Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

2023-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-721-676/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
e2-721-676/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06957-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Raimondas Dilys (pirm.)
Ieškovas
G. I.
Atsakovas
Y. V.
Trečiasis asmuo
"Aktiva Finants OU", "Paslaugos būstui", "Balticum TV", " SB Lizingas", ""Intrum Lietuva", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Lausona"
Advokatai
Vytautas Mačiulskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-721-676/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06957-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Violetai Žalienei,dalyvaujant ieškovui G. I. (G. I.) ir jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovei Y. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Zenas Zenkevčius, P. P., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lausona“, UAB „Balticum TV“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „SB Lizingas“, Aktiva Finants OU, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo nutraukti santuoką, sudarytą 2017 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1273, su atsakove dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę - (duomenys neskelbtini), o atsakovei – (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad automobilis CITROEN, C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už šio turto padalijimą; pripažinti, kad 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB “GeMi Boats Production” akcijų yra ieškovo asmeninė nuosavybė, kuri tarp sutuoktinių nedalintina; pripažinti, kad ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. P., UAB „Lausona”, Aktiva Finants OU, UAB „Balticum TV“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „SB Lizingas“, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, antstolei Redai Vizgaudienei, antstoliui Zenui Zenkevčiui yra asmeniniai ieškovo G. I. kreditoriniai įsipareigojimai; priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jau 2,5 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda ir jokių santykių nebepalaiko. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

A. Y. V. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį reikalavimui neprieštarauja, prašo spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Zenas Zenkevčius, P. P., UAB „Lausona“, UAB „Balticum TV“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „SB Lizingas“, Aktiva Finants OU atsiliepimų į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovas G. I. ir jo atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis papildomai paaiškino, jog šalių santuoka iširo dėl šalių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, savitarpio santykius, ateitį. Ieškovo teigimu, atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, o ieškovui toks gyvenimo būdas buvo nepriimtinas, todėl kildavo konfliktai šeimoje. Dėl nuolatinių kivirčų pašlijo sutuoktinių santykiai, tačiau nė vienas iš sutuoktinių nesistengė išsaugoti šeimos, nedėjo pastangų kurti ir plėtoti tolesnius šeimos santykius, todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo ieškinį tenkinti.

A. Y. V. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Zenas Zenkevčius, P. P., UAB „Lausona“, UAB „Balticum TV“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „SB Lizingas“, Aktiva Finants OU į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas G. I. ir atsakovė Y. V. santuoką sudarė 2017 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1273. Šalys bendrų vaikų neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat ieškovo prašymą netaikyti termino šalims susitaikyti, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai jau daugiau kaip du metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nenori, yra tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir jos išsaugoti galimybės nėra, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą - jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Įstatymas numato, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis)

