- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 2-14963-323/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12568-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š., L. G., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Dovilei Radžienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims M. Š., L. G., jos atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Š., L. G., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimo nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą, prašo teismo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-22-794/2015 netinkamo vykdymo. Nurodė, kad vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-22-794/2015 dėl M. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi V. Š.. Pagal išieškotojo M. Š. pranešimus teismo nustatyti pasimatymai su vaiku skolininkės L. G. yra vykdomi netinkamai, nesilaikoma sprendime nustatytos tvarkos, t. y. 2015-08-10 pranešimu išieškotojas informavo, kad nors bendravimas šeštadienį turėjo vykti nuo 11 val. iki 17 val., vaiko motina nesuteikė galimybės tiek laiko pabūti su vaiku; 2015-08-24 pranešimu išieškotojas informavo, kad vaiką į susitikimo vietą atvedė ne vaiko motina ir ne artimas asmuo, o asmuo, kurio išieškotojas nepažįsta; 2015-09-15 pranešimu išieškotojas informavo, kad nors teismo sprendimu numatytas dviejų valandų bendravimas, vaiko motina nurodė suteiksianti galimybę bendrauti su dukra ne ilgiau nei vieną valandą; 2015-09-22 pranešimu išieškotojas informavo, kad 2015-09-19 susitikimas neįvyko, nes vaiko motina pranešė, kad jos savaitgalis yra suplanuotas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad prieš teikdama pareiškimą teismui antstolė turėjo būti aktyvi ir įsitikinti išieškotojo pateiktuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių buvimu, įvertinti skolininkės pateiktus argumentus dėl išieškotojo nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų patikimumo, tačiau šiuo atveju antstolė jokių aktyvių tiriamųjų ar vertinamųjų veiksmų neatliko. Taip pat nurodė, kad teismo sprendimas yra vykdomas taip, kaip nurodyta teismo sprendime. Pažymėjo, kad teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, kuomet išieškotojas turi teisę pasirinkti mėnesio šeštadienį ir darbo dieną ir bendrauti su dukra, nenurodė, jog dukrai sergant ar esant suplanuotai šeimos išvykai iki išieškotojui derinant susitikimo laiką, skolininkė privalo aklai, ignoruojant šeimos interesus, vykdyti išieškotojo reikalavimus. Nurodo ir tai, kad išieškotojas 2015-08-01 susitikti su dukra atėjo neblaivus, elgėsi nederamai, agresyviai, dėl ko buvo iškviesta policija. 2015-08-24 išieškotojas melagingai iškvietė policiją dėl teigiamo vaiko pagrobimo, kuomet dukrą į pasimatymą atvedė skolininkės sugyventinis, už ką išieškotojui policijoje buvo pareikštas įspėjimas. 2015-09-15 dukra buvo po ligos, todėl laiką leisti lauke leido valandą, saugant dukters sveikatą. 2015-09-19 išieškotojui sms žinute pasiūlyta susitikimą su dukra perkelti kitam šeštadieniui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) M. Š. su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad 2015-08-01 susitikimo metu vaikas turėjo būti nuo 11 val. iki 17 val. Nors vaikas atvestas laiku, tačiau iš žaidimų aikštelės išvestas po 12 val. Vaiko motina nurodžiusi, kad turi maitinti kitą vaiką, todėl jai reikia vykti namo. 2015-08-24 susitikimo metu dukrą atvedė vaiko motinos sugyventinis, šio asmens nepažįsta, todėl laiko, kad teismo sprendimas vykdytas netinkamai. Dėl 2015-09-15 susitikimo nurodė, kad gavo sms žinutę, kurioje skolininkė nurodė, kad vaiką galės matyti tik valandą laiko, nors pagal teismo sprendimą priklauso dvi valandos, todėl į šį susitikimą net nėjo. Be to, 2015-09-18, kaip numatyta teismo sprendime – prieš vieną dieną, pranešė, kad 2015-09-19 norės pasimatyti su dukra, tačiau skolininkė pranešė, kad jos savaitgalis suplanuotas ir su dukra pasimatyti tą šeštadienį neleido. Taip pat nurodė, kad per metus vaiką matė penkis šešis kartus, vaikui yra pristatomas ne kaip tėvas.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. G. su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad į 2015-08-01 susitikimą vaiką atvedė 11 val., nors išieškotojas atėjo tik 12 val., kadangi pramiegojo. Išieškotojui iš anksto pranešė, kad 13 val. vaiką išsives, kadangi dukrai reikia miegoti pietų miego, tačiau kadangi išieškotojas buvo girtas, pasakė, kad daugiau tą dieną nebegrįš. Įvyko konfliktas iki susistumdymo, todėl dėl išieškotojo neblaivumo iškvietė policiją. 2015-08-24 17 val. į susitikimą su išieškotoju vaiką atvedė jos, L. G., sugyventinis, susitikimas vyko sklandžiai, kai jam baigiantis 19 val. išieškotojas paskambino policijai ir pranešė, kad vaiką grobia. 2015-09-15 pranešė, kad vaikas neseniai sirgo, ir lauke gali būti tik vieną valandą, o paskui gali eiti į viešą patalpą. Išieškotojas sutiko susitikti kitą dieną, kad vaikas pasveiktų, nors tuo pačiu metu nuėjo pas antstolę ir nurodė, kad yra nevykdomas teismo sprendimas. 2015-09-19 savaitgalis buvo suplanuotas, išieškotojas visuomet tyčia apie planuojamą susitikimą šeštadienį praneša penktadienį po pietų. Taip pat nurodė, kad išieškotojas su vaiku niekada neišbūna visą jam skirtą laiką, su vaiku pabūna tik keletą valandų. Be to, antstolė pasiūlė nustatyti konkretų bendravimo laiką, kad nekiltų konfliktai, tačiau išieškotojas atsisakė, specialiai kiekvieną susitikimą kelia konfliktus, traumuoja vaiką.
Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad tėvai tarpusavyje nesusikalba, vaiko tėvas linkęs bendradarbiauti, ateina į Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašo pagalbos, prašomas atvyksta į susitikimus į skyrių, tuo tarpu motina kviečiama niekada neatvyksta, motyvuodama auginamu kūdikiu, tačiau toks elgesys nėra pateisinamas, kadangi atvykti valandai pasikalbėti laiko visada galima rasti. Taip pat nurodė, kad nemato problemos, jei vaiką į susitikimus su tėvu atveda ne pati motina, o jos sugyventinis, kurį vaikas pažįsta ir net kartu vienuose namuose gyvena. Taip pat nurodė, kad Skyrius teikė rekomendacijas tėvams nustatyti konkrečias susitikimų dienas, ko nėra nustatyta teismo sprendime, tačiau tėvai iki šiol nesusitarė. Laiko, kad tėvų nesusikalbėjimui išspręsti yra tik vienas sprendimas – keisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti ją labai griežtomis sąlygomis, kad šalims neliktų vietos interpretacijoms, nebūtų galimybės rinktis dienų ir valandų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/01135 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-25 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-22-794/2015 dėl išieškotojo M. Š. bendravimo su nepilnamete dukterimi V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurio sąlygomis M. Š. kartą per mėnesį pasirinktą darbo dieną nuo 17.00 val. iki 19.00 val. bendrauja su dukra V. Š., dalyvaujant vaiko motinai L. G. ar jos nurodytam artimam asmeniui ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų viešoje vietoje matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkrečią dieną suderinę ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) dieną iki susitikimo, bei M. Š. kartą per mėnesį pasiriktą šeštadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val. bendrauja su dukra V. Š., dalyvaujant vaiko motinai atsakovei L. G. ar jos nurodytam artimam asmeniui ir vaiko laisvalaikiui tinkamoje vietoje, kuri būtų viešoje vietoje matant aplinkiniams, susitikimo vietą ir konkretų šeštadienį suderinę ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) dieną iki susitikimo. 2015-08-10 pranešimu išieškotojas pranešė antstolei, jog 2015-08-01 susitikimo metu, kuris turėjo vykti nuo 11.00 val. iki 17.00 val., 12.30 val. L. G. pareiškė, jog turi su dukra turi vykti į namus pamaitinti kito savo vaiko, taip pat nepagrįstai apkaltino esant neblaiviam, šmeižė, įžeidinėjo (vykd.b.l. 10). 2015-08-11 antstolė surašė Aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriame konstatuota, kad 2015-08-01 susitikimo metu teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdomas (vykd.b.l. 11). 2015-08-24 pranešimu išieškotojas pranešė antstolei, jog į 2015-08-20 susitikimą, kuris turėjo vykti nuo 17.00 val. iki 19.00 val., vaiką atvedė L. G. sugyventinis, kurio išieškotojas nepažįsta, todėl išieškotojas šiam asmeniui vaiką atiduoti atsisakė (vykd.b.l. 13). 2015-08-24 antstolė surašė Aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriame konstatuota, kad 2015-08-20 susitikimo metu teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdomas (vykd.b.l. 14). 2015-09-15 pranešimu išieškotojas pranešė antstolei, jog kreipėsi į L. G. dėl susitikimo su dukra 2015-09-10 dviem valandoms, tačiau L. G. nurodė su dukra leisianti bendrauti valandą, dėl ko susitikimas neįvyko (vykd.b.l. 17). 2015-09-15 antstolė surašė Aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo apie tai, kad 2015-09-10 skolininkė su vaiku leido susitikti tik vienai valandai (vykd.b.l. 27). 2015-09-22 pranešimu išieškotojas pranešė antstolei, jog 2015-09-19 turėjęs vykti susitikimas neįvyko, nes L. G. nurodžiusi, jog jos savaitgalis suplanuotas (vykd.b.l. 25). 2015-09-22 antstolė surašė Aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo apie tai, kad 2015-09-18 išieškotojas kreipėsi į vaiko motiną dėl susitikimo su dukra, tačiau susitikimas neįvyko, esant suplanuotam savaitgaliui (vykd.b.l. 24).
