- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- 1-134-269/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04029-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- V. Š., A. P.
- Civilinis ieškovas
- R. K., A. K., A. I.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
- Kategorijos
valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui, medicinos mokslų daktarui V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma faktinė gyvenamoji vieta Lietuvoje (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoni vieta - ten pat, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikoje baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnyje; A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) v., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). sav., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) " direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje; A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) sav., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis, 2018-01-20 apie 23.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) viešojoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų, kas laikytina menkaverte priežastimi, pašalinių asmenų akivaizdoje, kas nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, užpuolė R. K., A. I. ir A. K. bei sudavė jiems metaliniu vamzdžiu, taip įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl ko R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir kairiame kelyje, dėl ko A. I. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame šone, abiejose šlaunyse ir kairiame kelyje bei odos nubrozdinimais veide, o A. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos kairės pusės pakaušio-smilkinio srities poodine kraujosruva su žaizda, kaktos nubrozdinimu, kairio smilkinio srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairio peties, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinė alkūnės, juosmens dešinės pusės ir dešinės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką (t.2, b.l. 59, 116, 129).
Įtariamiesiems A. P., A. P. buvo pareikšti įtarimai, surašytas 2019-01-28 kaltinamasis aktas ir jie buvo atiduoti teismui pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad jie, 2018-01-20 apie 23.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) viešojoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų, kas laikytina menkaverte priežastimi, pašalinių asmenų akivaizdoje, kas nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, užpuolė R. K., A. I. ir A. K. bei sudavė jiems įvairiais būdais (rankomis, kojomis ir kitaip) į įvairias kūno vietas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, taip pat kartu su V. Š. įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, dėl ko R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir kairiame kelyje, A. I. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame šone, abiejose šlaunyse ir kairiame kelyje bei odos nubrozdinimais veide, o A. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos kairės pusės pakaušio-smilkinio srities poodine kraujosruva su žaizda, kaktos nubrozdinimu, kairio smilkinio srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairio peties, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinė alkūnės, juosmens dešinės pusės ir dešinės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis., taip kartu su V. Š. ir A. P. sutrikdami visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. įtariami bei kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (t. 2, b.l. 49, 54, 116-117, 129).
Įtariamasis V. Š. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę neprisipažįsta. Jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine J. P. ir vaiku. Netoli gyvena R. K. su sugyventiniu V. Kiemas ir kelias yra bendro naudojimo. 2018-01-20 jis buvo namuose. Pas jį apie 20.00-21.00 val. atėjo jo draugas A. P. su savo žmona A. ir vaikais. Jis ir A. išgėrė butelį 0,7 l talpos degtinės. Tarp 21.00-22.00 val. jis savo automobilyje negarsiai įjungė muziką ir visi buvo išėję į lauką pašokti. Po 20 min. visi sugrįžo namo, vėliau jis išėjo parūkyti. Išėjęs pamatė, kad prie pat garažo, kuriame sudėti visi jo įrankiai, privažiavo kažkoks automobilis. Jokių specialių ženklų dėl tamsos lauke jis nepastebėjo. Kadangi Mickūnų seniūnijoje pastaruoju metu buvo padaryta daug vagysčių iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, jis pagalvojo, kad ir jį gali apvogti, todėl priėjo prie automobilio keleivio pusės, iš kur išlipo A. I.. Jis jai pasakė, kad patrauktų automobilį ir neužstatytų garažo, nes jame yra įrankiai. Ji jo paklausė, kas jis toks yra ir panaudodama necenzūrinius žodžius, abiem rankomis porą kartų stipriai atstūmė jį nuo savęs. Nuo jos pastūmimo jis nugriuvo ant nugaros, bet atsikėlė. Iš jo pusės jokio fizinio kontakto nebuvo, jie prie A. I. nebuvo prisilietęs. Kai jis atsikėlė, pamatė, kad iš atvažiavusio automobilio išlipo A. K., kuris jo paklausė: "Ko tu muši mano bobą?". Po šių žodžiu A. K. kumščiu sudavė jam į veido sritį, pataikydamas į kairę akį. Nuo smūgio jis nugriuvo ant kairio šono. Jam dar nespėjus atsikelti, A. K. jį puolė, o būtent abiem rankomis paėmė jį už ,,maikutės". Tada jis paėmė A. K. už striukės ir jie stumdydamiesi susigrūmė. Smūgių jie nesudavinėjo. Tai truko apie 2-3 min, po ko jie nusiramino. Tuo metu A. I. dar jį įžeidinėjo visokiais necenzūriniais žodžiais. R. K. buvo girta, vos pastovėdama ant kojų, laikydamasi už laiptų, vedančių į rūsį, turėklų, pradėjo grubiai kalbėti, grasindama jam. Jam dar nieko nespėjus pasakyti R. K., iš jo buto išbėgo sugyventinė J. P., nes išgirdo triukšmą lauke. Artėdama link jo, J. P. klausė: ,,Kas čia vyksta?". Tuo metu R. K. ir toliau kalbėjo grubiai, vartodama necenzūrinius žodžius. A. J. P. atsistojo tarp jo ir A.. Tuo metu iš jo buto išbėgo A. P., o paskui jį ir A. P.. Tarp J. P. ir R. K. įvyko žodinis konfliktas, o A. P., pribėgęs prie jo, liepė jam eiti namo. Jam pasisukus ir pradėjus eiti link savo namų, jis išgirdo, kad R. K. pavadino J. P. įžeidžiančiais žodžiais. J. P. atsakė tuo pačiu. Po šių žodžių A. K. smogė J. P. į krūtinę, dėl ko ji 2-3 žingsnius paėjo atbula, nes neišlaikė pusiausvyros, bet nenugriuvo. Jei gerai atsimena, A. P. sušuko: ,,J. muša!" ir sugriebė A. K. už striukės, sakydamas: ,,Ką darai?" Jie abu nugriuvo. Tai buvo prie pat garažo durų. Tuo metu, kai jie gulėjo, prie jų pribėgo A. P.. Jis taip pat nenuėjo namo, o bandė juos išskirti. Atėjus A. P., R. K. pradėjo įžeidinėti A. P. necenzūriniais žodžiais, vadindama ją prostitute ir pan. A. P. padarė pastabą, pasakydama: ,,Moterie, ką jūs kalbate". R. K. ir toliau ją įžeidinėjo. Tada dar A. P. žodžiais pradėjo įžeidinėti ir A. I.. A. P. tuo metu stovėjo tarp A. I. ir R. K.. Bandydamas išsiskirti A. K. ir A. P., jis pamatė, kad R. K. abiem rankomis pastūmė A. P. į nugarą. Pastaroji neišlaikė pusiausvyros ir, pajudėjusi į priekį, užgriuvo ant A. I.. Ši atsidūrė ant žemės ant nugaros, o ant jos gulėjo A. P.. J. P. bandė pakelti A. P., bet šiai į plaukus buvo įsikibusi A. I.. Tuo metu jam pavyko išskirti vyrus ir A. K. nubėgo prie gulinčių moterų. Jis matė, kad A. K. ranka paėmė gulinčią A. P. už kaklo ir spaudė jos veidą prie žemės. Tada A. P. atitraukė A. K. nuo A. P. ir išskyrė merginas. Po to jis pamatė, kad R. K. name užsidegė šviesos. Be to, jis matė, kad J. P. ir A. I. nuvedė namo R. K., o A. P. nuvedė A. K.. Kas dėl vamzdžio, tai gali pasakyti, kad jis konflikto metu turėjo vamzdį, bet plastmasinį, o ne geležinį. Iš kur jis jį paėmė, kokiu metu ir kaip jį panaudojo, jis pasakyti negali, nes neatsimena (t.2, b.l. 6-7, 22-25, 60).
Kaltinamasis V. Š. teismo posėdyje su pareikštu kaltinimu sutiko, paaiškino, kad 2018 m. sausio 20 d. buvo susirinkę svečiai, išėjo į lauką parūkyti į kiemą, prie savo namo. Buvo išgėręs. Kažkur buvo apie 11 val. vakaro, buvo tamsu. Privažiavus kažkokiam automobiliui, prie garažo jis priėjo prie automobilio. Garažas priklauso jo motinai I. Š.. Iš automobilio, iš keleivio pusės išlipo I., ji svirduliavo, suprato, kad ji yra girta. Kreipėsi į jos necenzūriniais žodžiais, prašydamas kad patrauktų automobilį. Ji buvo neblaivi, ji kaltinamąjį porą kartų pastūmė, jis prašė nustoti, nukrito, tada išbėgo A. K. ir rėkė ,,ko tu mano boba muši“ ir pradėjo jį stumdyti. Tada jis pasiėmė plastmasinį vamzdį, kad juos pagąsdinti ir, kad apsiginti. A. K. pradėjo jam smogti, tada išbėgo iš namų A. P., A. P. ir jo sugyventinė. Po to jis užsimojo vamzdžiu, gal netyčia A. I. pataikė per koją. Eidamas link namų išgirdo, kad V. J. muša. Tada pribėgo A. P., tas pasiėmė už striukės ir agresyviai susikabino ir pradėjo grumtis ir atsiskyrė. R. K. laikydamasi stovėjo už turėklų. A. P. paprašė jos nusiraminti, tada R. K. pradėjo ją užgalioti. A. P. apsikabino su A. I., kuri A. P. plėšė už plaukų, J. P. prašė paleisti, pribėgęs A. K. keliu prirėmęs laikė A. P.. Tada A. K. pradėjo grumtis. Gali būti, kad A. K. sudavė netyčia per galvą, nes buvo labai tamsu, gal nepastebėjo. Sutinka, kad davė A. I. per koją, sutinka su visais kaltinimais. Priėjo prie išvados sutikti su kaltinimu. Kiti kaltinamieji nukentėjusiuosius nemušė. Sužalojimai galėjo atsirasti ir nuo kritimu, būtent pas R. K., nes ji buvo girta ir galėjo nukristi. Iš esmės, kad padarė žalą nukentėjusiesiems sutinka, tik dėl žalos dydžio nesutinka. Sutinka viesiems atlyginti po 500 eurų neturtinės žalos ir turtinę žalą. Dėl teritorinių kasų ieškinio sutinka (t. 3, b.l. 75-80).
Įtariamasis A. P. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę neprisipažįsta ir parodė, 2018-01-20 V. Š. jį su žmona pakvietė pasisvečiuoti. Pas juos jie atėjo apie 18.00 val. V. Š. bute jie sėdėjo kambaryje ir jis kartu su V. Š. gėrė alkoholinius gėrimus. Jie išgėrė 1 butelį brendžio. Moterys negėrė. Tarp 22.00 val. ir 23.00 val. jie buvo išėję į lauką pašokti. V. Š. savo automobilyje buvo įjungęs muziką. Jie pašoko apie 10 min. Kažkuriuo metu po šokių jis pastebėjo, kad prie stalo sėdi tik jis, A. P. ir J. P., o V. Š. nėra. Kur buvo V., Š. jis nežino. J. P. išėjo, greitai grįžo ir pasakė, kad lauke vyksta konfliktas. Tada jie atsistojo, apsirengė ir išėjo į lauką. Jis išėjo pirmas, paskui J. P., o A. P. paskutinė. Kai jis išėjo, pamatė stovinčių žmonių grupę, kurie tarpusavyje barėsi. Kai jis priėjo prie jų, pamatė V. Š., A. K., taip pat 2 moteris. Norėdamas išspręsti konfliktą jis atstūmė V. Š. nuo A. K., nes V. Š. stovėjo labai arti prie A. K., kurį jis atstūmė. Tada atrodė, kad tuo konfliktas ir pasibaigs, nes V. Š. nuėjo link manų, o tie kiti žmonės tai pat lyg ir pasitraukė. Jis pasisuko eiti link namų, bet pastebėjo, kad J. P. atšoko nuo A. K.. Ar ją pastūmė, ar jai sudavė, jis nematė, bet jis sušuko: ,,V., J. muša!" Jis atsistojo tarp A. K. ir J. P. ir jis su A. K. susikibo, įsikibę vienas kitam į striukes. Kas pirmas ką griebė už striukės, jis neatsimena. Šalia jų tuo metu stovėjo jauna moteris, kaip dabar žino -A. I., kuri pradėjo jį rankomis mušti. Jis negalėjo apsiginti, nes jo rankos buvo užimtos. Ji sudavė jam kelis smūgius į kairę galvos pusę, taip nubrozdindama jam kaktą. Besigrumiant jis su A. K. nugriuvo. Jis užgriuvo A. K., o šis nugriuvo ant nugaros, pusiau sėdomis, atsirėmęs nugara į garažą. Jie ir toliau buvo įsikibę rankomis vienas kitam į rūbus, bet jis stengėsi atsikelti ir juto smūgius į nugarą. Kuo jam buvo suduoti smūgiai ir kas juos sudavė, jis nematė. Paskui jam pavyko atsikelti. Konfliktas vėl lyg ir nurimo. Jie, t.y. jis ir A. P., pajudėjo link V. Š. namų. A. P. buvo priekyje prieš jį ir jis matė, kad vyresnė moteris, jo žmonai praeinant pro ją, mosikavo rankomis ir necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo jo žmoną. Tada jis priėjo prie moterų. Žmona moteriškę ramino sakydama: ,,Moterie, nusiraminkit, ką jūs sakote." Žmona kelis sykius bandė žodžiais nuraminti vyresnę moterį, taip pat jis bandė ją raminti, bet buvo beprasmiška. Moteris buvo labai girta ir vos pastovėjo ant kojų. Tuo metu prie jų pribėgo A. I. ir pradėjo panašiais žodžiais įžeidinėti žmoną. Tada vyresnė moteris žmoną pastūmė link A. I. ir žmona nugriuvo ant pilvo ant A. I., o pastaroji nugriuvo ant žemės ant nugaros. A. I. rankomis įsikibo į žmonos plaukus. Jis tuo metu galvojo, kaip jas išskirti. A. I. žmoną stipriai laikė už plaukų ir jis pabijojo kelti žmoną, nes galėjo dar daugiau jai išrauti plaukų, todėl kurį laiką delsė. Tuo metu pribėgo A. K. ir jo žmoną sugriebė ranka už kaklo iš nugaros ir pradėjo spausti jos galvą prie A. I.. Tada jis A. K. atstūmė ir šis jį puolė. Ar tuo metu A. K. jam sudavė, jis neatsimena, bet atsimena, kad nugriuvo ant nugaros, o A. K., priklaupęs prie jo, sudavinėjo jam smūgius kumščiais į galvos sritį. Bet jis rankomis dengė veidą, todėl į veidą A. K. jam nepataikė, tik į rankas. Kiek kartų buvo suduota, jis pasakyti negali. Kai A. K. nustojo jį mušti, jis atsikėlė ir konfliktas, kaip jam pasirodė, pradėjo rimti. Jis girdėjo tik žodinius ginčus, bet kas su kuo ginčijasi, jis nesuprato. Jis pasisuko eiti link V. Š. namų, bet suklupo, nes pasidarė bloga ir jis pradėjo vemti. Jis atsimena, kad tuo metu buvo priėjęs V. Š., J. P.. Jis atsimena, kad pats atsikėlė ir nuėjo namo pas V. Š.. Konflikto metu V. Š. rankose jis jokio vamzdžio nematė. Ar jis asmeniškai sudavė konflikto metu kokius nors smūgius A. K., jis neatsimena (t. 2, b.l. 33, 50).
Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje su pareikštu kaltinimu nesutiko, paaiškino, kad jis ten atsidūrė, nes bandė išskirti. Tą vakarą jis su žmona A. P. pas V. Š. buvo atėję į svečius. Įbėgo J. P. ir pasakė, kad lauke vyksta konfliktas, išbėgo tiesiog nuraminti konfliktą. Kai jis ten buvo, ten niekas nieko nemušė, buvo grumtynės ir daug riksmų. Jis matė būrį žmonių, kurie ginčijosi. Buvo V. Š., R. K., A. K. ir A. I.. Su jo buvo J. P., jo žmona A. P.. Dėl ko buvo konfliktas jis nežinojo, norėjo juos nuraminti. Jis jokio automobilio nematė, matė tik šviesas, apie 5 metrų atstumų. Dėl nukentėjusių sužalojimai ant kūno, tai galėjo atsirasti ir dėl V. Š. veiksmų ir dėl to, kad jie galėjo kristi, nes buvo girti. Dėl V. Š. nieko negali pasakyti, nes nieko nematė. Jokio vamzdžio jis nematė. Apie tą vamzdį sužinojo tik po įvykio. Jo žmona išėjo paskutinė, tada ją pradėjo užgalioti R. K., ji įžeidinėjo jo žmoną. Jo žmona ramino R. K.. Muštynių tarp jų nebuvo. Jis patyrė kūno sužalojimus. Užgijo per savaitę. Su kaltinimu nesutinka, su ieškiniais nesutinka. Kontaktai su kitais asmenimis buvo, nes norėjo apginti savo žmoną ir J. P., tyčios kažką sužaloti nebuvo, tiesiog norėjo užbaigti konfliktą. Tyčinių aktyvių veiksmų, kad sužaloti jis neturėjo, žmona irgi. Sužalojimai ant jo kūno atsirado nuo A. K. veiksmų, kadangi jis mušė jo žmoną, jis ir ant jo puolė su kumščiais iš viršaus, A. I. jam subraižė kaktą (t. 3, b.l. 75-80).
Įtariamoji A. P. (toliau-įtariamoji, kaltinamoji) apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę neprisipažįsta ir parodė, kad 2018-01-20 buvo kartu su vyru A. P. svečiuose pas V. Š., kur vyrai vartojo alkoholį, išgėrė 1 butelį 0,7 l talpos. Nei ji, nei J. P. alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 22.00 val. jie buvo išėję į lauką prie V. Š. buto parūkyti. V. Š. įjungė muziką savo automobilyje ir jie visi šoko. Muzika grojo negarsiai. Šokiai tęsėsi apie 10 min, o po to vis grįžo į V. Š. manus. V. Š. vis išeidinėdavo iš namų, tai atnešti malkų, tai parūkyti. Kai vienu metu V. Š. nebuvo kambaryje, o jame buvo likę tik ji, A. P., J. P. ir jų vaikai, ji pamatė, kad J. P. atsistojo nuo stalo ir išėjo iš kambario. Grįžusi pasakė, kad lauke vyksta konfliktas. Tada jie pašoko nuo stalo ir išėjo į lauką. Jos vyras apsirengė ir išėjo pirmas. Po kurio laiko paskui jį išėjo J. P.. Ji pati išėjo paskutinė, pamatė susibūrusius žmonės. Ji priėjo prie jų, jos vyras tuo metu šaukė: ,,Apsiraminkit, gana!" Susibūrusių žmonių kompanijoje buvo 3 jai nepažįstami žmonės. Tuo metu, kai ji tiesiog stovėjo, prie jos priėjo vyresnio amžiaus moteris ir pradėjo ją rusiškai įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji jai taip pat rusiškai atsakė: ,,Moterie, apsiraminkite". Ji pakartojo tai kelis kartus, bet moteris jos net negirdėjo, nes buvo labai girta, vos pastovėjo ant kojų. Kadangi jos vyras visus ramino žodžiu, o V. Š. ėjo namo, ji pagalvojo, kad konfliktas tuo ir pasibaigs, todėl pasisuko eiti link namų. Ką tuo metu darė J. nežino, tačiau išgirdo, kaip jos vyras rusiškai sušuko: ,,V., J. muša!" Ji pasisuko ir pamatė, kad jos vyras ir jaunas nepažįstamas vyras griūva ant sniego. Nepažįstamas vyras nugriuvo pirmas, pusiau ant nugaros, pusiau sėdomis, ir nugara atsirėmė, į kaip jai pasirodė, metalinį garažą. Jos vyras užkrito ant jo. Prie jų prišoko V. Š. ir jauna mergina. Ar V. Š. ką nors turėjo rankoje, ji nematė. Ji matė, kad jos vyras ir nepažįstamas vyras pradėjo tarpusavyje grumtis. Ji tuo metu vaikščiojo aplink juos apie 2-3 m atstumu ir dejavo, kad ,,tik to betrūko". Merginos, t.y. nepažįstamoji ir J. P., šaukė: ,,Apsiraminkit!". Vyrai atsikėlė. Ką darė prie jų V. Š., ji nelabai suprato, galimai juos skyrė. Pamačiusi, kad vyrai lyg ir apsiramino, ji vėl ruošėsi eiti namo. Tuo metu prie jos priėjo vyresnė moteris ir dar labiau pradėjo ją įžeidinėti, mosikuodama rankomis. Ji vėl pasakė tai moteriai nusiraminti. Ji klausė moters, ko ši nori. Ji pasakė moteriai, kad jos net nepažįsta. Tuo metu prie jų priėjo jos vyras ir jis paklausė moters: ,,Moterie, ką jūs sakot?". Į jų raginimus nusiraminti moteris nereagavo ir toliau šaukė, įžeidinėjo, elgėsi neadekvačiai. Tada prie jų visų pribėgo jauna mergina, rėkdama necenzūriniais žodžiais. Tuo metu ji suprato, kad tie žodžiai adresuoti jai. Kadangi mergina taip šaukė ji pasisukai į ją ir paklausė: ,,Kas vyksta?". Tada ją kažkas iš nugaros pastūmė. Kas tai padarė, ji nematė, bet įtaria, kad ta vyresnė moteris, nes ji buvo labai agresyviai nusiteikusi. Kadangi ji stovėjo arti jaunos merginos, pasisukusi ją veidu, tai ant jos ir nugriuvo. Mergina nugriuvo ant žemės ant nugaros, o ji ant jos ant pilvo. Jos galva buvo ties merginos krūtine. Tada mergina griebė ją už plaukų, dėl ko ji negalėjo atsikelti. Ji pradėjo muistytis, norėdama atsikelti. Ji girdėjo, kaip J. P. šaukė: ,,Paleisk A.!".Jai gulint ant merginos, mergina jai kojomis smūgiavo per kojas apie 3-4 kartus. Nuo tų smūgių ant jos kojų buvo likę mėlynės. Tada ji pajuto, kad ją kažkas paėmė už kaklo iš nugaros ir pradėjo stipriai spausti prie merginos krūtinės. Ji truputį pasuko galvą, kad galėtų kvėpuoti, bet ją vis dar laikė prispaustą. Ji pradėjo muistytis, norėdama, kad ją paleistų. Kai ją paleido, mergina nenustojo jos laikiusi už plaukų. Kai jos abi atsistojo, mergina ir toliau laikė ją už plaukų, o ji buvo pasilenkusi ir rankomis dengė veidą, bijodama, kad kas nors jai koja nesuduotų į veidą iš apačios. Už plaukų mergina tampė ją gerą minutę, o paskui paleido. Kai ji išsitiesė, pamatė, kad apie 1 m atstumu nuo jos ant žemės ant nugaros, dengdamas veidą rankomis, guli jos vyras, o ant jo sėdi jaunas vyras ir muša kumščiais. Kiek tas vyras sudavė jos vyrui smūgių, ji tiksliai nepasakys, galimai 4-5 kartus. Ji pradėjo rėkti, liepdama vyrams nusiraminti. Kur tuo metu buvo vyresnė moteris, ji nežino. V. Š. bandė vyrus skirti, lakstydamas aplink juos, o jauna mergina stovėjo šalia. Joms pradėjus šaukti, vyrai liovėsi muštis ir atsikėlė. V. Š. žodžiais konfliktavo su jaunu jai nepažįstamu vyru, o ji su mergina juos ramino. Dėl kokios priežasties kilo konfliktas, ji tuo metu nežinojo. Paskui V. Š. jai paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad prie jo garažo privažiavo automobilis, o jis paprašė nestatyti autombilio prie jo garažo. Kai konfliktas pasibaigė, ji matė, kad mergina pirma užėjo į kaimyninį namą, klausdama kur jos kapišonas. Prie namo stovėjo vyresnė moteris. Ji eidama pas V. Š. mano, rado tą kapišoną, bet jaunas vyras pasakė, kad jo nereikia paims vėliau. Ji nutarė tą kapišoną grąžinti, todėl priėjo prie kaimyninio namo ir pro atviras namo duris įmetė į vidų. Jos vyras, eidamas namo pas V. Š., suklupo ir pradėjo vemti. Jie visi puolė prie jo ir pradėjo klausinėti, kas jam atsitiko. Po to jie nuvedė jį namo ir paguldė. Ji ir jos vyras dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Konflikto metu ji nematė V. Š. rankose jokio vamzdžio (t. 2, b.l. 34-38, 55).
Kaltinamoji A. P. teismo posėdyje su pareikštu kaltinimu nesutiko, paaiškino, kad tą dieną su vyru buvo pas V. Š. svečiuose. Vienu momentu V. Š. išėjo parūkyti, Justina irgi išėjo, bet staigiai grįžo ir garsiai sušuko, kad lauke vyko konfliktas, ji apsirengė ir išėjo į kiemą. Kai ji išėjo, pamatė žmonių kompaniją, ten buvo jos vyras, J. P., V. Š., dar buvo jauna ir vyresnė moteris ir vaikinas. Tie asmenys, buvo labai agresyviai nusiteikę. Ji buvo nuošalyje, nes nesuprato dėl ko vyksta konfliktas, jos vyras bandė atskirti V. Š. ir A. K.. Prie jos priėjo visiškai girta R. K. ir išvadino visokiausiais necenzūriniais žodžiais, ji prašė jos nusiraminti, bet ji nereagavo. Vėliau kaip ir viskas nusiramino, kiekvienas ėjo link savo namų, ir išgirdo kad jos vyras šaukė, kad Justiną mušė. Vyresnė moteris ir A. I. pribėgo prie jos vyro ir A. K. ir šaukė, o jie tuo metu grūmėsi. Ji buvo šoke. Vėliau vėl apsiramino, vyrai atsikėlė. Tada R. K. pradėjo ją įžeidinėti, jos vyras jos parašė irgi nusiraminti. Tada įbėgo A. I. ir pardėjo rėkti ko tu lendi, tada pajuto, kad ją kažkas pastūmė, mano tai padarė R. K., ji parkrito veidu ant A. I. krūtinės, tada A. I. ją pradėjo temti už plaukų. Ji nieko negirdėjo, pradėjo muistytis, tada A. I. su kojomis, gulėdama pradėjo iš apačios ją spardyti kojomis, tada pajuto fizinį skausmą kakle. Ji nesuprato kas ją spaudė, tiesiog pradėjo jau trūkti oro, po to jos kaklą paleido. Atsikelti ji negalėjo, nes į jos plaukus buvo įsikabinusi A. Į.. Ji buvo pasilenkusi iki pat žemės ir bijojo, kad jai iš apačios kas nors netrenktų. Po to A. I. ją paleido, tada ji pamatė gulintį savo vyrą ir jį iš viršaus mušė A. K.. Ji surėkė, kad jį paleistų. Konfliktas kaip ir pasibaigė. Ji eidama link namų pamatė A. I. kapišoną ir norėdama tą kapišoną įmetė į jų namą. Jos vyrui einant pasidarė bloga ir einant dar jis pradėjo vemti. Kūno sužalojimai ant nukentėjusiųjų galėjo atsirasti dėl V. Š. veiksmų. Jos vyras nieko nemušė. ,ji taip pat nieko nemušė, galėjo atsirasti tai, kad ji nematė, kad vyras būtų naudojęs smurtą. J. P. irgi nenaudojo smurto. Su ieškiniais ji nesutinka, nes ji ir jos vyras nieko nemušė. Jis tiesiog norėjo nuraminti konfliktą. Kai ji išėjo ji net nesuprato, kas ten vyko, o priėjusi R. K. pradėjo ją įžeidinėti. Tuo metu kai grūmėsi vyrai, ji stovėjo toliau. Ji nukentėjo nuo jų veiksmų. Iš kur atsirado pas A. I. apdraskymai ji nežino. Konfliktą raminti ji bandė (t. 3, b.l. 75-80).
