Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-1211-889/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
e2YT-1211-889/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14511-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Pareiškėjas
T. D.
Suinteresuotas asmuo
A. M., V. M., Valstybinė įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1211-889/2018 Proceso Nr. 2-06-3-14511-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,dalyvaujant pareiškėjai T. D., pareiškėjos atstovei advokatei G. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., V. M., Valstybinė įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismo prašo nustatyti faktą, kad pareiškėja priėmė savo motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą – ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėjos tėvai M. M. ir S. M. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biure surašė testamentus (mama – 2010-05-03, tėvas – 2012-06-28), pagal kuriuos paliko pareiškėjai jiems nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais bei namų apyvokos daiktais. Pablogėjus tėvų sveikatai, nuo 2008 m. pareiškėja nuolat gyveno kartu su tėvais bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir rūpinosi jais bei gyvenamuoju būstu. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini), tėvo sveikata tapo visiškai silpna ir jam buvo būtina nuolatinė priežiūra. Pareiškėja nurodo, kad kadangi žinojo, kad mama savo turtą pagal testamentą paliko jai, o tėvui buvo reikalinga pareiškėjos pagalba, po motinos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Motinos palikimą priėmė, pradėjus valdyti paliktą turtą vadovaujantis CK 5.50 straipsniu. Po motinos mirties ir iki šiol pareiškėja nuolat gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdo, prižiūri butą, moka visus komunalinius mokesčius. Po tėvo S. M. mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į 8-ajį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, notarė B. V. įformino pareiškėjos tėvo S. M. palikimo priėmimą ir paaiškino, kad kadangi pareiškėja po motinos mirties į notaro biurą nesikreipė, jos palikimo priėmimui turi kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė M. M. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas konkrečiu atveju turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos motina M. M. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas S. M. mirė (duomenys neskelbtini). 2010-05-13 oficialiuoju testamentu, testamento notarinio registro numeris – (duomenys neskelbtini), M. M. paliko pareiškėjai butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais. Pareiškėja nesikreipė į notaro biurą dėl minėto turto paveldėjimo po savo motinos mirties. Pareiškėja pateikė teismui administravimo ir komunalinių mokesčių apmokėjimo kvitus, kurie patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas butas VĮ Registrų centre įregistruotas S. M. vardu. 2017-07-26 į Klaipėdos 8-ajį notaro biurą kreipėsi pareiškėja dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, mirus jos tėvui S. M.. Pareiškėja priėmė savo tėvo palikimą. Be pareiškėjos į notarą dėl palikimo priėmimo daugiau niekas nesikreipė. Po pareiškėjos motinos mirties butu kaip savu nuolat naudojasi pareiškėja, prižiūri šį butą, tvarko, moka komunalinius mokesčius.

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismas sprendžia iš įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-657 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (būstas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartį Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėja nurodė, kad po pareiškėjos motinos mirties buto dalimi kaip sava nuolat naudojasi pareiškėja, prižiūri šį butą, tvarko, moka visus komunalinius mokesčius, liko jame gyventi po motinos mirties ir prižiūrėti savo tėvą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja įrodė aplinkybę, kad po M. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK 5.51. straipsnis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b.l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos T. D. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdydama priėmė T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė