Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo byloje – UAB „Įkvepianti lyderystė“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo procesinių dokumentų esmė

3. Anot ieškovo, perkančioji organizacija, Pirkimų sąlygose numatydama reikalavimą pasiūlymus pateikti su visais įskaičiuotais mokesčiais, pačius pasiūlymus vertino ir pasiūlymų eilę sudarė pagal tiekėjų pateiktas kainas be PVM. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad pagal Pirkimo sąlygų 9.1.4, 9.1.6, 9.1.7 punktus, baudos ir netesybos mokamos nuo kainos su PVM, kas tik patvirtina, jog tiekėjų pasiūlymai taip pat turi būti vertinami remiantis kaina su PVM. Be to, tai, kad pasiūlymų kaina turi būti vertinama su PVM, patvirtina tiek pačios perkančios organizacijos sudaryti nuolatinė komisija, teigdama, kad pasiūlymų kainos turi būti vertinamos atsižvelgiant į galutinę lėšų sumą, įskaitant PVM, kuri nurodyta tiekėjų pasiūlymuose, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba išaiškindama, kad pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi aiškiai nurodyti jeigu vertins kainą be PVM. Juolab, kad ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio 2 dalį, pardavimo kaina yra galutinė daikto ar tam tikro daiktu kiekio kaina, įskaitant visus mokesčius. Taigi, atsakovė, vertindama pasiūlymus, sudarydama pasiūlymų eilę ir nustatydama laimėtoją, veikė neteisėtai, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytų principų, nes atsakovei pirkimo dokumentuose nenurodžius, kad sudarant pasiūlymų eilę ir nustatant pirkimo laimėtoją tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainos bus vertinamos be PVM, pasiūlymų kainos turi būti vertinamos atsižvelgiant į galutinę lėšų sumą, įskaitant PVM, kuri nurodyta tiekėjų pasiūlymuose.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

6. Atsakovė, siekdama mažiausia kaina įsigyti paslaugas, įvertinusi PVM susigrąžinimo galimybes, visiškai logiškai pirkimo sąlygose nustatė, jog bus vertinama kaina, o ne kaina kartu su PVM, t. y. mažiausia galutinė lėšų suma, kuri bus realiai išleista pirkimui. Tuo atveju, jeigu būtų laikomasi ieškovo pateikto vertinimo, kad laimėtojas turi būti nustatomas pagal pateiktą pasiūlymo kainą su PVM, atsakovė, kaip perkančioji organizacija, nepasiektų jai VPĮ keliamo tikslo – paslaugas įsigyti racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas ir realiai išleistų daugiau pinigų. Taip pat būtų pažeisti ir VPĮ lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, kadangi būtų vertinamos skirtingos (nelygiavertės) tiekėjų pateiktos kainų išraiškos. Tuo pačiu tiekėjai, kurie nėra registruoti PVM mokėtojai, įgytų nesąžiningą pranašumą pirkimo dalyvių – PVM mokėtojų atžvilgiu, kadangi galėtų siūlyti didesnę pačios paslaugos kainą, įvertinę tai, kad tiekėjai, kurie yra PVM mokėtojai, prie savo paslaugos kainos vis tiek dar turės pridėti ir PVM. Taigi tai, kad buvo laikomasi VPĮ nustatytų principų pagrindžia ir faktas, jog nei vienam iš tiekėjų nebuvo suteikta pirmenybė ar kitoks konkurencinis pranašumas, priešingai visų tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal vienodą, pirkimo dokumentuose nustatytą kriterijų – pagal kainos išraišką be PVM.

7. Kita vertus, net ir tuo atveju jeigu būtų vertinami tiekėjų pasiūlymai su PVM, tai nereikštų automatinio ieškovo paskelbimo laimėtoju ir sutarties su juo sudarymo, kaip klaidingai bando aiškinti ieškovas. Pirkimo sąlygų 3.3 bei 3.4 punktų nuostatos lemia, jog tiekėjai dar turi atitikti ir kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus pirkimo sąlygų 4 priede (ieškinio 2.4 priedas), todėl galimo laimėtojo papildomai prašoma pateikti ir jo atitikimą nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Įvertinus tai, net ir panaikinus sprendimą dėl laimėtojo nustatymo, būtų atliekama kvalifikacijos vertinimo procedūra, kurios metu būtų nustatoma ar kitas galimas laimėtojas yra tinkamas (atitinkantis kvalifikaciją) ir pajėgus įvykdyti sutartį.

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

8. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad perkančiosios organizacijos tikslas yra siekti, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Tais atvejais, kai tiekėjų statusas pagal mokesčių mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus yra nevienodas, perkančiosios organizacijos susiduria su problemomis vertindamos ir lygindamos tiekėjų pasiūlymus tarpusavyje. Pagrindinė taisyklė, kurią šiuo atveju reikia taikyti – pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į tai, kokia galutinė lėšų suma bus išleista viešajam pirkimui, įskaitant ir dėl sutarties sudarymo su viešojo pirkimo laimėtoju jo paties įgyjamas mokestines prievoles (ar teises) – šiuo atveju galimybę susigrąžinti PVM mokestį. Vertinant tiekėjų pasiūlymus gali susidaryti situacija, kai sudarius sutartį su tiekėju, kuris yra PVM mokėtojas, sutarties vertė (su PVM) gali būti didesnė negu sudarius su tuo tiekėju, kuris nėra PVM mokėtojas, tačiau pirkimo vykdytojui susigrąžinus PVM, galutinė lėšų suma išleista viešajam pirkimui (susigrąžinus PVM mokestį) bus mažesnė, negu sudarius sutartį su tiekėju ne PVM mokėtoju. Todėl tuo atveju kai pirkimo vykdytojas turi galimybę iš tiekėjui sumokėtos sumos susigrąžinti PVM, tokio tiekėjo pasiūlymą reikėtų vertinti be PVM (kadangi pirkimo vykdytojas iš pradžių sumoka tiekėjui sumą su PVM, tačiau vėliau ją susigrąžina ir galutiniam rezultate PVM išlaidų nepatiria). Kadangi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija yra PVM mokėtoja ir turi galimybę susigrąžinti PVM, realiai sumokėjusi pirkimo laimėtojui 19 904,50 Eur ir po to susigrąžinusi 3 454,50 Eur PVM patirs galutinių išlaidų iš viso 16 450,00 Eur, t. y. mažiau nei ieškovo pasiūlymo kaina (17 900,00 Eur). Taigi šiuo atveju atsakovė tiekėjų pasiūlymų kainą pagrįstai vertino be PVM.

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

9. Atsakovė AB „Kauno energija“ 2019 m. sausio 9 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė mažos vertės konkursą, vykdomą skelbiamos apklausos būdu „Valdymo, administravimo ir veiklos įvertinimo paslaugų pirkimas“ Nr. 416924.

10. Įvertinusi iš tiekėjų gautus pasiūlymus, perkančioji organizacija 2019 m. sausio 29 d. sudarė pasiūlymų eilę:

1. UAB „Įkvepianti lyderystė“;

2. K. J.;

3. UAB „Civita“.

Laimėtoju pripažino UAB „Įkvepianti lyderystė“ pateiktą pasiūlymą.

11. Nesutikdamas su 2019 m. sausio 29 d. sprendimu, ieškovas 2019 m. sausio 30 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „Įkvepianti lyderystė“ pasiūlymo kaina – 16 450,00 Eur be PVM arba 19 94,50 Eur su PVM, t. y. didesnė kaina už jo pasiūlytą kainą, dėl ko prašo panaikinti sprendimą bei tinkamai sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją.

12. Perkančioji organizacija 2019 m. vasario 5 d. informavo ieškovą ir pirkimo laimėtoją, kad AB „Kauno energija“ vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu ir, vertindama pasiūlymą, atsižvelgė į visas išlaidas, kurias patirs įsigijusi numatytas paslaugas. Kadangi bendrovė yra PVM mokėtoja ir turi galimybę susigrąžinti PVM, todėl pasiūlymus vertino be PVM. Papildomai atsakovė 2019 m. vasario 6 d. ieškovui pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame išdėstė argumentus, kuriais vadovaujantis ieškovo reikalavimų netenkino.

13. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad pagrindinis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pasiūlymų kainos vertinimo, t. y. ar kaina turėjo būti vertinama įskaičius PVM ar neįskaičius PMV.

14. Ginčo pirkimui taikytinos VPĮ, galiojančio nuo 2017 m. liepos 1 d., nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

V. Teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

16. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

17. Nagrinėjamu atveju AB „Kauno energija“, siekdama įsigyti valdymo, administravimo ir veiklos įvertinimo paslaugas, atlikusi mažos vertės pirkimą, pirkimo laimėtoju paskelbė tiekėją UAB „Įkvepianti lyderystė“, pasiūliusią mažiausią kainą be PVM. Tuo tarpu pasiūlymų eilėje antroje vietoje likusio pasiūlymo rengėjas K. J. tvirtina, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pasiūlymų eilę sudarė vertindama pasiūlymų kainas be PVM, nes pirkimo sąlygose buvo reikalaujama į pasiūlymo kainą įskaityti visus mokesčius ir visas tiekėjo išlaidas, būtinas pirkimo sutarties įvykdymui.

