- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 1-30-576/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00791-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kaltinamasis
- O. T.
- Advokatai
- Laimius Platūkis, Algirdas Cegelis
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai(Piotrovskai), Ingai Krupauskienei, Živilei Osipovai, Gretai Čiuladaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini)išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. T. 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie 1 val., UAB „Transoil“ teritorijoje, Pramonės g. 97, Vilnius, konflikto metu sudavė V. Š. smūgius į veidą ir galvą, du kartus koja į krūtinę bei kelis smūgius į įvairias kūno vietas. V. Š. atsikėlus, o po to grįžus ieškoti akinių, O. T. vėl jį puolė su kumščiais, sudavė kelis smūgius į pakaušį. Tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis O. T. kaltu prisipažino, tačiau iš parodymų spręstina, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. vakarą grįžo į buvusios įmonės UAB „Transoil“ kiemą su krovinine mašina iš Lenkijos. Grįžo palyginus anksti 19-20 val. vakaro ir ten buvo, bendravo su bendradarbiais. Po kiek laiko grižo R. U., su juo vakarieniavo, buvo jau vėlu apie 23 val., o gal tai buvo vidurnaktis, tiksliai nepamena. Jie šildėsi maistą. Tos mašinos, kurią vairavo, gale buvo nedidelė platforma, jie ten ir vakarieniavo, bendravo, prie jų buvo prisijungęs vairuotojas iš Lenkijos. Po kiek laiko grižo nukentėjusysis V. iš reiso, kuris ėjo link jų, R. nuėjo su juo sveikintis, dar pakalbėjo. Tuo metu valgė, stovėjo atsirėmęs viena koja į transporto priemonę. Praeinant V. pro šoną, tai buvo sutapimas, jis pastarąjį apibarstė maistu. Tai nebuvo iš piktos valios, tiesiog stovėjo, slystelėjo ir griuvo. Nematė, kur apipylė, paslydo ir griuvo ant žemės, išmesdamas lėkštę iš rankų. Apipylė nukentėjusįjį maistu. Nukentėjusysis nešėsi daiktus, kuriuos pasidėjo ant žemės ir puolė jį, spyrė. Tuomet jis atsitraukė, jie apsižodžiavo, įvyko toks nervinis išpuolis. Įvyko konfliktas, jis gynėsi, traukėsi nuo V. Š., ėjo atbulas keturiomis, nes buvo pargriuvęs, o V. Š. jam sudavė rankomis ir kojomis kiek pasiekė. Juos išskyrė R. U., kuris atsistojo tarpe jų, įsikišo ir vairuotojas iš Lenkijos. Žmonės nesuprato kas įvyko, kas tai per išpuolis. Atsistojęs susirado akinius, R. nusivedė nukentėjusįjį į šoną, klausė kas vyksta, ko pyksta, liepė jam važiuoti namo, liepė baigti. Tuo metu jis, O. T., taip pat netylėjo, nes buvo gavęs smūgį į veidą, V. Š. jam buvo sužeidęs nykštį, kai dengėsi rankomis, tą nykštį stipriai skaudėjo. Viskas būtų tuo ir baigęsi apsižodžiavimu, tačiau nukentėjusysis grižo rėkdamas ir reikalaudamas atiduoti akinius. Kadangi V. Š. akinių nematė, pavartojo necenzūrinius žodžius. Tada V. Š. išsitraukė peilį ir rusiškai pasakė atiduoti akinius. Iš pradžių jis vaikščiojo aplink automobilius, ieškojo akinių, jie tada nelabai kreipė į jį dėmesio. V. Š. ėjo link jo, rankose turėjo peilį, reikalavo atiduoti akinius. Peilis nebuvo atlenktas, nukentėjusysis laikė už rankenos, peilis buvo nemažas. Tai buvo ne tas peilis, kuris nufotografuotas ir pridėtas prie bylos. Nukentėjusysis turėjo peilį su blizgančia rankena. Pasakė, kad jam žarnas paleis. Ir tada tarp jų atsistojo R., liepė V. Š. baigti, sakė, „ką tu čia su tais peiliais“. V. Š. nustūmė R. ir ėjo link jo, tuo metu trenkė V. Š. kaire ranka, o paskui dešine ranka į veido sritį, į akis. Nematė, ar pastarasis dar turėjo peilį. Tiesiog tuo momentu nebuvo laiko, norėjo apsisaugoti, bijojo būti sužalotas peiliu. Kai smūgiavo, nukentėjusysis pasilenkė ir nusisuko, tada jį pastūmė per sprandą, sukdamas nuo savęs. Tada jis atsistojo ir nuėjo. Juos išskyrė R.. Viskas vyko labai greitai. Nueidamas V. Š. pagrasino, kad pasodins į kalėjimą ir viskas baigėsi.
Kitą rytą, apie 7 val. pradėjo rinktis bendradarbiai, pats nukentėjusysis skambino nuo 6 val. ryto, visus sukėlė ant kojų. Jau buvo atsikėlęs, kai atėjęs bendradarbis klausė, kas vakar atsitiko. Tuomet papasakojo apie konfliktą. Dar klausė apie akinius ir jis atsakė, kad nežino. Pasirodo nukentėjusysis prieš jį puldamas, pasidėjo pintines ant žemės, o akinius pasidėjo ant automobilio rato. Jie ten rado akinius. Tada juos pats nufotografavo, akiniai buvo sveiki, nesulaužyti. Paskui nukentėjusysis pateikė nuotrauką, kad tie akiniai buvo sudaužyti. Nežino, gal pats sudaužė, nesupranta tokių dalykų. Pripažįsta, kad sukėlė žmogui skausmą, tačiau neturėjo kitos išeities, nes nukentėjusysis jį puolė.
Atsakinėdamas į klausimus parodė, kad sutinka, jog savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio sutinka iš dalies tiek dėl neturtinės žalos, tieks dėl turtinės žalos atlyginimo. Mano, kad savo veiksmais padarė mažesnę žalą nei nurodo nukentėjusysis. Jis koja nukentėjusiajam smūgių nesudavė ir šioje dalyje kaltinimo nepripažįsta.
Prieš tą įvykį su nukentėjusiuoju nebendravo, jį pažinojo. Nebendravo po prieš kelis metus įvykusio žodinio konflikto. 2012 m. rugpjūčio 23 d. bevakarieniaujant alkoholinių gėrimų nevartojo, nes ryte turėjo vairuoti automobilį. Kaltę pripažįsta pilnai. Smūgius nukentėjusiajam į veidą ir į galvą sudavė tada, kai jis išsitraukė peilį. Smūgiai buvo trys, du į veidą ir vienas į pakaušį. Prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d. Pripažįsta tai, ką padarė, t.y. du smūgius į veidą ir vieną į pakaušį, o visų kitų ne. Gailisi, kad taip pasielgė.
