- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- e2VP-8382-599/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03480-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Skolininkas
- R. C.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą bei patikslintą pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas R. C., skolininko sutuoktinė I. C. bei antstolis Darius Bliznikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu bei patikslintu pareiškimu, prašydamas : nustatyti, kad skolininko sutuoktinės I. C. įsigytų žemės sklypų (žemės sklypas, esantis adresu Rokiškio r. sav. (duomenys neskelbtini) ( u/n (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas, esantis adresu Rokiškio r. sav. (duomenys neskelbtini) ( u/n (duomenys neskelbtini))), idealioji dalis t. y. 1/2 priklauso sutuoktiniui R. C. ; realioji dalis t. y. 0,2600 ha žemės sklypo dalis u/n (duomenys neskelbtini) priklauso jos sutuoktiniui R. C. : 0,2750 ha žemės sklypo dalis u/n (duomenys neskelbtini) priklauso jos sutuoktiniui R. C. ; nustatyti žemės sklypo, esančio adresu Rokiškio r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu Rokiškio r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi žemės sklypais tvarką : paliekant žemės sklypus bendram naudojimui ; nustatyti skolininko R. C., turto esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ½ dalį (t. y. dėl nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, piniginių lėšų, darbo užmokesčio, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ir kt.) ; nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto dalis taip, kad būtų galima iš skolininko R. C. dalies išieškoti, t. y. nustatant, jog sutuoktinių turtas yra padalijamas lygiomis dalimis po ½ dalį. Pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys skolininkas R. C. ir skolininko sutuoktinė I. C. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad žemės sklypai buvo įgyti už asmenines I. C. lėšas ir įregistruoti, t. y. kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, jie buvo tik per klaidą. Be to, gretimi žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklauso I. C. bei I. C. artimiesiems giminaičiams ir žemės sklypai yra įsiterpę tarp I. C. ir jos artimųjų giminaičių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, todėl I. C., turėjo tikslą įsigyti ginčo žemės sklypus, kad I. C. bei jos giminaičių nuosavybės teise valdomas žemės sklypo masyvas būtų vientisas ir priklausytų išimtinai tik I. C. asmeninės nuosavybės teise. Suinteresuoti asmenys atsiliepime taip pat nurodė, jog 2019-10-25 Žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis taip pat buvo sudaryta tik jos vardu ir šie žemės sklypai buvo įsigyti tik už I. C. asmenines lėšas, be to, I. C. sumokėjo ir notarui taip pat tik iš savo asmeninių lėšų. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog 2019-10-04 pranešimu Nr. 25SD-4903-(14.25.104.) bei pranešimu Nr. 25SD-4904-(14.25.104.) Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius pasiūlė I. C., t. y. kaip asmeniui turinčiam pirmumo teisę, įsigyti parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Be to, 2019-12-06 R. C. ir I. C. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 2 - ajame notarų biure, kuria susitarė pakeisti po vedybų sutarties sudarymo įgyto turto teisinį režimą bei nurodė, kad tai yra objektyvus teisinis pagrindas sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis LR CK 3.100 str. 7 p. nuostatomis. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, jog sudarius vedybų (povedybinę) sutartį neliko teisinio pagrindo tenkinti kreditoriaus reikalavimą ir dėl skolininko R. C. turto dalies nustatymo į sutuoktinės I. C. gaunamas pinigines lėšas, darbo užmokestį, dividendus, pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas ar kitą po vedybų sutarties įgytą turtą. Suinteresuoti asmenys prašė teismo pareiškimus atmesti, kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo anstolis Darius Bliznikas atsiliepimo į pareiškimus nepateikė. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas dalinai.
Pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Iš civilinėje bei vykdomojoje Nr. 0035/09/01608 bylose esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą iš skolininko pareiškėjo naudai pagal notaro Dainiaus Palaimos 2009-10-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DP-2835 (išduotas 2018-10-05). Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2019-11-26 antstolis areštavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise suinteresuotiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Rokiškio r. sav. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustarymo ar notaro patvirtintą susitarimą dėl turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susirtarimu, tačiau antstoliui šie dokumentai nebuvo pateikti.
