Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.3.3; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12;

1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.8; 1.1.9.13; 1.1.10.1;

1.1.13; 1.2.25.4.2.3; 1.2.25.6; 2.1.10.1;

2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3;

2.3.4.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. liepos 24 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Algidai Banienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, skiriant įpareigojimus, 2022 m. gruodžio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M. 2022 m. gruodžio 26 d. apie 1.17 val., kelio Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai 6,15 km, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo jam pačiam priklausančią motorinę transporto priemonę automobilį ,,Opel Zafira", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, ir vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir meteorologines sąlygas, iškilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino važiavimo greičio ir visiškai automobilio nesustabdė, kliudė kelio ženklą, dėl to automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleiviui G. Č., dėl IV-XI šonkaulių lūžimų kairėje pusėje, kairio plaučio plyšimo, kontūzijos, mentės kūno lūžio, kaukolės pamato lūžio, nosies kaulų lūžio, viršutinio žandikaulio lūžio, II–ojo kaklo slankstelio lūžio, galvos plaukuotosios dalies žaizdos, smegenų sukrėtimo sunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis B. M. visiškai pripažino savo kaltę ir teismo posėdyje paaiškino, kad praeitais metais prieš šventes buvo ką tik išsilaikęs egzaminus vairuoti transporto priemones, nusipirkęs automobilį, todėl labai norėjosi atšvęsti. Šv. Kalėdų rytą savo automobiliu ,,Opel Zafira“, nuvyko pas draugą P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Abu per visą dieną išgėrė dviese 0.7 l brendžio. Vakare, apie 22.30 val., labai užsinorėjo valgyti, todėl vienas, išsikvietęs taksi automobilį, nuvažiavo į barą ,,Pušis" pavalgyti. Savo automobilį paliko prie P. namų. Bare susitiko pažįstamą G. Č., su kuriuo pakalbėjo ir sutarė, kad kai važiuos namo į Talokių kaimą, važiuos kartu. Pavalgęs jis bare dar išgėrė 2 bokalus 0.5 l alaus. Tuomet G. pasakė, kad jau važiuoja į namus, išsikvietė taksi, kurio vairuotojo paprašė, kad juos nuvežtų iki Kalniškės gatvės, kur buvo palikęs savo automobilį. Jis sėdo už vairo, G. atsisėdo šalia, t,. y. ant priekinės keleivio sėdynės. Važiavo keliu link Lazdijų, apie 90 km/h greičiu, kelio paviršius buvo slidokas, matomumas buvo geras. Artėjant prie sankryžos, esančios ties Radžiūnų ir Jurgiškių kaimais, jis žinojo, kad toje sankryžoje yra saugumo salelės. G. snaudė, jis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Artėjant prie minėtos sankryžos, jis nukreipė žvilgsnį į G., kuris atsilošęs jau miegojo. Tuo metu pajautė, kad kairės pusės priekiniu ratu ant kažko užvažiavo ir nukreipęs žvilgsnį atgal į kelią pamatė, kad jis automobilio kairiu šonu užvažiavo ant sankryžoje esančios saugumo salelės ir pradėjo griauti plastikinius stulpelius. Jis tuomet pasuko vairą į dešinę pusę, kad nuvažiuotų nuo salelės, bet automobilio galą ,,užmetė" ir galas pradėjo slysti į dešinę pusę. Taip automobilis nevaldomas pradėjo slysti kairiu šonu, nuslydo nuo kelio į griovį ir, atsitrenkęs į kelio ženklą ir griovio šlaitą, virto. Baigęs virsti automobilis atsistojo ant ratų. Kaip suprato, automobilis virto vieną kartą. Jis nuo smūgio nebuvo praradęs sąmonės. Kai sustojo, jis išsigando, atsisuko į G., tačiau jam atrodė, kad jis vis dar miega. Ant jo jokių sužalojimų nesimatė. Jis jį garsiai pašaukė, tačiau G. jam nieko neatsakė. Po kelių minučių jis pamatė, kad įvykio vietoje sustojo keletas automobilių ir prie jo automobilio priėjo iš matymo pažįstamas D., kuris gyvena šalia eismo įvykio vietos. Jis iš automobilio išlipo pats, tačiau nepamena kaip išlipo. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, gelbėtojai ir policija. Jis matė, kad medikai su gelbėtojais G. ištraukė iš sudaužyto automobilio, kiek pamena jis buvo be sąmonės, nieko nekalbėjo. Jis tuomet medikams pasakė, kad jam skauda kelį, ranką ir dešinės rankos plaštaką. Tuomet jie iškvietė kitą greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris jį pristatė į Alytaus ligoninę. Įvykio vietoje jį policijos pareigūnai testavo alkotesteriu, įpūtė 1,77 promilių. Medikai jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje suteikė medicininę pagalbą, sugipsavo dešinės rankos pirštą ir išleido į namus. Vėliau jis dėl eismo įvykio metu patirto piršto lūžio kreipėsi į Kauno klinikas, kur jam darė piršto ir plaštakos operaciją. Šiuo metu jis dar gydosi ambulatoriškai namuose bei važinėja persirišimui į Alytaus polikliniką. Po eismo įvykio jis su G. Č. buvo susitikęs daug kartų, lankė jį ligoninėje, jam skambindavo, bet paskutiniu metu G. Č. nenori su juo bendrauti, todėl jų santykiai nutrūkę. Automobilis įvykio metu draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl G. Č. draudimo bendrovė atlygino 8000 Eur. Jis draudimo bendrovei regreso tvarka moka po 230 Eur kiekvieną mėnesį. Teisę vairuoti AM, B kategorijos motorines transporto priemones jis įgijo 2022-11-24. Šiuo metu E. B. IĮ jam buvo pravestas 5 val. gydymas prieš alkoholio vartojimą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Be paties kaltinamojo B. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2022-12-26 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodyta, kad 2022-12-26 apie 1.17 val. Alytaus r. sav. kelyje Nr. 132, sankryžoje Plento g.- Nemuno g.-Nemuno alėja, automobilis ,,Opel", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager 7510", Nr. ARPK 0105, apie 1.36 val., nustatytas 1.98 promilės neblaivumas ir 1.47 val. nustatytas 2.14 promilių neblaivumas, nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu sužaloti du juo važiavę asmenys, tai G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), jam neblaivumo nustatyti dėl prastos fizinės būklės nebuvo galimybės, ir M. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. G. Č. paguldytas į Reanimacijos skyrių. Abiem asmenims išduoti siuntimai atlikti medicininę apžiūrą. Automobilis saugomas adresu Alytus Ulonų g. 14 K (1 t., b. l. 1–6).

2022-12-26 Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į nurodytą įvykio vietą, nustatyta, jog transporto priemonė - lengvasis automobilis ,,Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio į laukus. Nurodyta transporto priemonė nebuvo apsivertusi. Nustatyta, kad transporto priemonė - lengvasis automobilis ,,Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso B. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurią jis pats ir vairavo, bei po eismo įvykio liko sėdėti vairuotojo vietoje ir iš jos vėliau išlipo savarankiškai (nurodė eismo įvykį matęs asmuo, G. B., tačiau vėliau išvykęs). Asmuo buvo sąmoningas, į užduodamus klausimus atsakinėjo bei nurodė, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų ir vairavo transporto priemonę lengvąjį automobilį ir nesuvaldęs jo dėl didelio greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į ženklą bei nuvažiavo į laukus. B. M. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,,Drager 7510" Nr. ARPK0105, metrologinės patikros Nr. 1751601, 2022-12-26 apie 1.36 val., pirmuoju pūtimu nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. 2022-12-26 apie 1.47 val., antruoju pūtimu nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. B. M. Alytaus greitosios medicinos pagalbos medikų buvo nugabentas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių išsamesniems tyrimams, nes skundėsi rankos bei kojos skausmais. Įvykio vietoje buvę Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai padėjo išvaduoti automobilyje likusį keleivį. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai iš nurodytos transporto priemonės ištraukė priekinėje keleivio pusėje gulėjusį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini). Asmuo Alytaus greitosios medicinos pagalbos medikų nedelsiant buvo nugabentas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, todėl asmeniui nustatyti neblaivumo dėl jo būklės nebuvo galimybės. Transporto priemonė nugabenta į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Alytus, Ulonų g. 14K. Įvykis filmuotas BODY kameromis: BOFIEC5F37D2, BOFIEC6089BC. (1 t., b. l. 7, 8).

2022-12-26 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta, išmatuota ir nufotografuota eismo įvykio vieta yra Alytaus r. sav., kelyje Nr. 132 (duomenys neskelbtini) sankryžoje, koordinatės (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis ,,Opel“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje Plento gatvėje nuo dešinės asfalto kelio pusės iki saugumo salelės skiriančios priešingas eismo kryptis yra 7.05 m atstumas. Plento gatvėje esančios saugumo salelės plotis 1.70 m. Įvykio vietoje Plento gatvėje nuo kairės asfalto kelio pusės iki saugumo salelės skiriančios priešingas eismo kryptis yra 4.50 m atstumas. Įvykio vietoje Nemuno al. nuo kairės asfalto kelio pusės iki saugumo salelės, skiriančios priešingas eismo kryptis yra 4.80 m atstumas. Įvykio vietoje Nemuno al. nuo dešinės asfalto kelio pusės iki saugumo salelės skiriančios priešingas eismo kryptis yra 5.0 m atstumas. Įvykio vietoje, žiūrint nuo Alytaus m. pusės link Seirijų miestelio pusės nuo kelio ženklo Nr. 620 iki sankryžos Plento g.- Nemuno g.- Nemuno al. yra 57.60 m. Nuo kelio ženklo Nr. 620 iki įvykio matavimo linijos Xo yra 10.60 m. Įvykio matavimo linija Xo-Xp yra 50 m. ilgio, nuo Xp tęsiama linija Xo1-Xp1 esanti 50 m ilgio. Nuo įvykio linijos į kairę pusę matavimai atliekami žymint (-). Įvykio linija yra dešinėje kelio pusėje lygiai su asfaltuoto kelio kraštu. Nuo įvykio linijos į dešinę pusę matavimai atliekami žymint (+). Nuo įvykio linijos Xo į kairę pusę matoma dvi padangų slydimo žymės einančios Plento gatve nuo asfaltuotos kelio dalies į dešinę kelio pusę (kelkraštį). Kelkraštyje lieka matoma tik viena kairė slydimo žymė einanti, dešiniu kelkraščiu ir pasibaigianti pasiekus į dešinę pusę einančią Nemuno al. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki dešinės slydimo žymės pradžios ties 7.00 m yra - 2.20 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki dešinės slydimo žymės ties 9.00 m. yra - 2.00 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki dešinės slydimo žymės ties 13.00 m yra - 1.14 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki dešinės slydimo žymės ties 17.30 m yra 0.00 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki kairės slydimo žymės ties 9.00 m yra +3.50 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki kairės slydimo žymės ties 13.00 m yra +2.85 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki kairės slydimo žymės ties 17.30 m yra +1.50 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki kairės slydimo žymės ties 26.20 m yra 0,00 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki kairės slydimo žymės ties 33.00 m yra - 2.00 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki kairės slydimo žymės ties 47.00 m yra - 7.18 m. Nuo įvykio linijos Xo pradžios iki valstybinio numerio ženklo griovyje ties 40.00 m yra - 6.60 m. Nuo įvykio linijos Xp 50 m, tęsiama linija Xo1-Xp1. Nuo įvykio linijos Xo1 pradžios iki automobilio bamperio ant kelio ties 730 m yra -11.40 m. Nuo įvykio linijos Xo1 pradžios iki nulenkto kelio ženklo Nr. 604 (išankstinė krypčių rodyklė) ties 13.80 m yra - 13.40 m. Nuo įvykio linijos Xo1 pradžios iki juodos spalvos plastmasės pievoje ties 19.50 m. yra - 15.98 m. Nuo įvykio linijos Xo1 pradžios iki automobilio ,,Opel", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio rato ties 32.00 m yra - 16.50 m. Nuo įvykio linijos Xo1 pradžios iki automobilio ,,Opel", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio rato ties 33.50 m yra - 16.60 m. Nuo automobilio ,,Opel", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio rato iki Nemuno al. asfaltuoto krašto yra 21.43 m atstumas. Nuo automobilio ,,Opel", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinio rato iki Nemuno al. asfaltuoto krašto yra 21.22 m atstumas. Kelio dangos būklė - asfaltuotas kelias, be pažeidimų su saugumo salelėmis, šlapias. Kelio ženklai galiojimo zonoje yra - kelio ženklas Nr. 407 (apvažiuoti iš dešinės) ir kelio ženklas Nr. 329 (Ribotas greitis) maksimalus leistinas greitis 70 km/val. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus - 20 m, įjungus tolimųjų šviesų žibintus - 45 m. Automobilis ,,Opel“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) stovi Alytaus r. sav., žiūrint nuo Alytaus miesto pusės už sankryžos pievoje, galine dalimi atsisukęs į kelią Nr. 132. Pridedama priedai fotonuotraukos ir eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 22–39).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ ,,Regitra" duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad automobilio ,,Opel", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau - VIN) (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra B. M. (1 t., b. l. 47).

B. M. asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad 2022-11-17 jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja nuo 2022-11-17 (2 t., b. l. 36, 37).

Iš 2022-12-26 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad B. M. nustatyti neblaivumo požymiai - neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu ,,Drager 7510", Nr. ARPK 0105, patikros Nr. 1751601, B. M. pirmu tikrinimu 1.36 val. nustatytas 1,98 promilių girtumas, antru tikrinimu 1.47 val. jam nustatytas 2,14 promilių girtumas. (1 t., b. l. 40).

2022-01-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamojo B. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1, 81 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 42).