Kai apipylė maistu, V. Š. jį puolė iš karto, jis net nespėjo atsiprašyti. Nepripažįsta, kad sudavė tiek daug smūgių. Pripažįsta padaręs nukentėjusiajam kraujosruvos paakiuose. Nematė, ar liudytojas R. U. buvo apglėbęs nukentėjusįjį, R. U. bandė juos išskirti konflikto metu. Pripažįsta, kad ekspertizės akte ekspertų nustatyti sužalojimai, atsirado dėl jo suduotų smūgių, gailisi. Nukentėjusysis mano juto skausmą. Su turtine žala nesutinka, akinių nedaužė. Mano, kad turtinės žalos nepadarė, tačiau jei teismas priteis turtinę ir neturtinę žalą, ją atlygins ir pripažins. Šiuo metu dirba, žalą atlyginti gali.
Įvykio metu jis manė, kad nukentėjusysis jam grasino, nes išsitraukė peilį, pasakė kad paleis žarnas ir jį puolė. Manė, kad kilo grėsmė gyvybei ir tokiais veiksmais gynėsi. Situaciją ir V. Š. veiksmus suvokė kaip realų pavojų gyvybei ir sveikatai. Kai buvo nukentėjusysis pasilenkęs, tai sudavė jam į akis du smūgius, o kai nusisuko, tai trenkė vieną kartą iš viršaus per sprandą iš nugaros.
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis O. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l.103-108,1t).
Nukentėjusysis V. Š. teisme parodė, kad grįžo iš reiso iš Lenkijos, buvo jau po 1 valandos, prie jo buvo priėjęs R. U. su kuriuo pakalbėjo. Po to uždaręs mašiną ėjo, maždaug 30 metrų atstumu nuo jo mašinos stovėjo O. T. mašina, šalia vairuotojo iš Lenkijos. Praeinant pro šalį, O. T. paėmė kairę ranką ir tiesiai ant galvos užvertė lėkštę. Viskas vyko staiga, dviejų sekundžių bėgyje. Jo, V. Š. rankose, buvo tašė ir pintinė. Paklausus: “Kas čia yra?“ pajuto smūgius tiesiai į veidą. Buvo suduoti 3 smūgiai į veidą. Jam viskas iškrito iš rankų. Dar paklausus: “Kas yra? Kas tau atsitiko?“, pajuto du smūgius, kurie buvo suduoti batu į krūtinę. Iš karto labai suskaudo, buvo sunku kvėpuoti. Be to, sunkiai matė dėl suduotų smūgių į veidą, į akis. Tada suvokė, kad reikia greičiau eiti iš čia. Tuo momentu priėjo R. U.. Kai atsisuko, O. T. pradėjo jį mušti, jis suklupo, buvo su apie 8 smūgiai. Tų smūgių skaičius apytikslis. Kaire ranka pridengė savo galvą, o dešine laikydamasis padangos bandė atsistoti. Tada R. U. O. T. sustabdė, pasakė jam baigti. Po to jis, V. Š., paėmė tašę, pintinę ir nuėjo prie savo mašinos, ją užvedė. Pastebėjęs, kad nėra akinių, grįžo atgal paimti jų. Niekur nerado akinių, O. T. vėl pradėjo jį pulti, bandė pastarąjį atstumti, tačiau O. T. mojavo rankomis kaip boksininkas. Priėjęs R. U. vėl juos išskyrė. O. T. stovėdamas už R. U. nugaros spėjo suduoti dar pora smūgių. Pabaigoje buvo suduoti viso trys smūgiai. Tada vos gyvas įsėdo į mašiną ir išvažiavęs Pramonės gatvėje paskambino telefonu 112,buvo streso būsenoje, policija pasakė, kad galės atvykti po dviejų valandų. Jam nebuvo prasmės laukti. Po truputį važiavo namo, nors buvo visas sumuštas, sukosi galva. Ryte žmona nuvežė į polikliniką, kur išrašė siuntimą, tada nuvažiavo į greitosios pagalbos ligoninę, kur buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir nustatė lūžius.
Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad po suduotų smūgių jam labai skaudėjo krūtinę, svaigo galva. Jis iš pradžių gulėjo namuose, jam sukosi galva ir jis nukrito nuo laiptų namo išorėje. Tai laiptai įeiti į namą. Jam ir dabar pasitaiko galvos svaigimas kelioms sekundėms, po to viskas dingsta. Jis su O. T. yra buvę bendradarbiai. Jis su O. T. nebendravo, su juo nesisveikino ir nekalbėjo, nes anksčiau turėjo konfliktą dėl mašinos. Dabar su O. T. pasisveikina.
Įvykis buvo 2012-08-24 naktį. Mano, kad O. T. užvertė jam maisto lėkštę ant galvos tyčia. Prieš tai jokio žodinio konflikto nebuvo. Nežino, kodėl O. T. buvo toks agresyvus. Stovėjo užkanda, buvo atidarytas butelis, nuo O. T. ir R. U. sklido alkoholio kvapas. Kai O. T. užvertė jam lėkštę, jis sustojo, tada pasipylė smūgiai į veidą, galvą, tikrai buvo suduoti trys smūgiai, tada jis ėjo į O. T. pusę, o O. T. tuo metu kaip boksininkas šokinėjo ir sudavė smūgius. Tuo momentu jis gintis negalėjo. Tik norėjo atstumti. O. T. tuo metu jam du kartus į krūtinę sudavė. Po smūgio į krūtinę jis,V. Š., norėjo atstumti O. T., apsisuko, tačiau O. T. neatstojo, gal kur užsikabino ir atsiklaupė ant kairės kojos, o O. T. iš viršaus jam sudavė smūgius. Tada R. U. O. T. atitraukė. Po to nuėjo prie savo asmeninės mašinos. Iš karto nevažiavo į ligoninę, nes norėjo, kad atvyktų policija ir viską užfiksuotų, tačiau kai pasakė, kad ilgai reikės laukti, nuvažiavo namo.
Greitosios pagalbos ligoninėje jam pasakė, kad reikia pagulėti, smegenų sutrenkimo nenustatė. Kaltinamasis O. T. jam siūlė taikytis. Gruodžio pradžioje, kai baigėsi reabilitacija, atostogų metu vyko į Ameriką. Grįžęs dėl odos ligos atsigulė į ligoninę.
Kai užmetė lėkštę ant galvos, nieko nesakė. Kai gynėsi, jis, V. Š., mojavo rankomis, tačiau suduoti smūgių O. T. negalėjo. Jis pats smūgių O. T. nesudavė. Net nemėgino suduoti, tik atstumti buvo mėginimai, kad greičiau išeiti.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.13-14,1t.), kuriuos nukentėjusysis patvirtino.
Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad dirba UAB „Transoil“, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis yra bendradarbiai. Įvykio nematė. Grįžo iš reiso tik kitą dieną, o konfliktas įvyko naktį. Sužinojo, kad tarp O. T. ir V. Š. įvyko konfliktas iš kitų vairuotojų kalbų. Jis, V., kurio pavardės nežino, ir O. T., kiek pamena, rado akinius, kuriuos nunešė į administraciją. Sakė, kad akiniai buvo ant automobilio rato. Jis pats matė, kad akiniai buvo nesulūžę, sveiki. Matė tuo metu, kai akinius nešė į administraciją, o kas nešė nepamena. Ar O. T. tuo metu kai jį matė buvo sumuštas, tiksliai nepamena.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti liudytojo V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.17,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino.
Liudytojas V. K. teisme parodė, kad dirba UAB „Transoil“, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra bendradarbiai. Įvykio jis nematė, tik kitą dieną išgirdo iš kalbų, kad jie susimušė. Kitą dieną stovėjo, kalbėjo ir papasakojo, nepamena kas, kad jie susimušė. Jis pats pamatė ant rato gulinčius akinius, gražiai sudėtus, klausė kieno akiniai. Daug vyrų buvo, sakė, gal V.. Tie akiniai buvo ant puspriekabės ratų, pirmų ar vidurinių, iš kairės pusės. Akiniai buvo gražiai sudėti, suskleisti kaip dedant į futliarą ir padėti ant rato. Jie nebuvo nei sulaužyti, nei sulenkti. Kiek pamena, O. T. dar rastus akinius fotografavo, o kodėl fotografavo nesakė.
Liudytojas R. U. teisme parodė, kad kaltinamasis O. T. ir nukentėjusysis V. Š. yra jo bendradarbiai. Pamena, kad su O. T. grįžo iš reiso, ruošė sau vakarienę. Netrukus grįžo nukentėjusysis V. Š., su pastaruoju pasisveikino, paklausė, kaip sekėsi. Jie su O. T. jau buvo pasidarę valgyti, valgė, kai užkliuvo O. ir apipylė jį netyčia, ir prasidėjo konfliktas, stumdymasis. Pačioje pradžioje O. paslydo ir nukrito, jisai dar ir iš kojų jį paspardė. Pats išskyrė juos. Tuo momentu, kai juos skyrė, V.,t.y. V. Š. išsitraukė peilį ir pasakė: „vypusčiu kiški ščenok“. Faktas tas, kad jis suėmė už rankos V. Š. ir pasakė, kad net neturėk minčių. Tada pastarasis peilį įsikišo atgal. Palydėjo V. Š. iki mašinos, liepė jam važiuoti namo, nedaryti nesąmonių. Tačiau praėjus gal kokioms 3 minutėms, jam kartu su O. T. valgant, pajuto stiprų pastūmimą ir V. (Š.) išbėgęs trenkė O., kuris automatiškai gynėsi, ir tuomet prasidėjo tos muštynės.
Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad įvykį dar matė vairuotojas lenkas, jo duomenų nežino. Valgį jie ruošė lauke, mašinos gale, kur yra tokia atbraila. Tas lenkas taip pat ten buvo. Kai grįžo, nukentėjusysis mašiną pastatė už jų. Pamatęs nukentėjusįjį, jis, R. U., priėjo prie pastarojo pabendrauti. Tai buvo dar prieš konfliktą. O. T. tuo metu buvo maždaug už 10 metrų. Nukentėjusysis V. Š. praeidinėjo ir tokiu būdu atsidūrė šalia O. T.. Ten buvo siaura praeiti, mašinos stovėjo viena prie kitos. Pakalbėjus jis kartu su nukentėjusiuoju grįžinėjo dviese prie O. T., kuris tuo metu valgė, turėjo rankose indą. Tiksliai negali pasakyti, kaip viskas vyko, tačiau pamatė kaip V. valosi ir suprato, kad O. T. kryptelėjo ar kaip ir apipylė V. Š. su maistu. Dėl to prasidėjo konfliktas. Detalių jis nepamena. Matė kaip O. T. susvyravo ir apipylė V. Š.. Tada įvyko susistumdymas, konfliktas tarp jų. V. Š. pastūmė O. T., pastarasis net nesitikėjo, nukrito, tada dar jį paspardė. Tada jau pradėjo jiems sakyti“ baikit, nekvailiokit“. Juos išskyrė. Tačiau abu buvo įsikarščiavę, V. Š. išsitraukė peilį ir pasakė:“ aš tau dar ir žarnas išleisiu“. Tuomet jis paėmė V. Š. už rankos, pasakė: „net nebandyk“. Ir V. Š. tą peilį įsidėjo atgal. Peilis buvo juodas, atlenkiamas, kai išsitraukė, peilį atlenkė, bet po to užlenkė. Detalių tiksliai nepamena. Tikrai pamena, kad buvo išsitraukęs peilį ir žodžius tikrai atsimena. Po to jis palydėjo V. Š. iki mašinos. Tačiau V. Š. po 2-3 minučių grįžo. Pastūmė jį, R. U., ir trenkė O. T. į veidą.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti liudytojo R. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.19-20,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino.
Nurodė, kad kaltinamasis O. T. gynėsi, kai jam V. Š. grįžęs sudavė, trenkė atgal kažkur į galvą. Po smūgio nukentėjusysis sukniubo tarp mašinų, gal 3 smūgius sudavė O. T. nukentėjusiajam, tada jis, R. U., vėl pribėgęs juos išskyrė. Smūgiai buvo vienas po kito. Nukentėjusysis pats atsikėlė, nuėjo į mašiną ir nuvažiavo. Po visko O. T. surado savo akinius jau sulaužytus. O sveikus akinius gražiai padėtus ant bačkos jis pamatė ryte.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų apžiūros protokoluose buvo pateiktos dvi specialisto išvados:
2012-11-13 apžiūros protokole (b.l.54,1t.) užfiksuota, kad apžiūrėjus V. Š. asmens sveikatos istoriją Nr. 2012/31770 ir CD plokštelę su rentgenograma, gautą iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės,Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., pateikė išvadą, kad V. Š., padaryta poodinės kraujosruvos veido srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-08-24). Pagal esamus duomenis sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. RVUL nustatytas kairės pusės IV-ojo šonkaulio lūžis gydytojo radiologo yra tik įtartas ir nepatvirtintas objektyviais tyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas.
2012-12-11 papildomos apžiūros protokole (b.l.58,1t.) užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., apžiūrėjusi V. Š. asmens ambulatorinę kortelę, gautą iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos konsultacijų poliklinikos, pateikė išvadą: V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuota poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu veide, kairės pusės antro šonkaulio lūžis ir abiejų žastų sumušimas (objektyvūs traumavimo požymiai nenurodomi). Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, galimai įvykio aplinkybės nurodytu laiku, t.y. 2012-08-24. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau nei dešimt dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai veide griuvimui nebūdingi. Antrojo kairės pusės šonkaulio lūžio padarymo galimybė griūnant ant kieto buko lygaus paviršiaus mažai tikėtina.
