. Š. ir R. K., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to M. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: U. L., S. Š., M. B., K. J., R. K., D. D. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, 2013 m. liepos 29 d. apie 01.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, grasinimais, ciniškais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra tyčia, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, pažemindami orumą, tyčiojosi ir sumušė A. K., tai yra: U. L. alkūne du kartus sudavė A. K. į nugarą, 3 kartus spyrė jai į šlaunį, S. Š. nurodė A. K. klauptis ir bučiuoti kojas, spyrė ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, K. J. žiebtuvėliu degino plaukus, spjaudė ir pylė alų A. K. ant galvos, vadino ją necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu tyčiodamiesi iš jos orumo, ne mažiau 15-20 kartų spyrė į įvairias kūno vietas, M. B. sudavė A. K. į ranką bei spyrė ne mažiau 25 kartų pataikydama į įvairias kūno vietas, S. Š. pakėlė A. K. suknelę ir nuplėšė jos kelnaites, o po to, nurodė nusivilkti visus drabužius ir vaikščioti keliais, K. J. panaudotu higieniniu įklotu perbraukė A. K. per veidą bei ją apšlapino, tokiu būdu ją pažemindama, M. B. iš A. K. rankinės paėmusi kvepalų buteliuką 300 litų vertės, jį tyčia metė į žemę ir tokiu būdu sudaužė, taip sugadindama nedidelės vertės svetimą turtą, K. J. blakstienų tušu apipaišė A. K. nugarą, ant galvos supylė pudrą, tęsdami nusikalstamus veiksmus, M. B., S. Š. ir R. K., degalinėje nupirkę 0,7 litro butelį degtinės, ja per prievartą liepė išgerti A. K., o šiai geriant degtinę, R. K. tyčia spyrė A. K. į kairį žandą, D. D., kumščiu smogė į kairę akį, ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, spyrė į įvairias kūno vietas. Šiais M. B., S. Š., K. J., R. K., U. L., D. D., ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą veiksmais, A. K. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame klubo šone, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, daugybiniai smulkūs taškų ir brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose ties čiurnomis, smulkios apvalios formos daugybinės poodinės kraujosruvos abiejų žastų išoriniuose ir užpakaliniuose paviršiuose, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, smulki apvalios formos poodinė kraujosruva krūtinės kairės pusės apatinėje dalyje, trys smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos pilvo kairėje pusėje vidurinėje srityje, smulkūs daugybiniai taškiniai ir brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimai kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų delnų viršutinėse srityse, daugybiniai smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, daugybiniai smulkūs išilginės ir įstrižos krypties odos nubrozdinimai krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus abiejuose pusėse menčių projekcijose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą mastą.
Be to, M. B. 2013 m. liepos 29 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 01.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje – pėsčiųjų takelyje, esančiame priešais vaikų lopšelį darželį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš A. K. piniginės atvirai pagrobė 16 litų.
Be to, S. Š. įvykdė vagystę, tai yra 2013 m. liepos 28 d. apie 21.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini), iš A. K. rankinės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S III“ 2000 litų vertės.
Kaltinamoji U. L. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-07-28 ji gyveno kartu su M. B. pas draugą (duomenys neskelbtini) g. 2013-07-28 vakare M. B. paskambino S. Š. ir pakvietė susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančioje viešojo transporto stotelėje. Tai buvo antrą Jūros šventės dieną. Atėjusios į sutartą vietą kurį laiką dar laukė A. K.. Vėliau atvažiavo A. kartu su A., A., V. ir K. J.. Ji A. K. pažinojo. Žinojo, kad A.supykdė S. Š. ir M. B., kurios anksčiau buvo draugės, taip paskleisdama apie jas gandus. Dėl to visos susitarė A. “pamokyti”. Iš pradžių visos sėdėjo stotelėje ir kalbėjosi. M. kaltino A. dėl apkalbų. Kažkuri iš merginų pakvietė A. eiti pasikalbėti toliau, tai yra link statybų, vykusių prie (duomenys neskelbtini). Tada ji, U. L., pirmoji du kartus alkūne trenkė A. į nugaros sritį, versdama ją atsiprašyti už apkalbas. Iš pradžių viską neigusi A. po smūgių sudavimo pripažino apkalbėjusi S. ir M.. Supykusi S. Š. pradėjo tampyti A. už plaukų. A. su A. išėjo namo, o ji, U. L., S., K., M. nukentėjusiąją nusivedė į netoliese esantį miškelį. Miškelyje S. A. liepė bučiuoti joms kojas. S. delnu sudavė A. ir A. atsiklaupė. A. bučiavo joms batus, merginos nukentėjusiąją mušė. M. ant A. šaukė. Ji, U. L., taip pat šaukė ant nukentėjusiosios, tris kartus spyrė jai į šoną. A. tuo metu klūpėjo ant kelių. Merginos neleido jai atsistoti. Tuo metu atvažiavo vaikinai, tai yra R. K., D. D. ir R. K.. D. buvo su mergina, kurios ji, U. L., nepažinojo. Kas pakvietė šiuos asmenis, nurodyti negali. Vaikinai gėrė alų, į konfliktą nesikišo. S. su M. pasikeisdamos mušė A., sudavė jai smūgius į kojas ir rankas. Po to K., paėmusi skardinę alaus, ją supylė A. ant galvos, po to žiebtuvėliu degino A. plaukus. K. ištraukė iš nukentėjusiosios rankinės kosmetiką ir blakstienų tušu apipaišė A. nugarą, tonalinį kremą supurškė nukentėjusiajai ant galvos. Jai, U. L., žinoma, kad kažkuri iš merginų paėmė A. pinigus bei sudaužė kvepalų buteliuką 300 litų vertės, tačiau tuo metu ji buvo nusisukusi ir nematė, kas tai padarė. Vėliau M., R. ir S. nuėjo į parduotuvę, parnešė Coca-Cola gėrimą ir degtinės butelį. A. buvo liepti išgerti degtinės. A. atsisakė degtinę išgerti, tada R. įsibėgėjęs spyrė jai į veidą, pataikė į žandikaulį. A. išgėrė butelį degtinės. Po suduoto smūgio A. apsiverkė, prašė ją paleisti. Tuomet S. įsakmiu tonu nurodė A. nusirengti. Kadangi A. nepakluso, S. pati nuvilko A. suknelę, nuplėšė kelnaites ir nusegė liemenėlę. Kai A. buvo nurengta, S. jai liepė vaikščioti keturiomis, A. pakluso ir vykdė S. nurodymus. Nuvedus A. atokiau, kažkas ant A. šlapinosi, bet pati to nematė, nes jai buvo šlykštu tai stebėti. Netrukus nusprendė leisti A. eiti, bandė rinkti išmėtytus A. daiktus, tačiau visų jos daiktų neberado, kadangi jie buvo sumesti į tvenkinį. A. bėgant namo R. K. pasivijo ją, spyrė nukentėjusiajai į nugarą, dėl ko ji pargriuvo. S. su M. sulaikė R., kol nukentėjusioji pabėgo. Netrukus visi išsiskirstė. Apie A. mobilaus ryšio telefono vagystę jai nėra žinoma. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė. Su pareikštu nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka. Teigia, kad įvykio metu apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų nebuvo, tą vakarą alkoholio nevartojo.
Kaltinamoji M. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kelios savaitės prieš įvykį sužinojo, kad A. ją, M. B., apkalba S. Š., o tuo tarpu A. bendraudama su ja, M., apkalba S.. Toks A. elgesys supykdė tiek ją, tiek S., todėl jos panoro išsiaiškinti, kodėl A. taip elgiasi. 2013-07-28 vakare jai paskambino S. Š., pasiūlė susitikti. Susitiko autobusų stotelėje prie (duomenys neskelbtini). Į sutartą vietą atėjo kartu su U. L., ten sutiko V., A. ir A. K.. A. buvo apsiverkusi, nes iš jos rankinės dingo mobilaus ryšio telefonas. S. į susitikimą vėlavo, todėl visos jos laukė, sėdėjo stotelėje, kalbėjosi. Merginos siūlė A. eiti namo, tačiau ji nesutiko, laukė S.. A. su A. susiruošė eito namo, jos ėjo kartu jas lydėti. Užėjus už (duomenys neskelbtini) , A. U. liepė A. klauptis ir bučiuoti jos, M., batus. A. bučiavo ten esančių merginų kojas, atsiprašinėdavo. Tada U. L. 2 kartus alkūne trenkė A. į nugarą. Kai A. su A. išėjo namo, atvažiavo S. Š., K. J. ir E. B.. Su S. taip pat buvo vaikinai – R. K., R. K. ir D. D.. Pastebėjo, kad S. ir vaikinai yra apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Vaikinai gėrė alų. S. pastūmė A., dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, liepė nukentėjusiajai klauptis, bučiuoti merginų kojas. U. L. 3-4 kartus įspyrė A. N. taip pat spardė ir ji, M. B., spardė S. K. išpylė A. ant galvos skardinę alaus, po to kartu su R. K. žiebtuvėliu degino nukentėjusiosios plaukus, nukentėjusiąją apspjaudė. Vėliau ji, M. B., kartu su R. ir S. (duomenys neskelbtini) degalinėje nupirko butelį degtinės ir Coca-Cola gėrimo. Už degtinę mokėjo S., ji, M. B., sumokėjo už gėrimą. Davė A. šį degtinės butelį ir liepė išgerti. A. atsisakius gerti, R. K. spyrė nukentėjusiajai į veidą. Po šio smūgio A. apsiverkė, pradėjo šaukti. S. nukentėjusiąją išrengė nuogai, liepė vaikščioti keliais. Karolina J. A. apšlapino. Vėliau A. leido apsirengti, atidavė jos daiktus. Netikėtai A. puolė R. ir D. R. spyrė A., o D. kumščiu smogė į veidą. Visi trys nukrito į šalia esantį griovį. Nueinančią A. pasivijo R. su D. ir vėl du kartus spyrė jai į nugarą. Nurodė, kad iš A. rankinės ištraukė kvepalų buteliuką ir paklausiusi kokia jų vertė, buteliuką sudaužė. Be to, iš A. piniginės paėmė 16 litų. Po įvykio nukentėjusiosios atsiprašė. Prisipažįsta spardžiusi nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios motinai atlygino 900 Lt žalos. Likusią žalos dalį žada atlyginti. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivi.
