- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-495-881/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Virginijaus Karevičius
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Karevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-114-600/2012 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutrakimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovės kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu R. J. 1987 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžio miesto CMS įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; nepilnametės dukters I. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove D. J.; dukters I. J. išlaikymui priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės į D. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, dukters išlaikymui skirtas sumas uzufrukto teise pavedant tvarkyti motinai D. J.; priteisti iš atsakovo R. J. 3 500 Lt dukters I. J. išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d.; nustatyti atsakovo R. J. bendravimo su dukra tvarką: mokslo metais leidžiama pasiimti dukrą I., jeigu ji to nori, kad antrą savaitgalį, nuo 9 val. ryto šeštadienį iki 18.00 val. sekmadienį; leidžiama praleisti su dukra kas antras atostogas, suderinus su motina; padalinti santuokoje įgytą turtą ir D. J. nuosavybėn perduoti 0,12 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 246 000 Lt vertės, o atsakovui R. J. – 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt; individualią įmonę „R. D.“, (duomenys neskelbtini); krovininį automobilį iki 3,5 t WV Trasporter, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 4720 Lt vertės; lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 Lt vertės; krovininį automobilį VOLVO FL614, virš 12 t, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), 20000 Lt vertės; priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 1997 m. liepos 14 d. jų šeimoje įvyko nelaimingas atsitikimas, autoavarijoje žuvo dukra K., gim. (duomenys neskelbtini) Nors (duomenys neskelbtini) gimė dukra I., tačiau santykiai šeimoje pašlijo, vyras išsikėlė gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2000 m. vasario 15 d. buvo vyro sumušta, tačiau jos iniciatyva paduotas ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo paliktas nenagrinėtu sutuoktiniams susitaikius. Ieškovė iš namų buvo išvaryta 2008 m. rugpjūčio 4 d. įvykusio konflikto metu ir nuo to laiko šeima kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Konflikto dieną sutuoktinis ją pastūmė vaikų akivaizdoje ir išvarė iš namų, prigrasinęs vaikus neįsileisti motinos. Ieškovė buvo priversta skolintis pinigų, kad išgyventų, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, nes buvo sumušta ir pažeminta, sutuoktinis nebeįsileido į namus, kuriuose buvo šeimos daiktai, namų ūkis, baldai, knygos, laisvalaikio priemonės, atėmė automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo važinėjo. Netrukus atsivedė kitą moterį. Dukters gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, dukters išlaikymui priteisiant periodines išmokas po 1 000 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Tokios sumos būtinumą sąlygoja – 300-400 Lt išlaidos maistui, 100-200 Lt drabužiams, 100 Lt išlaidos vitaminams, vaistams, gydymosi išlaisto, gydytojų konsultacijos; 300 Lt būsto išlaikymui, 100 Lt mokyklos išlaidos, įskaitant pietus mokykloje, 300-400 Lt išlaidos vaiko laisvalaikiui ir pažintinėms pramogoms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas R. J. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, todėl ją reikia nutraukti, tačiau pažymėjo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes konfliktai ir nesutarimai šeimoje prasidėjo po 1997 metų avarijos, kurioje dėl sutuoktinės kaltės žuvo jų dukra K. J.. Dėl šeimoje prasidėjusių konfliktų yra kalti abu sutuoktiniai. Dukters išlaikymui turi būti skiriama 400 Lt per mėnesį suma, mokama periodinėmis išmokomis. Dėl turto pasidalijimo nurodė, kad a/m (duomenys neskelbtini) yra perleistas šalių sūnui, kiti automobiliai išregistruoti. Atsakovas turi individualią įmonę „R. D.“, tačiau ji veiklos nevykdo, atsakovas turi 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau bendrovės nuosavas kapitalas 240,035 Lt, t.y. įmonei skelbtinas bankrotas. Atsakovas yra sudaręs lizingo sutartį su AB „SEB lizingas“ dėl automobilio Opel Meriva. Su atsakovės turto padalijimu atsakovas iš dalies sutinka, kad atsakovui būtų perleisti automobiliai, individuali įmonė ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei teisės ir pareigos pagal lizingo sutartį, ieškovei kompensuojant 1 750 Lt šio turto balanso skirtumą. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo dalinti lygiomis dalimis. Nurodė, kad be AB „SEB lizingas“ daugiau kreditorių atsakovas neturi. Pasiūlė savo bendravimo su dukra tvarką – ieškovė turi teisę kiekvieną dieną nuvežti dukrą į mokyklą ir parvežti, kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį pasiimti dukrą nuo 9.00 val. šeštadienio ryto iki 18.00 val. sekmadienio vakaro, pasiimti dukrą poriniais metais per šv. Kalėdas ir šv. Velykas, neporiniais metais pasiimti dukrą per naujuosius metus ir dukters gimimo dieną, pasiimti dukrą ieškovės 14 pirmųjų kasmetinių atostogų dienų ir motinos dieną.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo santuoką prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kitus priešieškinyje nurodytus reikalavimus – dėl nepilnametės dukters I. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, iš ieškovės dukters išlaikymui priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį, tėvą skiriant dukrai skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, tačiau dukrai nesutinkant, santuokoje įgyto turto padalijimo (žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalijant lygiomis dalimis, automobilį VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės paskiriant atsakovui, priteisiant ieškovei 2 000 Lt dalinamo turto skirtumo piniginę kompensaciją), – teismas vertintino kaip atsikirtimus į ieškovės nurodytus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus, nes šie nebuvo apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu pagal 2009 m. gegužės 27 d. nutartį.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinyje nurodytu reikalavimu dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ir pasiūlyta bendravimo tvarka nesutinka, nes tai prieštarautų dukters interesams, kadangi tėvas neskiria reikiamo dėmesio dukros priežiūrai ir auklėjimui, nuteikinėja dukrą prieš motiną.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:
- santuoką, įregistruotą 1987 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. J. ir D. J. (iki santuokos sudarymo – U.), nutraukė dėl sutuoktinio R. J. kaltės‘
- po santuokos nutraukimo ieškovei D. J. paliko santuokinę pavardę – J.;
- ieškovės D. J. ir atsakovo R. J. nepilnametės dukters I. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su motina D. J.;
- priteisė iš atsakovo R. J. išlaikymą nepilnametei dukrai I. J. periodinėmis išmokomis po 550 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos – 2008 m. lapkričio 13 d. iki dukters I. J. pilnametystės, nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant motiną D. J., sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant į D. J. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
- priteisė iš atsakovo R. J. 1 650 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai I. J. už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 13 d., nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant motiną D. J.;
- nustatė atsakovo R. J. bendravimo su dukra I. J. tvarką:
1. R. J. bendrauja su dukra I. J. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 18.00 val. Dėl valstybinių ir religinių švenčių prailgėjusiais savaitgaliais tėvas grąžina dukrą iki paskutinės to savaitgalio nedarbo dienos 18.00 val.;
2. Vasarą, pusę I. J., atostogų tėvas praleidžia su dukra;
3. Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventes poriniais metais I. J. paleidžia su motina, neporiniais – su tėvu;
4. Naujuosius metus ir savo gimimo dieną poriniais metais I. J. praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;
5. Pirmąjį gegužės savaitgalį, t. y. Motinos dieną, I. praleidžia su motina.
- po santuokos nutraukimo atsakovui R. J. nuosavybės teise priteisė turtą – ½ 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų ir automobilį VW Transpoter, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini);
- ieškovei D. J. priteisė – ½ 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį;
- iš atsakovo R. J. ieškovei D. J. priteisė 7 000 Lt piniginę kompensaciją;
- priteisė iš atsakovo R. J. ieškovės D. J. naudai 5 000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją;
- priteisė iš atsakovo R. J. ieškovės D. J. naudai 1 737,18 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 1, 3 d.). Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).
CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs bylos medžiagą teismas padarė išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės – nepagarbaus elgesio su ieškove, ką iš dalies pripažino ir pats atsakovas teismo posėdyje, paaiškinęs, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. konflikto metu nustūmė žmoną vaikų ir savo tėvo akivaizdoje taip, kad ši pargriuvo ir užsigavo, nors 2009 m. kovo 18 d. teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir buvo panaikintas, tai, kad ir anksčiau atsakovas yra vartojęs smurtą sutuoktinės atžvilgiu, ką patvirtina teismui pateikta teismo medicinos specialisto išvada, bei remiantis aplinkybe, kad atsakovas išvarė sutuoktinę iš bendrų namų. Nustatytos aplinkybes sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio kaltės CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes toks atsakovo kaip sutuoktinio elgesys ne tik nesuderinamas su socialinėmis geros moralės normomis, bet yra netoleruotinas, ką įtvirtina ir įstatymų leidėjas, jog sutuoktiniai turi būti lojalūs vienas kitam – kiekvienas sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už ribų, turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams, pakantumo, abipusės pagarbos buvimas ir skatinimas, moralinės bei materialinės paramos teikimas vienas kitam ir t.t.
Konstatavęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. J. kaltės. Kitas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio kaltės buvus jam neištikimam teismas laikė neįrodytomis, nes šių aplinkybių nepatvirtino liudytojai (CPK 185 str.).
Teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti neturtinės žalos iš dėl santuokos iširimo kaltu pripažinto sutuoktinio atlyginimo. Įvertinęs laikotarpio tarpsnį bei atsakovo turtinę padėtį, tai, kad šeimoje ir anksčiau kildavo konfliktai, ieškovės prašoma priteisti 30 000 Lt sumą teismas sumažino priteisiant ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, pripažįstant, kad atsakovas, būdamas pakankamai subrendusio amžiaus, suvokė savo veiksmus, suvokė ir buvo atsakingas už tokį savo elgesį, nesiėmė jokių priemonių konfliktą išspręsti deramai, taikytis ir išsaugoti šeimą iniciatyvos taip pat nerodė, atsižvelgiant į jo teismo posėdyje dėstytas mintis apie šeimą kaip vertybę, todėl pripažintina, jog savo elgesiu sudarė pakankamą pagrindą neturtinei žalai atlyginti.
Kadangi šalys susitarė, kad nepilnametės dukters I. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, t. y. ieškove, teismas sutiko, kad tai atitinka nepilnametės interesus, ji pati nurodė, kad po tėvų skyrybų nori likti gyventi su mama, todėl nustatė mergaitės gyvenamąją vietą su motina.
Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Kadangi teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą po tėvų skyrybų su motina, iš atsakovo I. J. priteisė išlaikymą po 550 Lt per mėnesį.
Teismas rėmėsi 2004 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje esančiu išaiškinimu, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt per mėnesį.
Teismas konstatavo, jog abi šalys yra darbingos, darbingumas nei vienai nėra ribotas, neįgalumo nei vienas neturi, abi šalys turi vieną bendrą išlaikytinį – dukrą I. J., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovės pajamas sudaro 2 000-2 100 Lt gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), kitų pajamų neturi. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra 101,85 Lt gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovu ir akcininku jis yra (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“).
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teismui nenurodė tikrųjų savo gaunamų pajamų, teismui kilo abejonių dėl atsakovo sąžiningumo.