Apklausta teismo medicinos ekspertė J. M.- Č., teikusi specialisto išvadas, nurodė, kad remiantis pirmu apžiūros protokolu 2012-11-13 V. Š. buvo diagnozuota poodinės kraujosruvos veido srityje, tiksli lokalizacija nenurodyta, gydytojo radiologo buvo įtartas 4 šonkaulio lūžis, tačiau jis nepasitvirtino. Peržiūrėjus CD aiškių lūžimų nesimatė. Teikiant papildomą 2012-12-11 išvadą konstatuota ir kairės pusės antro šonkaulio lūžis, kuris konstatuotas remiantis ambulatorinėje kortelėje esančiu gydytojo įrašu. Teikiant išvadas duomenų ji turėjo tiek, kiek yra nurodyta protokoluose. Visumoje sužalojimai dėl antro šonkaulio lūžimo vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi abi traumos – rugpjūčio 24 ir 28 dienomis yra labai artimos viena kitai, tai negali šimtu procentų patvirtinti, kad antro šonkaulio lūžis patirtas 24 dieną. Per tokį trumpą laiko tarpą, kad būtų galima atskirti dienomis, kada padarytas sužalojimas, būtent lūžimas, negalima. Lūžimo aiškūs požymiai, kada galima tikrai pasakyti, kad jis padarytas, atsiranda po 7-9 dienų, kuomet platėja lūžimo linija ir atsiranda papildomas šešėlis, formuojasi aplinkinis audinys.
Traumatologo konsultacijoje rugpjūčio 27 dienos yra gydytojo V. M. įrašas, kad yra trauma darbe 08.24 dieną 1 val. ir po traumos nustatytas žasto sumušimas ir būtent 2 šonkaulio lūžimas. Ji yra daktarė radiologė, pirminėje medžiagoje antro šonkaulio lūžimo nesimatė, antrinėje – matėsi. Bet šonkauliai plokšti kaulai ir pirminės traumos metu, praėjus net iki 12 val., lūžiai dėl anatominių šonkaulio struktūrų sunkiai matosi. Matyti pradedama tada, kai išryškėja lūžio linija. O lūžio linija išryškėta tada, kai žmogui kvėpuojant trinasi galas į galą. Ar ji matė nuotraukas negali pasakyti, nes neatžymėjo. Ji peržiūrėjo asmens ambulatorinę kortelę ir tuo rėmėsi teikiant antrą išvadą.
Dėl kontrolinių rentgenogramų atlikimo situacija yra tokia, kad buvo viena rentgenograma( šonkaulių ir dešinės girnelės) užsakyta darymui 09 mėn. 27 d., kur yra gydytojo Bernoto įrašas, o antras užklausimas 10 mėn. 19 d. kuomet prašė atlikti dešinės girnelės ir dešinio peties kontrolines rentgenogramas. Gydytojo radiologo įrašo ji nemato, bet gydytojas B. yra įrašęs, kad diagnozė: dešinės girnelės lūžis po operacijos ir žastikaulio didžiojo gumburio atskilimas. Ir išduotas nedarbingumas. Teikiant antrą išvadą, rėmėsi įrašais ambulatorinėje kortelėje - gydytojo V. M. būklės įvertinimo aktais, kuriose buvo įrašas apie 2 šonkaulio lūžį. Yra gydytojo V. įrašai su diagnoze, kad yra 2 šonkaulio lūžimas, gydytojo radiologo įtariamas kairės puses 4 šonkaulio lūžimas, ir gydytojas radiologas parašo pats, kad gydymui tikslinga padaryti kontrolinę nuotrauką, 2 šonkaulio lūžimas buvo įtariamas jau 24 d. iš karto po traumos. Ji negali atsakyti, ar antras įvykis (rugpjūčio 28 dienos) įvyko dėl to pirmo įvykio (rugpjūčio 24 dienos) pasekmių, ar tie įvykiai susiję. Vertinant tuos pirminius sužalojimus, nemano, kad tai turėjo įtakos kritimui. Apie galvos svaigimą pasako pats asmuo, gydytojas to nustatyti negali, žiūrint į pirminius dokumentus viskas buvo normoje, t.y. gydytojo neurochirurgo įrašas, kad yra galvos sumušimas, bet ne smegenų sukrėtimas.
Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant pašalinti abejones dėl nukentėjusiajam V. Š. nusikalstamos veikos metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto, 2014-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta nukentėjusiojo V. Š. teismo medicinos ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas Nr. EKG 63(178)/15(01) (b.l.109-111,2t.), kuriuo pateikta išvada, kad V. Š. 2012-08-24 nustatytos poodinės kraujosruvos apie akis. V. Š. 2012-08-24 sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta (tikėtina smūgiuojant kumščiais). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jų pasekmių nenustatyta. Pateiktoje CD laikmenoje iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (asmens sveikatos istorija Nr. 2012/31770), kurioje atlikta krūtinės ląstos rentgenograma 2012-08-24 – šonkaulių lūžimų nematyti. Šonkaulių lūžiai nepatvirtinti gydytojų radiologų. V. Š. 2012-08-28 buitinės traumos metu patyrė dešinio žastikaulio didžiojo gumburo bei dešinės girnelės lūžimus. Sužalojimai patirti V. Š. 2012-08-28 vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų laikotarpiui; jų pasekmių nenustatyta. Sužalojimai patirti 2012-08-24 neturėjo įtakos 2012-08-28 patirtai buitinei traumai.
Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R., pasirašęs ekspertizės aktą Nr. EKG 63(178)/15(01), paaiškino, kad patvirtina ekspertizės išvadas. Tokia situacija, kaip išdėstyta ekspertizėje, pasitaiko teismo medicinos praktikoje. Nukentėjusiems pakliuvus į traumatologinius punktus atliekamos rentgenogramos, siekiant nustatyti, ar yra ar nėra šonkaulių lūžių. Rentgenogramas apžiūri gydytojai-traumatologai, kurie gali įtarti, kad yra lūžis, o iš tikrųjų jo nėra. Kitą dieną gydytojas-radiologas, kuris yra kompetentingas vertinti rentgenogramas, įvertina jas ir parašo, kad šonkaulių lūžių nėra. Šiuo atveju taip ir buvo, įvyko nesusipratimas, nes ekspertė J. M.-Č., kuri atlikinėjo med. dokumentų apžiūras policijos komisariate 2012-11-13, pati yra radiologė, įvertino rentgenogramą, pažymėjo, kad šonkaulio lūžio nėra, įvertino sužalojimus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ta pati gydytoja ekspertė faktiškai po mėnesio, gruodžio 11 dieną, buvo taip pat policijos komisariate, jai buvo pateikta nukentėjusiojo medicininė kortelė su įrašu, kad yra šonkaulio lūžis, ir ji kažkodėl įrašė šonkaulio lūžį į išvadą. Todėl gavosi prieštaravimas. Ekspertų komisija, kad išsklaidyti prieštaravimus, abejones, pasikvietė į posėdį gydytoją-radiologę D. K., kuri įvertino nukentėjusiojo V. Š. krūtinės ląstos rentgenogramą atliktą 2012-08-24 ir ten šonkaulių lūžių nenustatė. Todėl komisijos išvada buvo, kad šonkaulių lūžių nėra. Visumoje sužalojimai, kurie buvo padaryti 2012-08-24, buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Dar paaiškino, kad pakartotinės rentgenogramos nėra atliekamos, jei nėra abejonių. Šiuo atveju dėl šonkaulių lūžimo niekas pakartotinių rentgenogramų nedaro. Jei būtų lūžis galvoje, kaukolėje, kojoje – būtų daroma, tikslu nustatyti ar pagerėjo, ar pablogėjo. Įtariant vieno šonkaulio lūžį praktikoje rentgenogramos pakartotinės nedaromos. Reikia vadovautis tuo, ką turi – vienintele rentgenograma traumos dieną.