Nukentėjusioji R. K. (toliau-nukentėjusioji) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-20 apie 23.30 val. ji atvažiavo taksi iš svečių. Su ja buvo jos sūnus A. K. ir jo sūnaus sugyventinė A. I.. Jiems visiems išlipus iš taksi automobilio prie jų staiga pribėgo kaimynas V. Š.. Jis buvo labai girtas ir pradėjo ant jų šaukti, kad čia jo kiemas, kad šis kelias priklauso jam, kad jie čia negali važinėti ir, kad taksi automobilis iš čia greitai dingtų. A. I. jam pasakė, kad kiemas yra bendras ir kad jie negali juo nesinaudoti, nes ji, t. y. R. K., čia gyvena, o kitaip į jos namus patekti neįmanoma. A. I. ištiesusi ranką, atstūmė V. Š. nuo savęs per ištiestą ranką, kad jis besikalbant nespjaudytų jai į veidą. Jai V. Š. pasirodė girtas. V. Š. A. I. atstūmimas nepatiko ir jis grubiai paklausė: ,,Kas tu tokia, kad stumdaisi?". Paskui iš automobilio išlipo A. K. ir žodžiu užstojo A. I.. A. K. V. Š. paaiškino, kad jie tik atvežė ją ir tuoj išvažiuos. Po to ji pamatė, kad V. Š. nubėgo link tvarto, kuris stovi iš prie vieno iš daugiabučių, o iš ten jis išbėgo su metaliniu vamzdžiu rankoje. Po kelių akimirkų prie jų pribėgo V. Š. sugyventinė J. P. ir vietiniai gyventojai A. ir A. P.. A. P. ją 2 kartus pastūmė abejomis rankomis į krūtinę. Taip pat tokiu pat būdu ją pastūmė 2 kartus ir V. Š.. Ji kiekvieną kartą dėl to buvo nugriuvusi ant žemės. Jai atsirado mėlynės ir sumušimai kairės rankos ir galvos srityje. Ji juto fizinį skausmą. Po to A. P. susimušė su A. I.. Ji tiksliai jų muštynių nematė. Jai apie tai vėliau pasakojo A. I.. Ji tuo metu buvo labai susijaudinusi. Jai po smurto skaudėjo visas kūnas, todėl nelabai žiūrėjo, kas vyksta aplink. Tačiau netrukus ji pamatė gulintį ant žemės savo sūnų ir V. Š.. Pastarasis sudavė sūnui per galvą dideliu, apie 1-1,5 m ilgio metaliniu strypu. Sūnus po to sakė, kad prieš tai V. Š. jam tuo pačiu strypu sudavė per kojas, taip jį numušdamas nuo kojų ant žemės. Ką darė kiti įvykio dalyviai, ji nematė. Ji tik matė, kad V. Š. sugyventinė prašė jo apsiraminti ir tempė nuo jų. Jos sūnus po V. Š. smūgių nesikėlė, gulėjo ant žemės, jam iš galvos bėgo kraujas. Tada V. Š. ir kiti nuėjo namo, o jie iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, kurie pristatė jos sūnų į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo suteikta pirminė medicinos pagalba, po ko jis buvo išleistas namo. Sūnui buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas. Ji ir jos sūnus įvykio metu buvo šiek tiek išgėrę, o A. I. buvo blaivi. Tačiau tiek, tiek jos sūnus buvo visiškai adekvatūs ir viską puikiai prisimena. Viso įvykio metu ji elgėsi ramiai, konflikto neinicijavo ir nepalaikinėjo. Po šio įvykio ji ir A. I. kreipėsi dėl jų kūnų apžiūrų ir sužalojimų įvertinimo pas specialistus į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Ten jai ir A. I. buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Specialisto išvadą ji pateikia prie šios apklausos. Įvykį per langą matė jos sugyventinis. Jos nuomone, kad konfliktas kilo dėl V. Š. ir jo draugų girtumo (t. 1, b.l. 37-38, 50, 53).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2018-01-20 apie 23.30 val. atvažiavo namo į bendrabutį iš gimtadienio, su sūnumi A. K. ir marčia A. I.. Tiek ji tiek sūnus buvo išgėrę. A. I. išlipo iš taksi, tuo metu išlindo kaimynas V. Š., pribėgo prie jų ir pradėjo prie jų kabinėtis. A. I. pirma išlipo iš taksi, V. Š. pradėjo reikšti pretenzijos dėl to, kad jie per arti privažiavo. Tuo metu A. I. stovėjo arti prie V. Š. ir patraukė jį su rankomis. V. Š. įvykio metu mano buvo neblaivus. Jis pradėjo šaukti. Sūnus pasakė, kad palydėsime motiną ir važiuosime namo ir užstojo A. I.. Tuo metu V. Š. nubėgo iki namų ir atbėgo su metaliniu vamzdžiu. Tada iš jo namų išėjo A. ir A. P. ir J. P. – V. Š. sugyventinė. A. P. išsibėgėjo ir pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji nukrito ant nugaros. Kai ji norėjo prieiti prie jų, ją pastoviai stūmė. A. P. su A. K. aiškinosi kažką, V. Š. su vamzdžiu sudavė per galvą jos sūnui. Nuo smūgio į galvą sūnus nukrito. Necenzūriniai žodžiai buvo vartojami, ji keikėsi ant V. Š., nes jis be priežasties prisikabino prie A. I., V. Š. šaukė kaip beprotis. Taksi vairuotojas matė įvykį, yra filmuota vaizdo medžiaga, jis įvykį filmavo. Jis patyrė fizinį skausmą nuo A. P. veiksmų. Ją stumdė ir kiti, tačiau nelabai atsimena. V. Š. tikrai stumdė. V. Š. A. K. ir A. I. sudavė su metaliniu vamzdžiu. A. K. sudavė per galvą, kojas, A. I.-per galvą, kojas. Grumtinių metu ji pametė auksinius auskarus. Pareigūnus iškvietė jos sugyventinis V. Ž., kuris įvykio metu buvo namuose. Greitoji paėmė sūnų ir nuvežė į ligoninę, kartu su juo vyko ir A. I.. Įvykio metu patyrė žalą. Turtinė žala pasireiškia tuo, kad pametė 3 poras auskarų, sulūžo pakabukas. Auskarų pirkimą patvirtinančių dokumentų neturi. Neturtinė žala yra už stresą, nesigydė, nes reikėjo dirbti ligoninėje (t. 2, b.l. 151, 170-173).
Nukentėjusysis A. K. (toliau-nukentėjusysis) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. jo motina R. K. buvo pas jį svečiuose Vilniuje, Parko 63-3. Tuo metu buvo jo draugės A. I. gimtadienis. Jo metu jis ir mama išgėrė 1 butelį šampano. A. negėrė visai. Po gimtadienio jis su A. I. nutarė palydėti mamą iki pat namų. Iškvietė taksį automobilį. Privažiavus prie motinos namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir jiems dar nespėjus išlipti iš taksi automobilio prie jų pribėgo V. Š.. Tuo metu jis ir motina dar net nebuvo spėję atidaryti durų. Duris spėjo atidaryti tik A. I.. V. Š. yra kiemo kaimynas. Tam, kad motina galėtų patekti į savo namą, jie pravažiavo pro tvartą, kuriame gyvena V. Š., ir sustojo prie V. Š. garažo, nes būtent nuo garažo pusės yra įėjimas į motinos namą. Pribėgęs V. Š. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie sustojo prie jo garažo, kurį neva jie gali apvogti. Dar V. Š. reiškė pretenzijas, kad jis remontuoja kelius, t. y. davė suprasti, kad kiemas, kuris šiaip yra bendras, priklauso tik jam. V. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, akys buvo didelės, kalbėjo neadekvačiai. Be to, V. Š. namuose buvo švenčiama, jam papasakojo motinos sugyventinis V. Ž., kuris visą jų šventę galėjo stebėti pro langą, jis netgi matė šokius prie V. Š. langų. Kai A. I. išlipo iš automobilio, V. Š. pradėjo su ja ginčytis, reikalaudamas patraukti taksi automobilį. Tuo metu jis jau taip pat spėjo atidaryti taksi duris ir lipo iš automobilio, todėl ir girdėjo V. Š. pasakytus A. I. žodžius. Išlipęs ir priėjus prie V. Š. jis nustebęs pasakė, kad jo neatpažino -galvojo, kad kas nors kitas atvažiavo prie garažo. Jis pradėjo su V. Š. kalbėtis ir paaiškino jam, kad tik išleis savo motiną, o pats išvažiuos. Su juos V. Š. kalbėjo normaliu tonu, bet su jo drauge kalbėjo grubiai, nesilaikė atstumo, prisiartinęs prie jos pernelyg arti. A. I. V. Š. atstūmė per ištiestą ranką, tačiau jis ją stipriai pastūmė atgal. Tada jis užstojo savo draugę ir pasakė V. Š.: ,,Savo bobą galėsi stumdyti". Tada V. Š. pradėjo kabinėtis prie jo, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, reiškė pretenzijas, kad jis užstojo savo merginą ir ranka pastūmė jį į krutinę. Tada jis taip pat ranka pastūmė nuo savęs, paprašydamas pasitraukti, pasakęs, kad nenori jokių problemų. Jo veiksmai ir žodžiai įsiutino V. Š. ir jis nubėgo link tvarto, kuriame gyvena. Iš tos pusės girdėjosi metalo barškinimas. Po kelių akimirkų jis ir kiti su juo atvažiavę asmenys pamatė, kad V. Š. vėl atbėga link jo, tik rankoje laikydamas metalinį vamzdį. Be to, iš V. Š. buto tvarte į lauką išbėgo visa kompanija, o būtent – V. Š. sugyventinė J. P., jo draugas A. P. ir pastarojo žmona A. P.. Jie, atrodė, norėjo V. Š. sulaikyti. Tarp V. Š. ir jo atsistojo jo motina, draugė ir J. P.. V. Š. pradėjo jo atžvilgiu keiktis necenzūriniais žodžiais, tačiau jis į tokį agresyvų elgesį nereagavo, stovėjo ramiai. V. Š. iš pradžių sudavė kumščiu jam į veidą, o paskui sudavė jam metaliniu vamzdžiu į kairės kojos šlaunį. Ji nenugriuvo, nes tuo metu jį prilaikė A. I.. Jis toliau žodžiu bandė V. Š. paaiškinti, kad nenori jokio konflikto, tačiau jis nereagavo, toliau rėkė ir keikėsi. Tada į konfliktą įsivėlė A. P., kuris pradėjo jį rankomis stumdyti. Jis prašė V. Š. patraukti A. P., kuris darėsi vis agresyvesnis. V. Š. liepė A. P. nesikišti ir atitraukė jį ranka, bet A. P. kišosi į konfliktą, pradėjo rankomis imti jį už rūbų. Tuo metu jis matė, kad jo motina, A. I. ir A. P. stovėjo nuo jų atokiau, apie 2-3 m atstumu. Jis pamatė, kaip A. P. staiga stipriai rankomis į krūtinę pastūmė jo motiną, dėl ko ši nugriuvo, kaip jam pasirodė, ant nugaros. Tada Aleksandra užstojo motiną, pareikšdama A. P. pretenzijas žodžiu. Po ko A. I. ir A. P. pradėjo grumtis tarpusavyje. Kas, kiek sudavė smūgių ir kur pataikė, jis stebėti negalėjo, nes prie jo tuo metu buvo agresyviai nusiteikę V. Š. ir A. P.. Pastarasis puolė prie jo ir sugriebė jį už striukės. Tada jis sugriebė jam už pečių. Tuo metu jis išgirdo, kaip A. P. sušuko: ‚,V., bej!". V. Š. tada dar vieną kartą sudavė jam metaliniu vamzdžių į dešinės kojos blauzdą, o po to pribėgo prie A. I. ir tuo pačiu įrankiu sudavė smūgį ir jai. Kur pataikė, jis pasakyti negali, nes tuo metu dar grūmėsi su A. P.. Jis norėjo ištrūkti, kad galėtų apginti A. I., bet jam nepavyko. Jis matė, kad A. I. tuo metu grūmėsi su A. P.. Po V. Š. suduoto smūgio į koją, jam kumščiu į veidą sudavė A. P., iš viso kokius 2-3 smūgius. Grumtinių metu jis su A. P. nugriuvo. Kai jis nugriuvo, pamatė, kad A. I. taip pat guli ant žemės, o A. P. sėdi ant jos, įsikibusi į plaukus. tada jis greitai atsikėlė, paėmė A. P. už pečių ir patraukė nuo A. I., bet jai nesudavė. Pamatęs tai, A. P. pribėgo prie jo iš nugaros, stvėrė už striukės ir pradėjo kumščiuoti jį į veidą, suduodamas 1-2 smūgius. Jis sugriebė jį ir jie vėl abu nugriuvo prie garažo. Paskui jie abu bandė atsikelti. Jis atsistojo ant kelių ir bandančiam atsikelti A. P. alkūne spaudė jo galvą link žemės, ketindamas pirmas atsistoti ant kojų. Tuo metu prie jo iš galo pribėgo V. Š. ir metaliniu vamzdžiu sudavė jam per galvą. Po smūgio jis nugriuvo ir akimirkai prarado sąmonę, o paskui suprato, kad guli. Jis pradėjo ranka dengti galvą ir tuo metu V. Š. jam dar kartą sudavė metaliniu vamzdžiu, pataikydamas ir į ranką, ir į galvą. Tuo metu A. P. jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau 15 kartų. V. Š. dar sudavė jam metaliniu vamzdžiu į kairį šoną. Jis girdėjo, kad J. P. rėkė: „Nebej, ubjoš!". A. I. pradėjo traukti V. Š. nuo jo. Tada V. Š. ir jai sudavė tu pačiu metaliniu vamzdžiu kažkiek kartų. Kiek tiksliai ir ar pataikė, jis pasakyti negali. Tada J. P. pavyko nuraminti V. Š.. Jis atsikėlę ir, jusdamas didelį skausmą galvos ir kairės pusės šonkaulių srityje, o ant galvos buvo didelis gumbas, nubėgo prie motinos namų ir pradėjo belstis. Duris atidarė V. Ž., kuriam tuo metu ant kojos buvo uždėtas gipsas dėl lūžusios kojos. Jis liepė jam kviesti policiją, o jis atsakė, kad jau iškvietė. Tada visi iš V. Š. kompanijos pribėgo prie įėjimo į motinos namą, kur tarp jo ir V. Š. įvyko žodinis konfliktas. Po 5 min jie visi išsiskyrė. Jau motinos namuose jis pasijuto blogai ir A. I. jam iškvietė greitąją. Greitosios medicinos brigada jį pristatė į Lazdynų ligoninę. Ten jam buvo suteikta pirmoji pagalba ir jis buvo priimtas teismo medicinos ekspertų. Tą pačią dieną motina su pareiškimu kreipėsi į policiją (t. 1, b .l. 60-64, 66-67).
Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad 2018-01-20 buvo atvažiavusi mama į svečius, buvo A. I. gimtadienis. Vakare jie nusprendė motiną palydėti namo, iškvietė taksi, išvažiavo su taksi 23 val. Važiavo trise. Privažiavus prie namo, automobilio taksi sustojo prie V. Š. garažo, tam kad jie galėtų išlipti arčiau namo. V. Š., kuris buvo tuo metu lauke, reikalavo patraukti automobilį. Išlipo iš automobilio pirma A. I.. Jis ir mama buvau išgėrę, A. I. buvo blaivi. V. Š. buvo lauke vienas. Tarp A. I. ir V. Š. kilo žodinis konfliktas. Jie irgi išlipo, priėjo prie V. Š., jis rėkavo ant A. I., stumtelėjo ją. Užstojo savo sugyventinę, V. Š. tai nepatiko, jis nubėgo prie savo namų ir sugrįžo su metaliniu vamzdžiu rankoje, paskui jį dar atbėgo J. P., A. ir A. P., kurie buvo pas V. Š. svečiose. J. P. norėjo atimti tą vamzdį, ji atsistojo tarp jo ir V. Š., kad jis nesuduotu jam smūgio, o V. Š. reikalavo, kad jis prieitų prie jo, vartojo necenzūrinius žodžius. Matė, kaip vieną smūgį V. Š. sudavė kumščiu A. I. į veidą, o jam su metaliniu vamzdžiu sudavė per koją. Į konfliktą įsivėlė A. P., pradėjo kabintis prie jo, buvo agresyviai nusiteikęs. V. Š. buvo girtas, A. P. buvo agresyvus. Jie atsidūrė prie garažo, jis, A. P. ir V. Š. stovėjo toliau nuo moterų, A. P. vis jo puldavo. Muštinės prasidėjo, kai jis pamatė kaip A. P. pastūmė jo motiną, mama nukrito. A. I. užstojo jo mamą. A. P. sugriebė jam už rūbų, jis jam paėmė už pečių, tuo momentu V. Š. jam sudavė su vamzdžiu, jis nukrito ir gulėjo ant žemės. Pajuto galvos skausmus, nuėjo prie mamos namų, V. Ž. atidarė duris ir iškvietė policiją. Jam svaigo galva, pykino, paprašė greitosios. Buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę, kur suteikė pirmąją pagalbą. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinė žala: suplėšyta striukė; teismo medicinos specialisto tyrimas; vaistai. Iš viso prašo priteisti iš kaltinamųjų 1903.25 eurų turtinės žalos, 1700 neturtinės žalos, 180 eurų proceso išlaidų. Jam po įvykio svaigsta galva iki šiol. Medicininiai dokumentai pateikti iš Naujosios Vilnios poliklinikos, iki šiol tęsia gydymą (t. 2, b.l. 174, 176-179).
Nukentėjusioji A. I. (toliau-nukentėjusioji) parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena Vilniuje kartu su savo sugyventiniu A. K. ir vaikais. 2018-01-20 šventė savo gimtadienį, į kurį buvo atvažiavusi A. K. motina R. K.. Vakare svečiai išėjo namo, o ji su A. K. nutarė nuvežti mamą namo. Kadangi A. K. gėrė šampano, jie nutarė iškviesti taksi ir taip palydėti R. K. iki pat namų. Po 23.00 val. jie išvažiavo iš jų namų ir prie R. K. namo buvo prieš 24.00 val. Taksi sustojo tarp garažo, kuris kaip ji žino priklauso R. K. kaimynui V. Š.. Šis garažas yra šalia R. K. namo iš įėjimo į namą pusės. Ji pirma išlipo iš taksi kuriame sėdėjo gale už priekinio keleivio. A. K. tuo metu mokėjo taksistui. R. K. taip pat dar nebuvo spėjusi išlipti. Kai ji išlipo iš taksi, prie jo jau stovėjo V. Š., kuris pareiškė pretenzijas dėl to, kad taksi sustojo prie jo garažo ir kad kelias neva priklauso jam. Tačiau tiek kiemas, tiek kelias yra bendro naudojimo ir yra valstybinėje žemėje. V. Š. kalbėjo pakeltu tonu, jo balse jautėsi kažkokia agresija. Ji jam paaiškino, kad kiemas bendras, tačiau jis ir toliau aiškino savo teises. Jis priėjo prie jos ir, nesilaikydamas jokios distancijos, kalbėjo jai tiesiai į veidą. Ji ištiesta ranka patraukė jį nuo savęs, o tai jį labai įžeidė. Tuo metu iš taksi jau buvo išlipęs ir A. K., kuris ją užstojo žodžiu, pasakęs, kad V. Š. negarbiai kalba su ja. Jo nebuvo kelias akimirkas, o kai jis išbėgo, jo rankoje buvo metalinis vamzdis. V. Š. nubėgo link A. K.. Paskui jį iš jo buto išbėgo jo sugyventinė J. P., A. P. ir A. P.. J. bandė V. Š. žodžiu raminti, tačiau jis neklausė. Ji matė, kad V. Š. ir A. K. iš pradžių stovėjo ir konfliktavo tik žodžiu. Tačiau tuo metu prie A. K. pribėgo A. P. ir jie susigrūmė. Tuo metu A. P., pribėgusi prie R. K. stipriai rankomis pastūmė ją į krutinę, dėl ko R. K. nugriuvo ant nugaros. Pamačiusi, kad A. P. pastūmė R. K., ji prie jos pribėgo ir žodžiu pareiškė jai pretenzijas dėl R. K. pastūmimo. Po to jos viena kitą pastūmė, neatsimenu, kuri pirma, po ko abi nugriuvo ant žemės. Ji atsidūrė po A. P.. Ši ant jos atsisėdo ir tampė ją už plaukų, apdraskydama veidą. Ji matė, kad A. P. nuo jos nutraukė A. K., paėmęs už striukės. Tada ji užėmė poziciją iš viršaus ir tuo metu nuo V. Š. gavo stiprų spyrį į pilvą. Ji girdėjo, kad A. P. padarė jam pastabą, pasakydama, kad moters taip mušti negalima. Nuo smūgio ji negalėjo kvėpuoti. Stovėdama keturiomis ir norėdama atsikelti, ji pakėlė galvą ir pamatė, kad V. Š., tuo metu kai A. K. ir A. P. grūmėsi ant žemės bei bandė keltis, sudavė A. K. metaliniu vamzdžiu per galvą. Tada ji pribėgo prie A. K. ir pradėjau rėkti V. Š.: ,,Ką tu darai? Vamzdžiu per galvą, o jei kas atsitiks!". Tuo metu V. Š. jai taip pat sudavė metaliniu vamzdžiu 1 kartą į kairės kojos šlaunį, o kitą smūgį tuo pačiu įrankiu sudavė jai į nugarą. Ar po to V. Š. dar sudavė A. K. metaliniu vamzdžiu, ji pasakyti negali, nes nematė. Lauke buvo tamsu, V. Š. visą konflikto laiką lakstė su vamzdžiu, o jos dėmesys nukrypdavo tai į vieną, tai į kitą pusę. Dar ji nori pasakyti, kad V. Š. jai sudavė ir kumščiu į veidą. Kada tiksliai jis tai padarė, ji pasakyti negali, bet iki to momento, kai pradėjo ją mušti metaliniu vamzdžiu. Po to, kai A. K. buvo suduota per galvą metaliniu vamzdžiu, ji ir A. K. pradėjo belstis į R. K. namus. Duris jiems atidarė jos sugyventinis V. Ž., kuris konflikte nedalyvavo. Jis buvo namuose, nes jam tuo metu buvo lūžusi koja. Jie paprašė iškviesti policiją, o jis atsakė, kad jau iškvietė. Policijos ilgai nebuvo, todėl ji dar kartą paskambino į Bendrosios pagalbos centrą (toliau-BPC) ir pasakė, kad dar reikalinga ir greitoji pagalba. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie atėjo pas juos. Kartu su policija atvyko greitoji ir A. K. nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ji važiavo kartu ir išlipo prie savo namų. Įsitikinusi, kad su jos vaikais yra jos draugė, kurios paprašė prižiūrėti vaikus, ji persirengė ir nuvyko į ligoninę pas A. K.. Pareigūnai klausė, ar jie kreipsis su pareiškimu. Jie atsakė teigiamai. Į policiją su pareiškimu kreipėsi A. K. motina 2018-01-23. Dar ji nori pasakyti, kad po įvykio jie surado taksi vairuotoją, kuris juos vežė, ir iš jo paėmė vaizdo įrašą, kurį jis padarė, kiek ji žino, planšetiniu kompiuteriu. Ji po įvykio kreipėsi į savo polikliniką Naujoje Vilnioje. Ji bus pas chirurgą, paskui darė stuburo tomografiją, o po to pati kreipėsi į teismo medicinos ekspertus (t. 1, b.l. 73-79).
Teisme papildomai ji nurodė, kad nukentėjo nuo A. P. ir Valerijus Š. V. Š. vamzdžiu sudavė per koją, stuburą, su kumščiu sudavė į akį, spyrė su koja į pilvą. A. P. apdraskė jai veidą, išplėšė plaukus. Civilinį ieškinį palaiko prašo priteisti 58.03 turtinės žalos ir 1500 eurų neturtinės žalos (t. 2, b.l. 175, 179-181).
Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad palaiko parodymus, duotus ikiteisminio proceso metu, išskyrus tą aplinkybę, kad A. P. A. K. nesudavė, supainiojo čia tyrėja. Ji pasirašydama protokolą neperskaitė. Parodymus savo palaiko, išskyrus tą pastabą. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu V. Š. ir 6 m. dukra. 2018-01-20 jie buvo namuose. Apie 18 val. pas juos į namus atėjo A. P. su vyru A. P. ir vaikais. Namuose vyrai gėrė alkoholinius gėrimus, o ji su A. negėrė. Vyrai išgėrė 0,5 l talpos butelį brendžio. Apie 22.00 val. jie visi buvo išėję į lauką pašokti. Muzika buvo įjungta negarsiai. Jie pašoko apie 20 min ir grįžo namo. Po kurio laiko V. Š. vienas išėjo į lauką parūkyti. Po 10 min jis išgirdo triukšmą kieme ir iš balsų suprato, kad barasi V. Š. ir R. K.. Pastaroji yra jų kaimynė, gyvenanti gretimame name. Dar būnant namuose ji girdėjo, kaip R. K. įžeidinėja jos sugyventinį. Tada ji išėjo į lauką ir pamatė kad bendrame kieme netoli V. Š. garažo stovi taksi automobilis. Prie jo stovėjo V. Š., A. K., A. I. ir R. K.. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Ji priėjo prie jų ir Valerijui pasakė, kad eitų namo. Bet jis jos nepaklausė. Tuo metu, kaip jai pasirodė, A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, savo kūnu bandė parodyti, kad gali tuoj pulti V. Š.. Ji nesikišo, tačiau grįžo namo ir pakvietė A. P.. Taip pat atėjo ir A. P.. A. P. vadovaujančiu tonu liepė visiems skirstytis. V. Š. jau buvo prie namų, o ji liko prie rūsio su kitais, norėdama išsiaiškinti, kas atsitiko. Tuo metu R. K. stovėjo prie rūsio ir nuolat rankomis laikėsi už laiptų turėklų, nes buvo labai girta, vos pastovėjo ant kojų. Ji paklausė, kas atsitiko. Tuo metu A. K. abiem rankomis pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir pasitraukė per porą žingsnių atgal, bet nenugriuvo. Tą matė A. P., kuris surėkė: ,,J.. bjut!". Jis pribėgo prie A. K. ir pastūmė jį rankomis į pečius. A. K. nenugriuvo. Po to jie abu paėmė vienas kitą rankomis už rūbų atlapų pradėjo grumtis. Jie abu nugriuvo prie mūsų garažo. Kas ant ko nukrito, t.y. kas buvo ant žemės, o kas viršuje, ji nematė. Tada V. pribėgo prie vyrų ir bandė juos skirti, bet jam nelabai sekėsi. Tuo metu R. K., stovėdama ten pat, laikydamasi už turėklų, pradėjo įžeidinėti A. P.. A. P. bandė raminti R. P., sakydama: ,,Moterie, nusiraminkit", bet R. K. ir toliau ją įžeidinėjo. Ji matė, kad kažkuriuo momentu R. K. rankomis į krūtinę pastūmė A. P., dėl ko ši užkrito ant A. I., kuri nugriuvo ant žemės ant nugaros, o A. P. užgriuvo ant jos. Kai merginos nugriuvo, A. I. sugriebė A. P. už plaukų ir nepaleido, nors A. P. prašė ją paleisti. Tuo metu prie A. P. pribėgo A. K., sugriebė A. P. už kaklo iš nugaros ir ranka prispaudė prie gulinčios ant žemės A. I.. Tada pribėgo A. P. ir nustūmė A. K. nuo A. P.. Kai A. K., A. P. sudavė jam kelis smūgius į galvą. Paskui konfliktas nurimo ir jis matė, kaip A. K. nuvedė savo motiną namo. Nei ji, nei A. P. niekam eiti namo nepadėjo. Ji matė, kad R. K., jau beveik būdama savo namuose, dar bandė išeiti į kiemą ir rėkė: ,,Mes jums padarysime!". Jokio vamzdžio savo sugyventinio rankoje ji nematė, gal jis jį turėjo iki to momento, kai ji išėjo į lauką. Ji nematė, kad V. Š. vamzdžiu kažką muštų (t. 2, b. l. 26-29, 65).
Papildomai teisme ji parodė, kad iniciatorius konflikto buvo V. Š. ir jo kompanija, nes jie rėkė ir stumdė. Jie buvo keturiese, kūno sužalojimus patyrė ir A. P. ir A. P.. Jie kreipėsi į specialistus. Ji nesikreipė, nes nebuvo sužalojimų. Sužalojimai buvo pas A. P., V. Š. ir A. P.. A. K. trenkė A. P. (t. 3, b.l. 9, 11-12).
Liudytojas V. Ž. parodė, kad gyvena kartu su sugyventine R. K. jos nuosavoje namo dalyje. 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje jis susilaužė koją, todėl niekur neidavo iš namų. 2018-01-20 R. išvažiavo į Vilnių pas sūnaus sugyventinę į gimtadienį, o jis liko namuose. Vakare apie 20 val. jis išgirdo garsiai grojančią muziką Pro langą matė, kad kaimyno kieme stovi automobilis ir iš jo sklido garsi muzika. V. Š. buto durys buvo atidarytos, degė šviesa, o aplink šoko ir dainavo žmonės V. Š., J. P., A. ir A. P.. Jie labai triukšmavo, todėl jis norėjo kviesti policiją, bet apsigalvojo, nes kol atvažiuotų pareigūnai, "balius" galėtų pasibaigti. Jis nuėjo nuo lango ir atsigulė į lovą. Santykiai su V. Š. nelabai gėri, nes jis pastoviai grasina jiems. Po 10-15 min kaimynai apsiramino, o dar po 10-15 min jis išgirdo prie pat savo namo langų žmonių balsus ir riksmus. Jis vėl priėjo prie lango, kad pažiūrėtų, kas vyksta. Jis galvojo, kad tai V. Š. su savo kompanija. Pažiūrėjęs pro langą, jis pamatė, kad prie namo kampo stovi automobilis, prie pat namo langų stovi A. ir R. K., A. I., V. Š., J. P., A. ir A. P., kurie tarpusavyje garsiai ginčijosi ir rėkė vieni ant kitų. Labiausiai jis girdėjo rėkiantį V. Š., kuris reiškė pretenzijas, kad neva jo keliu visi važinėja, o jis tik vienas tvarko. Jis matė, kad V. Š. kumščiu sudavė A. K. į krūtinę. Paskui A. K. jį pastūmė. V. Š. nenugriuvo, o nubėgo prie savo namų, grįžo laikydamas metalinį vamzdį rankoje. Pamatęs, kad V. Š. turi vamzdį, jis pagalvojo, kad geruoju konfliktas nesibaigs, todėl nuėjo į kambarį ir paskambino į policiją. Grįžus prie lango pamatė, kad ant žemės guli keli A. K., visi rėkė ir stumdosi. Tada iškvietė greitąją pagalbą. Pamatė, kad A. K. R. K. vedė už parankių sužalotą. Jis įžengęs namo nukrito, rėkė, kad skauda galvą ir alkūnę. Tiesioginiu smūgiu su vamzdžiu nematė, bet jį rankose turėjo V. Š., kurį jis paėmė iš savo namų. Dėl blogai apšviesto kiemo jis negali pasakyti, kas gulėjo, kas ant ko gulėjo ir kas ką darė begulint, tik girdėjo riksmus, bet negalėjo jų atskirti. A. K. galva buvo kruvina, striukė suplėšyta. Jo galva atrodė dvigubai didesne nei įprastai, nes gale buvo didelis gumbas. A. K., gulėdamas ant grindų, laikėsi už alkūnės ir galvos (t. 1, b.l. 129, t. 3, b.l. 9, 12-14).
Liudytojas V. G. parodė, kad palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad pagal individualios veiklos pažymą dirba keleivių pavėžėju. Jis dirba nuosavu automobiliu. 2018-01-20 vėlai vakare į jo planšetę, kurioje instaliuota programa, per kurią jis iš dispečerinės gauna iškvietimus, atėjo iškvietimas atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Jis atvyko nurodytu adresu ir į automobilį įsėdo 2 moterys ir vyras ir paprašė nuvežti (duomenys neskelbtini). Vyras pasakė, kur važiuoti, ir jis sustojo tarp dviejų namų, arčiau namo, kuris buvo iš kairės. Jam tik sustojus ir vyrui norint atsiskaityti, bet dar nespėjus, prie automobilio pribėgo vyras iš namo, kuris buvo iš dešinės. Vyras buvo lengvai apsirengęs, atrodė girtas. Vyras iš karto pradėjo rėkti, kad jis darė visą kelią ir niekas negali važiuoti. Tada jo keleivis pro atidarytą automobilio langą ramiai pasakė, kad tai yra taksi ir jis tuoj išvažiuos. Girtas vyras, kuris reiškė pretenzijas, po jo keleivio paaiškinimo neapsiramino ir toliau reiškė pretenzijas dėl kelio, esančio prie garažo. Tada iš jo automobilio išlipo mergina ir bandė girtam vyrui dar kartą gražiuoju paaiškinti, kad jie tuoj išvažiuos. Girtas vyras pradėjo ją stumdyti. Jei jis gerai atsimena, vyras pastūmė merginą rankomis į pečius. Mergina nenugriuvo. Tada iš automobilio išlipo jo keleivis ir pradėjo girtą vyrą žodžiu raminti. Kas tiksliai buvo pasakyta, jis negali nurodyti. Keleivis nelietė girto vyro, nors tas nuolat jį pastumdavo rankomis arba tiesiog lietė ranka. Paskui iš automobilio išlipo vyresnė moteris. Kai visi keleiviai išlipo, jis apie 1 m pavažiavo atgal, nes bijojo, kad jo automobiliui nebūtų padaryta žala ir pradėjo planšete filmuoti konfliktą. Jis kažkiek laiko buvo nukreipęs dėmesį į planšetę, todėl nematė, kas vyko tuo metu. Kai jis pakėlė akis, pamatė, kad girtas vyras nubėgo link namo, iš kur grįžo atgal rankoje nešdamas metalinį vamzdį. Tas vyras buvo labai agresyviai nusiteikęs. Paskui jį iš namo išbėgo dar keli žmonės - moterys ir vyras. Kiek tiksliai jų buvo, jis pasakyti negali. Girtas vyras mosikavo metaliniu vamzdžiu, lyg ketindamas kažkam suduoti, bet ar sudavė, jis nematė, nes išsigando dėl savęs ir savo automobilio, todėl nutarė išvažiuoti. Dar jis atsimena tokį faktą, kad girtas vyras į jo jaunesnę keleivę buvo stipriai įsikibęs ir taip kratė, kad jam net norėjosi eiti jai į pagalbą. Kas buvo toliau, kai jis išvažiavo, nežino. Po kelių dienų jis iš savo tos dienos keleivio sulaukė prašymo duoti jam vaizdo įrašą. Vyras paaiškino, kad ten vyko didelės muštynes, jis buvo stipriai sumuštas ir teko važiuoti į ligoninę. Vyro prašymu jis turimą vaizdo įrašą jam pateikė (t. 1, b.l. 131, t. 3, b.l. 26, 30-31).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas V. K. (toliau-ekspertas) parodė, kad palaiko savo ekspertizių išvadas. Nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti sudavus metalo vamzdžio galu, tai buvo spręsta iš žaizdos ilgio ir formos. Sužalojimai, kurie nurodyti ekspertizėse, galėjo atsirasti ir griūnant išskyrus veide (t. 3, b.l. 49-52, 67-68).
Specialisto išvadoje Nr. G 270/2018 (01) užfiksuota, kad R. K. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje ir kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3 d. laikotarpyje iki R. K. apžiūros, galimai jos nurodytu laiku, t. y. 2018-01-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 85).
Specialisto išvadoje Nr. G 269/2018(01) užfiksuota, kad A. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: galvos kairės pusės pakaušio-smilkinio srities poodinė kraujosruva su gyjančia žaizda, kaktos odos nubrozdinimas, kairio smilkinio srities poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairio peties, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės, juosmens dešinės pusės, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), dešinės šlaunies poodinė kraujosruva padaryta kietu, cilindro formą turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti galimai A. K. nurodytu laiku, t. y. 2018-01-21. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 87-88).
Specialisto išvadoje Nr. G 273/2018(01) užfiksuota, kad A. I. nustatyta poodinės kraujosruvos akies viršutiniame voke, dešiniame šone, abiejose šlaunyse, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai veide. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 2-3d. laikotarpyje iki A. I. apžiūros, galimai jos nurodytu laiku, t. y. 2018-01-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 89).
Specialisto išvadoje Nr. G 260/2018(01) užfiksuota, kad V. Š. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairės ausies odos nubrozdinimai, kairės ausies srities odos įtrūkimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai V. Š. nurodytu laiku, t. y. 2018-01-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos dokumente nurodyta kairės akies sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, nes nepagrįsta objektyviais duomenimis (t. 2, b. l. 39).
Specialisto išvadoje Nr. G 280/2018(01) užfiksuota, kad A. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas, galvos kairės smilkininės srities, nugaros abipus, kairės alkūnės poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai A. P. nurodytu laiku, t. y. 2018-01-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 42).
Specialisto išvadoje Nr. G 281/2018(01) užfiksuota, kad A. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies nugarėlės, dešinio kelio odos nubrozdinimai, kairės šlaunies poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai A. P. nurodytu laiku, t.y. 2018-01-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 43).
Iš pranešimų BPC pagal 2018-04-05 BPC raštą Nr. 41D (V)-758 matyti, kad dėl įvykio buvo 3 skambučiai - 2 iš A. I. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 iš V. Ž. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b.l. 141).
Kitų objektų apžiūros protokolu 2018-09-17 nustatyta, kad 2018-01-21d. 00.15.21 val. BPC gautas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Skambučio trukmė 1,35 min. Pateikta jo įrašo stenograma.
Pagalbos centras: 112.
Vyras: Laba diena.
Pagalbos centras: Laba diena.
Vyras: Labas vakaras. Greičiau galit atsiųsti policiją. Čia (duomenys neskelbtini) gatvė, nes čia kaimynai labai mušasi, ten merginos mušasi.
Pagalbos centras: Jūsų adresas, S(duomenys neskelbtini) kiek?
Vyras: Kaip?
Pagalbos centras: (duomenys neskelbtini)?
Vyras: (duomenys neskelbtini), taip.
Pagalbos centras: Jūs dabar matot?
Vyras: Jo, jo, čia vat prie mano lango, neduoda miegot, muziką paleidžia.
Pagalbos centras: Aha, sekundėlė, ai tuoj su policija jungiu, palaukit, tiesiogiai.
Girdimas skambutis.
Pagalbos centras: Kalbėkit su policija.
Vyras; Laba vakarą.
Policija: Laba vakarą.
Vyras: O galit skubiai atvažiuoti į (duomenys neskelbtini)?
Policija: Kas ten vyksta?
Vyras: Muštynės labai didelės. Čia prie pat mano lango, paėmę kažkokius metalinius gabalus, daužosi merginos, bachūrai. Čia Š. V. prisigėręs ir čia...
Policija: Supratau, gerai, važiuojam. (duomenys neskelbtini)?
Vyras: (duomenys neskelbtini)
Policija: Gerai, tvarkoj, gerai, važiuojam.
Vyras: Jie čia labai stipriai mušasi, kad neužmuštų.
Policija: Pagal galimybes važiuojam.
Vyras: Aha, ačiū, viso.
Policija: O kaip dėl medikų?
Atsakymo nėra. Garso įrašas pasibaigė.
2. 2018-01-21d. 00.24.11 val. BPC gautas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 01.47 min. Pateikiama jo įrašo stenograma.
Pagalbos centras: 112.
Moteris: Labas vakaras.
Pagalbos centras: Labas vakaras.
Moteris: Sakykit, norėčiau iškviesti ir greitąją, tą prasme, ir policiją.
Pagalbos centras: O kas nutiko?
Moteris; Čia užpuolė žmogų.
Pagalbos centras: Jus užpuolė?
Moteris: Ne, mano vyrą užpuolė.
Pagalbos centras: Adresą sakykit iš pradžių kur važiuot.
Moteris: Čia būtų (duomenys neskelbtini).
Pagalbos centras: Čia Vilniaus rajonas, taip?
Moteris: (duomenys neskelbtini) kaimas.
Pagalbos centras: Koks, (duomenys neskelbtini) Moteris: (duomenys neskelbtini) kaimas.
Pagalbos centras: (duomenys neskelbtini), gatvė? Kokia gatvė? Kokia gatvė?
Girdima, kad moteris su kažkuo kalba.
Moteris: Keturi du.
Pagalbos centras: (duomenys neskelbtini)?
Moteris; Jo, namas.
Pagalbos centras: Supratau. Dabar sakykit kas ten nutiko?
Moteris: Tai kad sumušė mano vyrą...
Pagalbos centras: Mušeikos dabar vietoje?
Moteris: Jo, jisai, nu kaimynas, kaimynas sumušė.
Pagalbos centras: Dabar vietoj tie ten kaimynai?
Moteris: Jo vietoj.
Pagalbos centras: Jūsų vyrui kiek metų?
Moteris: 27.
Pagalbos centras: Kiek?
Moteris: 27.
Pagalbos centras: 27, sumuštas. Kas jam šiuo metu skauda, kas kraujuoja?
Moteris: Galva, suprantat, yra guzas ir ne taip kaip guzas, ten pusė galvos išlindusi.
Pagalbos centras: Supratau, ponia, žiūrėkit, pakartoju adresą. Čia (duomenys neskelbtini) taip?
Moteris: Jo.
Pagalbos centras: Ten jau pas Jus policija vyksta, informuojam papildomai medikus. Dar Jūsų vardas, pavardė?
Moteris: A. I..
Pagalbos centras; I.?
Moteris: Jo.
Pagalbos centras: Laukit, privažiuos pas Jus pareigūnai ir medikai.
Moteris: Ačiū, ačiū labai.
Pagalbos centras: Prašau, viso gero.
Moteris: Ačiū.
3. 2018-01-21d. 00.35.45 val. BPC gautas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 00.51 min. Pateikiama jo įrašo stenograma.
Girdima kalbantys vyras ir moteris.
Vyras: Tut zvonila i ja zvonil.
Moteris: Nu ja zvonila.
Vyras: I ja zvonil.
Pagalbos centras: 112.
Moteris: Laba vakarą.
Pagalbos centras: Laba vakarą.
Moteris: Sakykit, buvo iškvietimas.
Pagalbos centras: Uhu.
Moteris: (duomenys neskelbtini) kaimas.
Pagalbos centras: Taip.
Moteris: Jo, ar važiuoja kas nors ten?
Pagalbos centras: Tai išsiųstos tarnybos ir laukite.
Moteris: Tai, kiek čia laukti?
Pagalbos centras: (duomenys neskelbtini)?
Moteris: Jo. Jisai žinokit...
Pagalbos centras: Mes informaciją perdavėme policijai.
Moteris: Tai žinokit pas žmogų sumušta yra galva.
Pagalbos centras: Perdavėme informaciją, ponia, mes pajėgų...
Moteris: Tai kiek dabar čia laukti?
Pagalbos centras: Ponia, mes informaciją perdavėm.
Moteris: Aš suprantu.
Pagalbos centras: Mes savo darbą atlikom, mes pajėgų nevaldom. Norit žinot, kada atvyks medikai, 033 skambinkite.
Moteris: Aha, ačiū, gerai.
Pagalbos centras: Viso geriausio.
Moteris: Viso (t. 1. b. l. 141-143).
Garso įrašas perklausytas teismo posėdyje (t. 3, b.l. 29).
Iš V. Ž. pateikto įvykio garso įrašo (2018-03-30 atsiųstas el. paštu; autorius nežinomas) matyti:
Įrašo trukmė 22 val. 20 min. Įrašas rusų kalba, blogos kokybės, nes nuolat girdimi pašaliniai garsai. Paleidus įrašą, girdimas garsas, panašus į automobilio variklio garsą. Girdimas vyriškas balsas, kuris kažką rėkauja. Vyras Nr. 1: "Stop, mašinu prignali... Moj choziain garaža, bystro...". Girdima, kad rėkauja vyras, kalbasi moterys, žodžiai neaiškūs. Vyras Nr. 1: "Karoče, otgoniaj mašinu nachuj". Kalba moteris, žodžiai neaiškūs. Vyras Nr. 1: "Ja zdes remantyruju mašynu". Kalbasi vyras ir moteris, visi žodžiai nėra aiškūs, girdimi tik atskiri žodžiai: "Možem my zaechat", "Ja skazal", "Ja s nim razgavarivaju". Moteris Nr. 1: "My ujezžajem i ujedim... Eta vaš garaž, eta vaš garaž?". Vyras Nr. 1: "Da, eto moj garaž.". Moteris Nr. 1: "...vaš garaž...". Kalbasi vyras ir moteris, vyras rėkauja, žodžiai neaiškūs. Moteris Nr. 1: "Slušaj, ty mne kto?". Vyras Nr. 1 kažką atsako. Moteris Nr. 1: "Nykto". Toliau vėl girdimi balsai, tačiau žodžiai nėra aiškūs Moteris Nr. 1: "Ty mne nykto". Vyras Nr. 1: "Atajdi". Moteris Nr. 1: "Atajdi". Vėl pokalbis neaiškus. Moteris Nr. 2: "Ne pervyj raz.". Toliau girdimi balsai ir atskiri žodžiai arba frazės: "Valera", "Ja mogu vypustyt jevo domoJ?". Girdimas ginčas tarp 2 vyrų ir moters. Girdimi atskiri žodžiai: "Mat", "Idi otdychaj". Vyras Nr. 1: "Ja prosto neznal, što mašina k garažu prijechala.". Vyras Nr. 2: "Ja prijechal.". Vyras Nr. 1: "Slušaj, ty voobšče kto?". Moteris Nr. 2: "Čevo ty arioš?" Moteris Nr. 1: "A ty kto?". Toliau girdimas ginčas, kurio metu vartojami necenzūriniai žodžiai: "Idi nachuj". Vyras Nr. 1: "Ty kuda, e?". Girdima, kad pakeltu tonu kalbasi vyras ir moteris. Girdima, kad moteris į vyrą kreipiasi vardu "V.". Ginčai stiprėja (sprendžiant iš kalbos intonacijos). Vyras Nr. 1: "Ujdi at siuda, ujdi suka". Moteris Nr. 2: "Valera, tycho. V., uspakojsia.". Toliau girdimas ginčas tarp 2 vyrų. Girdima atskira frazė: "Što ja tebe plachova sdelal?". Girdimi moterų balsais, kurie bando raminti Valerą. Girdima, kad vyras Nr. 1 keikiasi, vartodamas žodžius: "Suka", "Ujdi nachuj", "Zajebali", "Ja skazal, zajebali nachuj", "Ujdi nachuj", "Eta pyzda", "Valera, nu bliat". Girdimi moterų ir vyrų riksmai, asmenys barasi. Girdima daug keiksmažodžių, bandymus nuraminti V.: "Razošlis nachuj", "Valera, uspakojsia", "A, V., V.". Girdimas šuns lojimas". Uspakojsia, V.", "L., nu pažalsta", "L.", "Ubjut", "Achujel", "L., ne nado", "Ja uže vypil", "Pažalsta, nu nachuja vam tak delat", "Ty žyvotnaje". Moteris bando raminti V.. Toliau vėl žodžiai nėra labai aiškūs, girdimi tik atskiri žodžiai: "Ja beru procenty", "Kakova chuja", "A.t", "Ja skazal, otgoni mašinu", "Tvaja baba", "Jebanula", "Upal", "Chujnia", "Nachuja", "Zajebal". Nuo 18 min garso įraše barniai silpnėja ir girdimas pokalbis tarp vyrų ir moterų (t. 1, b. l. 148-150). Pats garso įrašas perklausytas ir peržiūrėtas teismo posėdyje (t. 3, b.l. 29-30).
Iš įvykio vaizdo įrašų, padarytų V. G. (2018-03-28 pateikė el. paštu A. I.) matyti:
1. Vaizdo įrašas Nr. 1 (įrašo pradžia 2018-01-21d. 00.08.53 val.; įrašo trukmė 01.24 min). 00.08.53 matosi 3 asmenų figūros. Iš kairės vyras su tamsiais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Priekyje, nugara į kamerą stovi žmogus su raudona striuke. Iš dešinės matosi tik asmens, apsirengusio tamsiais drabužiais, kūno vidurinė dalis. Vyras su marškinėliais laiko ranką galinėje kelnių kišenėje, paskui ranką ištraukia, prisiartina prie kito asmens, kurio matome tik vidurinę kūno dalį, ir kaire ranka jam smūgiuoja. Ar kur nors pataiko, nesimato, nes užstoja žmogus su raudona striuke, tačiau matosi, kad vyksta kažkokios grumtynės. Toliau nieko konkretaus nesimato dėl tamsos, matosi tik atskiri judesiai. 00.09.45 val. vyras su marškinėliais kairėje rankoje laiko ilgą daiktą, panašų į metalinį vamzdį. Jam iš galo matosi moteris, apsirengusi kažkokiu rausvu rūbu su trumpomis rankovėmis. Vyras su metaliniu vamzdžiu juda į priekį link susibūrusių prieš jį žmonių. Jis rankomis pastumia asmenį su raudona striuke, kuris nugriūva. Ar tai vyras, ar moteris, nesimato dėl tamsos. 00.09.54 val. vyras su marškinėliais ir metaliniu vamzdžiu, kurį laiko dešinėje rankoje, atstatęs krūtinę veržiasi į priekį link prieš jį stovinčių asmenų. Kažkas šį vyrą laiko ranka už juosmens. 00.09.59 val. prieš vyrą su metaliniu vamzdžiu yra 3 asmenų figūros. Pačiame priekyje stovi moteris su rausvu drabužiu trumpomis rankovėmis. 00:10:02 val. kažkas minėtam vyrui stovi už nugaros, apeina jį iš priekio ir stumia atgal. 00.10.04 val. vyras su marškinėliais metalinį vamzdį laiko dešinėje rankoje, kaire ranka mosikuoja, po to dešine ranka su metaliniu vamzdžiu užsimoja, suduodamas smūgį, tačiau nesimato, kur pataiko.
2. Vaizdo įrašas Nr. 2 (įrašo pradžia 2018-01-21d 00.10.23 val.; įrašo trukmė 02.03 min). 00.10.23 val. matosi tolumoje judančios žmonių figūros. 2 moterys stovi viena prieš kitą ir kažką aiškinasi. Joms iš kairės juda tamsios figūros. 00.11.12 val. vaizdo įrašas pradeda judėti (iš to sprendžiama, kad galimai padarytas iš automobilio. 00.11.40 val. tolumoje matyti vyras su tamsios sp. marškinėliais su trumpomis rankovėmis, kuris rankoje laiko metalinį vamzdį, o laisva ranka nuo savęs atstūminėja kažkokį vyrą, o po to pasisuka į kairę. 00.11.45 val. vaizdo įrašas vėl pradeda judėti (pajudėjo automobilis). Matyti kiemas, pastatai, šulinys. Automobilis išvažiuoja atbulas, o paskui važiuoja į priekį keliu (t. 1, b. l. 145-147).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. Š. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nukentėjusios R. K. 2018-01-23 protokolu-pareiškimu, liudytojo F. S. parodymais, nukentėjusiųjų A. K. ir A. I. teismo medicinos ekspertizės aktais ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 35, 86, 90-103-120, 132-140, t. 2, b.l. 1, 107-108, 152-169, t. 3, b.l. 7-8, 24-26, 31-33, 49-52).
Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis. Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, įsitikinus jų patikimumu, o ne prielaidomis ir spėjimais. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamosios naudai. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį (is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujasi nukentėjusiųjų, liudytojų, kaltinamųjų parodymais tose dalyse, kuriuose juos patvirtina kiti duomenys (įrodymai), specialistų ir teismo medicinos ekspertizių išvadomis ir eksperto parodymais teisme, BPC telefono skambučio įrašu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas itin atsargiai bei tik kitų įrodymų kontekste vertina nukentėjusiųjų parodymus dėl šių priežasčių: nukentėjusieji A. K. ir R. K. buvo apsvaigę nuo alkoholio, jų parodymai nėra išsamūs, kai kurių esminių aplinkybių negalėjo nurodyti arba nurodė netiksliai, be to, jų paaiškinimai prieštarauja tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga. Taip pat teismas kritiškai vertina ir kaltinamųjų parodymus, tačiau tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš pateiktų kaltinimo turinio matyti, jog kaltinamieji yra kaltinami pažeidę viešąją tvarką, inkriminuojant šiuos veiksmus – įžūlų nepagarbos demonstravimą aplinkiniams, pasireiškusį tuo, kad viešojoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų, pašalinių asmenų akivaizdoje, užpuolė R. K., A. I. ir A. K. bei sudavė jiems įvairiais būdais (rankomis, kojomis ir kitaip) į įvairias kūno vietas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, taip įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams. Kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino tik V. Š., kaltinamieji A.ir A. P. savo kaltės nepripažino. Analizuojant teismo posėdžio metu duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, matyti, kad nagrinėjamas įvykis – nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų konfliktas, iš tiesų prasidėjo ir vyko viešojoje vietoje. Tačiau kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai sutapo tik apie konflikto kilimą, tačiau tolimesni parodymai, yra prieštaringi. Teismas sprendžia, kad minėtas konfliktas galėjo kilti tiek dėl kaltinamojo V. Š., tiek dėl nukentėjusiųjų išsakytų žodžių. Teisme apklaustas kaltinamasis V. Š. parodė, kad jis pradėjo konfliktuoti su R. K., A. I. ir A. K., kada privažiavo taksi automobilis ir reikalavo jį patraukti nuo jo garažo. Tokiu būdu tarp V. Š., R. K., A. I. ir A. K. kilo konfliktas. Konflikto iniciatoriumi buvo V. Š.. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino R. K., A. I. ir A. K. bei pats V. Š.. Tada kaltinamasis V. Š. pasiėmė vamzdį, kad juos pagąsdinti ir, kad apsiginti. Tuo metu atbėgo A. P., A. P. ir kaltinamojo V. Š. sugyventinė J. P.. Kai parodė V. Š. jis užsimojo vamzdžiu, tuo metu galėjo netyčia A. I. pataikyti per koją. Gali būti, kad A. K. sudavė netyčia per galvą, nes buvo labai tamsu, gal nepastebėjo. Kiti kaltinamieji nukentėjusiuosius nemušė. Sužalojimai galėjo atsirasti ir nuo kritimu, būtent pas R. K., nes ji buvo girta ir galėjo nukristi. Kaltinamasis A. P. nurodydamas konflikto aplinkybes nurodė, kad J. P. pasakė, kad kieme vyksta konfliktas. Jis su žmona A. P. išbėgo tiesiog nuraminti konfliktą. Priėjus prie konfliktuojančių V. Š., R. K., A. I. ir A. K., jis bandė raminti V. Š., juos skirstyti. Tą įrodo byloje turimas iš V. Ž. pateiktas įvykio garso įrašas kuris perklausytas teismo posėdyje. Garso įrašė girdėti išsakyti A. P. žodžiai, kad šalys išsiskirstytų (,,V., uspakojsia"). Tą patį patvirtino ir liudytoja J. P.. Po A. P. išsakytų žodžių šalys pradėjo skirstytis, konfliktas nusiramino. Tuo, metu A. P. pamatė, kad A. K. pastūmė J. P.. Jis priėjo ir atsistojo tarp A. K. ir J. P., nustūmė A. K. nuo J. P., norėdamas nutraukti konfliktą bei apginti Justiną. Tuo metu A. K. įsikabino į A. P. ir jie abu įsikabino vienas į kitą. Pirmas A. P. smūgį sudavė A. K., o po to jį pradėjo mušti A. I.. A. K. ir A. P. nukrito, vėliau išsiskirstė, konfliktas buvo nutrauktas. Einant link namų A. P. pamatė, kad A. K. sudavė smūgį jo žmonai A. P.. Tai pamatęs, jis pribėgo ir bandė atkabinti A. K. nuo žmonos, atstūmė A. K. nuo jos. Kaltinamoji A. P. teismo posėdžio metu aiškino, kad į konflikto vietą atėjo paskutinė. Kai ji išėjo, pamatė žmonių kompaniją, ten buvo jos vyras, dar buvo jauna ir vyresnė moteris bei vaikinas. Tie asmenys, buvo labai agresyviai nusiteikę. Ji buvo nuošalyje, nes nesuprato dėl ko vyksta konfliktas, jos vyras bandė atskirti V. Š. ir A. K.. Prie jos priėjo visiškai girta R. K. ir išvadino visokiausiais necenzūriniais žodžiais, ji prašė jos nusiraminti, bet ji nereagavo. Vėliau kaip ir viskas nusiramino, kiekvienas ėjo link savo namų, ir išgirdo kad jos vyras šaukė, kad J. mušė. Vyresnė moteris ir A. I. pribėgo prie jos vyro ir A. K. ir šaukė, o jie tuo metu grūmėsi. Vėliau vėl apsiramino, vyrai atsikėlė. Tada R. K. pradėjo ją įžeidinėti, jos vyras jos parašė irgi nusiraminti. Tuo metu pribėgo A. I. ir pardėjo rėkti ko tu lendi, pajuto, kad ją kažkas pastūmė, mano tai padarė R. K., ji parkrito veidu ant A. I. krūtinės, A. I. ją pradėjo temti už plaukų. Ji nieko negirdėjo, pradėjo muistytis, tada A. I. su kojomis, gulėdama pradėjo iš apačios ją spardyti kojomis, pajuto fizinį skausmą kakle. Ji nesuprato kas ją spaudė, tiesiog pradėjo jau trūkti oro, po to jos kaklą paleido. Atsikelti ji negalėjo, nes į jos plaukus buvo įsikabinus A. Į.. Ji buvo pasilenkusi iki pat žemės ir bijojo, kad jai iš apačios kas nors netrenktų. Po to A. I. ją paleido. Liudytoja J. P. parodė, kad ji matė, kad kažkuriuo momentu R. K. rankomis į krūtinę pastūmė A. P., dėl ko ši užkrito ant A. I., kuri nugriuvo ant žemės ant nugaros, o A. P. užgriuvo ant jos. Kai merginos nugriuvo, A. I. sugriebė A. P. už plaukų ir nepaleido, nors A. P. prašė ją paleisti. Tuo metu prie Anetos pribėgo A. K., sugriebė A. P. už kaklo iš nugaros ir ranka prispaudė prie gulinčios ant žemės A. I.. Tada pribėgo A. P. ir nustūmė A. K. nuo A. P.. Mano, kad kūno sužalojimai ant nukentėjusiųjų galėjo atsirasti dėl V. Š. veiksmų. Jos vyras ir ji nieko nemušė, jie tiesiog gynėsi nuo užpuolusiu nukentėjusiųjų. Tą aplinkybę, kad A. P. taip pat buvo sužalota patvirtina specialisto išvada Nr. G 281/2018(01), kurioje užfiksuota, kad A. P. nustatyti kūno sužalojimai.
Įvertinęs nukentėjusiųjų bei kaltinamųjų parodymų prieštaringumą, teismas sprendžia, kad šioje dalyje tiki ir vadovaujasi būtent kaltinamojo V. Š. parodymais, bei darytina išvada, kad konfliktas ir fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu prasidėjo būtent dėl to, kad kaltinamasis V. Š. išsakė savo nepasitenkinimą tuo, kad nukentėjusieji atvažiavo su taksi automobiliu ir sustojo šalia jo garažo. Kaip nurodė pats kaltinamasis V. Š. teismo posėdžio metu, jis pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiais, kada privažiavo taksi automobilis ir reikalavo jį patraukti nuo jo garažo. Tokiu būdu tarp V. Š., R. K., A. I. ir A. K. kilo konfliktas. Konflikto iniciatoriumi buvo V. Š.. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusieji bei pats V. Š. V. Š. pasiėmė vamzdį, kad neva nukentėjusiuosius pagąsdinti ir, kad apsiginti. Po šio veiksmo V. Š. užsimojo vamzdžiu, tuo metu A. I. pataikė per koją, A. K. sudavė per galvą. Kai parodė V. Š. kiti kaltinamieji nukentėjusiuosius nemušė. Atbėgęs A. P. prie konfliktuojančių V. Š., R. K., A. I. ir A. K. bandė raminti V. Š., juos skirstyti. Akivaizdu, kad A. P. ir A. P. neturėjo jokio tikslo pažeisti viešąją tvarką bei suduoti smūgius kitiems asmenims, o tik norėjo kad konfliktas tarp kitų asmenų pasibaigtų. R. K. parodė, kad A. P. susimušė su A. I., tačiau patikslino, kad ji tiksliai jų muštynių nematė, o jai apie tai vėliau pasakojo A. I.. A. I. parodė, kad ji ir A. P. vieną kitą pastūmė, tačiau neatsimena, kuri pirma, po ko abi nugriuvo ant žemės. Ji atsidūrė po A. P., kuri ant jos atsisėdo ir tampė ją už plaukų, apdraskydama veidą. A. P. nuo jos nutraukė A. K., paėmęs už striukės, o tada ji užėmė poziciją iš viršaus ir tuo metu nuo V. Š. gavo stiprų spyrį į pilvą. Taigi būtent šie A. I. žodžiai parodo, kad ji buvo pilnavertė konflikto dalyvė ir mušė A. P.. R. K. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nurodė, kad A. P. ją du kartus pastūmė abejomis savo rankomis, po to tokiu būdu ją pastūmė du kartus ir V. Š., ji krito ant žemės, dėl ko atsirado mėlynės, sumušimai kairės rankos ir galvos srityje. Akivaizdu, kad tokios žymės negalėjo atsirasti nuo pastūmimo. Be to, atkreiptinas dėmėsis į tai, kad iš V. Ž. pateikto įvykio garso įrašo suprantama, kad R. K. buvo girta. A. K. parodė, kad A. P. jo nemušė, nestumdė. Teismo manymu pačių nukentėjusiųjų veiksmai rodo, kad jie nebandė konfliktą nutraukti, o tik skatino. Nei vienas iš nukentėjusių neskambino į policiją. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, byloje yra liudytojas V. Ž., kuris įvykį matė pro langą, tačiau kai jis nurodė teisme dėl blogai apšviesto kiemo jis negali pasakyti, kas gulėjo, kas ant ko gulėjo ir kas ką darė begulint, tik girdėjo riksmus, bet negalėjo jų atskirti. Tą aplinkybę, kad A. P. taip pat buvo sužalotas patvirtina specialisto išvada Nr. G 280/2018(01), kurioje nurodyta, kad A. P. nustatyti kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas, galvos kairės smilkininės srities, nugaros abipus, kairės alkūnės poodinės kraujosruvos ir sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija rodo, kad A. P. buvo stipriai mušamas. Specialisto išvada Nr. G 281/2018(01), patvirtina, kad A. P. taip pat buvo sužalota ir jai nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies nugarėlės, dešinio kelio odos nubrozdinimai, kairės šlaunies poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai A. P. nurodytu laiku, t. y. 2018-01-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija rodo, kad A. P. buvo mušama, t .y. 2018-01- 20 A. P. atžvilgiu buvo naudojami smurtiniai veiksmai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad A. P. ir A. P. yra kalti dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tiksliai nenustačius, kas ar kaltinamieji ar nukentėjusieji puolė, o kas gynėsi, negalima daryti pagrįstos išvados, ar A. P. ir A. P. pažeidė viešąją tvarka. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju A. P. ir A. P. elgesys ir veiksmų pavojingumas buvo tokio laipsnio, kad turėtų būti vertinamas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme. Nesurinkus neginčytinų kaltinamųjų A. P. ir A. P. kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos jų naudai. Nepasitvirtinus pareikštiems kaltinimams padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, A. P. ir A. P. išteisintini BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymių turinčios veikos. Taigi, įvertinus įvykio vietą, chuliganiškas kaltinamojo V. Š. veiksmų paskatas, veiksmų pobūdį ir intensyvumą, nukentėjusiųjų A. K. ir A. I. sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad tokie kaltinamojo V. Š. veiksmai kvalifikuotini nesunkų nusikaltimą, numatytą pagal BK 284 straipsnį.
Kaltinamasis V. Š. nusikaltimo padarymo aplinkybes apie jo paties padarytus veiksmus tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik bylą nagrinėjant teisme, aiškino iš esmės vienodai, bylą nagrinėjant teisme pripažino kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, per AB Šiaulių banko Vilniaus filialo Naujosios Vilnios klientų aptarnavimo skyrių 2019-11-25 mokėjimo dokumentu Nr. 423766 nukentėjusiesiems pervedė į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą esančią SEB banke 1500 eurų įmoką turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (toliau-1500 Eur įmoka žalai atlyginti) itr Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino, teismas mano, kad štai sudaro pakankamo pagrindo pripažinti jog kaltinamasis V. Š. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nesunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai galisi dėl nusikaltimo padarymo (t. 3, b.l. 73, 89).
BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šių nuostatų turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.
Iš bylos nustatyta, kad V. Š. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebaustas administracine tvarka, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą bei iki nuosprendžio priėmimo pervedė 1500 eurų įmoka žalai atlyginti, o taip pat Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino žala (t. 3, b.l. 73, 89). Bylos duomenys patvirtina, kad V. Š. legaliai dirbantis, dirba ir gyvena užsienyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. Š. asmenybė yra teigiama, kad jis gyvena pagal visuomenės pripažintas normas, o jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tokie neteisėti veiksmai pasikartos. Taigi, yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl V. Š. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje yra gautas V. Š. motinos I. Š. prašymas perduoti sūnų jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme ir teismo posėdyje ji nurodė, kad nors sūnus gyvena užsienyje – Švedijos Karalystėje, tačiau jie labai dažnai bendrauja telefonu, Skype, todėl ji žino kaip jis gyvena, kas pas jį vyksta, gali kontroliuoti jo elgesį. Be to jis labai dažnai atvyksta į Lietuvą. Sūnus ją gerbia, todėl yra įsitikinusi, kad kaip laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu I. Š. gali būti patikima laiduotoja, nes charakterizuojama teigiamai – yra dirbanti, neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra kaltinamojo motina, todėl tikėtina, kad turės realią galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, V. Š. kaltės formą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog nuteistasis legaliai dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, V. Š. skirtina BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –turtinės žalos atlyginimas. Teismo manymu būtent toks baudžiamojo proceso pabaigimas V. Š. atžvilgiu bus optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai (t. 2, b.l. 116, 126, 141, t. 3, b.l. 69-73).