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi tiek jis, tiek atsakovė savo elgesiu pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas taip pat laikėsi pozicijos, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šeimoje prasidėjus nesutarimams ir nesutapus šalių interesams, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų, kad šeima būtų išsaugota. Nurodė, kad šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena jau daugiau nei dvejus metus, šalių artimi šeimyniniai ryšiai yra faktiškai nutrūkę, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką vilčių nėra. Atsakovė savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo neišsakė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovo pateiktų duomenų bei įrodymų neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovė sutinka su pateiktu reikalavimu, tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su ieškovo vertinimu, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sutuoktinių skirtingų požiūrių į daugelį dalykų, į šeimos santykius, sutuoktinių pareigas ir pan., bei dėl to kilę tarpusavio nesutarimai, leidžia daryti išvadą, jog abu sutuoktiniai, net ir išryškėjus jų skirtingiems interesams, požiūriams, nesiėmė priemonių išsaugoti sutuoktinių tarpusavio santykius, neieškojo galimų problemų sprendimo variantų, nesiėmė priemonių padėti vienas kitam ir vienas kitą remti. Išaiškėjus sutuoktinių skirtingiems charakteriams ir požiūriams į daugelį dalykų, sutuoktiniai nesiekė išspręsti kylančius nesutarimus, rasti kompromisus, tačiau priešingai, tolo vienas nuo kito, pradėjo vengti tarpusavio bendravimo, nutraukė juos siejusius ryšius. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad abu sutuoktiniai pažeidė jų kaip sutuoktinių pareigas būti vienas kitam lojalūs, gerbti vienas kitą, remti kitą sutuoktinį moraliai, visapusiškai rūpintis šeima. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, abu sutuoktiniai dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, šeimyninius santykius, nesiėmė priemonių spręsti tarpusavio nesutarimams, neieškojo kompromisų siekdami išsaugoti šeimą, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės išimtinės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo nutraukus santuoką palikti jam jo pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovei palikti jos pavardę – (duomenys neskelbtini). Atsakovė prieštaravimų dėl pavardės nereiškė, todėl ieškovo prašymas dėl pavardžių tenkinamas, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini), o atsakovei paliktina jos turėta pavardė – (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas prašo pripažinti, kad automobilis CITROEN, C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už šio turto padalijimą, bei pripažinti, kad 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB “GeMi Boats Production” akcijų yra ieškovo asmeninė nuosavybė, kuri tarp sutuoktinių nedalintina.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, G. I. ir Y. V. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš byloje pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad atsakovės Y. V., vardu yra registruota transporto priemone, - automobilis CITROEN, C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vidutine rinkos verte, - 1 200 Eur. Ieškovo G. I. vardu transporto priemonių registruota nėra. Ieškovas nurodo, kad nors automobilis įgytas santuokoje, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo jis atitektų ieškovei asmenines nuosavybes teise, nepriteisiant jam kompensacijos už šio turto padalijimą. Esant ieškovo prašymui ir nesant prieštaravimų, pripažintina, kad automobilis CITROEN, C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra asmenine Y. V. nuosavybė, nepriteisiant ieškovui G. I. kompensacijos už šio turto padalijimą.

Iš VĮ „Registrų centras“ Duomenų apie asmenį, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, išrašo matyti, kad ieškovui G. I. priklauso 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB „GeMi Boats Production“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vieneto nominali vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė – 1 448 Eur. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas UAB „GeMi Boats Production“ akcijas įgijo dar iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl, nutraukus santuoką, šis turtas pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalinamas. Kito nekilnojamo ir kilnojamo turto, kuri reikėtų padalinti šalys neturi.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovas prašo pripažinti, kad ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. P., UAB „Lausona”, Aktiva Finants OU, UAB „Balticum TV“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „SB Lizingas“, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, antstolei Redai Vizgaudienei, antstoliui Zenui Zenkevčiui yra asmeniniai ieškovo G. I. kreditoriniai įsipareigojimai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus:

1) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, skolingas pagal vykdomuosius raštus: Nr. 0005/22/00884, - 9 Eur, Nr. 0005/22/00704, - 148,77 Eur, Nr. 0005/22/00652, - 300 Eur, Nr. 0005/21/00127, - 60 Eur, Nr. 0075/20/00924, - 250 Eur, Nr. 0005/21/00968, - 160 Eur, Nr. 0005/21/00615, - 295 Eur, Nr. 0005/21/00569, - 70 Eur, Nr. 0075/20/00748, - 140 Eur, Nr. 0075/20/00501, - 60 Eur, Nr. 0075/20/00323, - 90 Eur, Nr. 0075/20/00257, - 140 Eur, Nr. 0075/19/00861, - 60 Eur, Nr. 0075/18/00678, - 60 Eur, Nr. 0014/17/00389, - 30 Eur; Viso įsiskolinimų už - 1 872,77 Eur;

2) P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolingas pagal vykdomąjį raštą Nr. 0005/21/00191,- 4 539 Eur;

3) UAB “Lausona”, įmonės kodas 304040949, skolingas pagal vykdomąjį raštą Nr. 0005/22/00592, - 550,55 Eur;