Kaltinamoji K. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su A. K. jau buvau pažįstama apie 3 mėnesius. 2013 metų liepos 29 dieną, kai buvo Jūros šventė, ji, K. J., kartu su A. K. ir S. Š. vaikščiojo po miestą. Dienos metu atėjo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, sėdėjo ant suoliuko. A. K. buvo šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio. Tuomet S. Š. pasakė jai, Karolinai, kad nori paimti A. K. mobilųjį telefoną. Po kurio laiko, kai A. K. rankinė buvo numesta ant žemės, S. Š. iš A. K. rankinės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung”. Kadangi ji, K. J., su savimi turėjo rankinę, įsidėjo telefoną pas save. Netrukus taksi automobiliu atvažiavo R. K., R. K., D. D. su mergina, vardu D. N. taksi automobiliu visi kartu nuvažiavo prie Senosios turgavietės. Jau atvažiavus prie turgavietės, S. Š. pareikalavo, kad ji, K. J., atiduotų A. K. telefoną. Ji taip ir padarė, matė kaip S. Š. telefoną padavė R. K.. A. K. šių veiksmų nematė. Tuomet ji, K. J., S. Š. ir nukentėjusioji A. K. nuėjo į turgavietę, o R. K., R. K., D. D. ir jo mergina nuėjo parduoti A. K. telefoną. Vėliau su S. Š. nuėjo link centro, kur susitiko su R. K., R. K., D. D. bei D. M., kaip R. K. S. Š. padavė 100 litų kupiūrą. Vėlai vakare, S. Š. susirašinėjo su M. B.. Pastaroji užsiminė apie tai, kad S. Š. turi atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), priešingu atveju M. B. viena pakenks A. K.. Taksi automobiliu nuvyko iki nurodytos vietos. Tuomet S. Š. su M. B. įsakmiu tonu nurodė A. K. klauptis. Ji pakluso šiam nurodymui. S. Š. suėmė A. K. už plaukų ir liepė jai atsistoti, nes norėjo pereiti į atokesnę vietą. Tuomet S. Š. liepė A. K. „keturiomis“ šliaužti. A. šliaužiant S. Š. ir M. B. po kelis kartus kiekviena spyrė A. K. į užpakalį. Tuomet jai buvo liepta atsiklaupti. M. B. paėmė A. K. rankinę, išėmė kvepalų buteliuką ir specialiai jį metė ant žemės. Tuomet iš rankinės išėmė kosmetinę. Ji, K. J., paėmė blakstienų tušą ir juo apipaišė A. K. nugarą, o skystą pudrą užpylė nukentėjusiajai ant plaukų. Po to paėmė žiebtuvėlį ir svilino A. plaukus. Po to S. su M. vėl liepė A. K. vaikščioti „keturiomis“. Tuo metu A. K. pastoviai buvo spardoma. Ji, K. J., taip pat A. įspyrė keletą kartų. Matė, kaip A. stovint S. Š. po A. K. suknele pakišo ranką. Tuomet pasigirdo plyštančios medžiagos garsas ir po to S. Š. rankoje pamatė kelnaites. Tuomet S. nukentėjusiajai nurodė nusirengti nuogai, sugalvojo nupirkti degtinės ir nugirdyti A., kad ši neprisimintų kas su ja buvo daroma. Pirkti degtinės ėjo M. B., S. Š. ir R. K.. Degalinėje nupirko butelį degtines Lithuanica ir butelį Coca-Colos. Kai minėti asmenys atėjo prie klūpančios A., S. nukentėjusiajai padavė butelį degtinės ir liepė išgerti visą degtinę. Netrukus kažkuris iš vaikinų spyrė A. K. į žandą. Kai A. K. gėrė degtinę, ji, K. J., paprašė S., kad palydėtų ją į tualetą. Ji taip ir padarė. Tuomet ji, K., apšlapino A. ir higieniniu įklotu perbraukė jai per veidą. Po to grįžo prie visų asmenų. D. pastūmė A. ir kartu su ja įkrito į griovį. Išlipęs iš griovio R. K. vieną kartą spyrė nukentėjusiajai. Tuomet ji, K. J., iš nepažįstamo vaikino paėmė skardinę alaus ir išpylė alų ant A. plaukų. Tuomet S. ir M. A. pasivedė atokiau, kur ją vėl spardė, o netrukus nukentėjusiajai liepė bėgti. R. pasakė, kad jam nusibodo tie žaidimai, puolė prie A. ir vieną kartą spyrė jai į koją. Nenorėdama, kad A. K. būtų mušama, ji, K. J., su E. nubėgo R. sulaikyti. A. pažadėjo, kad ji niekam nesakys, todėl jai buvo leista eiti namo. Nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Atlygino 900 Lt žalą. Įvykio metu buvo blaivi. Vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų.
Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-07-28 per Jūros šventę vaikščiojo po miestą kartu su drauge D. V., R. K., R. K., S. Š. ir K. J.. Matė, kaip S. R. padavė mobilaus ryšio telefoną, tačiau apie ką jie kalbėjosi, negirdėjo. Vėliau R. tą telefoną pardavė lombarde. S. pasiūlė važiuoti prie (duomenys neskelbtini) . Taksi automobiliu jis, D. D., D., R., S., K. ir R. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios prie darbo biržos. Išlipusios K. ir S. kažkur nuėjo, kiti laukė taksi automobilyje. Netrukus išgirdo riksmus. Šaukė A., kaip jis suprato, ji buvo mušama. Nuėję į netoliese esantį miškelį gėrė alų. Matė, kaip 3-4 merginos spardė nukentėjusiąją. A. tuo metu klūpojo, buvo apsirengusi. Jis, D. D., taip pat vieną kartą pastūmė A., nuo smūgio abu nukrito į šalia esantį griovį. Po to viena kartą ranka trenkė jai į petį. Matė, kaip R. įsibėgėjęs spyrė nukentėjusiajai į veidą. A. buvo girdoma degtine. Merginos nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nematė, kas sudaužė nukentėjusiosios kvepalų buteliuką, kas jai degino plaukus. Teigia, įvykio metu buvo blaivus. Nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino 900 Lt žalos.
Kaltinamoji S. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-07-28 su K. ir A. vaikščiojo po miestą, kadangi buvo Jūros šventė. Vakare nuėjo prie (duomenys neskelbtini), A. buvo apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų. Netrukus taksi automobiliu atvažiavo R. K., R. K., D. D. su mergina, vardu D.. Ji, S. Š., iš A. rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną Samsung S3 modelio, įsidėjo jį į kišenę, vėliau jį perdavė K., kad jį ištrauktų SIM kortelę. Vėliau telefoną atidavė R., kad šis telefoną parduotų lombarde. Paimti A. telefoną jai, S. Š., liepė R., su kuriuo tuo metu draugavo ir juo pasitikėjo. Kai A. aptiko, kad nebėra jos telefono, apsiverkė. Apie telefono vagystę nieko nepasakė, žadėjo nukentėjusiajai padėti ieškoti telefono. R. jai, S. Š., davė 100 Lt, pasakė, kad nukentėjusiosios telefoną pardavė už 200 Lt. Netrukus paskambino M. B. ir pasakė, kad jeigu jie neatvažiuos, sumuš A., kadangi A. M. ir ją, S., apkalba. Su R., D., E., K. ir D. drauge nuvyko prie (duomenys neskelbtini). Jų jau laukė M., U., V. ir A. N. išsiaiškinti, kodėl A. jas apkalba. Vaikinai į konfliktą nesikišo. Ji, S. Š., griebė A. už plaukų. Kažkuri iš merginų liepė A. atsiklaupti ir bučiuoti batus. Merginos pradėjo spardyti A., A. pakluso ir bučiavo merginų kojas. Ji, S. Š., griežtu balsu liepė A. nusirengti. Kadangi nukentėjusioji buvo išsigandusi, pakluso. Ji nusivilko odinę striukę, megztuką ir batus. Batus ir striukę išmetė į krūmus. Kai A. liko su suknele, ji, S. Š., liepė vaikščioti keturiomis. Nukentėjusioji taip ir padarė. Ji vykdė viską kas jai buvo liepta. Nukentėjusioji nuoga nebuvo, ji liko su kelnaitėmis ir liemenėle. Ji, S. Š., M., U. ir K. spardė nukentėjusiąją. K. pasiėmė alaus skardinę ir išpylė alų nukentėjusiajai ant galvos. Po to ištraukė A. kosmetinę piniginę ir apipylė kremine pudra jos plaukus.Tuo metu R. spjaudė ant nukentėjusiosios ir žiebtuvėliu degino jos plaukus. Nematė, ką tuo metu darė kiti vaikinai. Po to su A. ir K. nuėjo toliau į krūmus, kur A. atsigulė ant žemės, o K. ją apšlapino ir panaudotu higieniniu įklotu perbraukė per A. veidą, o švarų įklotą priklijavo prie A. nugaros. Po to su M. ir R. (duomenys neskelbtini) degalinėje nupirko degtinės, liepė A. degtinę išgerti. Kadangi A. degtinę gėrė per lėtai, R. spyrė nukentėjusiajai į veidą. Nugirdyti nukentėjusiąją pasiūlė R. Po to A. pakėlė ir ji nuėjo namo. Matė, kaip M. sudaužė nukentėjusiosios kvepalų buteliuką. Pasižada nukentėjusiajai žalą atlyginti. Nukentėjusiosios ir jos motinos atsiprašė.
Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-07-28 vidurnaktį su K., S., R., D. ir jo drauge D. taksi automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios prie (duomenys neskelbtini). Anksčiau šių asmenų nepažinojo, su jais susipažino Jūros šventės metu. K. ir S. iš taksi išlipo, o jie 10-15 min. merginų laukė, tačiau po kurio laiko nuvažiavo aplinkui, prie darbo biržos paleido taksi. Kai priėjo prie grupės asmenų, pamatė, kad ten yra S., K., M., A., U., E. ir dar keli nepažįstami vaikinai. A. klūpojo ant žemės. Priėjęs jis paklausė, kas čia vyksta. Jam buvo atsakyta, kad mergina „prisišnekėjo“. Nuėjo prie toliau stovėjusių merginų ir vaikinų, gėrė alų. Netrukus priėjo mergina, paprašė skardinės alaus, alų jį išpylė A. ant galvos. S. pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini) degalinę nusipirkti degtinės. Galvojo, kad degtinę leis jam išgerti, todėl sutiko. Grįžus S. liepė A. gerti šią degtinę. A. klūpojo ir gėrė iš butelio degtinę. Jis, R. K., liepė A. išgerti degtinę per 30 min., vėliau sakė merginoms, kad leistų A. eiti namo, tačiau jo niekas neklausė. Kai A. gėrė degtinę, jis, R. K., nuėjo link (duomenys neskelbtini), tačiau netrukus paskambino D. D. ir liepė sugrįžti. Grįžęs spyrė A. į žandą. Taip pasielgė norėdamas pagąsdinti merginas, kad jos nurimtų. Be to pats buvo piktas ir susinervinęs. Viso konflikto nematė, nes stovėjo atsisukęs nugara, girdėjo, kaip merginos ant A. šūkavo. Girdėjo dūžtančio stiklo garsą. Neigiamai vertina savo poelgį, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino 200 Lt žalos.
Nukentėjusioji, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė L. K. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 6000 Lt sumai. Nurodė, kad kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis jai padaryta 2865 Lt turtinė žala, kadangi buvo pavogtas jos dukrai priklausantis mobilaus ryšio telefonas, sudaužytas kvepalų buteliukas, sugadinta suknelė bei kosmetikos priemonės. Kadangi kaltinamieji turtinę žalą atlygino, šioje dalyje procesą dėl turtinės žalos atlyginimo prašo nutraukti. Nurodo, kad jos nepilnametei dukrai A. K. padaryta 3135 Lt neturtine žala, kadangi įvykio metu buvo iš jos dukros buvo tyčiojamasi, ji buvo sumušta, pažeminta jos garbė ir orumas. Po šio įvykio dukrai reikėjo psichologo pagalbos, į jį buvo kreiptasi anonimiškai. Prašo neturtinę žalą priteisti iš kaltinamųjų solidariai. Ikiteisminio tyrimo metu paimtus jos dukros rūbus prašo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Iš 2013-07-29 apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai, reikšmingi tiriant nusikalstamą veiką: kelnaitės, pėdkelnės, vienas batelis, sudaužytų kvepalų buteliukas, kosmetinė su kosmetikos priemonėmis (1 tomas, b.l. 8-11).
Iš 2013-07-30 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad L. K. prie ikiteisminio tyrimo pateikė suknelę, kuria vilkėjo A. K. įvykio metu (1 tomas, b.l. 105).
Iš 2014-04-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Apžiūrėta suknelė Stradivarijo firmos, L dydžio, rožinės spalvos, ant petnešėlių, ties krūtine užsegama geltono metalo užtrauktuku. Suknelė gausiai ištepta rudos spalvos dėmėmis, ties nugara matomos horizontalios juodos spalvos dėmės. Apžiūrimos kelnaitės (stringai) rožinės spalvos. Kelnaitės ties šonais iš abiejų pusių suplėšytos. Apžiūrimos pėdkelnės rudos spalvos, suteptos rudos ir juodos spalvos dėmėmis. Apžiūrimas batelis raudonos spalvos su kaspinėliu, 43-o dydžio kairės kojos. Apžiūrimas sudaužytas kvepalų buteliukas permatomo stiklo su rožiniu dugnu, sudaužytas per pusę (1 tomas, b.l. 106-110).
Iš 2014-01-07 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. K. atpažino R. K. kaip asmenį, kuris jai spyrė į veidą, kai ji baigė gerti degtinę (1 tomas, b.l. 21-24).
Iš specialisto išvados Nr. G1572/13(03) matyti, kad nukentėjusiajai A. K. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame klubo šone, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, daugybiniai smulkūs taškų ir brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose ties čiurnomis, smulkios apvalios formos daugybinės poodinės kraujosruvos abiejų žastų išoriniuose ir užpakaliniuose paviršiuose, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, smulki apvalios formos poodinė kraujosruva krūtinės kairės pusės apatinėje dalyje, trys smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos pilvo kairėje pusėje vidurinėje srityje, smulkūs daugybiniai taškiniai ir brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimai kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų delnų viršutinėse srityse, daugybiniai smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, daugybiniai smulkūs išilginės ir įstrižos krypties odos nubrozdinimai krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus abiejuose pusėse menčių projekcijose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b.l. 27-28).
Iš 2013-11-20 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2013-11-20 iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta sutartis Nr. 13059, iš kurios matyti, kad R. K. 2013-07-28 UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame lombarde, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , už 400 litų užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S3“ (1 tomas, b.l. 74).
2013-11-29 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamosios U. L. parodymai įvykio vietoje (1 tomas, b.l. 135-137).
2013-12-17 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamosios S. Š. parodymai įvykio vietoje (1 tomas, b.l. 161-163).
2013-12-13 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamojo D. D. parodymai įvykio vietoje (2 tomas, b.l. 23-25).
Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma - kaltinamųjų parodymai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai, specialisto išvada, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L. ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje, 2013-07-29 viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, parodė kad nukentėjusioji A. K. pasielgė netinkamai, skleisdama paskolas apie drauges S. Š. ir M. B., dėl ko buvo kaltinamųjų, „pamokyta“.
Taigi šių teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamieji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Pagal teismų praktiką viešąja laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Įvykis vyko Jūros šventės metu, apie 1.00 val., prie (duomenys neskelbtini), šalia ten esančios (duomenys neskelbtini) degalinės ir (duomenys neskelbtini), kur įvykį galėjo girdėti ir matyti ne tik degalinės klientai ir darbuotojai, bet ir netoliese esančių aplinkinių namų gyventojai bei atsititkiniai praeiviai, kurie būtų priversti stebėti kaltinamųjų įžūlų, smurtinį, žeminantį elgesį nukentėjusios atžvilgiu. Taigi, įvykis neabejotinai vyko viešoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyta, kad A. K. buvo sumušta, išrengta, deginami jos plaukai, ant jos buvo šlapinamasi, nukentėjusioji buvo verčiama atlikti kitus ją žeminančius veiksmus. Kaltinamųjų veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Kaltinamieji suvokė, kad veikia moralės požiūriu nepriimtinai, žaloja nukentėjusiąją ir trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti.
Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiosios A. K. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina kaltinamųjų parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Kaltinamųjų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Fizinio smurto faktas prieš nukentėjusiąją buvo patvirtintas specialista išvada. Išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiajai A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų veika kvalifikuota tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi fizinis smurtas prieš asmenį viešoje vietoje, jei dėl tokio smurto sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažeidžiama viešoji tvarka, ir apima BK 284 straipsnio 1 dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-130/2013). Tai pat pažymėtina, kad kaltininko veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Kaltinamieji teigia, kad nukentėjusioji pati elgėsi netinkamai, apkalbomis supykdė dvi geriausias drauges. Išanalizavus byloje surinktus duomenis, yra pagrindo teigti, jog smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas be aiškios, suprantamos ar pateisinamos priežasties, ignoruodami visuomenėje priimtinas normas. Kaltinamieji įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiu būdu sukėlė neigiamų pasekmių visuomenei. Darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti. Kaltinamosios U. L., M. B., K. J., S. Š. negalėjo teismui paaiškinti, dėl kokios priežasties buvo taip pasielgta su nukentėjusiąja A., nenurodė kokiais veiksmais ar žodžiais nukentėjusioji įžeidė dvi drauges.
Kaltinamųjų veiksmai ne tik draudžiami įstatymo ir atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, jais dar kėsintasi į baudžiamojo įstatymo saugomą vieną svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatą. Kaltinamieji nepaisė ir to, kad jų elgesys žemino nukentėjusiąją, vertė ją pasijusti paniekinta, padėjo S. Š. ir M. B. realizuoti savo įžūlų elgesį, dėl kurio nukentėjusiajai nesunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata. Kaltinamieji S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L. ir D. D. suprato, kad tokiu smurtiniu elgesiu – smūgių kojomis ir rankomis sudavimu – nukentėjusiajai bus sutrikdyta sveikata.
Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Kaltinamieji U. L., R. K., D. D., M. B. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kaltinamieji K. J. ir S. Š. ne tik vartojo smurtą, bet ir iš nukentėjusiosios tyčiojosi, tai yra vertė nukentėjusiąją klauptis ant kelių, bučiuoti visų merginų batus, nukentėjusioji buvo išrengta, ant jos šlapinosi, ištepė jos kūną kosmetikos priemonėmis, degino nukentėjusiosios plaukus, vertė prieš jos valią vartoti alkoholinį gėrimą. Neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L. ir D. D. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme ir nusikalstama veika įvykdyta bendrais jų veiksmais. Kaltinamieji S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L. ir D. D. atlikdami kaltinamajame akte aprašytus nusikalstamus veiksmus, suvokė, kad bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika padaryta kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais.
