- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1433-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00725-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- I. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ (buvęs pavadinimas AB „Bobutės paskola“ atsakovei I. J. dėl skolos, kredito mokesčio ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 548,49 Eur negrąžintos kredito dalies, 474,59 Eur kredito mokesčio, 2,22 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad tarp šalių 2015-02-03 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. stg8fxdv, kuria atsakovei buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 696 Eur kredito mokestį iki 2018-02-03. Suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas ir 696 Eur kredito mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 36 Eur. Atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė.Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-25 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 548,49 Eur skolos, 139,98 Eur kredito mokesčio, 2,22 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 690,69 Eur sumą nuo 2016-04-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas byloje nustatė, kad tarp šalių 2015-02-03 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. stg8fxdv, kuria atsakovei buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 696 Eur kredito mokestį iki 2018-02-03. Suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas ir 696 Eur kredito mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 36 Eur. Atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti tiek kredito mokesčio, kiek jo būtų gavusi iki 2018-02-03, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-32-163/2016. Sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukusiai sutartį ieškovei reikalauti iš atsakovės, kuri yra vartotojas, visų sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų, kurios ieškovei būtų tekusios, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi visas savo pinigines prievoles (sutarties 8.4. p.), pagal CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p. laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Šioje byloje sutartis vienašališkai nutraukta 2016-02-18, tai ieškovei, atsižvelgiant į mokėjimo grafike pateiktus duomenis, priteistinos iki šio laiko priskaitytos 139,98 Eur mokėjimo palūkanos (kredito mokestis), kurios kartu su kredito grąžinimo įmokomis turėjo būti sumokėtos nuo 2015-10-03 iki 2016-02-18 susidariusios mokėjimo palūkanos (27,12 Eur + 26,68 Eur + 26,22 Eur + 25,73 Eur + 25,23 Eur + 9 Eur) (LRCK 6.228⁴ str., 6.874 str. 2 d.).Ieškovė AB BnP Finance pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kredito mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovės 474,59 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų). Perskaičiuoti bylinėjimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika bylose dėl pelno palūkanų priteisimo analogiškose bylose. Taip pat nurodo, kad LR vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė nei 200 procentų. Be to vartotojams suteikiama papildoma apsauga nereiškia, kad skolininkė neturi pareigos laikytis sutarčių. Pagal kasacinio teismo praktiką paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimu priteisti 548,49 Eur negrąžintos vartojimo kredito dalies ir 474,59 Eur kredito mokesčio, 2,22 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 474,59 Eur vartojimo kredito mokesčio priteisimo sumažino iki 139,98 Eur. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, todėl nepagrįstai nepriteisė viso sutartimi įsipareigoto mokėti kredito mokesčio.Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2015-02-03 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. stg8fxdv, kuria atsakovei buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 696 Eur kredito mokestį iki 2018-02-03. Suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas ir 696 Eur kredito mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 36 Eur. Atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą, nurodo, kad kasacinis teismas naujausioje savo teismų praktikoje analogiškose bylose yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Analizuojant šioje byloje teisinę situaciją vartotojo kontekste, siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys; redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu). Vertinant, kad tarp sutarties šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tai nelaikytina pagrindu mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties 1.13 punkte numatyta, kad vartojimo kredito mokestis tai suma, kurią vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punktas numato, kad palūkanos yra vartojimo kredito mokesčio procentinė išraiška. Jos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinimas vartojimo davėjui. Vartojimo kredito Sutarties Nr. stg8fxdv specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (vartojimo kredito mokestis) yra paskirstytos mokėjimo grafike. Taigi šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas ieškovės naudai. Vertintina, kad sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų ir mokėjimo grafiko atsakovė išreiškė raštišką sutikimą.Vadovaujantis CK 6.221 str. 3 d., sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. CK 6.872 str. 2 d. numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Gaudama kreditą atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti Vartojimo kredito davėjui suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį, atlyginti vartojimo kredito davėjui patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, visiškai atlyginti vartojimo kredito davėjo patirtas išlaidas, atsiradusias dėl įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, susijusias su ikiteisminiu bei teisminiu išieškojimu, tiek kitas vartojimo kredito davėjo patirtas išlaidas (Vartojimo kredito sutarties 3.6.2., 3.6.8., 3.6.9. punktai). Vartojimo kredito sutarties 1.19 punkte numatyta, kad vartojimo kredito grąžinimo periodas yra terminas nuo vartojimo kredito gavimo dienos iki vartojimo kredito grąžinimo dienos. Šios sutartinės nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjos pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Vertintina ir ta aplinkybė, kad sutarties specialiose sąlygos sudarymo metu numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (59,33 proc.), buvo ženkliai mažesnė už tuo metu galiojusios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. numatytą dydį (didesnis kaip 200 proc.). Atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti pelno palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos, bet kitais negu kompensuojamųjų palūkanų mažinimo būdais (pvz., Civilinio kodekso 6.204, 6.223 ir 6.228 str.). Tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio / priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vartojimo kredito mokesčio kaip palūkanų (pelno) naikintina ir priimtinas naujas sprendimas šioje dalyje priteisiant ieškovei 474,59 Eur dydžio kredito mokestį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Apeliantė skundžia pirmosios teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Nurodo, kad buvo sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis bei patirtos 121 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LRCPK 93 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Byloje įvertinus tai, kad atsakovė į bylą atsiliepimo nepateikė, jokių aktyvių veiksmų dėl skolos grąžinimo ieškovei nesiėmė, nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos, skirtos teisinei pagalbai apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) Taip pat ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, yra pagrindas priteisti ieškovei 144 Eur (121 Eur + 23 Eur) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas svarstyti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.Apeliantė pateikė prašymą priteisti 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintinas visiškai, yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 136 Eur, apeliacinės instancijos teisme, kadangi įrodymai dėl patirtų išlaidų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB BnP Finance, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 548,49 Eur skolos, 474,59 Eur kredito mokesčio, 2,22 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento 2016-04-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB BnP Finance, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 144 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB BnP Finance, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 136 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.