- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-83-557-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki rugsėjo 4 d.
Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys, ir iš A. A. priteista S. G. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2010 m. rugsėjo 1 d. apie 23 val. 10 min. Vilniaus g. 17, Pagėgių mieste, į Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariatą dėl administracinio teisės pažeidimo pristačius nuo alkoholio apsvaigusį A. A. bei Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio kelių policijos grupės patruliui S. G. atliekant A. A. asmens apžiūrą, jis nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, apžiūrai pasipriešino, griebė už tarnybinės uniformos, spyrė į tarpkojį ir nemažiau trijų kartų sudavė rankomis į krūtinės sritį, padarydamas S. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pasipriešino valstybės tarnautojui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Jis neginčija fakto, kad susigrūmė su pareigūnu S. G., tačiau tai padarė po to, kai pareigūnas jam be jokios priežasties smogė ranka į krūtinę. Jis tai suvokė kaip pavojingą ir realų kėsinimąsi, t. y. veikė būtinosios ginties situacijoje (BK 28 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad netiki tokiu jo aiškinimu, nes nebuvo surinkta įrodymų, kad jam buvo padaryti kokie tai sužalojimai. Tačiau teismas nevertino tos aplinkybės, kad po įvykio jis buvo sulaikytas 48 valandoms, ir tyrimą atlikę pareigūnai nesiėmė priemonių apžiūrėti jį, ir taip surinkti objektyvius įrodymus. Apelianto manymu, pareigūnai tyčia to nedarė, vengdami jį teisinančių duomenų atsiradimo byloje. Teismas, akcentuodamas jo negalėjimą paaiškinti, dėl ko ant nukentėjusiojo kūno buvo atsiradę sužalojimai, jei smūgių nebuvo suduota, parodė savo šališkumą. Ir be jo paaiškinimo akivaizdu, kad tokie sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ir grumtynių su juo metu, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 str. 5 d.). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų vertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai. Teismas nuosprendyje neaprašė jo tyčinės kaltės turinio ir nenurodė kaltės rūšies. Tai vertintina kaip BK 14 str., 15 str. 1, 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas.
Teismas netinkamai nustatė ir nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį. Teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo, privalo vadovautis CK 6.250 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Priteisęs 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą S. G., teismas šio sprendimo tinkamai nemotyvavo, CK 6.250 straipsnio nuostatų nesilaikė, o nukentėjusiajam priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į jam padarytus sužalojimus, yra per didelis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo A. A. aiškinimas, jog jis nukentėjusiajam policijos pareigūnui S. G. jokių smūgių nesudavė, su juo susigrūmė veikdamas būtinosios ginties situacijoje, kai pastarasis jam neva be jokios priežasties smogė ranka į krūtinę, visiškai paneigtas pirmosios instancijos teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais.
Nukentėjusysis S. G. parodė, jog jis kartu su kolega D. V. 2010 m. rugsėjo 1 d. dirbo patruliais užtikrinant eismo saugumą bei viešąją tvarką Pagėgių savivaldybėje. Apie 23 val. jie pastebėjo atvažiuojant automobilį, kuris buvo įjungęs garsinį signalą ir tai darė ilgą laiką, todėl jie sustabdė automobilį. Jis priėjo prie vairuotojo ir jį įspėjo, kad tokiu paros metu be priežasties negalima naudoti automobilio garsinį signalą. Vairuotojas tam neprieštaravo, o tuo metu kaltinamasis, kuris sėdėjo galinės sėdynės dešinėje pusėje, išlindo pro atidarytą automobilio langą, atsisėdo ant durelių rėmo, pradėjo šaukti, ko jie stabdę juos, nes jie švenčia Lietuvos rinktinės pergalę. Jis įspėjo kaltinamąjį, kad pastarasis atsisėstų į savo vietą ir netrukdytų jam kalbėtis su vairuotoju, tačiau kaltinamasis jo neklausė ir pradėjo jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Tuomet jis apėjo automobilį, priėjo prie kaltinamojo ir dar kartą jį įspėjo, bet pastarasis į tai nereagavo ir toliau triukšmavo, todėl kaltinamasis buvo sulaikytas ir įsodintas į jų tarnybinį automobilį bei pristatytas į Pagėgių policijos komisariatą. Atvykus į policijos komisariatą, kaltinamasis toliau elgėsi agresyviai, atsisakė pūsti į alkotesterį, nevykdė reikalavimo ištraukti iš kišenių turimus su savimi daiktus. Tuomet jam bandant atlikti kaltinamojo asmens apžiūrą, pastarasis jį staigiai sugriebė už tarnybinės uniformos ir smūgiavo keliu į tarpkojį bei sudavė du ar tris smūgius rankomis į krūtinės ląstos sritį. Tuomet jis parvertė kaltinamąjį ant grindų ir tuo metu jam į pagalbą atėjo D. V.. Kaltinamajam buvo uždėti atrankiai ir jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Vedamas į kamerą, kaltinamasis vis dar priešinosi, bandė jį apspjauti. Vėliau kaltinamasis buvo pristatytas į Tauragės policijos komisariatą bei Tauragės apskrities ligoninę girtumui nustatyti, nes pastarasis atsisakė pūsti į alkotesterį. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Jo parodymus net ir smulkiausiose detalėse visiškai patvirtino liudytojas D. V., kartu patruliavęs su nukentėjusiuoju ir pristatęs nuteistąjį į policijos komisariatą bei buvęs šalia tuo metu, kai A. A. panaudojo fizinį smurtą prieš S. G.. Be to, nukentėjusiojo aiškinimą apie jo sužalojimo aplinkybes iš esmės patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje aprašyti nukentėjusiojo sužalojimai, įvertinant jų lokalizaciją, galimą padarymo laiką ir mechanizmą. Taigi byloje patikimai nustatyta, jog nukentėjusysis S. G. sužalojimus patyrė dėl prieš jį A. A. panaudoto fizinio smurto atliekant A. A. asmens apžiūrą.
Neįtikima nuteistojo versija, neva jis veikė būtinosios ginties situacijoje. Kolegija neabejoja, jog A. A. nurodytomis aplinkybėmis policijos pareigūnas S. G., pirmas suduodamas A. A., neabejotinai būtų buvęs pasirengęs (S. G. veiksmai prieš A. A. po pastarojo išpuolio nekelia abejonių S. G. tinkamu fiziniu pasirengimu) galimiems atsakomiesiems A. A. veiksmams, ir nebūtų suteikęs A. A. galimybės net tris kartus smogti jam į tarpukojį ir krūtinę. Iš to seka, jog A. A. smūgiai policijos pareigūnui S. G. buvo netikėti, jis buvo užpultas staiga, nesitikėdamas smurtinių apžiūrimo asmens veiksmų, o tai savo ruožtu reiškia, kad jokios būtinosios ginties situacijos įvykio metu nebuvo. Atmestini ir nuteistojo argumentai, neva policijos pareigūnai, sulaikę jį 48 valandoms, tyčia nesiėmė priemonių apžiūrėti jį, ir taip surinkti objektyvius jį teisinančius duomenis. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b. l. 46) matyti, kad A. A. gydytojos terapeutės buvo apžiūrėtas praėjus tik 2 valandoms po įvykio, šiame akte aprašyta A. A. išvaizda, laikysena, taip pat užfiksuotas mažas nubrozdinimas dešinės plaštakos srityje. Taigi A. A. turėjo galimybę reikalauti iš jį apžiūrinčios gydytojos užfiksuoti ir jam neva S. G. suduoto smūgio pėdsakus bei pareikšti turimus nusiskundimus dėl sveikatos būklės, tačiau, priešingai savo paties vėliau iškeltai versijai, to nepadarė. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog A. A. versija, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra neatitinkanti tikrovės ir akivaizdžiai gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors apeliantas teisingai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje neaprašė jo tyčinės kaltės turinio ir nenurodė kaltės rūšies, taip ne iki galo įvykdydamas BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, taikomus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turiniui, tačiau byloje patikimai nustatytų įvykio aplinkybių kontekste A. A. suduotų smūgių kryptingumas ir stiprumas rodo akivaizdžią A. A. tiesioginę tyčią pasipriešinti policijos pareigūno S. G. teisėtai atliekamai A. A. apžiūrai, t. y. A. A. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Todėl pagal byloje nustatytas ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes anksčiau minėtą skundžiamo nuosprendžio surašymo trūkumą laikyti esminiu, kuris būtų suvaržęs įstatymų garantuotas nuteistojo A. A. teises ar sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nėra pamatuoto pagrindo.