2023-03-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajam G. Č. dėl IV-XI šonkaulių lūžimai kairėje pusėje, kairio plaučio įplyšimas, kontūzija, mentės kūno lūžis, kaukolės pamato lūžis, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis, II -ojo kaklo slankstelio lūžis, galvos plaukuotosios dalies žaizdos, smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžimo bei kairio plaučio plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57–59).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Č. parodė, kad 2022-12-26 apie 1.17 val., važiavo lengvuoju automobiliu, kurio markės ir valstybinių numerių nepamena. Automobilį vairavo draugas B. M.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Su B. M. jis susitiko kavinėje ,,Pušis“ Alytuje. Jis su draugais, kurių nebuvo matęs keletą metų, šventė. Jie visi buvo išvažiavę ir ne vienerius metus dirbo užsienyje. B. bare buvo atskirai, tačiau jie buvo sutarę, kad kai važiuos namo, važiuos kartu. Jis visą vakarą vartojo alų ir degtinę. Kai nutarė važiuoti namo, tikslaus laiko pasakyti negali, jis B. pasakė, kad su taksi važiuos namo. B. sutiko važiuoti kartu su juo, nes B. gyvena Jurgiškių kaime, o jis Geištarų kaime, todėl jiems važiuoti buvo pakeliui. Kas iškvietė taksi jis nepamena, tačiau jis su B. dviese važiavo link namų. Jis jau buvo stipriai apgirtęs, ar B. buvo neblaivus jis pasakyti negali, nes nepamena. B. su juo alkoholio nevartojo, o ar bare gėrė iš viso jis nematė. Pamena, kad taksi automobiliu važiavo prie Simno-Seirijų sankryžos ir tuo metu B. pasakė, kad jam reikia pasiimti savo automobilį, kurį palikęs Putinuose, kažkur Kalniškės gatvėje. Jis pamena, kad taksi vairuotojas dar B. paklausė ar jis gali vairuoti savo automobilį. B. atsakė, kad yra blaivus, jis tik ryte buvo išgėręs alaus. Taksi automobilis juos nuvežė prie daugiabučio, tikslaus adreso pasakyti negali, tačiau kažkur Kalniškės gatvėje. B. išlipo ir kaip jis įsėdo į jo automobilį ir kaip jie važiavo toliau namo jis nieko nepamena, galimai jis miegojo. Jis po to tik pamena, kad jiems važiuojant išgirdo duslius garsus, atsimerkęs pamatė, kad sėdi priekinėje keleivio sėdynėje, o už vairo buvo B.. Jis negali netgi nurodyti, kokiu iš viso jie automobiliu su B. važiavo. Kai prasimerkė jis pamatė kad B. vairuojamo automobilio nesuvaldė ir pradėjo trankyti kelio ženklus ir nuo stipresnio smūgio jis galva trenkėsi į automobilio kažkurią dalį ir prarado sąmonę. Vėliau sąmonę atgavo jau ligoninės palatoje, tačiau kiek dienų ar valandų jis buvo be sąmonės nežino. Iš ligoninės jį išleido 2023-1-09 ir iki šiol gydosi ambulatoriškai namuose. Šią savaitę jis turi registruotis pas šeimos gydytoją, kuri turės jam išrašyti siuntimą pas specialistą. Kur jis prisirašęs pas gydytoją nepamena, informuos vėliau. Eismo įvykio metu jis buvo sužalotas ir jam padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala. Dėl civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime šiuo metu nėra apsisprendęs, nes jis dar gydosi ir dar turės vykti pas gydytojus. Dėl civilinio ieškinio apsispręs baigęs gydymąsi. Ar B. turi vairuotojo pažymėjimą jis žino tik tiek, kad jis jam yra sakęs anksčiau, kad turi išsilaikęs teisę vairuoti transporto priemones, bei pasiėmęs paskolą ir nusipirkęs savo automobilį. Koks jo automobilis jis nežino. Po eismo įvykio jis su B. matėsi, kai jis pas jį buvo atvykęs į ligoninę aplankyti. Ligoninėje jis jam pasakė, kad jį išmetė iš darbo, nes eismo įvykį padarė girtas ir todėl pas jį dabar ,,baltas biuletenis“. Kelis kartus B. į palatą atėjo galimai ir neblaivus, nes kai kalbėdavo jautėsi alkoholio kvapas iš burnos. Jis jo vis klausdavo, kaip jis laikosi ir tiek. Apie patį įvykį jis su juo nieko nekalbėjo, nes pats nieko neatsimena (1 t., b. l. 145–148).

Liudytoja G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-12-26 maždaug apie 1.17 val., vairuodama automobilį ,,Audi A3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo iš Jurgiškių kaimo Alytaus miesto kryptimi. Automobiliu kartu su ja važiavo sesuo E. (13 metų), kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje bei jos tėvai G. ir A. B., kurie sėdėjo ant galinės sėdynės. Buvo tamsus paros metas, kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Tuo metu nei lijo, nei snigo. Privažiuojant jai šalutiniu keliu prie pagrindinio kelio Alytus-Lazdijai, sankryža buvo apšviesta, ji pamatė, kad ant šalutinio kelio yra daug stiklo šukių ir nuolaužų, bei daug purvo. Ji sustojo prieš pat sankryžą, pamatė, kad dešinėje pusėje yra nulenktas kelio ženklas ir staiga pamatė, kad už kelio ribų, maždaug apie 30-40 metrų nuo kelio, pievoje stovi lengvasis automobilis. Ji jį pamatė tuomet, kai automobilio salone užsidegė kažkokia lemputė, tuomet ir atkreipė dėmesį į šį automobilį. Ji iš karto išlipo iš savo automobilio ir mobiliojo ryšio telefonu skambino 112 ir pranešė, kad yra nuo kelio nuvažiavęs lengvasis automobilis, asmenų šalia šio automobilio ji nematė. Netrukus sustojo nuo Alytaus miesto atvažiavęs kitas lengvasis automobilis, iš kurio išlipo jai nepažįstamas vyriškis. Jis jos paklausė ar ji jau skambino 112, jam atsakė, kad dabar kalba. Vyriškis tuomet perėmė jos telefoną ir pradėjo pasakoti operatoriui tikslią eismo įvykio vietą. Ji matė kai netrukus prie sudaužyto automobilio priėjo 3 ar 4 vyriškiai, kurie kaip suprato, atėjo iš šalia buvusio gyvenamojo namo. Jos telefonu kalbėjęs vyriškis pasakė, kad žino kas vairavo tą minėtą automobilį ir pasakė, kad važiuoja atvežti kažkurio vyriškio motiną, kuri gyvena netoliese. Ji suprato, kad šis vyriškis pažinojo kitu automobiliu važiavusius asmenis. Kiek automobiliu, kuris pateko į eismo įvykį, važiavo žmonių ji nematė. Ji nebuvo priėjusi arti minėto automobilio. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Ji paliko savo duomenis jos telefonu kalbėjusiam vyriškiui, su kuriuo susirašė ,,Messenger“ programėlėje, vyriškis buvo pasivadinęs N. C. vardu. Kaip įvyko pats eismo įvykis ir kiek žmonių važiavo minėtu automobiliu ji nematė. Jos sesuo ir tėvai iš jos automobilio nebuvo išlipę (1 t. 1, b. l. 121–124).

