- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-95-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17846-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- A. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Iš nuteistosios A. J. priteista 154,60 eurų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. J. nuteista už tai, kad 2023 m. balandžio 15 d. apie 15.50 val., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš lentynos paėmė: plaukų šampūną „CHI Luxury“ 29,90 eurų vertės, plaukų kondicionierių „CHI Luxury“ 30,90 eurų vertės, šampūną „T-LAB detox“ 22,95 eurų vertės, kondicionierių „T-LAB detox“ 23,95 eurų vertės, šampūną „T-LAB sapphire“ 22,95 eurų vertės ir balzamą „T-LAB sapphire“ 23,95 eurų vertės, ir išėjo su minėtomis prekėmis iš parduotuvės už jas nesumokėjus, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 154,60 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, pripažinę A. J. kalta dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, sprendė, kad jai turi būti skirta griežčiausia bausmė, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje – areštas. Teismas darymas tokią išvadą atsižvelgė į tai, jog buvo padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, A. J. atžvilgiu nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi), taip pat įvertino ir ją charakterizuojančias aplinkybes (ankstesnius teisumus, baustumus už administracinių nusižengimų padarymą).
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir jai skirti švelnesnę bausmės rūšį, arba arešto bausmės vykdymą atidėti, taikant intensyvią priežiūrą.
3.1. Nuteistoji pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį netinkamai taikė BK 49 straipsnio, 54 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatas. Byloje sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau apylinkės teismas už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė maksimalią arešto bausmę. Apeliantė pažymi, kad vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę bausmę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas jos vidurkį. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas maksimalią arešto bausmę, kuri gali būti skiriama už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis) pažeidė materialiosios teisės normas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, žalos dydį, arešto bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.
3.2. Taip pat skunde nuteistoji nurodo, kad jai arešto bausmė yra paskirta pirmą kartą. Anksčiau nėra teista už nusikaltimų padarymą, visi ankstesni teisumai yra už baudžiamuosius nusižengimus. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nuteistosios teigimu, jai paskirta arešto bausmė neatidedant jos vykdymo yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Apeliantė pažymi, kad ji 2023 m. birželio 23 d. ištekėjo, turi sveikatos problemų dėl kurių gydosi. Todėl dėl arešto bausmės paskyrimo gali nutrūkti jai taikomas gydymo procesas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nuteistosios A. J. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė J. L. prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Prokurorė pabrėžia, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę, BK 54 straipsnio nuostatas taikė, todėl nėra pagrindo švelninti nuteistajai skirtos bausmės. Prokurorės nuomone, paskirta arešto bausmė yra proporcinga nusikaltimo sunkumui ir pavojingumo laipsniui, o taip pat ir pavojingai nuteistosios asmenybei. A. J. iš viso teista šešis kartus, po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistoji toliau darė tiek baudžiamuosius nusižengimus, tiek ir administracinius nusižengimus. Anksčiau skirtas švelnesnes bausmes atlikti vengė, baudų nemokėjo, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmę atlikti vengė. Skunde nuteistoji nepagrįstai teigia, jog jai arešto bausmė paskirta pirmą kartą, nes pakeitus neatliekamą laisvės apribojimo bausmę, buvo skirta ir arešto bausmė. Prokurorės teigimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo skiriamos bausmės dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą veiką, tiek ir nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
4.2. Prokurorės nuomone, nėra pagrindo šioje byloje taikyti ir BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistosios A. J. nusikalstamų veikų pakartotinumas, bausmės atlikimo vengimas, administracinių nusižengimų darymas, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti atidėjus skirtos bausmės vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios A. J. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji A. J. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo pačios kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę bausmę – bausmės rūšį ar arešto bausmės vykdymo atidėjimą.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios A. J. apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajai už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
8. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi už baudžiamąjį nusižengimą numatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, A. J. nuteista pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. J. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nuteistosios atžvilgiu teismas nenustatė.