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė priteisti 124.65 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau-PSDF) biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo (1 t., b. l. 123-124). Pagal pateiktus įrodymus nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, dėl kurių nagrinėjama byla, buvo suteikta medicinos paslaugų už 124, 65 Eur. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimas priteisti 124.65 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo netenkintinas. Baudžiamasis procesas dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio nutrauktinas, nes per AB Šiaulių bankas Vilniaus filialas 2020-01-20 mokėjimo dokumentu Nr. 453743 V. Š. atlygino 124.65 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo (t. 1, b.l. 123-127, t. 3, b.l. 89).
Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju nukentėjusiems). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės nei faktiškai asmens patirtos žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų sužalotas ir tęsęs darbą) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 394,9 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų (t. 1, b.l. 58-59, 85, 104-106, 151, 170-173). R. K. dėl turtinės žalos dydžio atsiradimo parodė, smurto panaudojimo prieš ją metu ji pametė 3 poras auskarų ir sulūžo pakabukas bei kreipėsi į teismo medicinos įstaigą dėl teismo medicinos tyrimo. Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G270/2018 (01) ir Perlo terminalo 2018-01-23 pinigų pervedimo kvito Nr. 817254 nustatyta, kad, jai asmeniškai prašant, už teismo medicinos tyrimą ir šios išvados surašymą Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos ministerijai (toliau-tarnybai) ji sumokėjo 23, 9 Eur. Nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos 23, 9 Eur dalis įrodyta minėtais dokumentais, todėl priteisiama iš kaltinamojo V. Š.. Dėl likusios turtinės žalos 394, 9 Eur-23, 9 Eur =371 Eur dalies priteisimo iš V. Š. ieškinys atmestintinas, nes teismui nepateikta patvirtinančių įrodymų.
Teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos nukentėjusioji R. K. parodė, kad nuo panaudojo smurto prieš ją ji patyrė stresą, bet nesigydė.
Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į teismo praktiką kai žala padaryta nuo nesunkaus nusikaltimo, kaltinamojo V. Š. bei nukentėjusios R. K. interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, R. K. padarytų kūno sužalojimų charakterį ir lokalizaciją bei į tai, kad trūksta įrodymų dėl jos gydymo fakto ir laiko, mano, kad nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. jai iš V. Š. priteistini 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys dėl priteisimo iš V. Š. atmestintinas.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 58, 03 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų, bei pateikė dokumentus (t. 1, b.l. 83-84, 86, 89-103, 107-110, t. 2, b.l. 152-160, 175, 179-181, t. 3, b.l. 51-52).
A. I. dėl turtinės žalos dydžio atsiradimo parodė, kad smurto panaudojimo prieš ją metu jai V. Š. sugadino striukę, ji gydėsi medicinos įstaigose, pirko vaistus pagal gydytojo receptą bei kreipėsi į teismo medicinos įstaigą dėl teismo medicinos tyrimo. Iš byloje pateiktų spalvotų nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad juose ant moters kūno yra kūno sužalojimai vaizdai. A. I. teismui paaiškino, kad šiose nuotraukose matosi kraujosrūvos ant jos kojos ir kurios atsirado nuo V. Š. suduotų smūgių bei sugadinta striukė. Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G273/2018 (01) ir Perlo terminalo 2018-01-23 pinigų pervedimo kvito Nr. 140587 nustatyta, kad, jai asmeniškai prašant, už teismo medicinos tyrimą ir šios išvados surašymą tarnybai ji sumokėjo 23, 9 Eur. Nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos 23, 9 Eur dalis įrodyta minėtais dokumentais, todėl priteisiama iš kaltinamojo V. Š.. Dėl likusios turtinės žalos 58, 03 Eur-23, 9 Eur =34, 94 Eur dalies priteisimo iš V. Š. ieškinys atmestintinas, nes teismui nepateikta patvirtinančių įrodymų, kad pas A. I. konstatuoti osteochodrozė ir kiti susirgimai pažymėti 2018-01-29 UAB „Affidea Lietuva“ ir VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika atsirado 2018-01-20 dėl panaudoto prieš ją fizinio smurto. Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EG 2971/2019 (01) pažymėta, kad pateiktuose 2018-01-29 UAB „Affidea Lietuva“ ir VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika dokumentuose A. I. papildomų kūno sužalojimų nekonstatuota. Be to, neaišku ar vaistai pirkti pagal A. I. pateiktus kvitus buvo išrašyti pagal gydytojo receptus ir naudojami gydant jos kūno sužalojimus padarytus 2018-01-20 bei koks žalos dydis jai buvo padarytas dėl striukės sugadinimo atsižvelgiant į jos vertę.
Teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos nukentėjusioji A. I. parodė, kad gydėsi VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į teismo praktiką kai žala padaryta nuo nesunkaus nusikaltimo, kaltinamojo V. Š. bei nukentėjusios A. I. interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, Aleksandrai padarytų kūno sužalojimų charakterį ir lokalizaciją bei į tai, kad trūksta įrodymų dėl jos gydymo fakto ir laiko, mano, kad nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. jai priteistini 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys dėl priteisimo iš V. Š. atmestintinas.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. pareiškė 2020-02-03 patikslintą civilinį ieškinį dėl 1903, 25 Eur turtinės ir 1700 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų (t. 1, b.l. 71-72, 87-88, 111-120, t. 2, b.l. 161-169, 174, 176-179, t. 3, b.l. 7, 49-50, 81-89, 112).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl V. Š. tyčinio nesunkaus nusikaltimo padaryti ir specialisto išvadoje Nr. G 269/2018(01) užfiksuoti A. K. šie nežymaus sveikatos sutrikdymo kūno sužalojimai: galvos kairės pusės pakaušio-smilkinio srities poodinė kraujosruva su gyjančia žaizda, kaktos odos nubrozdinimas, kairio smilkinio srities poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairio peties, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės, juosmens dešinės pusės, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), dešinės šlaunies poodinė kraujosruva padaryta kietu, cilindro formą turinčiu daiktu.
A. K. dėl turtinės žalos dydžio atsiradimo parodė, kad smurto panaudojimo prieš ją metu ji vamzdžiu mušė V. Š., jam buvo suplėšyta striukė, jis gydėsi VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika ir medicinos įstaigose, pirko vaistus bei kreipėsi į teismo medicinos įstaigą dėl teismo medicinos tyrimo, visi sužalojimai kuriuos jis patyrė užgijo mėnesio bėgyje. Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G 269/2018 (01) ir Perlo terminalo 2018-01-23 pinigų pervedimo kvito Nr. 928365 nustatyta, kad, jam asmeniškai prašant, už teismo medicinos tyrimą ir šios išvados surašymą tarnybai jis sumokėjo 23, 9 Eur. Turtinės žalos dydį sudaro šios patirtos finansinės išlaidos: 78, 48 Eur- už UAB „Visi projektai“ neužmokėtą darbo užmokestį už 5 darbo dienas, 40 Eur-už 2019-06-12 konsultaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ , 60 Eur-už 2020-01-27 konsultaciją UAB (duomenys neskelbtini)“, 80 Eur-už 2020-02-03 konsultaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. viso 258, 48 Eur. Iš UAB ‚,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ busimos gydymo išlaidos sudaro-720 Eur-už rando plastiką su skalpo plastiką bei 800 Eur-už pakitusios odos plotelio eksciziją arba pavienių plaukų implataciją, ir viso-1520 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini) a“ 2020-02-03 mikrochirurgo apžiūros lape pažymėta, kad A. K. kairiojoje plaukuotoje (pakaušio dalyje) yra apie 1 cm dydžio odos plotelis, kuriame neatauga plaukai ir jam pageidaujant, galima atlikti pakitusios odos plotelio eksciziją arba pavienių plaukų implataciją matomam defektui sumažinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-28 konsultacijoje pažymėta, kad A. K. pakaušio srityje apie 2 cm ² iškilęs randas, operacija kainuos 720 Eur. Teismas mano, kad A. K. kairiojoje plaukuotoje (pakaušio dalyje) esančiame apie 1 cm dydžio odos plotelyje, kuriame neatauga plaukai, odos ir plaukų sužalojimai bei apie 2 cm ² iškilęs rando atsiradimas buvo priežastiniame ryšyje su 2018-01-20 įvykiu, nes specialisto išvadoje Nr. G 269/2018(01) ir ekspertizės akte Nr. EG 2970/2019 (01) A. K. tarp kitų sužalojimų konstatuoti ir galvos kairės pusės pakaušio-smilkinio srities poodinė kraujosruva su gyjančia muštine žaizda kuri su kraujosruva galėjo atsirasti nuo trauminio poveikio metalo vamzdžio galu, o po 2018-01-20 šis randas liko būtent sugijus šiai muštinei žaizdai, kuris vertinamas kaip sužalojimų liekamasis reiškinys, plastikinės operacijos pagalbą šį randą A. K. pageidaujant galima sumažinti. Teismo nagrinėjimo metu gi įrodyta, kad 2018-01-20 įvykio metu V. Š. panaudojant fizinį smurtą naudoja vamzdį. Nukentėjusiajam A. K. padarytos turtinės žalos 23, 9 Eur + 258, 48 Eur+1520 Eur=1802, 38 Eur dalis įrodyta minėtais dokumentais, todėl priteisiama iš kaltinamojo V. Š.. Dėl likusios turtinės žalos 1903, 25 Eur- 1802, 38 Eur =100, 87 Eur dalies priteisimo iš V. Š. ieškinys atmestintinas, nes teismui nepateikta patvirtinančių įrodymų. Be to, neaišku ar vaistai pirkti buvo išrašyti pagal gydytojo receptus ir naudojami gydant jo kūno sužalojimus padarytus 2018-01-20 bei koks žalos dydis jam buvo padarytas dėl striukės sugadinimo atsižvelgiant į jos vertę.
Teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos nukentėjusysis A. K. parodė, kad gydėsi VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika ir kitose medicinos įstaigose. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į teismo praktiką kai žala padaryta nuo nesunkaus nusikaltimo, kaltinamojo V. Š. bei nukentėjusiojo A. K. interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, Aleksandrai padarytų kūno sužalojimų charakterį ir lokalizaciją bei į tai, kad trūksta įrodymų dėl jo gydymo laiko, bei turint omenyje turtinės žalos dydį, mano, kad šio nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš V. Š. tenkintinas iš dalies, t. y. jam priteistini 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys dėl atlyginimo iš V. Š. atmestintinas.
Nukentėjusiųjų R. K., A. K. ir A. I. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo iš A. P. ir A. P. paliekami nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Proceso išlaidos ir dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti
Teismui prie 2020-02-03 pateikto patikslinto civilinio ieškinio nukentėjusysis A. K. pridėjo 2020-02-03 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1005502 (toliau-kvitas) 180 Eur jo įgalioto atstovo advokato padėjėjo J. K. pagalbai apmokėti. Iš kvito (3 t., b. l. 94) matyti, kad nukentėjusysis šio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turėjo 180 Eur išlaidų. Nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydis nebuvo pagrįstas teisine sutartimi sudaryta tarp šio nukentėjusiojo ir šio advokato padėjėjo advokato, todėl šios išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, neišieškotinos iš V. Š. (t. 3, b.l. 94-95, 111-113).
2020-03-10 elektroniniu būdu teismui pateiktas nukentėjusios R. K. prašymas dėl išlaidų priteisimo su pridėtais dokumentais. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, neišieškotinos iš V. Š. nukentėjusios R. K. patirtos proceso išlaidos, nes iš prašymų ir pridėtų dokumentų nesuprantama kokias išlaidas prašoma išieškoti ir kokiai sumai (t. 3, b.l. 94-95, 116-131).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-3 kompaktinės laikmenos su liudytojo V. Ž. garso įrašu, su garso įrašu gauto iš BPC ir su vaizdo įrašais gautais iš transporto priemonės registratoriaus, saugotinos byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 2, b.l. 127, vokuose prie 2 t., bylos viršelio).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. P. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
A. P. (A. P.), pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiųjų R. K., A. K. ir A. I. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo iš A. P. ir A. P. palikti nenagrinėtais.
V. Š. (V. Š.) padariusį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. Š. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-134-269/2020 nutraukti bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę-turtinės žalos atlyginimą-nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atlyginti padarytą turtinę žalą-nukentėjusiajai R. K. ir A. I. po 23,9 Eur kiekvienai per vieną mėnesį, o nukentėjusiajam A. K. (A. K.)- 1802, 38 Eur per 10 (dešimt) mėnesius.
Išaiškinti V. Š. (V. Š.), kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per 1 metus 6 mėnesius padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš V. Š. (V. Š.) nukentėjusios R. K. 23, 9 Eur turtinei ir 200 Eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. Š. (V. Š.) nukentėjusios A. I. 23,9 Eur turtinei ir 400 Eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. Š. (V. Š.) nukentėjusiojo A. K. (A. K.) 1802, 38 Eur turtinei ir 500 Eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje nukentėjusiųjų R. K., A. I. ir A. K. (A. K.) civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo iš V. Š. atmesti.
Nutraukti baudžiamąjį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio.
Nepriteisti iš V. Š. (V. Š.) nukentėjusiems R. K. ir A. K. (A. K.) jų turėtų proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-3 kompaktines laikmenas su liudytojo V. Ž. garso įrašu, su garso įrašu gauto iš BPC ir su vaizdo įrašais gautais iš transporto priemonės registratoriaus, saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.