Liudytojas N. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-12-26 apie 1.20 val., vairuodamas automobilį BMW 3, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo iš Alytaus miesto į namus, esančius Radžiūnų kaime. Buvo tamsus paros metas, matomumas normalus, kelio važiuojamoji dalis sausa. Automobiliu važiavo vienas. Tuo metu kelyje nebuvo daugiau važiuojančių automobilių. Artėjant prie sankryžos į Radžiūnų kaimą, jis matė, kad kelyje esančios salelės šviesą atspindintys kūgeliai yra išvartyti. Jis prilėtino važiavimo greitį ir pamatė, kad dešinėje šalutiniame kelyje, atvažiavime nuo Porolono gamyklos, stovi lengvasis automobilis Jis taip pat pamatė, kad už kelio ribų, dešinėje pusėje, maždaug už 20-30 metrų, laukuose stovi kitas apgadintas lengvasis automobilis, kuris buvo su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jis sustojo prie lengvojo automobilio, kuris atvažiavo nuo Porolono gamyklos. Iš šio automobilio išlipo jauna mergina, kuri savo telefonu skambino 112 ir pranešinėjo apie įvykį. Ji jam perdavė savo telefoną ir paprašė operatorei paaiškinti tikslią avarijos vietą, nes ji nežinojo kaip tiksliai nurodyti vietą. Jis operatorei pasakė įvykio vietą. Operatorė jo paprašė nueiti iki sudaužyto automobilio ir pažiūrėti ar yra sužalotų asmenų. Prieinant prie šio automobilio jis matė, kad prie automobilio prieidinėjo šalia sodyboje gyvenantys D., kiek pamena atėjo visa 3 asmenų šeima. Jis matė, kad sudaužytame automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdėjo pažįstamas B. M.. Matė, kad B. veidas buvo kruvinas. Jis taip pat matė, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo pažįstamas vyriškis pravarde ,,D.“, vardo ir pavardės jis nežino. ,,D.“ buvo užsimerkęs, galimai be sąmonės, tačiau matėsi, kad kvėpuoja. Tuo metu B. išlipo iš automobilio ir pamatęs jį, paprašė pakviesti jo motiną, kuri gyvena netoliese, Plento gatvėje. Jis telefonu operatorei pasakė, kad yra eismo įvykio metu sužalotų asmenų ir paprašytas B. nuvažiavo iki jo motinos, kurią atvežė į eismo įvykio vietą. Kai sugrįžo, jis matė, kad B. stovėjo šalia D., kurie laikė B. už rankų, ir laukė policijos ir medikų. Jis apie eismo įvykį B. nieko neklausė, o jis jam nieko ir nepasakojo. Netrukus atvyko greitosios medicinos tarnybos medikai, kurie išsivežė ,,D.“. Jis tuo metu išvažiavo į namus (1 t., b. l. 127–130).

Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-12-26 naktį pas ją į namus, maždaug apie 1.20 val., atvažiavo N. Č., kuris jai pasakė, kad netoliese, ant kaimynų D. žemės, jos sūnus B. M. padarė avariją. Ji apie šį eismo įvykį jau žinojo, nes prieš kelias minutes jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino netoliese gyvenanti kaimynė V. D. pranešė, kad netoliese galimai vienas iš jos sūnų, kuris neįvardijo, padarė avariją, nes jos vyras S. atpažino automobilį. Ji apsirengė ir su N. atvažiavo į eismo įvykio vietą. Įvykio vieta buvo ties pagrindine Lazdijų kelio ir Radžiūnų sankryža. Atvykusi ji matė, kad už kelio ribų, laukuose stovi jos sūnaus B. automobilis ,,Opel Zafira“. Kartu su sūnumi kalbėjosi, matė, kad jo dešinė ranka yra sužalota. Ji iš karto pajautė, kad sūnus B. yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos. Ji tuomet išlipo iš N. Č. automobilio ir nuėjo prie B. automobilio. Automobilyje pamatė ant abiejų priekinių sėdynių skersai gulintį pažįstamą G. Č.. Matė, kad jis judėjo, jam galvoje buvo didelė žaizda ir kraujavo. Įvykio vietoje buvo pažįstamas S. D. ir jo vaikai. Netrukus atvyko policija, gelbėtojai ir medikai. Atvykus policijos pareigūnams, jie paklausė, kas vairavo B. automobilį, B. išgirdęs iš karto pats prisipažino, kad jis vairavo automobilį. Policijos pareigūnai jos sūnų B. testavo alkotesteriu, kiek pamena pirmu tikrinimu sūnus įpūtė virš 2 promilių. Medikai jos sūnų B. ir keleivį G. išvežė į Alytaus ligoninę. Ji vyko kartu su sūnumi į ligoninę. Po medikų apžiūros gydytojai pasakė, kad jie operuoti sūnaus piršto negali, reikia jam kreiptis į šeimos gydytoją ir tartis dėl operacijos pas traumatologą. Dėl ko ir kaip įvyko pats eismo įvykis ji nežino, sūnaus neklausė ir jis jai apie tai nieko nepasakojo. Minėtą automobilį ,,Opel Zafira“ nusipirko pats sūnus B., jis automobilį ir vairuodavo (1 t., b. l. 133–136).