Teismas daro išvadą, jog šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnio nuostatose įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto padalijimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatomis yra preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip ir CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija ir nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 3.102 straipsnio 1 dalies nuostatose yra numatyta, jog iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis ir Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis), be to, CK 3.83 straipsnio 1 dalies nuostatose taip pat yra įtvirtinta, kad sutuoktiniai, sudarydami Vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka yra įregistruota (duomenys neskelbtini) ir 2019-12-06 sutuoktiniai sudarė Povedybinę sutartį, be to, nekilnojamasis turtas, kurio dalį prašoma nustatyti, yra įgytas 2019-10-25, t. y. santuokos metu ir iki povedybinės sutarties sudarymo.
Pažymėtina tai, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (LAT Išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis Nr. 3K-7-149/2008). Be to, susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, yra konstatuotina, jog sutuoktinių turtas bei pajamos, gauti iki Povedybinės sutarties sudarymo priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir tik nuo Vedybų (Povedybinės) sutarties sudarymo yra keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas (LAT 2006-11-14 nutartis Nr. 3K-3-493/2006 ; Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis Nr. 2S-1225-450/2013 ; Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis Nr. 2S-1667-160/2013).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei ½ dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu Rokiškio r. sav. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, jog šiuo atveju skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš šio turto išieškoti, todėl patikslintas pareiškimas likusioje dalyje yra atmestinas, kaip nepagrįstas (LR CPK 176 str. – 179 str.) (LAT 2006-09-06 nutartis Nr. 3K-3-448/2006 ; LAT 2007-12-05 nutartis Nr. 3K-3-542/2007).
Pareiškėjas taip pat prašė nustatyti naudojimosi minėtais žemės sklypais tvarką (CPK 667 straipsnio 3 dalis), t. y. palikti žemės sklypus bendram naudojimui. Teismas daro išvadą, jog pagal tokią pareiškėjo suformuluotą prašymo formuluotę (t. y. reiškiamą reikalavimą) išnagrinėjus šį prašymą bei jį patenkinus, tai nekilnojamojo turto valdytojams ir naudotojams nesukeltų naujų teisių bei pareigų daugiau, negu šiuo metu įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais jau yra nustatytos tokios bendros teisės bei pareigos, be to, teismas, esant pareiškėjo tokiam reikalavimui, savo nuožiūra negali išeiti už reiškiamo reikalavimo ribų, todėl pareiškėjo prašymas dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo yra atmestinas, kaip nepagrįstas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Pareiškėjas taip pat prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ir ½ jo sutuoktinės piniginių lėšų bei kitų išmokų.
Pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų įgyvendinimo būtina sąlyga – tai bendrojo turto, į kurį siekiama nukreipti išieškojimą, areštas. Būtent tokią šių normų taikymo sąlygą nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, jog išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Be to, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – tai antstolio atliktas areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį bei vertę) ir tokiu būdu sudaro pagrindą nustatyti (t. y. individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir tik įvykdžius šią sąlygą, t. y. areštavus bendrą turtą, ir esant CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytoms aplinkybėms, antstolis išieškotojui pasiūlo kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (LAT 2015-02-04 nutartis Nr. 3K-3-12-701/2015).
Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad 2019-11-26 turto arešto aktu antstolis areštavo tik suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tai pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies sutuoktinės turimose piniginėse lėšose ir kitose išmokose nustatymo yra taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas pareiškimas yra tenkintinas tik dalinai, t. y. nustatytina, kad skolininkui R. C. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis šio turto : žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Rokiškio r. sav. (duomenys neskelbtini)., o likusioje dalyje patikslintas pareiškimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Suinteresuoti asmenys pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-3395-504/2020 dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas daro išvadą, jog šis prašymas yra netenkintinas aukščiau nurodytais motyvais, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka yra įregistruota 2005-08-06 ir tik 2019-12-06 sutuoktiniai sudarė Povedybinę sutartį. Be to, nekilnojamasis turtas, kurio dalį yra prašoma nustatyti, yra įgytas 2019-10-25, t. y. santuokos metu ir iki povedybinės sutarties sudarymo, be to, šiuo metu nėra dar įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl ginčo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, todėl toksai suinteresuotų asmenų prašymas šioje civilinėje byloje yra traktuotinas tik kaip siekis užvilkinti šios civilinės bylos išnagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsnio nuostatomis,
nutaria:
pareiškėjo D. V. patikslintą pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti dalinai.
Nustatyti, kad skolininkui R. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis šio turto : žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Rokiškio r. sav. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje patikslintą pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.