Teismas pažymėjo, kad proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 str.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arka iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d., todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d., kai jie nustojo gyventi kartu (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118 – 3.119 str.). Į dalintino turto balansą teismas neįtraukė ieškovės nurodyto kilnojamojo registruotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), ir krovininio automobilio VOLVO FL614, v/n (duomenys neskelbtini), kadangi šie automobiliai buvo perleisti atitinkamai 2001 ir 2004 metais, t. y. iki sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios – 2008 m. rugpjūčio 4 d. Dėl automobilio Opel Meriva, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo nei ieškovė, nei atsakovas reikalavimų po 2010 m. gegužės 10 d., atsakovui tinkamai įvykdžius 2005 m. gegužės 5 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-050061 dėl minėto automobilio pirkimo ir nuosavybės teisei perėjus atsakovui, iki perėjimo į teismo posėdį – 2012 m. balandžio 5 d., nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis atsakovo nuosavybėn perėjo lizingo sutarties pagrindu po 2008 m. rugpjūčio 4 d., t. y. sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, bei 2008 m. gruodžio 17 d. iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas pripažino, kad šis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė (CK 3.67 str. 1 d., 3.89 str., 6.567-6.572 str.). Reikalavimo dėl iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. prisidėtų lėšų finansinio lizingo sutarties įmokų dengimui kompensavimo ieškovė nereiškė. Teismas sprendė, kad dalintino turto balansą sudaro: 0,12 ha žemės sklypas, 246 000 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); krovininis automobilis VW Transpoter, 4 000 Lt vertės, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini); 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), akcijų, vienos akcijos vertė 100 Lt, bendra vertė 10 000 Lt; IĮ „R. D.“, (duomenys neskelbtini), 0 Lt vertės. 3.119 straipsnis reikalauja, kad teismas, padalydamas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatytų dalijamo bendro turto vertę pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi dalijant santuokoje įgytą turtą yra svarbi ne tik viso dalintino turto balansinė vertė, bet ir kiekvieno iš dalijamų turto objektų vertės dalis bendrame turte (tai ypač reikšminga paliekant sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise skirtingus turto objektus), atskirų turto objektų rinkos vertė turi būti nustatoma laikantis vieningų kriterijų. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl žemės sklypo vertės tarp šalių nėra, todėl teismas vadovavosi UAB „Krivita“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje sklypo vertė nurodyta 246 000 Lt. Krovinio automobilio VW Transporter 4 000 Lt vertę teismas nustatė, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytą vertę, grindžiamą jo pateiktais rašytiniais įrodymais, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio automobilio 4 720 Lt vertės buvimą (CPK 12, 178 str. str.). Šalims nepateikus įrodymų apie 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, teismas vadovaujasi nurodyta nominalia vienos akcijos verte ir nustato, kad 1 000 vnt. akcijų vertė yra 10 000 Lt , o IĮ „R. D.“ vertė yra 0 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė prašymą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant bendrąją sutuoktinių nuosavybę, atsižvelgiant į tai, kad dalį turto atsakovas perleido iki santuokos nutraukimo, išvarė ją iš namų, dėl ko būtina vėl pirkti baldus, buities ir namų apyvokos daiktus, nes su ja lieka gyventi šalių nepilnametė dukra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą jai prašyti papildomų lėšų, būtinų dukters baldams bei kitiems namų apyvokos daiktams įsigyti, bet nesudaro pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių padalijimo principo. Be to, nagrinėjant bylą nebuvo keliamas klausimas dėl kitokio nei prašoma padalinti turto padalijimo, t. y. nebuvo prašoma padalinti baldus, buitinę techniką, knygas, kitus namų apyvokos daiktus, nebuvo keliamas klausimas dėl nedalytino turto, kuris skirtinas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, nustatymo, nors ieškovę atstovavo advokatas (CK 3.120 str., CPK 51 str. 1 d., 56 str. 1 d. 1 p., 243 str.). Teismas sprendė, kad nukrypti nuo turto dalinimo lygių dalių principo šioje byloje nėra pagrindo, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų byloje įvertinant realias galimybes atsakovui ieškovei sumokėti galimą kompensaciją.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sumažinti išlaikymą dukrai iki 400 Lt, mokamą uzufrukto teisėmis ieškovei, atitinkamai įsiskolinimą už išlaikymą sumažinti iki 1 200 Lt, atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei sumažinti ieškovei priteistą piniginę kompensaciją iki 2 000 Lt. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas be pagrindo pripažino atsakovą atsakingą už šeimyninį ginčą, įvykusį 2008 m. rugpjūčio 4 d. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios buvo nustatytos kituose teisminiuose ginčuose. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1381-611/2012 konstatavo, jog šalys 2000 m. susitarė pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-365/2009, kurią ieškovė iškėlė atsakovui dėl patirto nubrozdinimo, teismas nustatė, kad padaryta žala nebuvo tyčinė, be to, teismas nustatė, kad pati ieškovė buvo ginčo iniciatorė. Nepaisant to, kad teismai jau anksčiau buvo nustatę, kad šalys nuolat konfliktavo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apskritai nepasisakė, kodėl laiko apeliantą atsakingą už konfliktus.
