- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- ATP-430-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01286-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo, kuriuo nutarimo, kuriuo tenkintas V. G. skundas, panaikintas 2016 m. kovo 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos nutarimas ir byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016-03-01 nutarimu V. G. nubaustas pagal ATPK 145 str. 3 d. 440 Eur bauda už tai, kad jis 2016-02-15 22.39 val. Stacionarios kontrolės poste, Klaipėdos r. sav., būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompetencijos pažymėjimo Nr. B04930, neužtikrino, kad vairuotojas T. B., vairuodamas transporto priemonę DAF, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą ašių apkrovą, t. y. kontrolės metu nustatyta, kad vairuotojas T. B. važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu), nes puspriekabės ašių grupės apkrova – 25,60 t, įvertinus automobilinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-126 „Dėl automobilinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ nurodytą automobilinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) – 25 t, tai yra puspriekabės ašių grupės apkrova 1 t (atstumas tarp puspriekabės ašių – 1,32 m) viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniai parametrai“ III skyriaus 15.2 p. didžiausią leistiną puspriekabės ašių grupės apkrovą – 24 t. Vairuotojas T. B. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę neturėdamas leidimo, suteikiančio tokiai transporto priemonei važiuoti valstybinės reikšmės keliais. Tuo V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintus maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, leidžiamas ašies (ašių) apkrovas, leidžiamą bendrąją masę, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str. 1 d. punktą
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu tenkino V. G. skundą, panaikino Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016-03-01 nutarimą, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016-02-10 įsakymas Nr. KA 16/008 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ patvirtina, jog pažeidimo padarymo metu įmonės transporto vadovui V. G. buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2016-02-15 iki 2016-02-22. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad V. G. laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-02-22 buvo kasmetinėse atostogose ir šiuo laikotarpiu įmonėje nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintų transporto vadovo pareiginių nuostatų Nr. 8 1.4. p. reglamentuota, kad transporto vadovui nesant darbe (atostogos, liga, komandiruotė ir pan.), jo darbą atlieka direktoriaus nurodymu paskirtas asmuo, įgyjantis atitinkamas teises ir atsakantis už tinkamą jam pavestų pareigų vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovas V. G. pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016-02-15, buvo kasmetinėse atostogose, apylinkės teismas konstatavo, jog V. G. nebuvo atsakingas už krovinių vežimo veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo padarymo metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą pakeisti nurodant, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta ne dėl jo buvimo atostogose, o dėl to, kad jis nekaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo. Nurodo, kad teismas, nustatęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovas V. G. nuo 2016-02-15 iki 2016-02-22 buvo kasmetinėse atostogose, konstatavo, kad V. G. nebuvo atsakingas už krovinių vežimo veiklą pažeidimo padarymo metu ir padarė išvadą, kad V. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 3 d., įvykio ir sudėties. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai nutraukė V. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau nutraukimo motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti. Byla turėjo būti nutraukta ne dėl to, kad V. G. pažeidimo padarymo metu buvo kasmetinėse atostogose, o dėl to, kad nėra kaltas jam inkriminuoto pažeidimo padarymu.
Pažymi, kad teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Teisminiam teisės taikymui visada būtina jį pateisinanti argumentacija – teismas privalo argumentuoti, kodėl jis priima vienokį ar kitokį sprendimą. Kadangi įstatymas reikalauja teismo sprendimų motyvacijos (ATPK 286, 301 str.), teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 str.). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 str. nuostatų, daromos išvados turi būti pagristos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto |vertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-17-2014, 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinis teisės pažeidimą, visuma. Taigi taikant administracinę atsakomybę būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Formalios sudėties administracinių teisės pažeidimų sudėčiai būdingi požymiai yra priešingos teisei veikos pobūdžio suvokimas ir norėjimas taip veikti – sąmoningai nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo priešingumą teisei lemia veikimas. Kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis ir situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami kaltinamojo asmens naudai. Mano, kad šios bylos kontekste tikslinga pasiremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. 2AT-17-2014, kurioje teisėjų kolegija padarė išvadą, kad V. G. ATPK 145 str. 3 d. taikyta nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – kaltės. Todėl konstatuotina, kad V. G. ATPK 145 str. 3 d. pritaikyta netinkamai, dėl to priimti sprendimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant V. G. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Protokolą surašiusi institucija, nustačiusi administracinio nusižengimo faktą (dėl to ginčo nėra), netinkamai vykdė jau minėto ATPK 284 str. 1 d. numatytą pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nutarime tik lakoniškai konstatuota, kad V. G. neužtikrino, kad vairuotojas krovinį vežtų pagal teisės aktų reikalavimus. Visiškai nebuvo aiškintasi, kuo konkrečiai pasireiškė jo kaltė dėl pažeidimo. 2016-02-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą krovinio pervežimui iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (Kaunas) į Klaipėdos konteinerių terminalą. AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrautas krovinys buvo pristatytas vairuotojui T. B. ir krovinį pasvėrus, jo bendras svoris neviršijo leistinų normų. Taigi pasikrovimo vietoje neteisingai buvo paskirstytas krovinys ir galinėms ašims atiteko viršsvoris. Tiek vairuotojas T. B., tiek ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai yra reguliariai įmonėje instruktuojami ir supažindinami su visais teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo. T. B. yra pasirašęs Darbuotojo, dirbančio sunkvežimio vairuotoju saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 2, kurios 4.14.1. punktas nustato, kad krovinio krovimo metu vairuotojas turi sekti, kad nebūtų viršyta automobiliui nustatyta krovinio masė ir leidžiami krovinio gabaritai. Pažeidimo esmę sudaro tai, kad krovinys jį pakraunant nebuvo pakrautas taip, kad jis tolygiai pasiskirstytų ant automobilio ašių. Todėl mano, jog šiuo atveju už pažeidimo padarymą yra kaltas krovinio siuntėjas, kuris netinkamai atliko krovimo darbus. Taigi, kaltės buvimas yra būtinasis administracinio teisės pažeidimo požymis, kurio nesant veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali atsakyti tik už kaltai padarytą administracinį teisės pažeidimą. V. G. kaltė net nebuvo įrodinėjama. Mano, kad ėmėsi visų priemonių tam, kad įmonės vairuotojai dirbtų atsakingai ir krovinius vežtų pagal teisės aktų keliamus reikalavimus.
Minėtos aplinkybės buvo nurodytos teismui ir teismas turėjo pareigą dėl jų pasisakyti. Jeigu teismas teigia, kad „organizuodamas įmonės transporto priemonių vairuotojų darbą, transporto priemonių vadovas V. G. neparinko tokių organizacinių priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus“, jis turėjo nurodyti, kokios organizacinės priemonės yra tinkamos ir pakankamos. Iš esmės teismas taikė objektyvią atsakomybę, kuri reiškia, kad vien pažeidimo padarymo faktas jau suponuoja administracinę atsakomybę, ir kaltės klausimo net nebūtina svarstyti. Tada lieka neaišku, kodėl teismas apklausinėjo liudytoją, bandė gauti iš krovinio siuntėjo duomenis apie krovinio pakrovimo tvarką, jei teismas palaiko institucijos poziciją, kad „nustatytas pažeidimas parodo, kad įmonės veikla nebuvo organizuojama pakankamai gerai, kad būtų išvengta pažeidimo, todėl yra teisinis pagrindas administracinei atsakomybei kilti“. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad „apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytai pozicijai, kad nustatytas pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jai pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų“ rodo, jog teismas mechaniškai nukopijavo dalį argumentų iš kitos bylos (skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nėra apygardos teismas ir negali pritarti apylinkės teismo pozicijai, nes byla dar nėra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme), net nesiaiškindamas, ar tos bylos aplinkybės yra tapačios. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Mano, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir nustatęs, kad nėra kaltas dėl inkriminuojamo pažeidimo padarymo, turėjo bylą nutraukti dėl šios priežasties, o ne dėl to, kad V. G. buvo atostogose. Tai turi teisinę reikšmę ir todėl, kad ateityje gali būti panašių situacijų, ir dėl to, jog institucija, dar nepasibaigus šiam procesui, jau surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą kitam asmeniui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui) už šią veiką, t. y. vienu metu bando nubausti kuo daugiau asmenų už tą pačią veiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas neginčija administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagal ATPK 145 str. 3 dalį, tačiau mano, jog byla turėtų būti nutraukta kitais motyvais, t. y. ne dėl to, kad jis buvo atostogose, o dėl to, kad nėra kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedančių iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų.
Remiantis bylos duomenimis matyti, jog V. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-02-15, būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, kad vairuotojas T. B., vairuodamas transporto priemonę DAF, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą ašių apkrovą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pažeidimo padarymo metu V. G. laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-02-22 buvo kasmetinėse atostogose ir šiuo laikotarpiu įmonėje nedirbo, dėl to jis nebuvo atsakingas už krovinių vežimo veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo padarymo metu, todėl jis nėra pažeidimo padarymo subjektas, ir padarė išvadą, kad V. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 3 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Teismo nustatyta aplinkybė, kad V. G. nėra pažeidimo padarymo subjektas, nėra kvestionuojama ir apeliaciniame skunde.
ATPK 284 str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir kas kaltas jo padarymu. ATPK 250 str. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad užtektų konkrečiam faktui pagrįsti, todėl nors apeliantas nurodo, kad teismas turėjo svarstyti V. G. kaltės klausimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavus, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, tačiau pastebėtina, kad byloje nustačius, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra teisės pažeidimo subjektas, kitų sudėties požymių aiškinimasis (asmens kaltė yra subjektyviosios pusės požymis) būtų perteklinis, nes bent vieno sudėties požymio trūkumas leidžia konstatuoti, kad to asmens atvilgiu nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir byla nutrauktina. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės bylos nutraukimas ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu yra pats palankiausias administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jis yra visiškai reabilituojamas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad LAT byloje Nr. 2AT-17-2014 padarė išvadą, kad V. G. ATPK 145 str. 3 d. taikyta nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – kaltės, todėl konstatuotina, kad V. G. ATPK 145 str. 3 d. pritaikyta netinkamai, dėl to priimti sprendimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant V. G. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ir apeliaciniame skunde nurodomoje LAT byloje susiklostė neanalogiškos situacijos. Minėtoje byloje LAT konstatavo, jog asmuo buvo nepagrįstai nubaustas nenustačius visų jo veikoje buvusių nusikalstamos veikos požymių (konkrečiai – būtinojo sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės), todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant V. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, jog nėra kito būtinojo sudėties požymio – subjekto, ir taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant V. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika niekaip nesuponuoja išvados, jog nustačius vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (nėra subjekto) trūkumą, turi būti aiškinamasi dėl kitų (objekto, objektyviosios pusės, subjektyviosios pusės) požymių egzistavimo. Kaip jau minėta, bent vieno nes sudėties požymio trūkumas leidžia konstatuoti, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.). Tai atitinka teismuose formuojamą praktiką, jog tuo atveju, jei asmuo nėra administracinio teisės pažeidimo subjektas, byla turėtų būti nutraukiama ne konstatavus, jog neįrodyta šio asmens jo kaltė (subjektyvioji pusė), o pripažinus, kad asmuo nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-818-417/2014).
Pažymėtina, jog apeliantas savo skunde pripažįsta ir akcentuoja, jog administracinis nusižengimas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikas viršijo kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą ašių apkrovą) buvo padarytas ir dėl to ginčo nėra. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, jog nustačius, kad apeliantas nėra šio nusižengimo subjektas, administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl šio pažeidimo buvo surašytas kitam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Kadangi pradėtos naujos administracinio teisės pažeidimo bylos metu ir bus aiškinamasi, ar kas nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų (išskyrus A. G., kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta) yra kaltas dėl šio nusižengimo padarymo, apygardos teismas, vengdamas įtakoti galimus sprendimus minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje ir laikydamasis bylos nagrinėjimo ribų (šioje byloje sprendžiamas tik apelianto atsakomybės klausimas), plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimas dėl šio pažeidimo apskritai (t. y. bendrovės atsakingų asmenų, vykdžiusių ar privalėjusių vykdyti A. G. darbines funkcijas jo atostogų metu).
Remdamasis išvardytu, apygardos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo ribose Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
V. G. apeliacinio skundo netenkinti, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.