Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. A. ieškinį atsakovui D. B. dėl kompensacijos už išlaidas pilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės kompensacinės paskirties atgręžtinis reikalavimas, grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, esant ieškovės prašymui nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškinys nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės reikalavimą pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai: gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija; vykdomojo rašto Nr. 2-0609 kopija; AB „Swedbank“ sąskaitų išrašai apie atsakovo mokamą išlaikymą (laikotarpiais: (duomenys neskelbtini)); AB „Swedbank“ sąskaitų išrašas apie gautas vaiko išmokas (laikotarpis: (duomenys neskelbtini)); brandos atestatas Nr. 545057.

Ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2000-07-10 yra išdavęs vykdomąjį raštą Nr. 2-0609 išieškoti iš atsakovo alimentus visų jo darbo užmokesčio (pajamų) rūšių kas mėnesį ¼ dalį iki sūnaus (duomenys neskelbtini) pilnametystės, bet ne mažiau 1 MGL. Ieškovės ir atsakovo sūnus A. B. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, tačiau dar nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo ir mokėsi (duomenys neskelbtini) ir tik (duomenys neskelbtini) šalių sūnus baigė mokyklą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Šiame straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai).

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „(...) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“.

Pagal kasacinio teismo praktiką numatyta vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (380 Eur per mėnesį).

Tokiu būdu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kol sūnus būdamas pilnametis, įgijo vidurinį išsilavinimą, tiek ieškovė, tiek atsakovas privalėjo teikti išlaikymą lygiomis dalimis – po 190 Eur kiekvienas.

A. B., sulaukęs pilnametystės, būdamas vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negalėjo savęs išlaikyti, nes savo laiką privalėjo skirti mokymuisi su tikslu įgyti vidurinį išsilavinimą.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad A. B. sulaukus pilnametystės atsakovas nereguliariai įvairiomis dienomis iki 2018-07-05 teikė paramą skirtingomis sumomis: viso už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)) – 400 Eur, viso – 1410 Eur.

Tokiu būdu vidutiniškas atsakovo teikiamos paramos dydis pilnamečiui sūnui į mėnesį už minimą laikotarpį sudarė 94 Eur (1410 Eur : 15 mėn.). Šio atsakovo skiriamo išlaikymo akivaizdžiai nepakako pilnamečio sūnaus minimaliausiems būtiniems poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio minimaliems būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, atsakovas, kaip vaiko tėvas, privalėjo užtikrinti bent minimalių vaiko poreikių tenkinimą, mokėdamas 190 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi vienintelį sūnų A. B., todėl turėjo visas galimybes teikti bent jau minimaliausią išlaikymą.

Atsakovo buvo geranoriškai prašoma skirti sūnui didesnį išlaikymą, tačiau jis nesutiko, todėl trūkstama ir atsakovo neteikiama išlaikymo suma minimaliems būtiniausiems sūnaus poreikiams tenkinti buvo tenkinama ieškovės sąskaita.

Teismų praktikoje konstatuojama, kad jeigu tinkamas išlaikymas vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus vaiko interesas gauti išlaikymą nebuvo pažeistas, tačiau jei vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles, tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi teikė išlaikymą vaikui, interesai yra pažeisti. Todėl, tam iš tėvų, kuris vykdo savo ir dar kito iš tėvų vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisė prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2661-611/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vykdė savo ir dar dalį atsakovo prievolės, todėl ji įgijo teisę iš atsakovo reikalauti kompensuoti minimalias pilnamečiam vaikui tenkančias išlaikymo išlaidas už laikotarpį nuo sūnaus tapimo pilnamečio iki gimnazijos baigimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas šiuo laikotarpiu privalėjo sūnui teikti kiekvieną mėnesį 190 Eur dydžio išlaikymą, tačiau ši suma mažintina 15 Eur, nes nuo 2018-01-01 kiekvieną mėnesį ieškovė pradėjo gauti 30 Eur vaiko išmoką, o iki to laiko dalis išlaikymo jai kompensuodavosi per taikomą papildomą neapmokestinamo pajamų dydį.

Tokiu būdu atsakovui teko prievolė kiekvieną mėnesį teikti sūnui bent 175 Eur dydžio išlaikymą, kurio bendra suma laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) turėjo sudaryti 2625 Eur (175 Eur x 15 mėn.), tačiau atsakovas už šį laikotarpį viso suteikė tik 1410 Eur, todėl trūkstamą išlaikymo dalį – 1215 Eur, už sūnaus išlaikymą ieškovės sąskaita įgyjant vidurinį išsilavinimą, atsakovas turi kompensuoti ieškovei kaip skolą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato skolininko pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl prievolės atsiradimo pagrindas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir ši norma taikytina esant ir nesutartiniams santykiams (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1689-577/2012). Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.192¹ straipsniu, CPK 424, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1215 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų 00 ct) kompensaciją už sūnaus A. B. išlaikymui teiktas išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1215 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-11-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,00 Eur (keturiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, paskirtį – žyminis mokestis. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).

Atsakovas negali preliminaraus sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo atsakovas turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.