Parodžius paciento patyrusio traumą apžiūros lapą Nr. 31770, esantį b.l. 189, 1 tomas, ekspertas nurodė, kad čia yra išrašas. Dėl diagnozės nurodė, kad gydytojai turėdami įtarimą ir negalėdami atmesti įrašė tokią diagnozę. Tai šonkaulių lūžis bendrąja prasme. Pirminis sužalojimas neturėjo įtakos vėlesniam sužalojimui. Ekspertiniu požiūriu tie 24 d. ir 28 d. įvykiai nėra susiję. Įtarti šonkaulių lūžį gali bet koks gydytojas pažiūrėjęs rentgenogramą, bet patvirtinti gali gydytojas radiologas.
Liudytojas V. V. teisme parodė, kad jis yra gydytojas traumatologas ortopedas. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 31770, yra įrašyta diagnozė, TLK kodas keitėsi, dabar yra TLK-10AM, tačiau tai turėtų atitikti šonkaulių lūžimą. Budėjimo metu rentgenologų nėra, todėl jie patys kaip specialistai turi įvertinti. Šiuo atveju buvo įvertinta ir jis matė kažkokį skilimą, ir užfiksavo 2 šonkaulio lūžimą. Tačiau turėtų būti įrašas byloje ir rentgenologo aprašymas, kuris įvertina kaip specialistas, ar tikrai yra tas lūžimas. Apžiūros lape įrašoma pirminė diagnozė, suteikiant pagalbą. Tiek sumušimo, tiek šonkaulio lūžimo atveju skausmas yra analogiškas. Po to kitą dieną asmenį peržiūri specialistai. Budėjimo metu surašoma net ir įtariamos diagnozės, tokia tvarka yra, kad dėmesingiau pasižiūrėtų konkretūs specialistai. Taigi rentgenologo turėtų būti aprašyta, ką jis rado ar nerado. Ligoninėje jie suteikia tik pirmąją pagalbą ir nurodo rekomendacijas, kurias turi atlikti poliklinika. Apžiūrėjus pacientą aprašo ką mato ir apie įvykį iš paciento žodžių.
Apklausta liudytoja D. T. teisme parodė, kad ji yra kaltinamojo O. T. žmona ir sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad ji kartu su vyru augina du mažamečius vaikus, tėvas vaikų auklėjime dalyvauja ir jo pavyzdys svarbus. Ji sutinka būti laiduotoja, mano, kad vyras ją gerbia, su ja tariasi. Tačiau sumokėti užstatą laidavimui galimybės būtų minimalios. Ji žino, kad teisme nagrinėjama byla ir dėl ko vyksta ši byla.
2012-09-18 protokolu-pareiškimu V. Š. nurodė, kad 2012-018-24 apie 01,00 val. UAB „Transoil“ teritorijoje, Pramonės g. 97, Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelėje bendradarbis O. T. be jokios priežasties sumušė. Ligoninėje nustatyta diagnozė – veido ir galvos sumušimai, kairės pusė 4 ir 5 šonkaulio lūžiai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sumušimo(b.l.6,1t.).
2013-09-18 Apžiūros protokole (b.l.8-9,1t.) užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta Pramonės g. 97, Vilnius.
2013-05-07 pranešimu(b.l.16,1t.) nukentėjusysis V. Š. atsisakė parodymų patikrinimo vietoje, nurodydamas, kad jaustų psichologinį diskomfortą.
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius raštu (b.l.32,1t.) pateikė 2012-08-24 Centro informacinėje sistemoje užregistruotus 2 skambučius iš tel. Nr. +370 612 13737
2013-02-26 apžiūros protokolu b.l.35-36,1t.) užfiksuota, kad padaryta stenograma V. Š. pokalbių 2012-08-24 01.14 val. ir 2012-08-14 09.07 val., paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą.
2012-09-19 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. Ž. pateikė vaizdo įrašą(b.l.37,1t.), kuris apžiūrėtas(b.l.35-36,1t.).2013-01-03 apžiūros protokolu užfiksuota, kad peržiūrėtas 8 m. 8 s. trukmės vaizdo įrašas, filmuotas 2012-08-24 naktį UAB „Transoil“ teritorijoje, Pramonės g. 97, Vilniuje ( b.l. 35-36,1t.).
2013-02-20 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l.42,1t.) užfiksuota, kad nukentėjusysis V. Š. pateikė akinius ir peilį, kurie apžiūrėti(b.l.43-46,1t.) ir pagal pakvitavimą (b.l.47,1t.) sugrąžinti nukentėjusiajam. Be kitų aplinkybių apžiūros protokole užfiksuota, kad dešinysis akinių stiklas yra įskeltas, stiklas neiškritęs, tačiau perskeltas pusiau su išsišakojusiais atskilimais.
2013-02-22 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b.l.48,1t.) patvirtina, kad nukentėjusysis V. Š. savo iniciatyva pateikė dvi fotonuotraukas(b.l.49-50,1t.).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 31770(b.l.53,1t.) užfiksuota, kad 2012-08-24 14,24 val. kreipėsi V. Š. dėl traumos, patirtos 2012-08-24 01,00 val. ir nustatytas sužalojimo pobūdis: uždaras lūžis. Dar gydytojas V. V. užfiksavo, kad krūtinės ląsta skausminga priekinėje pusėje ties IV-V šonkauliu, kairėje pusėje.
2013-02-18 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas(b.l.79,1t.) patvirtina, kad O. T. savo iniciatyva pateikė foto nuotrauką, 1 lapą (b.l.80,1t.), kurios kitoje pusėje fiksuota, kad fotografuota telefonu 2012-08-24 10,33 val. ( O. T. ir parašas).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, priėmimo- skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriaus, paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole(b.l.84,1t.) užfiksuota apžiūros pradžia : 2012-08-24 16,30 val., apžiūrėtas V. Š., nusiskundimai: galvos skausmu, svaigimu, bendru silpnumu. Sužalojimo pobūdis, apžiūros duomenys nurodomi: veido sumušimai, poodinės limfomos aplink akis.