4) AKTIVA FINANTS OU, įmonės kodas 10746479, skolingas pagal vykdomąjį raštą Nr. 0005/21/01431, - 1 232,28 Eur;

5) UAB “Balticum TV”, įmonės kodas 240809570, skolingas pagal vykdomąjį raštą Nr. 0005/21/01032,- 974,07 Eur;

6) UAB “Paslaugos Būstui”, įmonės kodas 140337250, skolingas pagal vykdomuosius raštus Nr. 0075/20/00427, - 179,58 Eur, Nr. 0075/19/00650, - 1 971,16 Eur; viso įsiskolinimų už, - 2150,74 Eur;

7 )UAB “Intrum Lietuva”, įmonės kodas 304615887, skolingas pagal vykdomąjį raštą Nr. 0074/18/01636, - 149 860,16 Eur;

8) UAB “SB lizingas”, įmonės kodas 234995490, skolingas pagal vykdomąjį raštą Nr. 0005/18/01265, - 534,30 Eur;

9) antstolei Brigitai Tamkevičienei skolingas vykdymo išlaidas;

10) antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei skolingas vykdymo išlaidas;

11) antstolei Redai Vizgaudienei skolingas vykdymo išlaidas;

12) antstoliui Zenui Zenkevčiui skolingas vykdymo išlaidas.

Įvertinus tai, kad ieškovo nurodytos prievolės yra susidariusios dėl atsakovo veiksmų (baudos už padarytus pažeidimus, mokestinės ir kitos prievolės), bei tai, kad nei atsakovė nei tretieji asmenys neteikė prieštaravimų dėl ieškovo pateikto prašymo, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ginčo dėl šio reikalavimo nėra, ieškovo prašymas tenkintinas, visi ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. P., UAB „Lausona”, Aktiva Finants OU, UAB „Balticum TV“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „SB Lizingas“, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, antstolei Redai Vizgaudienei, antstoliui Zenui Zenkevčiui, po santuokos nutraukimo pripažintini asmeniniais ieškovo kreditoriniais įsipareigojimais.

Dėl kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad šalys nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, neturi.

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-580-5701, yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktos 2023 m. kovo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos Nr. (12.34Mr) PT-2485), matyti, kad Valstybė šioje civilinėje byloje dėl ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos patyrė 378,10 Eur išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 378,10 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už neturinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kuris, atsižvelgiant į ieškinio pateikimo dieną skelbiamas Vartotojų kainų indekso reikšmes, sudaro 105 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 7 dalis, CPK 82 straipsnis), ir žyminis mokestis už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl turto padalijimo, kuris sudaro 27 Eur, bendra žyminio mokesčio suma – 132 Eur.

Teismas šioje byloje patyrė 14,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Y. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2017 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1273, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovei palikti pavardę – (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad UAB „GeMi Boats Production“, įmonės kodas 303016151, 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų yra asmeninė ieškovo G. I. nuosavybė ir nutraukiant šalių santuoką kaip santuokinis turtas nedalinamas.

Pripažinti, kad automobilis CITROEN, C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra asmenine atsakovės Y. V. nuosavybė, nepriteisiant ieškovui G. I. kompensacijos už šio turto padalijimą.

Pripažinti, kad ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. P., UAB „Lausona”, Aktiva Finants OU, UAB „Balticum TV“, UAB „Paslaugos būstui“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „SB Lizingas“, antstolei Brigitai Tamkevičienei, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, antstolei Redai Vizgaudienei, antstoliui Zenui Zenkevčiui yra asmeniniai ieškovo G. I. kreditoriniai įsipareigojimai.

Priteisti iš atsakovės Y. V. į valstybės biudžetą 378,10 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 10 centų) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės Y. V. 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5661. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės Y. V. į valstybės biudžetą 14,16 Eur (keturiolika eurų 16 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys