Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, dalyvaujant ieškovei G. P., jos atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovei V. Š., jos atstovui advokatui Mantui Liugui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei V. Š. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V., mirusiai 2014-04-13, nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas 1995-03-20 valdybos sprendimas Nr. 3018 (b. l. 44, 48-51). Pakruojo rajono valdybos sprendimu A. V. atstatyta nuosavybės teisė į žemę (b. l. 45). 2013-09-30 tarp A. V., atstovaujamos V. Š., ir L. K. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3334, pagal kurią A. V. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 85680,00 Lt (b. l. 52-56). 2013-09-30 tarp ieškovės ir L. K. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3331, pagal kurią ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1995-03-20 valdybos sprendimas Nr. 3062, esantį (duomenys neskelbtini) už 85820,00 Lt. Ieškovė 2013-12-27 mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė atsakovei 11584,80 Eur (40000,00 Lt) (b. l. 5). 2015-10-30 ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu grąžinti be pagrindo įgytas lėšas (b. l. 6).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus Civilinio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB transporto firma ,,Transmitto“ v. UAB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, kad ieškovė 2013-12-27 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 11584,80 Eur (40000,00 Lt), kuriuos ieškovė gavo pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šias pinigines lėšas perdavė atsakovei saugojimui. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo J. M. bei atsakovė. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas sandoris, kurio pagrindu nuosavybės teisė į 11584,80 Eur (40000,00 Lt) pinigines lėšas perėjo atsakovei. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, jog J. M. buvo įtikinęs jos mamą A. V. pervesti jam dalį piniginių lėšų, gautų už mamai priklausančio sklypo pardavimą, tam, kad jis galėtų nupirkti geresnį žemės sklypą. Tačiau J. M. gautus pinigus pasisavino, todėl A. V. su ieškove susitarė, jog J. M. pasisavintas pinigines lėšas A. V. grąžins pati ieškovė. Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovė nurodė iš esmės priešingas aplinkybes, t.y. kad 11584,80 Eur (40000,00 Lt) pinigines lėšas ieškovė jai pervedė saugojimui. Antra, 2013-09-10 įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. įgaliojo atsakovę tvarkyti, valdyti, naudoti, disponuoti visu jai priklausančiu turtu (b. l. 63-64). Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog klausimus susijusius su 2013-09-30 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu A. V. įgaliojimu sprendė atsakovė. Taigi, labiau tikėtina, jog norėdama įsigyti kitą žemės sklypą A. V. šį klausimą būtų pavedusi spręsti atsakovei, o ne trečiajam asmeniui J. M.. Be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. V. 2013-10-08 pervedė J. M. 40000,00 Lt. Taigi, piniginės lėšos J. M. buvo pervestos iš karto po 2013-09-30 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o tuo tarpu atsakovė atsiliepime nurodo, jog jos mama A. V. su J. M. siūlymu sutiko tik po kurio laiko. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, jog trečiasis asmuo būtų suradęs žemės sklypą pirkimui, būtų sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, žinoma žemės sklypo pirkimo kaina. Todėl, vertinant atsakovės atsiliepimu nurodytas aplinkybes nėra aišku, kodėl nesant šių duomenų A. V. pervedė J. M. pinigines lėšas. Apkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek A. V. 2013-10-08 pavedimu J. M. pervesta piniginių lėšų suma, tiek ieškovės atsakovei pervesta suma sutampa, t.y. sudaro 40000,00 Lt, todėl yra labiau tikėtina, jog ieškovė atsakovei 2013-12-27 mokėjimo nurodymu pinigines lėšas pervedė saugojimui, tačiau galiausiai norėjo, jog jos atitektų broliui A. M., kaip tai padarė sesuo A. V. J. M. atžvilgiu. Teismas pažymi, jog nors atsakovė nurodo, kad jos mama A. V. ieškovės pervestas pinigines lėšas laikė savo turtu ir nurodė atsakovei už šias lėšas įsigyti turto, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog nuosavybės teisė į minėtas lėšas perėjo atsakovei. Įvertinęs byloje esančius duomenimis, bei tai, kad atsakovė atsisakė grąžinti ieškovei priklausančias 40000,00 Lt pinigines lėšas, jas panaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad atsakovė nepagrįstai pasisavino ieškovei priklaususias pinigines lėšas, tokiu būdu nepagrįstai praturtėdama.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nurodė, jog ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra subsidiarus pažeistų teisių gynimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tuo atveju, kai turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Šiuo atveju, tarp ieškovės ir jos šeimos narių esant susitarimui dėl piniginių lėšų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, pasidalijimo, 40000,00 Lt piniginės lėšos yra laikytinos A. M. nuosavybe, todėl būtent jis turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl lėšų priteisimo. Vis dėlto, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra reikalavimas priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytas lėšas, t.y. teismas turi įvertinti, ar atsakovė iš ieškovės nepagrįstai įgijo 11584,80 Eur (40000,00 Lt). Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės yra laikytinos vienomis iš faktinių aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, tačiau ne ieškiniu dalyku. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nevertina, ar ieškovė minėto susitarimo su savo šeimos nariais pagrindu turi prievolę sumokėti A. M. 11584,80 Eur (40000,00 Lt). Byloje nustatyta, kad minėta 11584,80 Eur (40000,00 Lt) piniginių lėšų suma yra ieškovės nuosavybė, o duomenų apie tai, kad A. M. turi galiojančią reikalavimo teisę į turtą, nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 11584,80 Eur be pagrindo įgytų lėšų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ieškovė nurodė, kad pinigines lėšas ji pervedė atsakovei tam, kad ji jas saugiai laikytų, o ieškovei gavus informaciją, apie tai, kaip šias pinigines lėšas perduoti broliui A. M., jas perduotų A. M.. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad informacijos apie tai, kaip atsakovės saugomas pinigines lėšas perduoti A. M. ji nėra gavusi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad ieškovė minėtą 40000,00 Lt sumą iš atsakovės pareikalavo grąžinti 2015-10-30 reikalavimu, kuris išsiųstas 2015-11-02 bei nustatė 30 dienų terminą reikalavimui įvykdyti, laikytina, kad atsakovė 2015-12-03 turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 46,02 Eur (158,90 Lt) (40000,00 Lt x 5 proc./365 d. x 29 d.).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100,00 Eur žyminio mokesčio dalis ir 500,00 Eur už advokato pagalbą. Patenkinus 91 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 546,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus 9 proc. ieškinio reikalavimų atsakovei iš ieškovės priteistina 54,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 492,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Bylos duomenimis nustatyta, jog už pareikštą reikalavimą mokėtinas 382,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartimi buvo atleista nuo likusios 282,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Patenkinus 91 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 256,62 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, patenkinus 91 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 0,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. Š. 11585,00 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 46,02 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11631,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 492,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. P.

Priteisti iš ieškovės G. P. į valstybės biudžetą 0,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės V. Š. į valstybės biudžetą 256,62 Eur žyminio mokesčio ir 5,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.