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Civilinio proceso kodekso LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. Nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais.
Nagrinėjamu atveju antstolė surašė keturis aktus dėl teismo sprendimo nevykdymo (2015-08-11, 2015-08-24, 2015-09-15, 2015-09-22), todėl šie keturi epizodai sudaro bylos nagrinėjimo ribas.
Pirmiausia, dėl susitikimo 2015-08-01, išieškotojas M. Š. nurodo, jog susitikimas truko tik iki 12.30 val., nors teismo sprendimu nustatyta jo teisė su vaiku bendrauti iki 17 val. Skolininkė L. G. nurodo, jog išieškotojui iš anksto pranešė, kad 13 val. vaiką išsives, kadangi dukrai reikia miegoti pietų miego, vėliau žadėjo dukrą grąžinti į pasimatymą su tėvu, tačiau kadangi išieškotojas buvo girtas, pasakė, kad daugiau tą dieną su vaiku nebegrįš. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į 2015-08-01 susitikimo vietą „(duomenys neskelbtini)“ parke apie 13 val. L. G. iškvietė policiją dėl įvykusio susistumdymo su M. Š., pastarojo įžeidinėjimų ir girtumo (b.l. 56-57). Teismo posėdžio metu išieškotojas M. Š. patvirtino, jog policijos atvykimo įvykio vietoje nelaukė, pasišalino, todėl byloje įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų galimą išieškotojo neblaivumą pasimatymo su dukterimi metu, nėra. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai (CK 3.3 str. 1 d.). Šiuo atveju šalių mažametė duktė V. yra trijų metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad jai yra svarbus jos dienos rėžimas ir tokio amžiaus vaikui sunku be poilsio išbūti šešias valandas. Vaiko motinai susitikimo metu paprašius padaryti pertrauką, išieškotojas, apeliuodamas į teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, pirmiausia turėtų atsižvelgti į vaiko interesus, įvertinti vaiko dienos rėžimą, kuris yra nusistovėjęs gyvenant su motina ir kuris svarbus vaiko fiziniam bei psichiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), todėl skolininkės L. G. prašymo išsivesti dukrą pietų miego teismas nelaiko piktnaudžiavimu teise, teismo sprendimo nevykdymu ar trukdymu dukrai bendrauti su tėvu.
Antra, 2015-08-24 susitikimo metu, kuris vyko nuo 17 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vaikų žaidimo aikštelėje, pasak išieškotojo, teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdytas, nes dukterį į susitikimą atvedė ir iš jo norėjo išsivesti jam nežinomas asmuo. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-06 sprendimo bei jo pagrindu 2015-06-25 išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-22-794/2015 matyti, jog į pasimatymus su tėvu M. Š. vaiką atveda vaiko motina L. G. ar jos nurodytas artimas asmuo. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad šį asmenį turi pažinoti M. Š., ar kad vaiką lydintis asmuo būtų su juo suderintas. Pagal byloje esančius duomenis vaiką į 2015-08-24 susitikimą su tėvu atvedė L. G. sugyventinis M. B., su kuriuo L. G. bei duktė V. kartu gyvena (b. l. 58-60), todėl akivaizdu mergaitė šį asmenį pažįsta ir šis asmuo pagal teismo sprendimą yra tinkamas subjektas nepilnametę V. atvesti į pasimatymus su tėvu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo sprendimo nevykdymo faktas šiuo atveju nenustatytas.