Taip pat, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji M. B. 2013-07-29 apie 1.00 val., tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, iš A. K. rankinės paėmusi kvepalų buteliuką 300 lt vertės, jį metė ant žemės ir tokiu būdu jį sudaužė. Kaltinamoji M. B. suprato, kad ji neteisėtai gadina jai nepriklausantį nukentėjusiosios turtą, t. y. veikia pavojingai, ji suvokė, kad taip elgdamasi ji būtinai sukels neigiamas pasekmes – sugadins svetimą turtą, ir šių pasekmių siekė. Sugadintas turtas yra nedidelės vertės – 300 Lt, tai yra jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl M. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 str. 3 d.
Be to, kaltinamoji M. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra 2013-07-29 nuo 1.00 val. iki 1.30 val., viešoje vietoje – pėsčiųjų take prie vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, iš A. K. piniginės atvirai pagrobė 16 Lt. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Atsižvelgiant į išdėstytą, M. B. veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal BK 178 str. 2 d. kaip atviroji vagystė.
Be to, kaltinamoji S. Š. pagrobė svetimą turtą, tai yra 2013-07-28 apie 21.00 val. prie (duomenys neskelbtini), iš A. K. rankinės pagrobė mobilaus ryšio telefoną Samsung SIII, 2000 lt vertės. S. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 str. 1 d.
Kaltinamųjų S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L. ir D. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, jie įvykdė veikdami bendrininkų grupe. Kaltinamieji S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L. ir D. D. buvo nusikalstamų veikų bendravykdytojai, nusikaltimo sudėtis realizuota kiekvienam bendrininkui įvykdant nusikaltimų objektyviąją pusę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad kaltinamųjų K. J., D. D., S. Š. ir R. K. neblaivumo faktas nustatytas nebuvo, kitų objektyvių įrodymų nėra, todėl ši aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, sunkinančia jų atsakomybe aplinkybe nepripažintina.
Kaltinamųjų D. D., S. Š., K. J., M. B., R. K. ir U. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Be to, M. B., K. J., D. D. ir R. K. atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai, tai pripažintina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems už įvykdytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.
Kaltinamųjų S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L. bausmių dydį lemia aptartos aplinkybės, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga.
U. L. anksčiau teista nebuvo, įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, yra jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko. U. L. už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei BK 48 str. numatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
M. B. nusikalto būdama nepilnametė, anksčiau teista nebuvo, kaltę pripažino, įvykdė tyčinį nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, dalį nusikalstama veika padarytos žalos atlygino, mokosi (duomenys neskelbtini). Mokykloje charakterizuojama kaip nekonfliktiška, gebanti mokytis, bet mėgstanti meluoti. Sprendžiant kaltinamosios M. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, netaikytinos baudžiamojo kodekso 93 str. nuostatos (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės), nes šiame straipsnyje nustatyta sąlyga – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kadangi kaltinamoji padarė nusikaltimus, kurie sudaro realią ir idealią sutaptį, ir jos atsakomybės klausimas sprendžiamas vienoje byloje, todėl daryti išvadą, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė pirmą kartą, negalima. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, teismas nemato pagrindo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Atsižvelgiant į jauną kaltinamosios amžių, į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei siekiant užtikrinti, kad taikoma baudžiamoji atsakomybė atitiktų jos amžių ir socialinę brandą, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai kaltinamosios M. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai BK 284 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, mažesnes nei BK 48 str. numatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.
K. J. nusikalto būdama nepilnametė, nusikalto pirmą kartą, kaltę pripažino, įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dalį nusikalstama veika padarytos žalos atlygino, mokosi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina į kaltinamosios ypač aktyvų vaidmenį darant nuskalstamą veiką ir į tai, kad K. J. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo ne tik fizinį smurtą, bet ir atliko kitus veiksmus, ypač žeminančius nukentėjusiosios garbę ir orumą. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, teismas nemato pagrindo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į jauną kaltinamosios amžių, į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei siekiant užtikrinti, kad taikoma baudžiamoji atsakomybė atitiktų jos amžių ir socialinę brandą, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai kaltinamosios K. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei BK 48 str. numatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Sprendžiant kaltinamojo D. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, taikytinos baudžiamojo kodekso 93 str. nuostatos – kaltinamasis, kaip nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, būdamas nepilnametis, šiuo metu yra pilnametis, atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, dalį žalos atlygino, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas mokyklos ir darbovietės teigiamai. D. D. nebuvo aktyvus bendrininkų grupės dalyvis. Kaltinamasis turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, mokosi, kritiškai vertina savo elgesį, po nusikaltimo padarymo jo elgesys neblogėja. Yra neteistas, nebaustas už administracinės teisės pažeidimus. Todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu prieštarautų teisingumo principams. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5d.). Atleidus D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo kodekso 82 str. numatyta auklėjamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, į jo asmenybę, skirtinas elgesio apribojimas, įpareigojant D. D. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tęsti mokslą arba dirbti.