2012-08-30 Specialisto išvada Nr. G 835/12(06) (b.l.110-111,1t.)nustatyta, kad O. T. padaryta odos nubrozdinimas dešiniame kelyje bei kliniškai nustatyta dešinės apies poūmis potrauminis junginės uždegimas ir dešinės plaštakos I piršto sumušimas. Sužalojimai padaryti veikiant dešinės akiduobės sritį ir dešinio kelio sritį bei dešinės plaštakos sritį bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku ( Pagal išvados duomenis laikas nurodomas 2012-08-23 apie 24,00 val.). Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje.
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kilo bent vienas iš pirmiau paminėtų, šio straipsnio dispozicijoje numatytų, alternatyvių padarinių, t.y., kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata arba jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.
Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad O. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2012-08-24 nakties metu apie 1 val. UAB „Transoil“ teritorijoje, Pramonės g. 97, Vilnius, tarp V. Š. ir O. T. įvyko konfliktas, kurio metu O. T. sudavė smūgius nukentėjusiajam V. Š., sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tarp V. Š. ir O. T. kilusio konflikto faktą tvirtino teisme tiek kaltinamasis O. T., tiek nukentėjusysis V. Š., o taip pat liudytojas R. U., todėl pats konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo faktas teismui abejonių nekelia.
Apklaustas teisme kaltinamasis O. T. prisipažino, kad jis paslysdamas apipylė V. Š. maistu, o po to kilus konfliktui sudavė jam tris smūgius. Kai V. Š. rankoje turėjo neatlenktą peilį, jis sudavė pastarajam du smūgius į veidą ir vieną į sprandą, tačiau neigė sudavęs daugiau smūgių.,t.y. kaltinamasis pripažino padaręs tuos sužalojimus, kurie V. Š. konstatuoti specialisto išvadoje(b.l.58,1t.) ir ekspertizės akte (b.l.109-111,2t.), tačiau nepripažino sudavęs nukentėjusiajam kitus smūgius rankomis ir kojomis. Tokius kaltinamojo O. T. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiojo, liudytojo R. U. parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiajam įvykio metu 2012-08-24 buvo suduota daugiau negu trys smūgiai.
Nukentėjusysis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės nuosekliai teigė, kad kaltinamasis O. T. sudavė jam daug smūgių - pirmiausia į veidą, po to į galvą į krūtinę bei suklupus į pakaušį. Nors smūgių kiekis, jų sudavimo momentas nukentėjusiojo parodymuose viso proceso metu kiek kito, tačiau dėl esminių aplinkybių, o būtent smūgių lokalizacijos, jų eiliškumo buvo nuoseklus. Nukentėjusysis V. Š. savo parodymus tvirtino akistatų su R. U.(b.l.21-23,1t.) ir O. T. (b.l.26-30,1t.) metu, kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą. Todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo labiau, kad juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
Visų pirma,V. Š. parodymus, kad O. T. jam sudavė daugiau negu tris smūgius, iš dalies patvirtino liudytojas R. U.. Liudytojas R. U. tiesiogiai matęs įvykį teisme aiškino, kad O. T. netyčia apipylė V. Š. maistu, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Pirmas V. Š. pastūmė O. T., pastarasis nukrito, tada abu spardėsi, o kai juos išskyrė, V. Š. išsitraukė peilį pagrasindamas O. T. išleisti žarnas, tuomet jis sugriebė V. Š. už rankos, sakydamas net nebandyti. Po kelių minučių grįžęs V. Š. sudavė O. T., o pastarasis sudavė gal tris smūgius atgal. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. U. duodamas pirminius parodymus (b.l.19-20,1t.) aiškino, kad apipylus V. Š. maistu įvyko mažas susistumdymas, kurio metu nukentėjusysis spardė nugriuvusį O. T.. Juos išskyrė ir tada nukentėjusysis išsitraukė peilį, kurio ašmenų nebuvo atlenkęs. Jam sudrausminus, V. Š. peilį įsidėjo į kišenę. V. susirinkęs daiktus nuėjo, tačiau po kelių minučių grįžo, sudavė O. T. į veidą, o pastarasis sudavė jam atgal. Akistatos metu (b.l.21-23,1t.) tarp R. U. ir V. Š., liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus, konkretizavo, kad nugriuvus O., V. jį spardė. O. gulėdamas ant nugaros taip pat spardė ir buvo V. prisilietęs, tačiau į kurias veikas – nurodyti tiksliai negalėjo, galimai sudavė į krūtinę. Kai O. T. atsistojo, jis susigrūmė su nukentėjusiuoju, jie smūgiavo vienas kitam. Tuomet V. Š. buvo išsitraukęs peilį, tačiau jis pastarąjį sugriebė už rankos, pasakė, net negalvoti ir tuomet V. Š. peilį įsidėjo atgal į kišenę, ir nuėjo į savo automobilį. Tačiau po kiek laiko nukentėjusysis grįžo, pribėgęs prie O. T. smūgiavo, tarp jų vėl įvyko grumtynės, kurių metu O. T. sudavė du smūgius V. Š. nuo kurių pastarasis suklupo. Teismas vertina, kad šie liudytojo R. U. parodymai (dalyje dėl smūgių sudavimo kiekio) patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad V. Š. O. T. įvykio metu sudavė daugiau negu tris smūgius.
Liudytojai V. Š., V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme tvirtino tik vykusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo faktą, pačio konflikto nematė.
Nukentėjusiojo sumušimo faktą ir patirtų sužalojimų mastą patvirtina ekspertizės aktas Nr. EKG 63(178)/15(01) (b.l.109-111,2t.), kuriame užfiksuota, kad V. Š. 2012-08-24 nustatytos poodinės kraujosruvos apie akis nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta (tikėtina smūgiuojant kumščiais),šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; bei specialisto išvada (b.l.54,1 t.), kur užfiksuota, kad V. Š., padaryta poodinės kraujosruvos veido srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-08-24). Specialisto išvadoje (b.l.58,1t.) nurodoma, kad V. Š. konstatuota poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu veide, sužalojimai veide griuvimui nebūdingi. Tokios aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina V. Š. parodymus apie šių sužalojimų padarymo aplinkybes, lokalizaciją ir laiką.
Nurodyti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. Š. įvykio metu patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, kas nėra įvertinta ekspertizės išvadoje.
Savo sumušimo faktą V. Š. patvirtino ir 2012-09-18 kreipdamasis su pareiškimu į policiją (b.l6.,1t.). Be to, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 31770(b.l.53,1t.) užfiksuota, kad 2012-08-24 14,24 val. kreipėsi V. Š. dėl traumos, patirtos 2012-08-24 01,00 val. ir gydytojas V. V. užfiksavo, kad krūtinės ląsta skausminga priekinėje pusėje ties IV-V šonkauliu, kairėje pusėje.
Be to, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, priėmimo- skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriaus, paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole(b.l.84,1t.) užfiksuota, kad 2012-08-24 16,30 val., apžiūrėtas V. Š., nusiskundimai: galvos skausmu, svaigimu, bendru silpnumu. Sužalojimo pobūdis, apžiūros duomenys nurodomi: veido sumušimai, poodinės limfomos aplink akis.
Be to, savo sumušimo faktą V. Š. patvirtino iš karto po įvykio skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, ką patvirtina garso įrašas(b.l.34,1t.), kurį perklausius girdėti, kaip nukentėjusysis nurodo, kad jį sumušė vienas iš kolegų, į dispečerės klausimą, ar reikalinga Greitoji medicinos pagalba nukentėjusysis atsako, kad nereikia, jei bus blogai, pats atvažiuos.
Vaizdo įrašas(b.l.38,1t.) patvirtina vykusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, grumtynių faktą, tačiau vaizdo įrašo kokybė nėra pakankama asmenims indentifikuoti.
Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis praėjus keturioms dienoms po įvykio (28 d.) nugriuvo nuo laiptų, tačiau ekspertizės akto išvados patvirtina, kad 2012-08-28 d. nugriuvimas nuo laiptų nėra susijęs su V. Š. sumušimu 24 d., todėl teismas vertina kaip reikšmingas tik 2012-08-24 įvykio aplinkybes. Ekspertizės aktas kaip minėta patvirtina, kad 2012-08-24 V. Š. padarymas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teisme apklaustas eksperto išvadą davęs teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino, kad ekspertizės metu gydytoją-radiologė D. K. įvertino nukentėjusiojo V. Š. krūtinės ląstos rentgenogramą atliktą 2012-08-24 ir šonkaulių lūžių nenustatė. Todėl komisijos išvada buvo, kad šonkaulių lūžių 2012-08-24 nukentėjusysis nepatyrė ir visumoje sužalojimai, kurie buvo padaryti 2012-08-24, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertiniu požiūriu tie 24 d. ir 28 d. įvykiai nėra susiję. Įtarti šonkaulių lūžį gali bet koks gydytojas pažiūrėjęs rentgenogramą, bet patvirtinti gali gydytojas radiologas.
Ištirtų teisme įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, kad O. T. nukentėjusiajam V. Š. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis O. T. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, dirba, administracine tvarka baustas. Nusikalstamais veiksmais padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino, nukentėjusiajam V. Š. neatlygino, nesusitarė dėl žalos atlyginimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neneigė sudavęs 3 smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamojo O. T. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį(smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2012-11-29 pareiškė 4149,38 Lt civilinį ieškinį (b.l.62-63,1t.) dėl V. Š. gydymo išlaidų. 2013-06-14 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.l.72-73,1t.), nurodydama, kad civilinio ieškinio suma yra 567,25 Lt.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė J. Š. 2014-05-19 teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinis ieškinys reiškiamas dėl V. Š. gydymo išlaidų pagal jiems pateiktus gydymo įstaigų duomenis. Tai yra duomenys apie nukentėjusiajam teiktas gydymo paslaugas laikotarpiu nuo 2012-09-12 iki 2012-11-19. Civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė J. Š. 2015-11-02 teismo posėdžio metu pateikė teismui raštą ir nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsižvelgdama į tai, kas V. Š. 2012-08-24 padaryti sveikatos sužalojimai neturėjo įtakos 2012-08-28 patirtai buitinei traumai, atsisako civilinio ieškinio reikalavimo priteisti iš O. T. 87,25 eurus už VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose V. Š. teiktas gydymo paslaugas. Likusią civilinio ieškinio dalį, t.y. 77,04 eurus O. T. atlygino, todėl jie civilinio ieškinio atsisako. Žalą O. T. atlygino savanoriškai.
Teismas atsisakymą nuo civilinio ieškinio priima ir bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukia.
Nukentėjusysis V. Š. 2013-11-05 pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 2005 litų turtinės ir 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.185-187,1t.). Minėtas civilinis ieškinys reikštas esant kaltinimui pagal LR BK 138 str. 1 d.
Gavus byloje ekspertizės aktą dėl nukentėjusiajam V. Š. įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto, V. Š. pateikė 2015-11-11 privataus kaltinimo skundą (b.l.2-3,3t.), kuriame prašė priteisti iš O. T. 200 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (ką teismas vertina kaip jau pareikšto civilinio ieškinio patikslinimą). Nurodė, kad jo skaičiavimu negautų pajamų dalis susideda iš negauto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2012-08-28. Pagal UAB „Transoil“ 2013-02-05 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas jam priskaičiuota išmokėti suma 2012 metų rugpjūčio mėnesį sudaro 3618,35 ( 1047,94 Eur). 2012 m. rugpjūčio mėnesį jis dirbo 21 darbo dieną, todėl jo vienos darbo dienos užmokestis yra 49,90 Eur. Šią sumą padauginus iš 4 darbo dienų, galutinė suma yra 200 Eur.
Dar nurodo, kad 2012-08-24 įvykio metu jam buvo padaryta ir neturtinė žala, nes patyrė didžiulį fizinį skausmą ir nepatogumus, dėl sumušto ir ištinusio veido negalėjo išeiti į viešumą, jautė psichologinį stresą, emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, kai kurie bendradarbiai su juo nustojo bendrauti. Nors medicinos ekspertų komisija padarė išvadą, kad O. T. padaryti veido, galvos ir viso kūno sumušimai neturėjo įtakos jo buitinei traumai, tačiau jo savijauta praėjus vos keturioms dienoms buvo labai prasta ir sąlygojo buitinę traumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo priteisti iš O. T. 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. atsakinėdamas į prokurorės klausimus dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad ieškinyje nurodoma turtinė žala yra 200 eurų, o neturtinė 3000 eurų. Šitos aplinkybės, kurios surašytos yra aiškios, jos patvirtina neturtinę žalą. Po suduotų smūgių jam buvo blogai, sukosi galva, pykino, tai pablogino jo sveikatą. Smūgių buvo daug. Buitinę traumą jis sieja su tuo 2012-08-24 įvykiu, vertina, kad tai to įvykio pasekmė, todėl ir prašo neturtines žalos 3000 eurų. Taikytis su kaltinamuoju nemato galimybės.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Dėl negautų pajamų
Atsižvelgiant į CK 6.249 str. 1 d., negautos pajamos laikomos turtine žala. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Pripažįstama, jog negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.( 2012-02-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartis Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-361/2012).
V. Š. ieškinyje nurodė, kad reikalauja priteisti negautas pajamas, kurios sudaro 200 eurų už laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2012-28-28. Minėta suma paskaičiuota imant už 2012 m. rugpjūčio mėnesį atlyginimą, atskaičius mokesčius, sumą dalinant iš dirbtų dienų ir dauginant iš 4( t.y. nedirbtų dienų).
Teismų praktikoje civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo negautų pajamų nagrinėjamas baudžiamojoje byloje(2012-04-10 LAT nutartis Baudžiamoji byla Nr. 2K–165/2012).
