Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Eglės Venckienės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (baudžiamojo įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.; 2 nusikalstamos veikos), ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (baudžiamojo įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.; 2022 m. lapkričio 5 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (baudžiamojo įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.; 2022 m. lapkričio 7 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir K. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. spalio 12 d.

Civilinio ieškovo MB „V.“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš K. P. MB „V.“ naudai priteisti 3 007,88 Eur (trys tūkstančiai septyni eurai aštuoniasdešimt aštuoni euro centai).

Atmestas V. T. civilinis ieškinys dėl 1 308 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuonių eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu visapusiškai ir objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą bei priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

6. Atsiliepimų į nuteistojo K. P. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami arba keičiami. Nuosprendis – teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

9. Nuteistasis K. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams, kadangi, kaip teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kuomet yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taip pat netinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltės formą, dėl to paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Be to, nuteistojo gynėja advokatė apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gruodžio 19 d. įvykusiame teismo posėdyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino K. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pastarasis nuoširdžiai gailėjosi.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytais motyvais ir padarytomis išvadomis dalyje dėl K. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių (past. – išsamūs Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentai nurodyti 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio 17-18 puslapiuose), tą įvertinusi tiek teisės taikymo, tiek byloje nustatytų svarbių šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad teisėtai ir pagrįstai nepripažinta nuteistojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog asmuo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šioje teisės normoje nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jeigu nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Aptariama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jeigu kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką bylos (ikiteisminio) tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021).

12. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta, kad nuteistasis K. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau byloje nenustatyta (negauta duomenų), jog asmuo nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, todėl nesant vienos iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos išpildymo, nėra galimas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas. Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos matyti, kad nuteistasis K. P. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, be to, paaiškino, jog dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Kita vertus, baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis K. P. taip pat pripažino savo kaltę, bet atsisakė duoti bet kokius parodymus (paaiškinimus) ir atsakyti į teismo ir (ar) kitų proceso dalyvių užduodamus klausimus, t. y. bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu nebuvo išgirsta nuteistojo K. P. pozicija dėl padarytų nusikalstamų veikų vertinimo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas nebuvo informuotas ar nuteistasis K. P. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį ir dėl jo gailisi. Taip pat proceso metu nebuvo gauta jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų asmens nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų – negauta duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs MB „V.“ padarytą žalą ar būtų įsipareigojęs tą padaryti ateityje, be to, nebuvo gauta duomenų ir apie pagrobtų daiktų sugrąžinimą ar dėtas pastangas dėl to. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas teiginys, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, laikytinas formaliu siekiant kiek įmanoma labiau sušvelninti atsakomybę ir vertintinas kritiškai, nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas nuoširdžiu gailėjimusi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti nuteistojo K. P. prašomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl paskirtos bausmės

13. Nuteistasis K. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, tačiau, teisėjų kolegija, susipažinusi su šioje baudžiamojoje byloje esančiais asmenį charakterizuojančiais duomenimis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir kitais svarbiais duomenimis, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, individualizuodamas K. P. skiriamas bausmes, jas bendrindamas tarpusavyje ir po to su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teisės taikymo ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimo klaidų nepadarė.

14. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti pagrįstai individualizuotą ir teisingą bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

15. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (past. – nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija) numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 (šešerių) metų. Byloje nustatyta, kad K. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurios yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o K. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad K. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 7 kartus, o iš šių teistumų net 6 – už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Be to, K. P. ne kartą buvo paskirtos ir švelnesnės bausmių rūšys – laisvės apribojimas, tačiau net ir tai nesulaikė asmens nuo tolimesnio analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Svarbu ir tai, kad nuteistasis K. P. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteistas ir griežčiausiomis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis – laisvės atėmimais, tačiau net ir jos bei realus jų atlikimas asmens veiksmų nekoregavo teigiama linkme. Susipažinus su Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančiais duomenimis matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo K. P. atžvilgiu buvo priimti dar trys nauji apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių du yra įsiteisėję, o įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu K. P. nuteistas net už 31-os nusikalstamos veikos padarymą, kurios buvo padarytos laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. spalio 24 d., t. y. iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, K. P. šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus net pusės metų laikotarpiui nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos.

17. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo K. P. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o, priešingai, yra nusistovėjusio ir per ilgą laiką susiformavusio nederamo elgesio tąsa, atspindinti pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir visuomenės normų nepaisymą. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nuteistasis K. P. po jo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių nedaro jokių teigiamų išvadų ir nebando keisti pasirinkto gyvenimo būdo, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju proporcinga ir teisingumo principą atitinkanti bausmė yra tik realus laisvės atėmimas. Vertinant paskirtų bausmių dydžius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas parinko laisvės atėmimo dydžius, kurie yra ženkliai mažesni už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (past. – 3 metai 1 mėnesis 15 dienų), t. y. atitinkamai 1 metus 10 mėnesių ir 2 metus laisvės atėmimo, kurių dydžių nėra jokio pagrindo mažinti dar labiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo mažinti ir bendrinant paskirtas bausmes tarpusavyje pridedamos bausmės dalies, ir subendrintą bausmę bendrinant su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pridėtinos bausmės dalies.

18. Kaip teisingai atsispindi skundžiamame nuosprendyje, Vilniaus miesto apylinkės teismas, subendrinęs tarpusavyje paskirtas bausmes, paskirtas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, subendrintą bausmę privalėjo bendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Kita vertus, nagrinėjamu atveju bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su minėtu kitu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, privalo būti taikomos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, t. y. į galutinę K. P. paskirtą bausmę įskaityta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį, kas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra padaryta, todėl ši klaida ištaisytina šiuo nuosprendžiu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo – 110 eurų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje bei iš esmės neturi realios galimybės turėti gynėją advokatą kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam K. P. parinko gynėją advokatę Vaidotę Radvilavičienę.

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtinybę skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, be to, atsižvelgiant ir į sunkią nuteistojo K. P., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, finansinę padėtį, šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį –

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į K. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, įskaityti pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį K. P. atliktą bausmės dalį.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.