S. Š. nusikalto būdama nepilnamete, šiuo metu yra pilnametė, anksčiau teista nebuvo, kaltę pripažino, įvykdė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip praleidžianti pamokas, impulsyvi, konfliktiška. Sprendžiant kaltinamosios S. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, netaikytinos baudžiamojo kodekso 93 str. nuostatos (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės), nes šiame straipsnyje nustatyta sąlyga – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kadangi kaltinamoji S. Š. padarė nusikaltimus, kurie sudaro realią, o ne idealią sutaptį, ir jos atsakomybės klausimas sprendžiamas vienoje byloje, todėl daryti išvadą, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė pirmą kartą, negalima. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, teismas nemato pagrindo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes. Atsižvelgiant į jauną kaltinamosios amžių, į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jos aktyvų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, bei siekiant užtikrinti, kad taikoma baudžiamoji atsakomybė atitiktų jos amžių ir socialinę brandą, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai kaltinamosios S. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintos dalinio sudėjimo būdu.
R. K. ankščiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, dalį nusikalstama veika padarytos žalos atlygino, dirba. R. K. už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei BK 48 str. numatytas šios bausmės vidurkis, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
Kadangi visi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. kaltinamiesiems S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L. paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.
Kaltinamiesiems U. L., M. B., K. J., D. D., S. Š., R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje pareikštas nukentėjusiosios A. K. įstatyminės atstovės L. K. civilinis ieškinys 6000 Lt sumai (1 t. b.l. 45-46). Teismo posėdyje L. K. paaiškino, kad dėl jos dukrai priklausančio mobilaus ryšio telefono pagrobimo, sugadintos suknelės, kosmetikos priemonių ir kvepalų buteliuko ji patyrė 2865 Lt turtinę žalą, kurią kaltinamieji atlygino. Prašo iš kaltinamųjų priteisti 3135 Lt A. K. padarytą neturtinę žalą. Nurodo, kad kaltinamieji iš jos dukros A. K. pasityčiojo, pažemino ją kaip asmenį, pažemino jos garbę ir orumą, įvykio metu buvo sutrikdyta jos sveikata. A. K. buvo priversta vartoti vaistus, konsultuotis su psichologu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajai A. K. nežymiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, išvaizdos pokyčius. Be to, nukentėjusioji buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį - kaltinamieji ( išskyrus M. B. ir K. J. ) yra pilnamečiai, D. D. ir R. K. dirba, nėra duomenų, kad jie turėtų turto. Atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajai padaryta ir 2865 Lt turtinė žala, kuri atlyginta. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 3135 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos A. T. praktiką - yra ne per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L., D. D. nukentėjusiajai A. K. 3135 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnamečio) naudai. Kadangi dalį pareikšto ieškinio- 2865 Lt turtinės žalos atlyginimo kaltinamieji atlygino, todėl procesas dėl civilinio ieškinio toje dalyje nutraukiamas ( (duomenys neskelbtini) str.). Nepilnametėms kaltinamosioms M. B. ir K. J. neturint turto ir pajamų, jų dalys išieškotinos iš jų atstovų pagal įstatymą.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 256,41 Lt dydžio civilinį ieškinį (1 tomas, b.l. 36-38), kuriuo prašė iš kaltinamųjų solidariai priteisti nukentėjusiosios A. K. gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais. R. P., kaltinamosios K. J. atstovui pagal įstatymą, atlyginus pareikštą ieškinį ir civiliniam ieškovui jo atsisakius (t.3, bl. 39), procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kompaktinis diskas su foto nuotraukomis, vokas su daktiloskopinėmis plokštelėmis (1 tomas, b.l. 12, 13), saugotini prie baudžiamosios bylos iki bus išnagrinėta byla R. K. atžvilgiu; nukentėjusiosios A. K. rūbai: kelnaitės, pėdkelnės, batelis, kvepalų buteliuko šukė, saugomi Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (1 tomas, b.l. 111, 112), saugotini Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje iki bus išnagrinėta byla R. K. atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.
nusprendė:
U. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
V. B. kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. B. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
V. B. kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
K. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1punktu, 2 punktu, paskirti D. D. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. B. kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu - prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti S. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.
Iki nuosprendis įsiteisės, kaltinamiesiems S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L., D. D. palikti kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L., D. D. 3135 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai A. K., o nepilnametėms nuteistosioms M. B., K. J. neturint turto ir pajamų, išieškoti M. B. ir K. J. dalis – 522,50 Lt, iš atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų V. B. ir R. P.. Kitoje ieškinio dalyje procesą dėl 2865 civilinio ieškinio nutraukti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto 256,41 Lt civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nuskalstamos veikos tyrimui- CD su foto nuotraukomis, voką su daktiloskopinėmis plokštelėmis, esančius baudžiamojoje byloje, saugoti prie baudžiamosios bylos iki bus išnagrinėta byla R. K. atžvilgiu; nukentėjusiosios suknelę, kelnaites, pėdkelnes, batelį, kvepalų buteliuko šukę, saugomus Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, saugoti Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje iki bus išnagrinėta byla R. K. atžvilgiu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.