2. Visą neturtinę žalą, susijusią su nubrozdinimu, apeliantas ieškovei yra atlyginęs. Teismas konstatavo, kad šeimoje ir anksčiau kildavo konfliktai, tačiau laikė, kad tik ieškovė patyrė vidinius išgyvenimus, stresą, buvo sukrėsta dvasiškai ir pan.
3. Priteisdamas 550 Lt išlaikymą dukrai, teismas neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus, jog jis tiesiogiai išlaiko dukrą – perka jai drabužius, avalynę, duoda pinigų pragyvenimui. Šių aplinkybių nepaneigė ir ieškovė. Byloje nėra duomenų apie specialius vaiko poreikius, atsakovas pajamos nesiekia minimalaus darbo užmokesčio, todėl priteistas išlaikymas yra aiškiai per didelis.
4. Teismas netinkamai nustatė dalijamo turto, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vertę. Kaip matyti iš byloje esančių finansinių ataskaitų – bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, todėl įmonei turi būti skelbiamas bankrotas. VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1 nustatyta, kad nuosavas kapitalas yra įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Teismas be pagrindo laikė, kad bendrovės akcijų vertė yra lygi jų nominaliai vertei. Teismas tokios savo išvados nemotyvavo.
Atsiliepimas
Ieškovė D. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Byloje nustatyta, kad 2000 metais sutuoktinis, palikęs ieškovę su naujagime dukra ir mažamečiu sūnumi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išėjo gyventi atskirai į ką tik pastatytą šeimos namą, esantį (duomenys neskelbtini). Čia jis ieškovę sumušė vaikų akivaizdoje, dėl ko ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, tačiau tuo metu atsakovas skirtis nesutiko. 2000 metais sutuoktinis ieškovei nežinant perrašė TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ su visu įmonės kapitalu ir gyvenamuoju namu savo tėvui, dėl ko buvo inicijuota byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad privalomas notariškas tvirtinimas TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ dovanojimui nebuvo reikalingas, teismas taip pat nustatė, kad tuo tarpu įrodymų, kad ieškovė, žinojo apie 2000 m. gegužės 10 d. pajaus dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento byloje nėra, todėl savo skundė apeliantas neteisingai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartyje buvo konstatuota, jog dar 2000 metais šalys susitarė pasidalinti santuokoje įgytą namą.
2. 2008 metais sutuoktinis išstūmė ją iš namų, sužeidęs ir palikęs naktyje be teisės įeiti į namus. Ieškovė kartu su vaikais buvo priversta palikti namus. Sutuoktinis pasisavino viską, kas buvo kartu sugyventa, parsivedė namo gyventi kitą moterį. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas.
3. Žala dėl pairto sužalojimo, kurią atlygino atsakovas, yra 500 Lt. Kadangi atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, tokiu būdu paniekino santuoką, o atsakovė buvo priversta kęsti fizinį, dvasinį skausmą, dėl ko prireikė kreiptis į medikus, tai yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
4. Apeliantas, nors ir dovanojo TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo tėvui, tačiau ir toliau betarpiškai dalyvauja šios įmonės veikloje ir disponuoja įmonės turtu. Vienašališkai perrašęs įmonę tėvui, atsakovas 2004 m. vasario 24 d. pasirašė įgaliojimą bei 23005 m. lapkričio 22 d. sudarė su SEB Vilniaus banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. 1211702, iš ko matyti, jog minėtos įmonės turtu atsakovas disponuoja savo nuožiūra. Apeliantas yra pasiturinti, nes gyvena nuosavame name Antakalnyje, važinėja prabangiu visureigiu.
5. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas nustatė, kad dukra turi specialių poreikių. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, groja fortepijonu, dainuoja chore bei lanko solinio dainavimo pamokas, todėl patiriamos papildomos išlaidos (instrumento nuoma, pianino priežiūra, derinimas, konkursų mokesčiai, natų kopijavimas, koncertinė apranga, gėlės, padėkos mokytojams bei kitos išlaidos. Taip pat dukrai pripažinta plokščiapėdystė, dėl ko reikalingi specialūs įdėklai avalynei.
6. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. teikė išlaikymą dukrai, todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį.
7. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt. Ši įmonė atitinka kitas įmones skirtingais pavadinimais (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“). Apeliantas, būdamas vieninteliu akcininku, nelikviduoja šio įmonės ir neskelbia bankroto, o nuolat keisdamas įmonės pavadinimą veikia tos pačios 2000 metais įsteigtos įmonės pagrindu, kurios įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt. 2009 m. spalio 9 d. atsiliepime atsakovas pats nurodo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip dalintiną turtą, kurio vertė 10 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindu nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Atsižvelgdama į esamą teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką santuokos nutraukimo bylose, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Aiškindamasis santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nepagarbiai elgesio su ieškove, ką iš dalies pripažino ir pats atsakovas teismo posėdyje, paaiškinęs, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. konflikto metu nustūmė žmoną vaikų ir savo tėvo akivaizdoje taip, kad ši pargriuvo ir užsigavo. Kad atsakovas yra vartojęs smurtą sutuoktinės atžvilgiu patvirtina teismui pateikta teismo medicinos specialisto išvada, o tai pat aplinkybė, kad atsakovas išvarė sutuoktinę iš bendrų namų.
Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybes sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes toks atsakovo kaip sutuoktinio elgesys ne tik nesuderinamas su socialinėmis geros moralės normomis, bet yra netoleruotinas. Sutuoktiniai turi būti lojalūs vienas kitam – kiekvienas sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už ribų, turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams, pakantumo, abipusės pagarbos buvimas ir skatinimas, moralinės bei materialinės paramos teikimas vienas kitam ir t. t.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo netinkamas, neatsakingas ir nerūpestingas elgesys sukėlė ieškovei neigiamų emocijų, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, todėl įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tai pat atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Apeliantas tvirtina, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalijamo turto, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vertę. Pasak apelianto, bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, todėl įmonei turi būti skelbiamas bankrotas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, o atsakovas, neigdamas šią aplinkybę teismui nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie realią įmonės vertę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įmonės įstatinio kapitalo dydį, teisingai nustatė dalinamo turto vertę. Kita vertus, atsakovas yra vienintelis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir turėdamas duomenų apie tai, kad įmonė yra nemoki, turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vien ta aplinkybė, kad įmonė turi skolų, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jos įstatinis kapitalas buvo sumažintas ir šiuo metu nesudaro 10 000 Lt. Juolab, kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovas 2009 m. spalio 9 d. atsiliepime pats nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip dalintiną turtą, kurio vertė 10 000 Lt.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 550 Lt išlaikymą dukrai, neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus, jog jis tiesiogiai išlaiko dukrą – perka jai drabužius, avalynę, duoda pinigų pragyvenimui. Šių aplinkybių nepaneigė ir ieškovė. Byloje nėra duomenų apie specialius vaiko poreikius, atsakovas pajamos nesiekia minimalaus darbo užmokesčio, todėl priteistas išlaikymas yra aiškiai per didelis. Teisėjų kolegija atmeta šiuo apelianto argumentus, kadangi jis nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad būtų faktiškai teikęs išlaikymą dukrai. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad apeliantas, prieš pat santuokos iširimą, yra dovanojęs TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo tėvui, tačiau ir toliau betarpiškai dalyvauja šios įmonės veikloje ir disponuoja įmonės turtu, taigi nėra deklaravęs realių savo pajamų, kas sukėlė abejonių ir pirmosios instancijos teismui, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo realias galimybes prisidėti prie dukters išlaikymo, taip pat tai, kad mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, kuri ugdo talentingus vaikus, groja fortepijonu, dainuoja chore bei lanko solinio dainavimo pamokas, kas be abejo sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą, nustatė tinkamą dukters išlaikymo dydį.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.