10. Nuteistoji A. J. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog jos atžvilgiu nustačius tik atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas neapgrįstai skyrė maksimalią arešto bausmę. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame kontekste pažymima, kad nuteistosios prisipažinimas buvo viena iš sąlygų taikyti jai BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu, todėl kaltės prisipažinimas pirmiausia buvo naudingas jai pačiai, kita vertus teisingas ir greitas bylos aplinkybių nustatymas buvo nulemtas ne nuteistosios formalaus prisipažinimo, o surinktų neginčitinų jos kaltės įrodymų. Be to, nors byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš tiesų yra svarbi teismui parenkant švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, kaip minėta, teismas turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias, bet ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra jo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. J. nusikalstami veiksmai buvo užfiksuoti parduotuvėje įrengtomis vaizdo stebėjimo priemonėmis (1 t. b. l. 48–51, 52), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios kaltės pripažinimui labiau turėjo įtakos ne jos savanoriškas apsisprendimas, o minėti objektyvūs duomenys, kurie ir sudarė pagrindą pripažinti A. J. kaltą padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
11. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų taip pat matyti, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant bausmės dydį, buvo įvertinta ir nuteistosios asmenybė. Apeliantė teisi nurodydama, kad ji už nusikaltimų padarymą nėra teista, tačiau už baudžiamųjų nusižengimą padarymą teisiama ne primą kartą. A. J. iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (2023 m. balandžio 15 d.) buvo nuteista jau tris kartus (1 t. b. l. 100–108), už analogiškų baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Be to, tiek baudžiamosios bylos duomenys, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, jog po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jos atžvilgiu buvo priimti dar šeši apkaltinamieji nuosprendžiai. Taip pat administracinių nusižengimų registro išrašai apie asmeniui registruotus administracinius (1 t., b. l. 73–99, 192–194), patvirtina, kad A. J. administracinėmis nuobaudomis bausta ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau eilę kartų ir už svetimo turto pagrobimus, kas iš esmės yra analogiško pobūdžio veikos, taigi, jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro.
12. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog nuteistajai A. J. praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda, viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistosios elgesiui. Šią išvadą patvirtina tai, jog 2020 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jai skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė 2020 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi buvo pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, o 2021 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi pakeista 10 MGL dydžio (500,00 eurų) bauda. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji skiriamų baudų nei už baudžiamuosius nusižengimus, nei už administracinius nusižengimus nemoka. Akivaizdu, kad A. J. nėra linkusi savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąją neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad A. J. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistoji linkusi sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų jos dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis), yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jos asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo, nepaneigia ir A. J. subjektyvūs samprotavimai apie galimą jos diskriminaciją dėl tautybės, kas neturi jokio objektyvaus pagrindo.
13. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos nuteistosios šeiminės aplinkybės (santuokos sudarymas) ir nurodomas gydymas. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nėra byloje jokių duomenų, jų nepateikta ir kartu su apeliaciniu skundu, kad nuteistajai A. J. yra būtina nuolatinė gydytojų priežiūra ar gydymas, dėl kurių ji negalėtų jai atlikti skirtos arešto bausmės ar būti gydoma laisvės atėmimo vietoje.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. būdama jauno amžiaus niekur nesimoko, nedirba. Turima darbo patirtis vos keletas mėnesių, registruota užimtumo tarnyboje. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, net ir po santuokos sudarymo, A. J. nekeičia savo gyvenimo būdo, nes ir toliau daro baudžiamuosius nusižengimus. 2023 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, už 2023 m. spalio 20 d. padarytą baudžiamąjį nusižengimą (nuosprendis neįsiteisėjęs). Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju pati nuteistoji A. J. žinodama apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkusi pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jai sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. J. paskirtos galutinės 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.
15. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog jai arešto bausmė yra paskiriama pirmą kartą, todėl apylinkės teismas jos atžvilgiu turėjo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir arešto bausmė vykdymą atidėti.
16. Apeliantė teisi, jog pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
17. Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo galimybės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams nurodytų nuostatų taikymui, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste pažymima ir tai, jog BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmės realiai gali būti neatliekamos, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).
18. Šioje byloje A. J. areštu nuteista pirmą kartą (2020 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajai paskirta laisvės apribojimo bausmė įstatymo nustatyta tvarka buvo pakeista arešto bausme teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo metu, konstatavus, jog nuteistoji piktybiškai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmes), tad formalus pagrindas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui egzistuoja. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, A. J. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteista tris kartus, jai teismų procesiniais sprendimais už baudžiamųjų nusižengimų padarymą buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, kai kurios jų, nevykdant jų sąlygų buvo keičiamos. Vis tik tai jokio prevencinio poveikio nuteistajai nepadarė, ji toliau elgėsi nusikalstamai ir per trumpą laiką padarė ne vieną baudžiamąjį nusižengimą, už kurių padarymą buvo priimti dar keturi apkaltinamieji nuosprendžiai. Kaip jau buvo minėta, A. J. daro ne tik baudžiamuosius nusižengimus, bet ir administracinius nusižengimus, tame tarpe ir smulkias svetimo turto vagystes, už ką eilę kartų jos atžvilgiu buvo taikyta ir administracinė atsakomybė, skiriamų baudų nemoka, niekur nedirba, nesiekia įgyti specialybės. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus A. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl A. J. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.
19. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios A. J. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, bausmės skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apeliantės asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistosios A. J. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.