Trečia, išieškotojas nurodo, jog teismo sprendimas nebuvo vykdomas 2015-09-10, kadangi vaiko motina L. G. su vaiku nurodė leisianti bendrauti vieną valandą, nors pagal teismo sprendimą išieškotojui priklauso dvi valandos, dėl ko susitikimas neįvyko. Atsikirsdama į šias išieškotojo nurodytas aplinkybes skolininkė L. G. nurodė, kad vieną valandą su vaiku, kuris buvo po ligos, leido būti lauke, o kitą bendravimo valandą prašė vaiką vestis į patalpą, dėl ko bendras bendravimo valandų skaičius nebuvo ribojamas, ribojamas buvo tik buvimas lauke. Šių skolininkės nurodytų aplinkybių išieškotojas neginčijo. Be to, išieškotojas savo pranešime antstolei nurodė, jog 2015-09-10 susitikimas neįvyko (vykd.b.l. 17), o teismo posėdžio metu patvirtino, jog į 2015-09-10 pasimatymą nėjo. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad išieškotojas galėjo pasirinkti kitą darbo dieną dviejų valandų bendravimui, dėl ko jo teisės bendrauti su vaiku nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo sprendimo nevykdymo faktas ir šiuo atveju nenustatytas.
Ketvirta, išieškotojas nurodo, jog 2015-09-18 kreipėsi į vaiko motiną dėl 2015-09-19 susitikimo su dukra, tačiau susitikimas neįvyko, esant suplanuotam jos savaitgaliui. Iš vykdomojo dokumento matyti, kad vieną šeštadienį per mėnesį renkasi M. Š., tačiau tuo pačiu vykdomajame dokumente numatyta, kad konkretų šeštadienį ir konkrečią susitikimo vietą šalys turi suderinti ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki susitikimo. Terminų žodynas pateikia tokią žodžio „suderinti“ reikšmę – padaryti darnų, sutaikyti. Iš šalių susirašinėjo matyti, kad skolininkė L. G. nurodė objektyvias negalėjimo atvykti į išieškotojo nurodomą pasimatymą aplinkybes, t. y. pranešė, kad 2015-09-19 (šeštadienis) jos jau suplanuotas, prašė susitikimą perkelti kitam šeštadieniui (vykd.b.l. 26). Byloje nėra duomenų, kad dėl negalėjimo pasimatyti su dukra būtent 2015-09-19 (šeštadienį) išieškotojas būtų patyręs kokių nors materialinių išlaidų (užsakęs vaikui pramogas ir pan.) ar kitokių nepatogumų. Kaip minėta, skolininkė nurodė objektyvią negalėjimo atvykti į susitikimą 2015-09-19 priežastį, taigi 2015-09-19 susitikimas tarp šalių nebuvo suderintas, todėl konstatuoti, kad skolininkė sąmoningai, siekdama riboti išieškotojo galimybę bendrauti su vaiku, piktnaudžiaudama teise nesutiko atvykti į susitikimą ir tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo nėra pagrindo. Pažymėtina, kad išieškotojas turi bendradarbiauti, gerbti skolininkės ir jos šeimos teisėtus interesus planuoti savo laisvalaikį, išieškotojo galimybė pasirinkti konkretų bendravimo laiką neturi paneigti skolininkės teisės į asmeninį ir šeimos gyvenimą.
Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog antstolės pareiškimas bei surašyti sprendimo nevykdymo aktai grindžiami išimtinai išieškotojo M. Š. pareiškimais ir paaiškinimais, tačiau teismo posėdžio metu išklausius suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei įvertinus byloje esančią medžiagą, nevykdymo aktuose nurodyti keturi atvejai nelaikytini teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šiuo konkrečiu atveju nenustatyta pagrindų, kurie leistų pripažinti teismo sprendimo nevykdymą, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.
Suinteresuotas asmuo L. G. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 250 Eur advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju išieškotojo ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas. Be to, byloje nustatyta, kad antstolė į teismą kreipėsi išieškotojo prašymu (b. l. 2-3, vykd.b.l. 12). Pažymėtina, kad antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturi asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis, vykdydamas įstatymo reikalavimus, tik surašo ir pateikia teismui sprendimo nevykdymo aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2008), todėl, atmetus antstolės pareiškimą, skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš išieškotojo. Pažymėtina, kad tokia praktika toliau plėtojama aukštesnės pakopos teismų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 2S-1491-656/2015; Nr. 2S-1058-567/2015; Nr. 2S-222-798/2015; kt.). Įvertinant skolininkės atstovo parengtus procesinius dokumentus (surašytas atsiliepimas į pareiškimą), atstovavimo teismo posėdyje laiką (1 val.), ir kadangi 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš išieškotojo skolininkės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo atmesti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. Š. 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens L. G. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei V. D. vykdomąją bylą Nr. 0004/15/01135.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.