Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-468-569/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-18
Bylos Nr.
2S-468-569/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04520-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Suinteresuotas asmuo
(duomenys neskelbtini), M. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-468-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04520-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys M. D., (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis M. P. kreipėsi į teismą, prašydamas už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) privalomojo nurodymo nevykdymą (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ar jos vadovui M. D. skirti Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje numatytą sankciją – baudą, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra atsižvelgus į pateiktų aplinkybių visetą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 3 d. nutartimi antstolio M. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už 2021 m. spalio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą tenkino – skyrė M. D. tęstinę 1 Eur baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 3 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, išieškotojo naudai pervedant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansus ministerijos surenkamąją sąskaitą.

3. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusia nutartimi yra nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. nėra teisinio pagrindo skirti CPK 771 straipsnyje numatytą sankciją. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir jos vadovo M. D. veiksmai sudaro pagrindą netaikyti nuobaudos (pašaliną minėtų asmenų kaltę).

4. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija aktyvių veiksmų dėl projekto parengimo ėmėsi tik tuomet, kai 2024 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku antstolis M. P. išsiuntė reikalavimą pateikti duomenis apie privalomojo nurodymo vykdymą, o aktyviausi veiksmai atlikti prieš teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl sankcijos taikymo. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija būtų sudariusi sutartį su architektu dėl projekto parengimo iki antstolio reikalavimo pateikti informaciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kokie veiksmai buvo atlikti nuo (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kreipimosi į architektą 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais po to, kai buvo gautas Nekilnojamojo turto registro atsakymas dėl duomenų registravimo. M. D. nenurodė, kokiu būdu teiravosi dėl projekto rengimo eigos per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio, dėl kokių projekto rengimo terminų susitarė su architektu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas antstolis M. P. ir suinteresuotas asmuo M. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pati savo iniciatyva informacijos apie atliekamus veiksmus, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą savavališkos statybos įteisinimo būdu, antstoliui neteikė.

5. Teismo vertino, kad byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įvykdyti privalomąjį įrodymą per laikotarpį 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio. Tai, kad (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija aktyviai pradėjo veikti tik gavusi antstolio raginimą, atsižvelgiant į visą privalomojo nurodymo neįvykdymo trukmę (šiuo metu yra beveik dveji metai nuo termino įvykdyti suėjimo), nesudaro pagrindo spręsti, jog neegzistuoja (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vadovo kaltė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, egzistuoja teisinis pagrindas skirti CPK 771 straipsnyje numatytą nuobaudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vadovas M. D. nėra visiškai pasyvus, yra atlikęs veiksmus siekdamas pašalinti statybos padarinius, tai laikytina atsakomybe švelninančia aplinkybe, taip pat atsižvelgęs, jog vien šio proceso inicijavimas yra paskatinęs atlikti savavališkos statybos šalinimo ją įteisinant veiksmus, teismas sprendė, kad esminį baudos tikslą – paskatinti kiek įmanomą operatyvesnį įsiteisėjusio privalomojo įrodymo įvykdymą, nors ir praleidus nustatytą terminą – galima pasiekti paskyrus minimalią CPK 771 straipsnyje nustatytą sankciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują – atmesti 2024-04-04 antstolio M. P. pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo nevykdymo prašymą – (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkui M. D. skirti CPK 771 straipsnyje numatytą sankciją, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į suinteresuoto asmens teisinę padėtį ir kokius jis veiksmus gali atlikti statinio įteisinimo procese bei į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad įteisinimo tvarka ir eiga nepriklauso nuo apelianto valios ir noro kuo greičiau baigti įvažiavimo įteisinimo procedūrą, neatsižvelgė, kad, demontavus įvažiavimo dangą, iš esmės nebūtų galima patekti į garažų statinius.

7.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad reikalavime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės padėties. Privalomame nurodyme yra išdėstyta, kad reikalaujama pašalinti betoninę dangą nesuformuotame žemės sklype, tačiau šiuo metu jau neatitinka faktinės padėties. Negali būti ginčo dėl to, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas žemės sklypas, kuris yra perduotas bendrijai nuomos sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad bendrija yra teisėtas žemės sklypo savininkas, kuriame pakeitė susidėvėjusią betoninę dangą. Tai svarbi aplinkybė, kurios neįvertino pirmosios instancijos teismas ir kuri rodo, kad šiuo metu bendrija teisėtai valdo žemės sklypą, kuriame yra įrengta betoninė danga. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad buvusios teisinės kliūtys įregistruoti įvažiavimą yra pašalintos, o dabar vyksta pačios betono dangos įteisinimo procesas.

7.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad vykdomojoje byloje kilo ginčas, ar baustinas apeliantas, kurio vadovaujama (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atnaujino avarinės būklės įvažiavimą į šiai bendrijai priklausančius garažus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad betoninė įvažiavimo danga egzistavo nuo pat šios bendrijos įkūrimo, o valstybės institucijos nebuvo teikusios įpareigojimo įteisinti įvažiavimo į garažų bendriją dangą.

7.4. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš šios įvažiavimo dangos keitimą buvusi danga dėl nusidėvėjusio betono turėjo išsikišusią armatūrą, kuri kėlė pavojų eismo dalyviams, ir bendrija, ir Lietuvos valstybė galėjo sulaukti pretenzijų dėl nesutvarkytos įvažiavimo dangos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnė betono danga nebuvo pripažinta kaip savavališkas statinys, kadangi statant garažus ir įrengiant įvažiavimą nebuvo reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas.

7.5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad minimas privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas išardant atnaujintą betoninę dangą, o ne įteisinant įvažiavimo dangą įstatymų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Reikia įvertinti tai, kad įvažiavimo įteisinimas yra procesas, kuris nepriklauso nuo apelianto valios ir veiksmų, išskyrus apelianto teisę pasirašyti su architektu sutartį dėl įvažiavimo įteisinimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad 2023 m. lapkričio 14 d. įvažiavimo įteisinimas nebuvo baigtas, kadangi architektas nepateikė statinio užbaigimo deklaracijos, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus.

7.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad bendrija ėmėsi aktyvių veiksmų tik prieš teismo posėdį. Reiškiamas prašymas apeliacinės instancijos teismui įvertinti, kad teismo nutartyje (Nutarties 18 punktas) nurodyti veiksmai yra atlikti išimtinai architekto K. G., kadangi šis asmuo baigė rengti techninį darbo projektą, įkėlė į informacinę sistemą, pradėjo techninį projektą derinti su Kauno miesto savivaldybe bei kitomis institucijomis. Apeliantas negalėjo ir negali daryti įtakos architektui dėl jo galimybių ir termino, per kurį jis parengė techninį projektą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių apelianto veiksmų, kurie liudytų, jog jis vengė bendrauti su architektu. Priešingai, pateikiamas skambučių sąrašas liudija, kad apeliantas nuolat domėjosi techninio projekto parengimu, todėl nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų pasyvus, o įstatymas reikalautų iš jo aktyvių veiksmų.

7.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias asmens teisę įteisinti savavališką statybą.

7.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, koks asmuo gali atlikti įvažiavimo dangos įteisinimą, kokie veiksmai buvo atlikti ar tuos veiksmus galėjo atlikti pats apeliantas. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad apeliantas ėmėsi iniciatyvos tik prieš teismo posėdį, nes visus veiksmus atliko architektas, kuris turi įstatyminę teisę parengti reikalingus dokumentus, kaip antai techninį projektą ir kitus dokumentus, teikti juos Kauno miesto savivaldybei ir kitoms institucijoms.

7.10. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo nurodymo surašymo buvo įteisintas žemės sklypo, kurio paviršiuje įrengta betono aikštelė, valdymas, t. y. „parengtas žemėtvarkos projektas ir sudaryta nuomos sutartis. Kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtina, kad buvo nustatytos bendrijai priskirtino žemės sklypo ribos, kurios buvo reikalingos betono aikštelės-įvažiavimo įteisinimui. Pateiktas susirašinėjimas su architektu patvirtina, kad nuolat domėtasi įteisinimo procesu ir teikti reikalingi dokumentai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų apelianto iniciatyva atliktų ankščiau nurodytų veiksmų, kurie buvo būtini įvažiavimo dangos įteisinimui, neįvertino aplinkybės, kad architektai veikia savarankiškai ir apeliantas negali duoti nurodymų tokiam asmeniui, kaip ir valstybės institucijoms, kurios vertina architektų darbą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo: taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes, konstatuoti, kad apeliantė be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą atskirajam skundui paduoti ir apeliantės atskirąjį skundą atmesti vien tik šiuo pagrindu; teismui netaikant teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmių, apeliantės atskirojo skundo netenkinti, o 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl 2024-07-03 nutarties buvo 2024-07-10. Apeliantė atskirąjį skundą teismui pateikė 2024-07-12 tokiu būdu praleisdama atskirojo skundo padavimo terminą, nustatytą CPK 335 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Teismo skundžiama 2024-07-03 nutartimi paskirta periodinė 1 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną yra teisinga, pagrįsta ir turėtų apeliantę skatinti kuo greičiau įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl naikinti skundžiamą 2024-07-03 nutartį pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstoliui pateikus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą teismas skolininkui paskyrė baudą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2021 m. spalio 7 d. Statybų inspekcijos privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – išardyti savavališkai įrengtą betono dangos aikštelę (pagal pridedamą schemą prie savavališkos statybos akto reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, šalia pastato (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Minėtame privalomajame nurodyme nustatytas jo įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 7d. Statybos inspekcija pratęsė terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą iki 2022 m. liepos 7 d.

12. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė antstolio M. P. prašymą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vadovui M. D., nenustatęs suinteresuoti asmens (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kaltės. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įvykdytų privalomąjį nurodymą, nuo pat privalomojo nurodymo surašymo dienos siekė įteisinti betoninę aikštelę. Teismas konstatavo, kad už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. nėra teisinio pagrindo skirti CPK 771 straipsnyje numatytą sankciją.

13. 2023 m. lapkričio 14 d. atsakymu VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius priėmė sprendimą atmesti (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – aikštelės b1, esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, t. y. nepatvirtina statinio (jo dalies) ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo.

14. 2023 m. kovo 28 d. M. D. antstoliui atsiuntė atsakymą nurodydamas, kad 2023 m. birželio 1 d. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartis su matininku P. K., gautas aikštelės unikalus numeris, architektas M. Š. parengė projektą su kapitalinio remonto schema, kuris buvo pateiktas VĮ „Registrų centrui“, tačiau gautas neigiamas atsakymas, vėliau ieškota architekto, kuris iki galo sutvarkytų dokumentus, bet, pateikus užklausą, laukiama iki 3 savaičių ir gaunamas atsakymas, kad architektas nespėja su savo darbais arba per mažas projektas, todėl taip laikas ir prabėga.

15. 2024 m. balandžio 4 d. antstolis M. P. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Suinteresuotas asmuo M. D. į bylą pateikė 2024 m. vasario 28 d. laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog persiunčiamas statybų inspekcijos pranešimas ir „reikia sutarties su jumis ar kažkaip kitaip įrodyti, kad aikštelei daromas projektas, kad veiksmas vyksta“. 2023 m. lapkričio 24 d. M. D. elektroniniu laišku, adresuotu (duomenys neskelbtini), nurodė persiunčiantis dokumentus, taip pat iš registrų atsakymą.

17. Į bylą pateiktas K. G. individualios įmonės projekto Nr. (duomenys neskelbtini) titulinis lapas, kuriame paminėtas Aikštelės, (duomenys neskelbtini) statybos projektas, nurodytas etapas TDP – techninis darbo projektas. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2024 m. birželio 10 d. išdavė rašytinį įgaliojimą architektui K. G. pasirašyti elektroniniu parašu ir patalpinti projektą derinimui į informacinę sistemą. Į bylą pateiktas lapas, kuriame nurodyta, kad numatomas projekto (projektuotojas K. G. įmonė, adresas (duomenys neskelbtini)) pilnas parengimas iki 2024 m. liepos 10 d., o derinimas su Kauno m. savivaldybe ir kitomis privalomomis įstaigomis – iki 2024 m. lapkričio 31 d. K. G. 2024 m. birželio 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos projekto parengimo, kuri (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apmokėta 2024 m. birželio 26 d. Be to, K. G. 2024 m. birželio 25 d. laišku atsiuntė duomenis už statybos leidimą apmokėti, nurodydamas 52 Eur sumą. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2024 m. birželio 26 d. sumokėjo 52 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Dėl baudos skyrimo

18. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

19. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

20. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

21. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

22. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Tačiau, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į suinteresuoto asmens teisinę padėtį ir kokius jis veiksmus gali atlikti statinio įteisinimo procese bei į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad įteisinimo tvarka ir eiga nepriklauso nuo apelianto valios ir noro kuo greičiau baigti įvažiavimo įteisinimo procedūrą, neatsižvelgė, kad demontavus įvažiavimo dangą, iš esmės nebūtų galima patekti į garažų statinius. Nurodo, kad reikia įvertinti tai, jog įvažiavimo įteisinimas yra procesas, kuris nepriklauso nuo apeliantės valios ir veiksmų, išskyrus apeliantės teisę pasirašyti su architektu sutartį dėl įvažiavimo įteisinimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, koks asmuo gali atlikti įvažiavimo dangos įteisinimą, kokie veiksmai buvo atlikti, ar tuos veiksmus galėjo atlikti pats apeliantas. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad apeliantas ėmėsi iniciatyvos tik prieš teismo posėdį, nes visus veiksmus atliko architektas, kuris turi įstatyminę teisę parengti reikalingus dokumentus, kaip antai techninį projektą ir kitus dokumentus, teikti juos Kauno miesto savivaldybei ir kitoms institucijoms.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendrija aktyvių veiksmų dėl projekto parengimo ėmėsi tik tuomet, kai 2024 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku antstolis M. P. išsiuntė reikalavimą pateikti duomenis apie privalomojo nurodymo vykdymą. Sutiktina, kad byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija būtų sudariusi sutartį su architektu dėl projekto parengimo iki antstolio reikalavimo pateikti informaciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kokie veiksmai buvo atlikti nuo (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos kreipimosi į architektą 2024 m. spalio ir lapkričio mėnesiais po to, kai buvo gautas Nekilnojamojo turto registro atsakymas dėl duomenų registravimo. M. D. nenurodė, kokiu būdu teiravosi dėl projekto rengimo eigos per laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio, dėl kokių projekto rengimo terminų susitarė su architektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra svarbi aplinkybė, kad architektas neskuba parengti dokumentų. Apeliantas turėjo pakankamai laiko anksčiau pradėti vykdyti Statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą. Pažymėtina, kad Statybos inspekcija pratęsė terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą iki 2022 m. liepos 7 d., todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko pradėti įteisinimo ar sutvarkymo darbus anksčiau.

25. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog tai, kad (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija aktyviai pradėjo veikti tik gavusi antstolio raginimą, atsižvelgiant į visą privalomojo nurodymo neįvykdymo trukmę (šiuo metu yra praėję dveji metai nuo termino įvykdyti suėjimo), nesudaro pagrindo spręsti, jog neegzistuoja (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vadovo kaltė.

26. Apeliantas nurodo, jog privalomame nurodyme yra išdėstyta, kad reikalaujama pašalinti betoninę dangą nesuformuotame žemės sklype, tačiau šiuo metu jau neatitinka faktinės padėties. Negali būti ginčo dėl to, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas žemės sklypas, kuris yra perduotas bendrijai nuomos sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad bendrija yra teisėtas žemės sklypo savininkas, kuriame pakeitė susidėvėjusią betoninę dangą. Pažymi, kad betoninė įvažiavimo danga egzistavo nuo pat šios bendrijos įkūrimo, o valstybės institucijos nebuvo teikusios įpareigojimo įteisinti įvažiavimo į garažų bendriją dangą. Svarbu, kad prieš šios įvažiavimo dangos keitimą, buvusi danga dėl nusidėvėjusio betono, turėjo išsikišusia armatūrą, kuri kėlė pavojų eismo dalyviams ir bendrija, ir Lietuvos valstybė galėjo sulaukti pretenzijų dėl nesutvarkytos įvažiavimo dangos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesnė betono danga nebuvo pripažinta kaip savavališkas statinys, kadangi, statant garažus ir įrengiant įvažiavimą, nebuvo reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad žemės sklypas perduotas bendrijai nuomos sutarties pagrindu, nėra pagrindas spręsti, jog dėl to (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nebeturi pareigos įvykdyti Statybų inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nesvarbu, koks (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos teisinis statusas buvo iki surašant privalomąjį nurodymą ir koks dabar jis yra, tačiau buvo konstatuota savavališka statyba ir bendrija įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – išardyti savavališkai įrengtą betono dangos aikštelę.

27. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad minimas privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas, išardant atnaujintą betoninę dangą, o ne įteisinant įvažiavimo dangą įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2021 m. spalio 7 d. Statybų inspekcijos privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – išardyti savavališkai įrengtą betono dangos aikštelę (pagal pridedamą schemą prie savavališkos statybos akto reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, šalia pastato (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Įteisinimo galimybė nėra numatyta.

28. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju, egzistuoja teisinis pagrindas skirti CPK 771 straipsnyje numatytą nuobaudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Darytina išvada, kad skundžiama nutartimi paskirta periodinė 1 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną yra teisinga, pagrįsta ir turėtų bendriją ir apeliantą skatinti kuo greičiau įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

29. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti baudą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė