Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Opapa“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20268,83 Eur skolą, 2900,78 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2013-04-09 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 2013 04 09, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytą greitaeigį katerį „Šarūnas“ pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekę ir atsiskaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad pirkėjo pageidavimu pardavėjas parduoda prekę už 150 000 litų, kurie pardavėjui turi būti sumokami sutartyje numatytomis įmokomis iki 2015-08-31. Pirkėjas savo įsipareigojimų pardavėjui tinkamai nevykdė, t. y. atsakovas mokėjimus už įsigytą prekę atliko 2013-09-26, padengdamas 70 000 litų skolos dalį, 2015-08-31, sumokėdamas 6000 Eur. Likęs nesumokėtos skolos likutis sudaro 20268,83 Eur, kuriuos prašo priteisti. Sutarties 2.4 punktas numato, kad praleidęs sutarties 2.3 punkte nurodytus mokėjimo terminus, pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,04 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Vadovaudamasis Sutarties 2.4 p. prašė priteisti 2900,78 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo pradelstos sumos iki pareiškimo padavimo teismui dienos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. K. 20268,83 Eur skolą, 1459,35 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 21728,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1680 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Opapa“. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovei sumokėjo: 2013-09-26 kasos pajamų orderio Nr. 145 kvitu – 10000 Lt (2896,20 Eur), 2013-09-26 mokėjimo pavedimu – 60000 Lt (17377,20 Eur), 2015-08-31 pinigų priėmimo aktu 6000 Eur. Nurodė, jog atsakovas nors ir teigė, kad likusios skolos dydis sudaro apie 10000 Eur, tačiau jokių įrodymų, kad dalis ieškovės prašomos priteisti sumos yra sumokėta, nepateikė. Teismas nurodė, kad šalys nesusitarė dėl įmokų paskirstymo būdo, todėl ieškovė UAB „Opapa“ vadovaudamasi CK 6.54 str. pagrįstai iš atsakovo A. K. 2015-08-31 sumokėtos 6000 Eur įmokos pirmiausia padengė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 2013-04-09 pagrindu iki 2015-08-31 apskaičiuotus delspinigius už pradelstą grąžinti skolą, sudarančius 3099,22 Eur. Likusia atsakovo sumokėta 2900,78 Eur suma buvo padengta pagrindinės skolos dalis. Teismas vadovaudamasis CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 6.71 str. 1 d., 6.210 str. bei byloje esančiais įrodymais padarė išvadą, kad atsakovas A. K. nevykdė šalių sudarytos sutarties, todėl nevykdydamas savo prievolės, ją pažeidė ir turi sumokėti 20268,83 Eur skolą ir atlyginti ieškovės turėtus nuostolius. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo prašymą ir vadovaudamasis CK 1.124 str. 5 d. 1 p. sumažino ieškovės prašomus priteisti 2900,78 Eur delspinigius iki 1459,35 Eur už paskutinius šešis mėnesius (20268,83 Eur / 100 proc. x 0,04 proc. x 180 d. = 1459,35 Eur).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog abi sutarties šalys netinkamai vykdė pasirašytą sutartį. Ieškovė iki šiol nėra perdavusi atsakovui greitaeigio katerio „Šarūnas“, o atsakovas yra sumokėjęs tik dalį pirkimo kainos. Greitaeigis kateris, kol jis dar nėra perduotas atsakovui ir neįregistruotas jo vardu, negali būti eksploatuojamas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neprivalėjo mokėti už daiktą, kol jis nėra perduotas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino daikto perdavimo fakto, skundžiamame sprendime nepasisakė apie daikto pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo teisines pasekmes, todėl pažeidė faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, teismo nuožiūra skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant ieškovės naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti skolą už neįvykdytą sutartinę prievolę, neginčijo skolos fakto, taip pat neginčijo netesybų įskaitymo. Ieškovė nurodo, jog atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujas aplinkybes dėl daikto perdavimo, dėl kurių pirmosios instancijos teisme ginčas nekilo. Nurodo, jog kateris faktiškai perduotas atsakovui, o atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus – sumokėti daikto kainą. Atsakovas daiktu naudojasi, jį valdo, o sumokėjęs turto kainą, turės teisę juo disponuoti. Ieškovės manymu, atsakovas pateikė aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą, siekdamas vilkinti procesą. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas ne bylos dalyką sudarančiais argumentais, todėl atsakovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo taisykles, kadangi nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Bylos nagrinėjimo metu teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad abi šios sutarties šalys netinkamai vykdė pasirašytą sutartį: ieškovė iki šio skundo teikimo teismui dienos greitaeigio katerio „Šarūnas“ nėra perdavusi apeliantui, o apeliantas yra sumokėjęs tik dalį pirkimo kainos. Su atsakovo nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.Atsakovas šioje byloje nebuvo pateikęs atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų raštu išdėstęs savo poziciją dėl pareikšto ieškinio. Byloje pateiktuose atsakovo prieštaravimuose taip pat nėra nurodoma jokių nesutikimo su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-01-14 įsakymu motyvų (b. l. 22, 28). Nustatyta, kad atsakovo atstovas 2016-03-22 parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog laivas „Šarūnas“ nėra įstatymų nustatyta tvarka perregistruotas atsakovo vardu; 2016-05-03 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. S. nurodė, jog prašo teismo atidėti posėdį ir sudaryti atsakovui galimybę pateikti byloje priešieškinį, kuriuo keltų klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr.20130409 galiojimo, prašys priteisti jau sumokėtas atsakovo sumas, o laivą grąžinti ieškovei. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, atsakovui nustatytas terminas priešieškiniui pateikti, tačiau atsakovas šia savo teise nepasinaudojo, priešieškinio nepateikė. 2016-08-12 posėdžio metu atsakovas nurodė, jog laivas yra jo faktiškai valdomas (2016 m rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. 49 sek.–6 min. 04 sek.), nurodė, jog pagrindinis dalykas yra skolos dydžio klausimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-09 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 2013 04 09, pagal kurią pardavėja UAB „Opapa“ įsipareigojo perduoti sutartyje nurodytą greitaeigį katerį „Šarūnas“ pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekę ir atsiskaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka. Pardavėja pardavė prekę už 150000 litų (43443,00 Eur), pirkėjas už laivą turėjo sumokėti iki 2015-08-31. Vadovaujantis sutarties 2.4 punktu, praleidęs sutarties 2.3 punkte nurodytus mokėjimo terminus, pirkėjas įsipareigojo mokėti pardavėjui 0,04 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas ieškovei sumokėjo: 10000 Lt (2896,20 Eur) pagal 2013-09-26 kasos pajamų orderį Nr. 145; 2013-09-26 mokėjimo pavedimu – 60000 Lt (17377,20 Eur), 2015-08-31 pinigų priėmimo aktu 6000 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, jog atsakovas, pagal turimus rašytinius įrodymus, ieškovei yra sumokėjęs iš viso 20481,00 Eur skolos, likę pinigai buvo įskaityti kaip netesybos už laiku nesumokėtas įmokas. Atsakovas 2016-08-12 teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog yra skolingas ieškovei ir pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį nėra visiškai atsiskaitęs su ieškove. Paaiškino, jog yra sumokėjęs skirtingais mokėjimais ieškovei 60000 Lt, 10000 Lt, 15000 Lt ir 6000 Eur (2016 m rugpjūčio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 min. 40 sek.–4 min. 20 sek.). Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,04 iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs rašytinius įrodymus dėl 15000 Lt sumos sumokėjimo (ten pat, 5 min. 19 sek.–5 min. 50 sek.). Ieškovė teismo posėdžių metu patvirtino, jog iš atsakovo yra gavusi 60000 Lt, 10000 Lt ir 6000 Eur. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, esminiu apeliacinio skundo argumentu laiko tai, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą, nesiaiškino šalių sutarties vykdymo bei kitų faktinių aplinkybių dėl laivo perdavimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog laivas yra jo faktiškai valdomas. Atsakovas taip pat patvirtino, jog sutarties sąlygų nėra įvykdęs, t. y. sutartyje numatytos visos 150000 Lt sumos ieškovei nėra sumokėjęs. Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 2013-04-09, neprašo įpareigoti ieškovę ją vykdyti ar modifikuoti, taip pat nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovo skolos dydžio pasikeitimą (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės prašomos priteisti skolos bei delspinigių, mokėtinų pagal 2013-04-09 tarp ieškovės UAB „Opapa“ ir atsakovo A. K. sudarytą pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, dydžio. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, išklausęs byloje vykusių posėdžių garso įrašus daro išvadą, jog atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, susijusias su laivo perregistravimu atsakovo vardu, tačiau tinkama procesine forma reikalavimo ieškovei nesuformulavo, nors tokia teisė ir galimybė jam buvo sudaryta. Ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog daikto perdavimo faktas nebuvo šios bylos dalykas ir šia aplinkybe atsakovas nagrinėjant bylą nesirėmė. Su šiais ieškovės motyvais teismas sutinka iš dalies. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovo atstovas šias aplinkybes minėjo, tačiau jų tinkamai neįforminus, šio klausimo nagrinėjimas nėra laikytinas šios bylos dalyku.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, todėl naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė prašymą grindžia tuo, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo elgesys vertintinas kaip proceso vilkinimas. Su šiais ieškovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 5 str. reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos taip pat įtvirtinta Konstitucijos 30 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., kurioje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises (žr. Beleš and Others v. Czech Republic, No. 47273/99, § 49, ECHR 2002-IX). Teisė į teismą apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę, kad teismas ginčą išspręstų (žr. Kutic v. Croatia, no. 48778/99, 1 March 2002, §25, 32). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės (šiuo atveju – apeliacijos teisės) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog kateris iš esmės nėra perleistas atsakovui. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas šias faktines aplinkybes nurodė, taip pat aiškino, jog nesant notarinės katerio pirkimo–pardavimo sutarties atsakovas neturi galimybės įgyti nuosavybės teisių į minėtą sutarties objektą, t. y. savo vardu įregistruoti nuosavybės, tačiau, kaip jau nustatyta, įstatymų nustatyta tvarka šio reikalavimo nesuformulavo. Pažymėtina, jog šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neleidžia apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų vertinti kaip naujų aplinkybių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai bei byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamą sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis palikintas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė UAB „Opapa“ pateikė prašymą priteisti turėtas 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, dėl to, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 str.).Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo priteista 21728,18 Eur suma, todėl už apeliacinį skundą atsakovo mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 651,84 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 7 d.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovo priteistina 651,84 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 84 str. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Opapa“, į. k. 152710718, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 651,84 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 84 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).