Taigi nuteistojo A. A. kaltė dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nuosprendis šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Kolegijos nuomone, keisti nukentėjusiajam S. G. skundžiamu nuosprendžiu priteistą 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose 2008 m. liepos 3 d. apžvalgos 10.1, 10.2, 10.3 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių, taip pat yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.
Savo nusikalstamos veikos pavojingumu (įžūlūs tyčiniai smurtiniai veiksmai) ir sukeltomis pasekmėmis į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą panašioje kasacinėje byloje Nr. 2K-382/2009, kurioje nustatyta, jog nuteistasis viešoje vietoje sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę, dėl to nukentėjusysis nugara atsitrenkė į savo automobilį, o po to nukentėjusiajam nuėjus prie suskystintų dujų užpylimo kolonėlės, nuteistasis vėl rankomis pastūmė jį, dėl to nukentėjusysis nugara atsitrenkė į kolonėlę ir kairėje krūtinės ląstos pusėje susimušė minkštuosius audinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajam priteista 1000 Lt neturtinės žalos. Tokia pati suma priteista ir panašaus pobūdžio kasacinėje byloje Nr. 2K-421/2009 (šioje byloje neturtinės žalos dydžio klausimas kasacine tvarka nebuvo sprendžiamas), kurioje nuteistasis muštynių, vykusių gyvenamajame name ir jo kieme, metu smogė pagaliu nukentėjusiajam į galvą ir į šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kasacinėje byloje Nr. 2K-412/2009 (šioje byloje neturtinės žalos dydžio klausimas kasacine tvarka taip pat nebuvo sprendžiamas), kurioje nuteistasis viešoje vietoje vairuojamu automobiliu užblokavo kelią nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui, taip sutrikdydamas eismą kelyje, išlipusiam iš automobilio nukentėjusiajam tyčia ranka sudavė smūgius į krūtinę ir petį bei su automobilio durelėmis prispaudė nukentėjusiojo koją, padarydamas poodines kraujosruvas rankose, dešinėje kojoje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam priteista 2000 Lt neturtinės žalos. Kasacinėje byloje Nr. 2K-537/2008, kurioje nuteistasis viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, savo automobiliu tyčia užblokavo kelią atbuline eiga į stovėjimo vietą judančiam nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui, atidarė šio automobilio dureles, sakydamas ,,ką tu sau galvoji“, ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į veidą, kuri nuo šio smūgio atsitrenkė galva į automobilio sėdynės atlošą, nukentėjusiajai priteista 3000 Lt neturtinės žalos.
Atsižvelgdama į aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam policijos pareigūnui tyčiniais smurtinias veiksmais, policijos komisariate priešinantis teisėtai atliekamai nuteistojo apžiūrai, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje mašnelėje, dėl fizinio smurto panaudojimo, ypač smūgio į tarpkojį, nukentėjusysis S. G. jautė didelį fizinį skausmą ir nepatogumus, patyrė stresą, taip pat pažeminimą kitų savo kolegų policijos pareigūnų akivaizdoje, kolegija laiko, kad mažinti nukentėjusiajam S. G. šioje byloje priteistą 1000 Lt neturtinę žalą, kurios dydis yra panašaus pobūdžio bylose priteisiamų sumų ribose, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Išdėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismo nusprendžio dalis dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nemotyvuota, yra nepagrįsti. Apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, visiškai pagrįstai esminiu neturtinės žalos kriterijumi laikė tai, kad S. G. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o A. A. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Be to, kaip jau aptarta, tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.
Taigi nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei formuojamos teismų praktikos. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam S. G. nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.