Liudytojas S. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-12-26 naktį, maždaug apie 1.20 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jam esant namuose Jurgiškių kaime, gyvena šalia pagrindinio kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai, ties Radžiūnų kaimo sankryža, staiga išgirdo, kad kažkas garsiai slysta (čiuožia) ir išgirdo duslų smūgį. Iš karto suprato, kad galimai įvyko eismo įvykis, nes gyvena šalia pagrindinio kelio, yra ir anksčiau matęs daug eismo įvykių. Nepilnametis sūnus E. išgirdęs duslų garsą, taip pat jam pasakė ,,ar tėte girdėjai“? Išėjęs iš namų, netoliese pievoje pamatė sudaužytą pilkos spalvos ,,Opel Zafira“ automobilį. Jis priėjo prie jo ir matė, kad vairuotojo sėdynėje sėdi jaunas vyriškis, o šalia keleivio sėdynėje buvo atsilošęs kitas vyriškis. Šio vyriškio galva buvo ties rankinio stabdžio svirtimi. Matė, kad šio vyriškio galvoje buvo didelė žaizda, burnoje daug kraujo ir jis nekalbėjo. Po tam tikros akimirkos jis pažino, kad už vairo sėdėjo netoliese gyvenantis B. M.. B. jam pasakė ,,dėde, nekvieskit policijos“. Jis taip pat šaukė, kad jam skauda ranką ir koją. Liepė B. sėdėti ramiai ir nejudėti. Jis atsegė vairuotojui saugos diržą, tada B. išlindo per išdaužtą priekinį langą. Jis pamatė, kad B. yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas jam iš burnos. Netoliese sustojo pro šalį važiavę 2 automobiliai, kurio vieno vairuotoja mergina jau skambino 112. Tuo metu priėjo ir pro šalį važiavęs N., pavardės nežino. B. paprašė, kad N. atvežtų jo motiną. Jis tuomet savo žmonai liepė paskambinti B. mamai D. ir apie įvykį pranešti jai. B. skundėsi rankos ir kojos skausmu. Netrukus atvyko policija, gelbėtojai ir medikai. Medikai ištraukė iš automobilio sužalotą vyriškį, kuris buvo be sąmonės. Medikai išsivežė ir B.. Kaip įvyko pats eismo įvykis jis nematė ( 1 t., b. l. 139–142).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. M. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, vairuodamas jam priklausantį automobilį, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir meteorologines sąlygas, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino važiavimo greičio ir visiškai nesustabdė automobilio, kliudė kelio ženklą, dėl to automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleiviui G. Č. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Be paties kaltinamojo B. M. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiojo G. Č., liudytojų G. B., N. Č., D. M., S. D. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas su schema, teismo medicinos specialisto išvados, Body kameromis fiksuoti vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas bei kiti proceso veiksmų atlikimo protokolai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. M. transporto priemonę vairavo neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 4 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomi BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatytas nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Be to, skiriasi minėtų nusikalstamų veikų baigtumo momentai – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. sunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir kaltinamojo B. M. padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. Č. sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Normos-visumos ir normos-dalies konkurencijai įveikti taikytini ne tik aptarti kriterijai, bet ir griežtesnio baudimo taisyklė, tačiau atsižvelgiant ne tik į šiose normose nustatytas sankcijas, bet ir į pirmiau minėtus normų vertybinius kriterijus bei padarytų veikų tarpusavio santykį apibūdinančius požymius. Ir nors BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija yra griežtesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija (BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo iki šešių metų bausmė, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė), tačiau BK 281¹ straipsnio atveju didesnis baudimo griežtumas sietinas ir su tokiais teisiniais padariniais kaip teistumo skaičiavimas po bausmės už tyčinio nusikaltimo padarymą atlikimo (BK 97 straipsnis), sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebegaliojimas, kai padarytas naujas tyčinis nusikaltimas (BK 38 straipsnio 4 dalis, 392 straipsnio 4 dalis, 40 straipsnio 8 dalis) ir pan. Tokius padarinius, kitaip nei neatsargių nusikalstamų veikų atveju, lemia didesnis padarytos veikos pavojingumas, kurį, be kita ko, sąlygoja ir tyčinė kaltės forma. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, siekdamas didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, vien tik už vairavimą neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (be padarinių), yra nustatęs griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę, t. y. šią veiką laiko tokio pavojingumo, kad už ją asmuo turi atsakyti baudžiamąja tvarka (vairavimas neblaiviam, kai asmeniui nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę). Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022). Siekiant nepaneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, be kita ko, neformuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, svarbus ir proporcingumo aspektas – nagrinėjamu atveju kaltinamojo suvokimas, už ką jis yra baudžiamas, t. y. tinkamas jo veiksmų pavojingumo ir padarinių įvertinimas. Kvalifikuojant B. M. veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, t. y. nuteisiant tik už neatsargaus nusikaltimo padarymą, susidarytų situacija, kai asmuo būtų nuteistas tik už neatsargius veiksmus, o atsakomybės už tyčinį nusikaltimą išvengtų, tai būtų neteisinga ir vertinant kaltinamojo asmenybę (byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. M. dar būdamas nepilnametis, kuomet neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, du kartus vairavo transporto priemones, už tai buvo nubaustas administracine tvarka ) bei jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes (byloje nustatyta, kad iš pat ryto būdamas pas draugą dviese išgėrė butelį brendžio, nuvykęs į kavinę gėrė alų, tuomet suprasdamas, kad yra neblaivus, sėdo prie vairo, kartu su savimi veždamas nukentėjusįjį G. Č., nesuvaldė automobilio, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata). Kaltinamasis B. M. būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias 1,81 promilės neblaivumas) sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą, t. y. vairuoti automobilį būnant tokios neblaivumo būklės. Jis suvokė rizikingą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį bei galėjo ir turėjo numatyti, kad jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Netaikant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jį nuteisus tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį nagrinėjamoje byloje būtų paneigti minėti įstatymo leidėjo tikslai, kartu ir baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojamas nebaudžiamumas ir sudaromos prielaidos nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nepagrįstai palengvinti teisinę atsakomybę. Taigi, nagrinėjamoje byloje vadovaujantis griežtesnio baudimo taisykle, pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes įvertinus nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281 straipsnio 4 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tarpusavio santykį apibūdinančius požymius, konstatuotina, jog šiuo atveju susiklostė situacija, kai norma-visuma neatsargi nusikalstama veika neapima normos-dalies tyčinės nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022). Taigi, šie kaltinamojo B. M. nusikaltimai kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 4 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšis ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis B. M. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – neatsargių nusikaltimų kategorijai. B. M. praeityje buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, bausmę atlikęs iki šių nusikaltimų padarymo, tačiau nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Visgi, pagal Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, jis nelaikomas recidyvistu, kadangi ankstesnę nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, todėl nėra teisinio pagrindo šią aplinkybę pripažintini jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad B. M. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio. Nors gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė lengvinančia aplinkybe taip pat pripažinti tai, kad jos ginamasis regreso tvarka kas mėnesį daro įmokas draudimo bendrovei, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo šią aplinkybę laikyti B. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš gynybos pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis ne pats geranoriškai nukentėjusiajam G. Č. atlygino jo patirtą turtinę ar neturtinę žalą, tą padarė AAS BTA Baltic Insurance company filialas Lietuvoje. Taip pat, informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ši kompanija dėl patirtų nuostolių kreipėsi į teismą, kuris 2023-06-22 priėmė teismo įsakymą, išieškodamas iš skolininko B. M. kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company naudai 8 902,26 Eur, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis kas mėnesį mokėdamas įmokas, vykdo kreditorinius įsipareigojimus, atsiradusius po teismo įsakymo priėmimo, todėl ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip kaltinamojo savo noru žalos atlyginimo ar pašalino aplinkybė, todėl nėra jokio pagrindo ją pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skiriant bausmę B. M., svarbu tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė praėjus nepilnam mėnesiui po to kai buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, prieš tai kaltinamasis taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, du kartus baustas ir už transporto priemonės vairavimą, kai ją vairavo neįgijęs tam teisės (1 t., 46-52). Atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis B. M. teisę vairuoti įgijo 2022 m. lapkričio 17 d., ir nepraėjus net mėnesiui transporto priemonę vairavo būdamas vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Visa tai rodo kaltinamojo priešiškumą teisės normų keliamų reikalavimų laikymuisi bei jo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam už abu nusikaltimus skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Parenkant bausmių dydį, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti atsakomybė, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikta darbuotojo charakteristika, kurioje jis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teisminio nagrinėjimo metu, buvo pateikta pažyma, jog kaltinamajam buvo pravestas gydymas prieš alkoholio vartojimą. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam B. M. skirtinos bausmės, savo dydžiu artimesnės sankcijose numatytam bausmių vidurkiui. Kadangi šios nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, jos subendrinamos apėmimo būdu. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis B. M. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Spręsdamas klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo B. M. pakankamai jauną amžių, į jo pasikeitusias nuostatas įstatymų laikymosi atžvilgiu, kaltinamojo elgesį po nusikaltimų padarymo, tai, kad jis siekia koreguoti savo veiksmus teigiama linkme, išgyvena dėl atsiradusių padarinių, atsiprašė nukentėjusiojo G. Č., dirba, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, iš kaltinamojo žodžių, pravestas gydymas dėl alkoholio vartojimo jam davė teigiamos naudos, jau trys mėnesiai nevartoja svaigiųjų gėrimų, todėl yra pagrindas manyti, kad B. M. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o pagal šio straipsnio 5 dalį – kelios tarpusavyje suderintos šio kodekso IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemones ir šios pareigos: tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodė, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dar nesulaukęs 20-ies metų. Pats kreipėsi pagalbos, siekdamas keisti gyvenimo būdą, sąmoningai nepiktnaudžiauti alkoholiu. Eismo įvykis ir jo pasekmės sukėlė didelį šoką, suponavo supratimą, kokia trapi yra linija tarp būties ir nebūties. Yra dirbantis, iš gaunamų pajamų vykdo žalos atlyginimo prievolę. Šiuo metu yra galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau baudos yra sumokėtos. Po 2022 m. gruodžio 26 d. eismo įvykio nėra pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimų. Praeityje teistas vieną kartą – 2022 m. kovo 9 d., bausmę yra atlikęs, todėl 2022 m. gruodžio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo. Taigi, nusikalstamos veikos metu buvo atlikęs bausmę, tačiau nebuvo išnykęs teistumas. Iš visos baudžiamosios bylos medžiagos, aptarto kaltinamojo asmenybės vertinimo, bausmės tikslų ir uždavinių, pagrįstai galima daryti išvadą, jog teisingumo principas bus tinkamai įgyvendintas, taikant Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., skiriant kaltinamajam švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę, nes reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, kurias siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir jį perauklėti. Yra pagrindo manyti, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme buvo ta svarbi auklėjamoji priemonė, padėjusi kaltinamajam suvokti savo veiksmų ydingumą, padaryti išvadas dėl gyvenimo būdo, tikslų gyvenime.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015 ir kt.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y., priešingai nei mano kasatoriai, nė vienai iš šių aplinkybių (pavyzdžiui, kaltininko asmenybei, socialinei aplinkai ir pan.) neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Ir tik tada, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys).

Visgi baigiamųjų kalbų metu gynybos nurodytos aplinkybės, kurios, gynėjos manymu, yra pagrindas sušvelninti B. M. skiriamą bausmę, nėra nei išimtinės, nei rodančios mažesnį jo pavojingumą. Priešingai, parenkant bausmės rūšį B. M., teismas atsižvelgė į tai, kad šiuos nusikaltimus jis padarė vos atlikus bausmę už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą, prieš tai jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, du kartus baustas ir už transporto priemonės vairavimą, kai ją vairavo neįgijęs tam teisės, taip pat į tai, jog kaltinamasis B. M. teisę vairuoti įgijo 2022 m. lapkričio 17 d., ir nepraėjus net mėnesiui transporto priemonę vairavo būdamas vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Visa tai rodo kaltinamojo priešiškumą teisės normų keliamų reikalavimų laikymuisi bei jo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei. Todėl šių nusikaltimų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis nėra nei aiškiai per griežta, ar neproporcinga padarytų nusikaltimų bei B. M. asmenybės pavojingumui, ir visiškai atitinka bausmei keliamus tikslus. Kartu pažymėtina ir tai, kad gynėjos nurodytos bausmei skirti turinčios reikšmės aplinkybės (teigiama darbovietės pateikta asmens charakteristika, jog pats kreipėsi pagalbos, siekdamas keisti gyvenimo būdą, sąmoningai nepiktnaudžiauti alkoholiu, iš gaunamų pajamų vykdo žalos atlyginimo prievolę, po 2022 m. gruodžio 26 d. eismo įvykio nėra pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimų) yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė skirdamas bausmės dydį ir taikydamas realios laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2011).

