Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės D. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą skolininkei D. M. dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2022 m. lapkričio 4 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos iš­ieš­kojimo iš skolininkės D. M. kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai. Skolininkė 2022 m. lapkričio 4 d. pareiškė prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkė praleido terminą prieštaravimams pareikšti, praleisto termino atnaujinti neprašė, o teismas nenustatė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą teismo iniciatyva, todėl skolininkės prieštaravimų nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

Apeliantė teigia, kad teismo siųstus procesinius dokumentus, t. y. kreditoriaus pareiškimą, teismo įsakymą ir pranešimą apie galimybę pareikšti prieštaravimus, gavo tik 2022 m. spalio 12 d., o su jų turiniu susipažino tik 2022 m. spalio 15 d., tačiau apeliantės teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Informacinės teismų sistemos LITEKO bylos proceso duomenimis nustatyta, kad nurodyti procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu ir per EPP 2022 m. spalio 5 d. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Registruotu paštu siųsti procesiniai dokumentai įteikti skolininkės sūnui pasirašytinai 2022 m. spalio 8 d., t. y. procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas būtent šią dieną – 2022 m. spalio 8 d. – laikė procesinių dokumentų įteikimo skolininkei diena, nors pagrįstai galėjo dokumentų įteikimo diena laikyti ir 2022 m. spalio 6 d. vadovaudamasis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, kurioje nurodyta, kad, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis (nagrinėjamu atveju – per EPP), procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Nors apeliantė teigia, kad EPP sistema nuolat strigo ir ji elektroniniu paštu gaudavo pranešimus apie paskyroje gautus naujus procesinius dokumentus, tačiau negalėjo su jais susipažinti iki 2022 m. spalio 15 d., kaip minėta, visi apeliantei per EPP 2022 m. spalio 5 d. išsiųsti procesiniai dokumentai (jų popierinės kopijos, nuorašai) buvo įteikti pasirašytinai 2022 m. spalio 8 d. skolininkės sūnui. Taigi net ir EPP sistemos trikdžiai, jeigu jų iš tiesų buvo, nors skolininkė nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, niekaip negalėjo sutrukdyti jai tinkamai pasinaudoti teise pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. spalio 5 d. teismo pranešime, įteiktame 2022 m. spalio 8 d., aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškintos skolininkės teisės, t. y. per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus ir sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui arba per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti), išaiškintos procesinės pasekmės nurodytu terminu neatlikus nė vieno iš šių veiksmų, taip pat nurodyta, kad su elektonine bylos versija galima susipažinti atvykus į teismą.

Apeliantei teigiant, kad į EPP paskyrą jai tik 2022 m. spalio 12 d. atsiųsti procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas apie galimybę pareikšti prieštaravimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos proceso duomenys patvirtina, jog 2022 m. spalio 12 d. teisme gauta pažyma apie procesinių dokumentų, siųstų registruotąja pašto siunta, įteikimą 2022 m. spalio 8 d. skolininkės sūnui. Būtent pranešimą elektroniniu paštu apie gautus naujus procesinius dokumentus, t. y. apie šią pažymą, ir gavo skolininkė 2022 m. spalio 12 d. Taip pat 2022 m. spalio 12 d. per EPP skolininkei buvo pranešta apie civilinės bylos perdavimą į raštinę. Jokie kiti procesiniai dokumentai ar pranešimai apie procese atliktus veiksmus skolininkei 2022 m. spalio 12 d. siųsti nebuvo. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su skolininke, kad ji gavo iš teismo dviprasmišką informaciją apie prieštaravimų dėl kreditorės reikalavimų pareiškimo terminą ir buvo suklaidinta. Šie apeliantės teiginiai nepagrįsti.

Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad termino pareikšti prieštaravimus laikotarpiu buvo šventinių (2022 m. lapkričio 1 ir 2 d.) ir kitų ne darbo dienų (savaitgalių). Pažymėtina, kad tiek CPK 439 straipsnio 2 dalyje, tiek ir teismo 2022 m. spalio 5 d. pranešime nurodytas 20 dienų terminas prieštaravimams pareikšti skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, todėl jo eigai šventinės ir ne darbo dienos nedaro jokios įtakos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek kreditoriaus pareikštų reikalavimų sprendimas pagal CPK XXIII skyriuje nustatytas bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo taisykles, tiek ir ieškovo reikalavimų nagrinėjimas pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles reiškia supaprastintą šių reikalavimų teisminio nagrinėjimo procedūrą, t. y. supaprastintą procesą, kuriuo siekiama kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 2, 7 straipsniai). Tai reiškia, kad šiame procese šalys turi operatyviai ir sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, procesinius veiksmus atlikti laiku. Konstatavus, kad teismo procesiniai dokumentai, teismo įsakymas ir pranešimas apie galimybę pareikšti prieštaravimus skolininkei buvo įteikti tinkamai 2022 m. spalio 8 d., tačiau skolininkei šia teise nepasinaudojus nustatytu terminu ir nenurodžius jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių tą padaryti laiku, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, o skolininkė turi prisiimti savo nepagrįsto delsimo pareikšti prieštaravimus neigiamas teisines pasekmes.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs skolininkės prieštaravimų, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.