Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

tretiesiems asmenims S. P., R. P., trečiojo asmens Panevėžio socialinių paslaugų centro atstovei Justei Bedrei,

nedalyvaujant atsakovui V. R., trečiojo asmens Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro atstovui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. K. ir V. R., tretiesiems asmenims Panevėžio socialinių paslaugų centrui, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrui, S. P., R. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, jo materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 60092/12 Z. J. v. Lietuva; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 4547/10 Y. C. v. Jungtinė Karalystė), todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini) yra S. K. ir V. R. dukra. A. S. K. šeimai laikotarpiais nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.; nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. ir nuo 2024 m. liepos 19 d. iki dabar taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, inicijuota MK pagalba, tačiau nepaisant atsakovės šeimai teikiamos kompleksinės pagalbos, atsakovė MK pagalbą priimti atsisakė. Atsakovui V. R. atvejo vadyba netaikoma, kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas taip pat atsisakė priimti MK pagalbą.

25. Iš Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2024 m. spalio 4 d. rašto Nr. SD-508 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog 2024 m. spalio 12 d. buvo išklausyta G. R. nuomonė dėl bendravimo su motina. Nepilnametė atsisako bendrauti ir susitikti su motina. Mergaitė įvardino, kad didžiausią nerimą ir baimę kelia mintis apie grįžimą gyventi pas motiną. G. teigimu, ji su mama bendravo keletą kartų telefonu savarankiškai, bendravimo metu jautė įtampą, nerimą, nes motina ją kaltino dėl esamos situacijos, teigė, jog jai grįžus namo, daugiau jai neleis susitikti su seserimi (esama globėja S.). Visos laikinosios globos laikotarpiu nepilnametei teikiamos psichologo ir globos koordinatoriaus konsultacijos. Konsultacijų metu stebima, kad pokalbiai apie biologinę motiną bei galimybę su ja susitikti (bendrauti) vaikui kelia baimę, nerimą ir įtampą (įsitempia kūnas, nustoja kalbėti, užsisklendžia, graudinasi, verkia, pati išsako, kad nenori apie mamą kalbėti, teigia jos bijanti, mintys apie gyvenimą su motina ją gąsdina). Atsižvelgiant į G. R. emocinę būseną bendravimo planas su mama S. K. nesudarytas.

26. Iš papildomai į bylą ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog Skyriuje 2024 m. lapkričio 28 d. gautas Panevėžio Socialinių paslaugų centro 2024 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. S-7955 „Dėl S. K.“, kuriame pateikta informacija, kad S. K. nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. S. K. motyvuota priimti socialinės darbuotojos pagalbą, bendrauja ir bendradarbiauja, atsižvelgia į pateikiamas rekomendacijas, įžvalgas, patarimus. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos 2 kartus per mėnesį. S. K. gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame yra vienas gyvenamasis kambarys, butas su patogumais, padarytas remontas, yra visi reikalingiausi baldai, daiktai, sąlygos tinkamos augti vaikui. 2024 m. rugsėjo 17 d. atvejo vadybos posėdžio metu sudarytą pagalbos planą klientė vykdo, lanko pozityvios tėvystės kursus Panevėžio bendruomeniniuose šeimos namuose, šiuo metu jau įvykę du susitikimai iš aštuonių. Klientė bendradarbiauja su globos centro specialistais, parašė prašymą dėl pasimatymų grafiko sudarymo su nepilnamete dukra. 2024 m. lapkričio 7 d. vyko nuotolinis ZOOM, kuriame dalyvavo nepilnametė, pasimatymas truko 10 min. Klientė domisi vaiko ugdymo procesu, turi elektroninio dienyno „Tamo“ prisijungimus, stebi dienyne fiksuojamą informaciją apie ugdymą. Klientė nevykdo vienos pagalbos plane numatytos priemonės, nelanko psichologo konsultacijų. Klientė teigia, jog geba pati identifikuoti esamas problemas, jas spręsti.

27. Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro 2024 m. gruodžio 20 d. pagalbos plano Nr. ŠPP-6130 matyti, jog 2024 m. gruodžio 20 d. vyko S. K. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu priimtas sprendimas S. K. tęsti paslaugas. 2024 m. gruodžio 17 d. buvo išklausyta nepilnametės G. R. nuomonė. Nepilnametė pasakojo, kad su mama visiškai nebendrauja ir bendrauti nenori, teigė, kad mama jos nemyli, negražiai su ja bendrauja. Ji teigė, kad mama neseniai skambino globėjai ir ji nugirdo, kaip mama apie ją negražiai atsiliepia, ją visaip išvadino, motina globėjai teigė, kad dukrai išlaikymo nemokės. Nepilnametė teigė, kad jos gyvenimas pasikeitė į gerą pusę, kai ji apsigyveno pas globėją, dabar ji gali kažkur išeiti, jaučiasi saugi, mylima ir nenori prisiminti laikotarpio, kai gyveno pas mamą ir tekdavo matyti ją girtaujančią. G. R. nurodė, kad su mama ateityje bendrauti neketina, o su tėvu santykiai geri, jie susiskambina.

28. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ji nėra nusišalinusi nuo tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaiką, alkoholio nevartoja, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, neturi žalingų įpročių, turi galimybę pasirūpinti savo dukra, jau keli metai ji siekia dukrą susigrąžinti, domisi dukros gyvenimu, jos sveikata, mokslais, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog nepilnametei nustačius laikinąją globą (2023 m. gruodžio 18 d.), atsakovė pirmą kartą į globos centrą telefonu kreipėsi tik po pusės metų, t. y. 2024 m. birželio 25 d. Pokalbio metu atsakovė buvo informuota, kad dėl informacijos apie dukrą pateikimo ji visada gali kreiptis į globos centrą, tačiau nei minėto pokalbio metu, nei vėliau nesidomėjo dukros sveikata, augimu, elgesiu, laisvalaikiu, nesiteiravo dėl galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, atsakovė nuo ieškovės kreipimosi į teismą (2023 m. lapkričio 20 d.) dėl teismo leidimo paimti nepilnametę G. R. iš jos tėvų išdavimo, t.y. 10 mėnesių, pagalbos nepriėmė visiškai, nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų, su specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai, nebendradarbiavo. Atsakovė tik 2024 m. rugsėjo 9 d. sutiko priimti pagalbą, atsižvelgiant į tai, jai buvo sudarytas 2024 m. rugsėjo 17 d. pagalbos planas. Pagalbos plane nurodoma, jog atsakovė pagalbos planą vykdo, lanko pozityvios tėvystės kursus Panevėžio bendruomeniniuose šeimos namuose, šiuo metu jau įvykę du susitikimai iš aštuonių, tačiau santykiai tarp atsakovės ir jos dukros G. R. įtempti, nepilnametė atsisako grįžti pas motiną, atsisako su motina bendrauti bet kokia forma – gyvai, telefonu ar socialinių tinklų pagalba, jos bijo. Atsakovė nuo 2024 m. spalio 4 d. iki dabar, t. y. per 3 mėnesius, tik 2 karus kreipėsi į globos centrą dėl susitikimų su dukra organizavimo. Iš Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2025 m. sausio 31 rašto Nr. SD-64 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog nors ir 2024 m. lapkričio 7 d. per „Zoom“ programą įvyko nuotolinis atsakovės ir dukros susitikimas (susitikimas truko apie 5 minutes), kurio metu S. K. teiravosi dukros apie jos savijautą ir išreiškė norą bendrauti, tačiau G. R. aiškiai nurodė, kad su mama kalbėtis ir palaikyti ryšio nenori, ji nuotoliniame susitikime su motina dalyvavo tik tam, kad išsakytų savo jausmus ir informuotų, kad ateityje su mama susitikti nebenori. Po susitikimo G. R. jautėsi liūdna sumišusi ir pikta, ne kartą pakartojo, kad daugiau tokiuose susitikimuose nedalyvaus ir niekas jos neprivers. Atsižvelgiant į G. R. kategorišką poziciją ir neigiamą emocinę būseną, tolimesni susitikimai su motina atidėti. Kartu pažymėtina, kad G. teigimu, atsakovė yra prieš dukrą smurtavusi, net ir nepilnametei nustačius laikinąją globą, nesiekė su dukra pozityviai bendrauti, pokalbių su dukra metu jai grasino, gąsdino, taip dar labiau blogindama tarpusavio ryšį, o nesiekdama jį atkurti. Nepilnametės teigimu, ji nori gyventi su savo globėja vyresniąja seserimi S.. Iš VšĮ Šv. Juozapo globos namų 2025 m. sausio 21 d. pažymos matyti, jog atsakovė nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. sausio mėn. dalyvavo tėvystės mokymuose 7 kartus, tačiau teismo vertinimu, trijų mėnesių tėvystės mokymų kursų lankymas nėra pakankamas, jog būtų išspręstos visos šeimoje vyraujančios problemos ir atkurtas atsakovės bei jos dukters tarpusavio ryšys, šios atsakovės dedamos pastangos nėra pakankamos, gali būti trumpalaikės ir neužtikrina, kad situacija šeimoje galėtų taip greitai pasikeisti, tuo labiau, jog laikinoji globa nepilnametei tęsiasi jau virš metų laiko, dukra nenori grįžti gyventi pas mamą, nori likti gyventi pas seserį, taip pat buvo išnaudotos visos priemonės grąžinti vaiką į šeimą, atsakovė išlaikymo savo dukrai neteikia. Atsakovės atsainus požiūris į savo pačios elgesį, nesprendžiamos problemos, nededamos pakankamos pastangos atkurti dukters ir motinos tarpusavio ryšį, tik patvirtina, kad esama situacija greitu metu nepasikeis ir negalima daryti išvados, jog atsakovė stengiasi susigrąžinti savo vaiką. Teismas sprendžia, kad atsakovė elgiasi atsainiai ir nerūpestingai, tinkamai nesirūpina savo nepilnamete dukra, jos ugdymu, sveikata, išlaikymu.