18. Nustatyta, kad pirkimo sąlygų 5.6 punktas įpareigoja tiekėjus pasiūlymo kainą pateikti eurais, išreiškiant ir apskaičiuojant taip, kaip nurodyta pasiūlymo formoje. Į pasiūlymo kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos, būtinos pirkimo sutarties įvykdymui. Pirkimo sąlygų 1 priede esančioje pasiūlymo formoje nurodoma, kad atskirų paslaugų pirkimo dalių kaina turi būti nurodoma be PVM, toliau pasiūlymo formoje reikalaujama nurodyti bendrą pasiūlymo kaina be PVM, atskirai nurodyti PVM, o po to nurodyti kainą su PVM. Pasiūlymo formoje prašoma patvirtinti, kad į siūlomą kainą įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai, ir kad tiekėjas prisiima riziką už visas išlaidas, kurias teikdami pasiūlymą ir laikydamiesi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą.

19. Teismo vertinimu, iš aptartų sąlygų turinio nėra pagrindo tvirtinti, kad pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal kainą su PVM. Priešingai, vien tai, kad pirkimo sąlygose buvo prašoma nurodyti kainą, įskaičius visus mokesčius ir visas tiekėjo išlaidas, būtinas pirkimo sutarties įvykdymui, be kita ko, nurodant ir kainą su PVM, nereiškia, kad pasiūlymus perkančioji organizacija privalėjo vertinti pagal kainą su PVM. Juolab, kad pirkimo sąlygų 7.2 punkte numatyta, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą. Tačiau nėra konkrečiai nurodyta, kad bus vertinama kaina įskaičius PVM ar be PVM. Tai, kad kaina turėjo būti vertinama be PVM, tėra netinkama ieškovo pirkimo sąlygų interpretacija. Jeigu ieškovui ši sąlyga buvo neaiški, jis turėjo teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo.

20. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija šiuo konkrečiu atveju yra PVM mokėtoja ir turi galimybę susigrąžinti sumokėtą PVM mokestį, teismo vertinimu, visiškai pagrįstai, laikydamasi VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, pasiūlymų eilę sudarė pagal mažiausią galutinę kainą, kurią realiai sumokės už perkamas paslaugas. Tuo tarpu vertinant pasiūlymus pagal kainą su įskaičiuotu PVM mokesčiu šiuo atveju realiai nebūtų pasiekiamas esminis viešųjų pirkimų tikslas – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai panaudojant lėšas, nes už ieškovo siūlomas paslaugas atsakovė realiai sumokėtų 8 procentais daugiau negu už UAB „Įkvepianti lyderystė“ pasiūlytas paslaugas.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į tai, kokia galutinė lėšų suma bus išleista viešajam pirkimui, įskaitant ir dėl sutarties sudarymo su viešojo pirkimo laimėtoju jo paties įgyjamas mokestines prievoles (ar teises) – šiuo atveju galimybę susigrąžinti PVM mokestį. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, teigdamas „kad valstybė už tas pačias lėšas galėtų išgydyti kuo daugiau pacientų, nes toks yra viešųjų pirkimų tikslas“ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1901/2012).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovės AB „Kauno energija“ 2019 m. sausio 29 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta sudaryti pasiūlymų eilę viešajame pirkime „Valdymo, administravimo ir veiklos įvertinimo paslaugų pirkimas“ Nr. 416924, pirkimo laimėtoju pripažįstant UAB „Įkvepianti lyderystė“ ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, kurios vertė – 16 450,00 Eur be PVM netaikant atidėjimo termino, yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl nėra pagrindo įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti pasiūlymų eilę pagal pasiūlymų kainą įskaitant PVM ir tuo pagrindu paskelbti pirkimo laimėtoją.

23. Ieškinį atmetus, panaikintinos 2019 m. vasario 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovė bylinėjimosi išlaidų neprašė atlyginti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovo K. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Panaikinti 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, ieškovo K. J. ieškinio reikalavimų užtikrinimui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovei AB „Kauno energija“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su viešojo pirkimo „Valdymo, administravimo ir veiklos įvertinimo paslaugų pirkimas“ Nr. 416924 laimėtoju iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.