Sprendžiant šioje dalyje civilinį ieškinį atsižvelgtina į tai, kad bylai reikšmingu laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (b.l.1-18,2t.) yra kompensavęs V. Š. šias negautas pajamas(b.l.12,2t.):
1)2012-08-26 – 2012-08-30, 4 darbo dienos, taikomas dienos kompensuojamas uždarbis 58,67, tarifas 40 procentų, priskaičiuota ir išmokėta pašalpos suma 93,87 (litais), t.y. 23,4675 Lt už vieną darbo dieną. Be to, už pirmas dvi darbo dienas Sodra nemoka pašalpos, o moka darbdavys. Kaip žinia, V. Š. nedarbingumo laikotarpis nuo 2012-08-28 nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu.
Paskaičiuodamas negautų pajamų dydį kaip matyti iš pažymos apie priskaičiuotą išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l.5,3t.) V. Š. vertino 3618,35 Lt sumą, kurią gavo už 2012 metų rugpjūčio mėnesį(b.l.5,3t.), tačiau teismas nustatydamas vidutinį darbo užmokestį pagal pateiktą pažymą(b.l.5,3t.)vertina užmokestį už 2012m. gegužės -liepos mėnesius(remiantis LR Vyriausybės nutarimu), t.y. 9547,42 litai (3780,87+2950,29+2816,25) ir dirbtas dienas per tą laikotarpį, kurios yra 57 (24+18+15) dienos, ir sprendžia, kad vidutinis V. Š. vienos darbo dienos atlyginimas sudaro 167,49 litus arba 48,51 eurai. Sodra kaip nurodyta kompensavo už vieną darbo dieną 23,46 Lt, kas sudaro 6,79 eurus. Todėl negautos pajamos vienos darbo dienos yra 42,14 eurų (48,93-6,79), bei viso už dvi darbo dienas 84,28 eurai. Kaip minėta už pirmas dvi darbo dienas apmoka darbdavys 80 procentų atlyginimo, todėl už pirmas dvi dienas negautos pajamos sudaro 19,42 eurai. Iš viso už keturias dienas negautos pajamos yra 103,7 eurai.
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusysis/civilinis ieškovas V. Š. prašė priteisti viso 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus ”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis V. Š. dėl kaltinamojo O. T. tyčinių veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo gydomas. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai keturių dienų laikotarpiui. Tačiau kaip nurodyta ekspertizės akte Nr. EKG 63(178)/15(01) (b.l.109-111,2t.), V. Š. sužalojimai patirti 2012-08-24 neturėjo įtakos 2012-08-28 patirtai buitinei traumai.
Taigi nors V. Š. motyvuodamas neturtinės žalos dydį teigia, kad jo savijauta praėjus vos keturioms dienoms po įvykio buvo labai prasta ir būtent tai sąlygojo buitinę traumą, įvykusią 2012-08-28, kas sudaro jam pagrindą reikšti 3000 eurų neturtinės žalos dydį, teismas tokių argumentų negali laikyti pakankamais ir spręsti dėl neturtinės žalos dydžio dėl 2012-08-28 nukentėjusiojo patirtos buitinės traumos. Todėl neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam nustatytinas dėl 2012-08-24 įvykio metu kaltinamojo O. T. neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir dėl to kilusių pasekmių remiantis byloje esančiais įrodymais.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovui V. Š. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.
Byloje esančia įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. 2012-08-24 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmių nenustatyta, ką patvirtina ekspertizės aktas Nr. EKG 63(178)/15(01) (b.l.109-111,2t.), eksperto J. R. apklausa teismo posėdžio metu. Dėl įvykio metu patirtos traumos nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2014-08-28 buvo išduotas nedarbingumas, jis buvo gydomas. Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu nukentėjusysis juto fizinį skausmą, emocinę įtampą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, buvo pažemintas bendradarbių akivaizdoje. Duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų būtų nustatytas neįgalumas, nėra.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis dirba, turi šeimą ir augina du mažamečius vaikus, nukentėjusiajam V. Š. žalos neatlygino, nesusitarė dėl žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiojo V. Š. prašoma 3000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra ženkliai mažintina, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Taip pat nukentėjusysis prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal pateiktus teismui duomenis sudaro 879 eurus 24 eurocentus (b.l.6-7,3t.).Šioje dalyje prašymas tenkinamas, jis pagrįstas.
Dėl LR BK 40 straipsnio taikymo
Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas vertina, kad šiuo atveju nėra visų būtinų BK 40 straipsnio sąlygų atleisti kaltinamąjį O. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino smūgių sudavimą į veidą ir galvą, kiek tai yra nurodyta specialisto išvadoje, o kitų smūgių sudavimą nukentėjusiajam neigė. Nors atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, tačiau kitam civiliniam ieškovui – V. Š. neatlygino jokios žalos dalies ir neįsipareigojo atlyginti, kaip to reikalauja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas, todėl spręstina, kad nėra visų būtinų BK 40 straipsnio sąlygų ir esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atleisti O. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl būtinosios ginties
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo O. T. gynėjas advokatas L.Platūkis prašė jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.
Pagal BK 28 str. 1 d. nustatyta teisė į būtinąją gintį, kurią asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje esant tokiai situacijai, kai vyksta abipusės konfliktuojančių pusių muštynės, be kitų, svarbios aplinkybės, leidžiančios spręsti apie teisės į būtinąją gintį buvimą, yra tai, ar viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, kaip elgiasi priešinga pusė ir pan. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012) laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį gali kilti, jei, pavyzdžiui, viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola.( Nr. 2K-501/2013).Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012).
Šioje byloje nustatyta, kad muštynių metu smūgius vienas kitam sudavė tiek kaltinamasis O. T., tiek nukentėjusysis V. Š.. Muštynės ir konfliktas jau buvo nutrūkę, bet po kiek laiko sugrįžus nukentėjusiajam vėl prasidėjo iš naujo. Smūgių buvo suduota ne po vieną. Nei vienas iš jų muštynių nenutraukė, jos pasibaigė, kai kaltinamąjį ir nukentėjusįjį antrą kartą susikibusius išskyrė liudytojas D. U.. Be to, šiuo atveju grasinimas peiliu nebuvo realus, nes nors nukentėjusysis išsitraukė peilį, turėjo jį rankoje, tačiau peilio geležtė buvo užlenkta, jokių veiksmų O. T. atžvilgiu panaudojant peilį jis neatliko. Todėl teismas vertina, kad nustatytos konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo aplinkybės, nepatvirtina buvus būtinosios ginties situaciją.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,t.y. 103,7 eurus.
O. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės kaltinamajam O. T. iki nuosprendžio vykdymo, nepaskirti.
Nukentėjusiojo V. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo O. T. nukentėjusiojo V. Š. naudai 200 ( du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 103,7 eurus (vieną šimtą tris eurus 70 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo bei 879, 24 eurus ( aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 79 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliota atstovė civilinio ieškinio atsisakė, žala yra atlyginta. Teismas ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukia(LR CPK 293 str. 1 d. 4 p.)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.