29. Atsakovas V. R. taip pat yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, nededa pastangų ir nesiekia dukros susigražinti į savo šeimą. 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. lapkričio 14 d. atsakovui inicijuota MK pagalba, tačiau atsakovas ją priimti atsisakė, Gyventojų registro duomenimis, gyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo dukrai neteikia, nesidomi jos sveikata, ugdymu, elgesiu ir laisvalaikiu, 2024 m. gruodžio 9 d. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka. Byloje nėra duomenų, kad padėtis atsakovų šeimose galėtų pasikeisti. Galimybių grąžinti nepilnametę į atsakovės S. K. šeimą ar V. R. šeimą nėra.

30. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaikais, siekti susikurti tinkamas gyvenimo sąlygas, kad galėtų auginti vaiką. Tėvai vaiką turi auginti, tenkindami ne tik jo fiziologinius, bet ir emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

31. Teismas pažymi, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaikų. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikai negali laukti neapibrėžtą laiką, vaikų poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomiems, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikai paimamas iš šeimos. Laikinoji globa yra laikinas sprendimas vaikui, tuo tarpu tolesnei vaiko gerovei užtikrinti turi būti priimami nuoseklūs į ateitį orientuoti geriausiai jo interesus atitinkantys nuolatiniai sprendimai – arba grąžinti vaiką į šeimą, arba nustatyti jam nuolatinę globą, arba jį įvaikinti. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, psichologinių problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovai tinkamai nesuvokia nei savo pareigų, nei vaiko poreikių. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai šiuo metu yra pajėgūs patys pasirūpinti vaiku. Teismas mano, kad yra tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams nepilnametės G. R. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

32. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovai turės galimybę kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

33. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

34. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

35. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

36. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

37. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad G. R. yra sulaukusi dvylikos metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, pagal nepilnametės laikinosios globėjos pateiktas išlaidas, nepilnametės G. poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžiama 645,00 Eur. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Be to, vaikas yra augantis, vaiko apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama, keičiantis sezoniškumui, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai, avalynei atnaujinti. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

38. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą dukrai G. po 250 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

39. Atsakovė S. K. nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jos darbo užmokestis nėra didelis, gauna 900-1000 Eur per mėnesį, daug lėšų išleidžia komunaliniams patarnavimams, kitiems mokesčiams, kreditoriniams įsipareigojimams padengti, todėl reikalavimas priteisti iš jos išlaikymą dukrai turi būti atmestas arba priteistas minimalaus dydžio išlaikymas.

40. Bylos rašytiniais duomenimis, atsakovė S. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 1 000 Eur/mėn. „į rankas“, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovei priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismui atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie komunalinių patarnavimų dydį ir mokamas per mėnesį sumas, tačiau teisme ji paaiškino, jos gaunamo atlyginimo pakanka tik mokesčiams sumokėti, įskaitant kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, o vaiko išlaikymui lėšų nelieka. Byloje nėra duomenų, jog darbingumas atsakovei būtų apribotas, nėra nustatytas neįgalumas, daugiau išlaikytinių ji neturi, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma (250,00 Eur) yra minimali, todėl jos dydžio pagrįstumo nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog atsakovė gali dirbti tokiu būdu, kad pati galėtų save išlaikyti ir pridėti prie vaiko G. išlaikymo tiek, kiek jai tuo metu yra reikalinga. Tai, kad ji turi kreditorinių įsipareigojimų, savaime teismui neduoda pagrindo padaryti išvados dėl mažesnio priteistino išlaikymo dydžio, nes kreditorinius įsipareigojimus atsakovė prisiėmė jau turėdama vaiką G. (šiuo metu vaikui daugiau kaip dvylika metų), todėl šia aplinkybe atsakovė negali remtis dėl atsisakymo periodiškai teikti vaikui išlaikymą.

41. Atsakovas Gyventojų registro duomenimis 2019 m. balandžio 27 d. deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. spalio 11 d. pokalbio su atsakovu metu, jis Skyriui nurodė, kad jis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis ieškovei ir teismui nėra žinomas. Atsakovas taip pat geranoriškai išlaikymo vaikui periodiškai piniginėmis lėšomis neteikia. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas, jis daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžiu sutinka, todėl teismas konstatuoja, jog jis gali kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui skirti po 250,00 Eur sumą iki vaiko pilnametystės.

42. Esant išdėstytam, tenkintinas ieškovės prašymas – iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei G. R. po 250 Eur kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

43. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės G. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo pas globėjus S. P. ir R. P.. Kitų asmenų prašymų, kurie norėtų ir galėtų nuolatinai rūpintis nepilnamete, ieškovė nėra gavusi.

44. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametei G. R. įsteigta laikinoji globa ir jos globėjais paskirti S. P. ir R. P. (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 20 d. potvarkis Nr. 955-1485/23 „Dėl laikinosios globos G. R. nustatymo“), todėl priėmus sprendimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nepilnametės G. R. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas S. P. ir R. P., jų gyvenamojoje vietoje, jie skirtini nepilnametės G. R. priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriais (CPK 406 straipsnis, 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.202 straipsnis).

45. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo G. R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas. Byloje susidarė 31,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 268, 270, 406, 407, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaiką G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. lapkričio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. lapkričio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriais.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės G. R. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.