Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01345-2013-7

2015 m. vasario 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme. Įpareigota laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš nuteistųjų S. Š., K. J., M. B., R. K., U. L., D. D. priteista solidariai nukentėjusiajai A. K. 3135 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nepilnametėms nuteistosioms M. B., K. J. neturint turto ir pajamų, M. B. ir K. J. dalis – 522,50 Lt – išieškoti iš atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų V. B. bei R. P..

Procesas dėl kitos ieškinio dalies – 2865 Lt – priteisimo nutrauktas.

Procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto 256,41 Lt civilinio ieškinio nutrauktas.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. Š., M. B., R. K., U. L. bei D. D., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su U. L., M. B., D. D., S. Š. ir R. K. bei asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, 2013 m. liepos 29 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, grasinimais, ciniškais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra tyčia, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, pažemindami orumą, tyčiojosi ir sumušė A. K.: U. L. alkūne du kartus sudavė A. K. į nugarą, 3 kartus spyrė jai į šlaunį, S. Š. nurodė A. K. klauptis ir bučiuoti kojas, spyrė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, K. J. žiebtuvėliu degino plaukus, spjaudė ir pylė alų A. K. ant galvos, vadino ją necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu tyčiodamiesi iš jos orumo ne mažiau kaip 15–20 kartų spyrė į įvairias kūno vietas: M. B. sudavė A. K. į ranką bei spyrė ne mažiau kaip 25 kartus, pataikydama į įvairias kūno vietas, S. Š. pakėlė A. K. suknelę ir nuplėšė jos kelnaites, o po to nurodė nusivilkti visus drabužius ir vaikščioti keliais, K. J. panaudotu higieniniu įklotu perbraukė A. K. per veidą bei ją apšlapino, taip ją pažemindama, M. B., iš A. K. rankinės paėmusi 300 litų vertės kvepalų buteliuką, jį tyčia metė į žemę ir sudaužė, taip sugadindama nedidelės vertės svetimą turtą, K. J. blakstienų tušu apipaišė A. K. nugarą, ant galvos supylė pudrą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, M. B., S. Š. ir R. K. degalinėje nupirko 0,7 litro butelį degtinės ir per prievartą liepė A. K. ją išgerti, o kai ji degtinę gėrė, R. K. nukentėjusiajai tyčia spyrė į kairįjį žandą, D. D. kumščiu smogė į kairiąją akį, o asmuo, kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, spyrė į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas.

Šiais M. B., S. Š., K. J., R. K., U. L., D. D. ir asmens, kurio byla išskirta į atskirą bylą, veiksmais A. K. buvo padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiojo klubo šone, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, daugybiniai smulkūs taškų ir brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose ties čiurnomis, smulkios apvalios formos daugybinės poodinės kraujosruvos abiejų žastų išoriniuose ir užpakaliniuose paviršiuose, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, smulki apvalios formos poodinė kraujosruva krūtinės kairės pusės apatinėje dalyje, trys smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos pilvo kairės pusės viduryje, smulkūs daugybiniai taškiniai ir brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimai kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų delnų viršutinėse dalyse, daugybiniai smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, daugybiniai smulkūs išilginės ir įstrižos krypties odos nubrozdinimai krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus abiejose pusėse menčių projekcijose, ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji K. J. tvirtina, kad jos atstovas ir civilinis atsakovas R. P. nukentėjusiosios atstovei L. K. turtinę ir neturtinę žalas atlygino visiškai, todėl apeliantė mano, kad apylinkės teismas priteisti iš jos neturtinę žalą neturėjo pagrindo. K. J. nurodo, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) po pamokų lanko dviračių treniruotes, dainavimo studijas, todėl dėl užimtumo teismo įpareigojimo vykdyti negali, teismo įpareigojimai turi būti suderinami (BK 48 straipsnio 8 dalis). Apeliantės nuomone, jai gali būti taikomas BK 93 straipsnis, nes ji nukentėjusiosios atstovės L. K. atsiprašė, žalą atlygino, nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė būdama nepilnametė, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino, kiekvieną dieną yra visiškai užimta mokslu, pamokų ruošimu, sportu ir kita veikla.

Nuteistoji K. J. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, remiantis BK 93 straipsniu ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors K. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, anksčiau neteista, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, mokosi, tačiau apylinkės teismas netaikė jai BK 93 straipsnio nuostatų ir jos nuo baudžiamosios atsakomybės neatleido pagrįstai.

Pažymėtina, kad BK 93 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Taigi net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 93 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai neturtinė žala atlyginta tik iš dalies (t. 3, b. l. 100). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos padaryme K. J. atliko ypač aktyvų vaidmenį, elgėsi itin įžūliai, prieš nukentėjusiąją vartojo ne tik fizinį smurtą, bet atliko ir kitus nukentėjusiosios orumą ir garbę žeminančius veiksmus. Tokie K. J. veiksmai, darant nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, parodo jos didesnį pavojingumą visuomenei. Nors K. J. nukentėjusiosios ir atsiprašė, tačiau iš nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą L. K. parodymų matyti, kad dėl to, kaip buvo pasityčiota iš jos dukros, ji ir nukentėjusioji nuteistiesiems neatleido (t. 3, b. l. 101).

Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad taikyti K. J. BK 93 straipsnį ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde K. J. teigė, kad ji mokosi, po pamokų sportuoja, lanko dainavimo studijas, todėl negalėtų įvykdyti jai paskirto įpareigojimo fiziškai.

Bausmės skyrimas nėra savitikslis, ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tada, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio, jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Šiuo atveju laisvės apribojimo bausme numatytų įpareigojimų visuma (būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis), kurie paskirti vienerių metų terminui, K. J. nuo visuomenės neizoliuoja. Tai, kad K. J. turės derinti savo užklasinę veiklą su jai paskirtu įpareigojimu – neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nereiškia, jog pažeistas bausmės proporcingumo principas. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistosios padaryto nusikaltimo ar jos asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). K. J. paskirta bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmę K. J. baudžiamasis įstatymas būtų pritaikytas netinkamai. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 48 straipsnio 9 dalį, esant atvejams, kai nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš nuteistosios K. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji nesutinka vykdyti teismo paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje išvardytos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos nepilnamečiams, o nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumuose numatyta, kad nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka (BK 85 straipsnio 2 dalis). Kadangi nepilnametės nuteistosios K. J. sutikimo atlikti nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus nebuvo, apylinkės teismas tokios auklėjamojo poveikio priemonės jai paskirti negalėjo. Kadangi Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis), auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – keistina į kitą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas) – įpareigojimą dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistajai K. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, – pakeisti į įpareigojimą dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.