Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Ž. M., nuteistajam Ž. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą nuteistajam Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. L. buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal LR BK 184 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 222 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis 5 metams laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo ir 140 MGL (5271 eurų) bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendis – už LR BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu ši bausmė subendrinta su už kitas nusikalstamas veikas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir 140 MGL (5272,40 eurų) bauda. LR BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tačiau priežiūros laikotarpiu probuojamasis 2 kartus baustas administracine tvarka:2016 m. sausio 26 d. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 2 dalį (bendrų higienos, produktų, atsekamumo pažeidimai, bauda 144 Eur), bauda sumokėta; 2016 m. liepos 12 d. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹³ straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 2 dalį (nesilaikoma higienos norminių aktų reikalavimų, bauda 100 Eur). 2016 m. liepos 28 d. nutarimas apskųstas Palangos miesto apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą pareigūnui, įgaliotam surašyti ATP protokolus. 2016 m. rugpjūčio 26 d. priimtas nutarimas paskirti nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹³ straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 2 dalį (bauda 100 Eur), 2016 m. rugsėjo 7 d. šis nutarimas apskųstas Palangos miesto apylinkės teismui, kuris 2016 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. 2016 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, kuris paliko nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. 2017 m. vasario 15 d. minėtas nutarimas apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2017 m. vasario 28 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūno 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties. Bauda sumokėta.

Ž. L. vykdė skirtas probacijos sąlygas, jo rizika nusikalsti įvertinta kaip žema (23 balai, žema rizika pagal „OASys" rizikos nusikalsti vertinimo metodiką yra nuo 0 iki 40 balų), jo atžvilgiu nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti, administracine tvarka baustas, tačiau dėl jų teismas yra pasisakęs, kad šie administraciniai nusižengimai yra susiję su probuojamojo individualia veikla. Paminėtina, kad nuo administraciniu nusižengimų padarymo yra praėję beveik dveji metai, per šį laikotarpį probuojamasis naujų pažeidimų nepadarė. Šiuo atveju minėti administraciniai nusižengimai neturėtų būti laikomas pagrindu nesikreipti dėl probacijos vykdymo nutraukimo prieš terminą. Probuojamasis faktiškai atliko tris ketvirtadalius probacijos termino ir jo elgesys bei rizika rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros. (b.l. 1-2)

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskirta bauda buvo sumokėta teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas teikimas dėl papildomos pareigos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Pagal LR Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiui probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

Iš teikimo medžiagos ir pateiktos nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad nėra visų LR Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų nutraukti probuojamojo Ž. L. priežiūrą prieš terminą. Jis atitinka tik dalį šių sąlygų: 2018 m. kovo 10 d. suėjo ¾ probacijos termino, šiuo laikotarpiu Ž. L. atžvilgiu nėra pradėta jokių naujų ikiteisminių tyrimų (b.l. 80-83). Iš asmens bylos ir teikimo medžiagos matyti, kad jis nepriekaištingai vykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam teismo nustatytą įpareigojimą, taip pat LR Probacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytas probuojamojo pareigas, įvykdė individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones. Ž. L. neišvyko iš savo gyvenamosios vietos ribų be Probacijos tarnybos leidimo, apie išvykimą ar gyvenamosios vietos pakeitimą informuodavo probacijos skyrių (asmens bylos l. 22-23, 26, 31-32, 59, 63-64, 69, 71, 101, 124, 126), patikrinimo metu rastas savo gyvenamojoje vietoje (b.l. 74, 127, 143). Nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d.– (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. lapkričio 20 d. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 26 d. – (duomenys neskelbtini), darbdavio ((duomenys neskelbtini)) charakterizuojamas teigiamai, taip pat nuo 2015 m. gruodžio 31 d. vykdo individualią veiklą (b.l. 20-21). Pagal OASys vertinimo metodiką, pakartotinio nusikaltimo rizika žema – 23 balai iš 168.

Tačiau nustatyta, jog probacijos laikotarpiu Ž. L. padarė du administracinius teisės pažeidimus: 2016 m. sausio 25 d. LR ATPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį baustas 2016 m. sausio 26 d. nutarimu 144 eurų bauda; (b.l. 28), 2016 m. liepos 1 d. padarė LR ATPK 163¹³ straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, už kuriuos baustas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu 100 eurų bauda (b.l. 54, 129-132), baudos sumokėtos.

Pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnio nuostatas, jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta nuobauda. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, baustumas už administracinį teisės pažeidimą, už kurį paskirta bauda, išnyksta tik sumokėjus baudą. Nuteistasis Ž. L. nurodė, kad jam paskirtą baudą – 100 eurų, sumokėjo tik 2017 m. gegužės 30 d. (teismo posėdžio dėl papildomo įpareigojimo skyrimo metu), todėl ši nuobauda išnyks tik 2018 m. gegužės 30 d., ji tebėra galiojanti.

Pagal teismų praktiką, kai administracinis teisės pažeidimas nėra šiurkštus, be to negaliojantis, jį padaręs asmuo negali būti laikomas baustu, todėl šis formalus probacijos sąlygų pažeidimas, nesant kitų pažeidimų, negali būti esminiu faktoriumi Probacijos teikimo dėl probuojamojo priežiūros nutraukimą prieš terminą netenkinimui. (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 1S-118-350/2017). Tuo tarpu atvejais, kai byloje nėra duomenų, kad nuteistajam nuobauda yra panaikinta ar administracinis nusižengimas būtų pripažintas mažareikšmiu, laikytina, jog nuteistasis neatitinka Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje išvardintų kriterijų (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 1S-316-530/2017) Taigi, kai probuojamasis turi galiojančią nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, laikytina, jog jis neatitinka Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies sąlygų.

Probacijos tarnyba savo teikime nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl papildomos pareigos probuojamajam skyrimo konstatavo, kad minėti Ž. L. padaryti pažeidimai kilę iš probuojamojo vykdomos individualios veiklos, paskirtos baudos pilnai sumokėtos, vien formalus papildomos pareigos paskyrimas neatitinka nei probacijos tikslų, nei protingumo ir proporcingumo principų, todėl minėti administraciniai nusižengimai neturėtų būti laikomas pagrindu nesikreipti dėl probacijos vykdymo nutraukimo prieš terminą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ankstesniu atveju teismas vertino kitokią situaciją- ar minėti administraciniai teisės pažeidimai yra pakankamas veiksnys pasunkinti probuojamojo teisinę padėtį paskiriant papildomą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar ši priemonė būtų proporcinga padarytiems pažeidimams ir tikslinga siekiant probacijos tikslų. Šiuo atveju sprendžiamas atvirkštinis klausimas, - ar probuojamasis savo elgesiu nusipelnė paskatinimo- probacijos nutraukimo prieš terminą. Tam, kad būtų taikomas šis probacijos institutas, nuteistasis turi probacijos metu pasižymėti nepriekaištingu elgesiu: nepadaryti naujų teisės pažeidimų (nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų), vykdyti probuojamojo pareigas ir teismo įpareigojimus. Teismų praktikoje pažymima, kad tai, jog pažeidimas buvo įvykdytas, tačiau teismo anksčiau įvertintas kaip nepiktybiškas, jokiu aspektu nesudaro pagrindo spręsti, kad de facto jo nebuvo ar pažeidimas, jį aptarus teismo nutartyje ir neįvertinus kaip piktybiško, savaime anuliuojamas. Jis negali būti interpretuojamas kaip praradęs savo reikšmingumą, nes jau buvo įvertintas teismo sprendžiant kitą nuteistojo probacijos sąlygų klausimą. (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 1S-316-530/2017)

Sprendžiant dėl šių teisės pažeidimų reikšmingumo, atsižvelgtina, kad Ž. L. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė kaip juridinio asmens vadovas, vykdant ekonominę veiklą. Jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai taip pat susiję su vykdoma individualia veikla prekybos srityje, taigi darytina išvada, jog nuteistasis yra tebelinkęs nerūpestingai vertinti teisės normų reikalavimus ir savo kaip atsakingo asmens atsakomybę vykdant ūkines-ekonomines veiklas, šioje situacijoje jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nelaikytini mažareikšmiais ir nešiurkščiais.

Taip pat pažymėtina, kad probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika per visą probacijos laikotarpį nemažėjo – išliko 23 balai.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neatitinka LR Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, teismas mano, kad probacijos tikslai negali būti pasiekti nutraukus probuojamojo Ž. L. priežiūrą prieš terminą, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 75 str. 4 d. 1 p., LR BPK 358 str., 364 str., teismas

nutarė:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl probuojamojo Ž. L. probacijos nutraukimo prieš terminą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.