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aplinkybių, dėl kurių straipsnių sankcijose nustatytų bausmių, taip pat ir subendrintos bausmės, paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis B. M. nusikalto būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

Teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis B. M. padarė su tyčiniais Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusias nusikalstamas veikas, sukėlė realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis vairavo automobilį žinodamas, kad yra išgėręs didelį kiekį alkoholinių gėrimų, suprasdamas, kad yra apsvaigęs, kad visiškai neturi vairavimo patirties, nes teisę vairuoti transporto priemones jam buvo suteikta prieš nepilną mėnesį laiko, todėl akivaizdu, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tokiame stovyje (būdamas vidutiniame neblaivumo laipsnyje), pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir meteorologines sąlygas, iškilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino važiavimo greičio ir visiškai automobilio nesustabdė, kliudė kelio ženklą, dėl to automobilio nesuvaldė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleiviui sunkiai sutrikdė sveikatą, reikšminga ir tai, kad kaltinamasis dar neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę jau buvo baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimus. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgiama ir į tai, kad automobilį vairavo pakankamai ilgą atstumą, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio atsirado sunkūs padariniai, nes susižalojo ne tik pats, bet ir sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, todėl, vertinant nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės paprašytam laikotarpiui, t. y. keturiems metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 20 d. kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (2 t., b. l. 27–28). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu B. M. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. vasario 20 d.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis B. M. nusikaltimus įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms įstatymo nuostatoms, akivaizdu, jog B. M. asmenine teise priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 (trims) metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, B. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam B. M. atidėti 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti B. M. baudžiamojo poveikio priemonę – keturiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti B. M. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti B. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.