Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1491-656/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
2S-1491-656/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45440-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Suinteresuotas asmuo
D. J., L. J.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1491-656/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45440-2014-3Procesinio sprendimo kategorija:122.3,122.4,129.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio R. K. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys D. J., L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

antstolis M. D., vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo. Pareiškime nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-10199-96/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolis patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes nustatė, kad 2014-08-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr.N2-10199-96/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdoma joje nustatytomis sąlygomis. Antstolis 2014-12-29 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. J. su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas jo ieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. J. tvarkos nustatymo. Vaiko motina L. J. neleidžia vaiko tėvui bendrauti su vaiku. Prašė tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti L. J. baudą.

Suinteresuotas asmuo L. J. nesutiko su pareiškimu, nurodydama, kad teismo nutartis nėra vykdoma dėl objektyvių priežasčių – vaiko ligos. Visi vaiko ligos atvejai yra pagrįsti VšĮ Antakalnio poliklinikos išduotomis pažymomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl sprendimo nevykdymo nurodė, kad neturi duomenų, jog L. J. pažeidinėtų savo nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesu ar netinkamai vykdytų motinos valdžią savo sūnaus atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi Antstolio R. K. pareiškimo netenkino. Teismas priteisė iš D. J. L. J. naudai 570 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad antstolis R. K. 2014-08-27 patvarkymu Nr. 0055/14/01936 priėmė vykdyti išieškotojo D. J. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-25 išduotą nutartį Nr. N2-10199-96/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatant D. J. laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. J., su motina L. J. tvarką. 2014-09-12, 2014-09-17, 2014-10-07 išieškotojas D. J. elektroniniu paštu informavo antstolio padėjėją apie skolininkės L. J. nutarties nevykdymą. 2014-10-09, 2014-10-10, 2014-10-15, 2014-10-20, 2014-10-23, 2014-10-28, 2014-10-31, 2014-11-04, 2014-11-06, 2014-11-10, 2014-11-14, 2014-11-17, 2014-11-18, 2014-11-19, 2014-11-28, 2014-12-01 D. J. pranešė antstoliui, kad teismo nutartis ir toliau nevykdoma. 2014-12-22 antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Pažymėjo, kad vykdant bendravimo vaiko su tėvu tvarką yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus. Nei antstolio akte, nei VTAS rašte nėra duomenų, kad motina nustatytą dieną ir valandą būtų kliudžiusi tėvui pasiimti vaiką. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad vaikas sirgo (patvirtina medicininės pažymos), taigi esant nematerialiai išieškotojo reikalavimo teisei, t.y. susijusiai su kitu asmeniu, nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali elgtis prieš nepilnamečio asmens interesus. Teismas sprendė, kad išieškotojo pranešimuose antstoliui ir antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte nurodyti atvejai, nelaikytini teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimais. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas nenustatė, jog skolininkė būtų piktnaudžiavusi teise ar nevykdžiusi teismo nutarties bei trukdžiusi sūnui bendrauti su jo tėvu, todėl antstolio prašymą dėl baudos skyrimo L. J. atmetė. Teismas konstatavo, kad išieškotojo D. J. teisės ir teisėti interesai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nebuvo pažeisti, todėl sprendė esant teisinį pagrindą priteisti iš D. J. L. J. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 570 EUR.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš D. J. L. J. naudai. Prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą (ar jį pakeisti), bylinėjimosi išlaidų L. J. naudai nepriteisiant arba priteisiant šias išlaidas iš antstolio, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant.

Atskirajame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas nusprendė netenkinti antstolio prašymo iš esmės formaliais pagrindais – antstolio akte nėra duomenų, kad L. J. nevykdė nutarties bei antstolio įpareigojimų. Pareiškimas netenkintas dėl to, kad antstolis neparengė visų reikiamų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti jo pareiškimą dėl baudos skyrimo teismo nutarties nevykdančiai skolininkei. Pareiškėjui (antstoliui) neatlikus visų reikiamų veiksmų, kad teismas galėtų tenkinti jo pareiškimą, bylinėjimosi išlaidas patyrė tiek suinteresuotas asmuo D. J., tiek suinteresuotas asmuo L. J.. Todėl teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuoto asmens D. J., kuris ne tik negali atsakyti už antstolio veiksmus, bet ir jų kokiu nors būdu kontroliuoti. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja ne tik CPK nustatytoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms, bet ir pamatiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taipogi CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad bylą nagrinėjant ypatingąja teisena bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteisiamos arba priteisiamos iš antstolio.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti 180 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Antstolis pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad antstolis nėra ginčo šalis, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-10199-96/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdoma teismo nutartimi nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarka. Antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra vykdoma joje numatytomis sąlygomis. Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Nenustatęs vaiko motinos piktnaudžiavimo teise fakto, teismas antstolio prašymą dėl baudos skyrimo vaiko motinai netenkino. Apeliantas teismo nutarties šioje dalyje neskundžia.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl teismas pasisako dėl ginčijamos nutarties tik apskųstoje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš D. J..

Apeliantas nesutinka, kad iš jo buvo priteistos skolininkės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, nes ypatingosios teisenos byloje išlaidos neturėjo būti priteisiamos arba priteisiamos iš asmens, kuris kreipėsi į teismą. Su tokia nuostata teismas nesutinka.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytą bendrą taisyklę ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju išieškotojo ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas: išieškotojas teismo prašė, kad skolininkei būtų skiriama bauda už teismo sprendimo nevykdymą (b. l. 13), skolininkė prašė šį prašymą atmesti. Teismo nutartis buvo palanki skolininkei, dėl to ji turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 str., 443 str. 6 d.).

Atmestinas apelianto argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos iš asmens, kuris kreipiasi į teismą, t.y. iš antstolio.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis turi pareigą surašyti ir pateikti teismui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nustatyta, kad antstolis į teismą kreipėsi išieškotojo prašymu (vykd. byla, b.l. 44-46). Antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Todėl apelianto argumentas, kad, teismui netenkinus antstolio pareiškimo, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš antstolio, atmestinas kaip nepagrįstas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2008).

Įvertinus aptartą, teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apelianto.

Apeliantas nesutinka su priteistų 570 EUR bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 200 EUR. Teismas, įvertinęs, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo atmeta.

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas įgijo pareigą atlyginti L. J. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios sudaro 180 EUR (CPK 93 str., 98 str.). Teismas nemažina šių bylinėjimosi išlaidų, nes jos neviršija 285,8 EUR maksimalaus dydžio, nustatyto Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (7 p., 8.15 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) L. J. (a.k. duomenys neskelbtini) naudai 180 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Andrius Ignotas