Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „Reveno Media“ LTD prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo – Estijos Respublikoje registruota bendrovė „BMA Estonia“ OÜ.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėja Jungtinėje Karalystėje registruota bendrovė „Reveno Media“ LTD (toliau – ir bendrovė „Reveno Media“) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens Estijos Respublikoje registruotos bendrovės „BMA Estonia“ OÜ priteista 645 000 Eur skolos ir 2 135 Eur arbitražo proceso išlaidų (arbitražo byla Nr. 3/01/2022).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis).

5. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

6. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Tai reiškia, kad teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais.

7. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-96-381/2020; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T‑18‑516/2021).

8. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą ir nenurodė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neanalizuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir dėl jų nepasisako.

9. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kuriuos teismas turi patikrinti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, remiasi jais šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

10. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė tokių aplinkybių.

11. Pareiškėja kreipėsi į arbitražo teismą dėl prievolių pagal šalių susitarimą netinkamo vykdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

12. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

13. Viešosios tvarkos sąvoka KAĮ neapibrėžta, bet jos turinys ir ribos formuojami teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑179/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

14. Teismas, spręsdamas, atitinka arbitražo teismo sprendimas Lietuvos Respublikos viešąją tvarką ar ne, neturi šios sąvokos aiškinti taip plačiai, kaip ji aiškinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau.

15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

16. Taigi, taikyti viešosios tvarkos išlygą galima tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, bet fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu.

17. Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). Užsienio teismų praktikoje prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie užsienio arbitražų sprendimai, kuriuose arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas (pavyzdžiui, prekių gabenimas kontrabanda), taip pat tais atvejais, kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad abi sutarties šalys ar viena iš šalių elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai (pavyzdžiui, vykdė savo veiklą apgaule, papirkdama valstybės pareigūnus, siekdama neteisėtai pasinaudoti ar pasinaudodama užsienio valstybės diplomatinių ryšių kanalais). Kitaip tariant, prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie arbitražo teismo sprendimai, kai iš paties sprendimo akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį ir veikė neteisėtais tikslais, o tokie šalių ketinimai ir veiksmai negali būti ginami (žr., pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Solemany prieš Solemany). Viešajai tvarkai prieštarauja arbitražo teismo sprendimai, kuriuose sprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtos sutarties, arba kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, pavyzdžiui pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos (žr., pavyzdžiui, Paryžiaus apeliacinio teismo 1994 metų sprendimą byloje European Gas Turbines SA prieš Westman International Ltd.; Tailando Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Nr. 7277/2549) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

18. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad arbitražo teismas būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai. Byloje taip pat nėra duomenų apie akivaizdžius tarptautinei viešajai tvarkai prieštaraujančius šalių veiksmus, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Byloje nėra duomenų, kad pripažinus ir leidus vykdyti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti arbitražo teismo sprendimą pagrindo.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, arbitražo teismo sprendimo turinį, tai, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, konstatuoja, jog Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas pripažintinas ir jį leistina vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Bylose dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomi bendrieji CPK nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės: jeigu viena šalių siekia užsienio arbitražo sprendimo materialiųjų padarinių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o kita šalis tokį prašymą ginčija, dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama pagal CPK 93 straipsnio nuostatas; jeigu užsienio arbitražo sprendimo įteisinimo siekia abi (visos) šalys, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir lieka jas patyrusiai šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021 22 punktą).

21. Nagrinėjamojoje byloje suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į prašymą, todėl negalima teigti, kad jis taip pat siekia užsienio arbitražo sprendimo įteisinimo Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visetą, daro išvadą, kad ši nutartis priimta pareiškėjos naudai.

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina taip pat ir nagrinėjant prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

23. Pareiškėja pateikė teismui duomenų, kad Lietuvos apeliaciniame teisme patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą, taip pat 575,76 Eur išlaidų už dokumentų vertimus.

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

25. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 0,4.

26. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų pirmąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 729,90 Eur. Taigi, pareiškėjos prašomos priteisti 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą daugiau kaip dvigubai viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį – 691,96 Eur (1 729,90 Eur x 0,4).

27. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, taip pat atsižvelgęs į advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą, į tai, kad prašymas nesudėtingas, nedidelės apimties, byla taip pat nesudėtinga ir nedidelės apimties, pripažįsta pagrįstomis tik 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Dėl to patenkinus prašymą, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistina 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant prašymą, taip pat 575,76 Eur išlaidų už dokumentų vertimus (bendra suma 1 267,72 Eur (691,96 Eur + 575,76 Eur)) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809–811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „Reveno Media“ LTD iš suinteresuoto asmens Estijos Respublikoje registruotos bendrovės „BMA Estonia“ OÜ priteista 645 000 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) skolos ir 2 135 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt penki eurai) arbitražo proceso išlaidų (arbitražo byla Nr. 3/01/2022).

Priteisti pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „Reveno Media“ LTD (juridinio asmens kodas 05442684) iš suinteresuoto asmens Estijos Respublikoje registruotos bendrovės „BMA Estonia“ OÜ (juridinio asmens kodas 10995550) 1 267,72 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.