- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- N1-222-1131/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- R. Ž., A. R.
- Civilinis atsakovas
- S. Ž., (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Stasys Karvelis, Gytis Jonas Gutauskas
kaltinamajam R. Ž., jo atstovui pagal įstatymą ir civiliniam atsakovui S. Ž., jo gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,
kaltinamajam A. R. (A. R.), jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei Ž. Š., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) centre, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) centre, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. pagrobė svetimą turtą: jis, veikdamas kartu su R. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 8 d. nuo 21.30 val. iki 21.40 val., būdamas prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), A. R. laikant liftą ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, R. Ž. iš kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“, iš neužrakintos spintelės stalčiaus pagrobė dvi pinigines, iš viso 14 eurų vertės, kuriose buvo 587,45 eurai grynųjų pinigų, kuriuos pasidalino kartu su A. R., taip padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 601,45 eurų turtinę žalą. A. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. R., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą turtą: jis, veikdamas kartu su R. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 16 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), nulaužė seifą, pritvirtintą prie komodos stalčiaus, po to jam su R. Ž. išėjus iš buto, o D. B. jį išmetus pro balkoną, jis kartu su R. Ž. nusinešė seifą į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), akmeniu sulaužęs seifo duris, jas atidarė ir tokiu būdu, įsilaužęs į saugyklą, pagrobė J. B. priklausantį turtą – metalinį seifą, 18 eurų vertės, kuriame buvo 500 eurų grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė su auksiniu kryžiuko pakabuku, 2000 eurų vertės, ,,Swedbank“ banko generatorius su prisijungimo kodais, 8,60 eurų vertės, raktas nuo automobilio ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 240 eurų vertės, monetos, neturinčios materialinės vertės, Lietuvos Respublikos piliečių pasai, išduoti J. B., D. B. ir M. B. vardu, taip padarydamas nukentėjusiajam J. B. 2766,60 eurų turtinę žalą. A. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
R. Ž. pagrobė svetimą turtą: jis, veikdamas kartu su A. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 8 d. nuo 21.30 val. iki 21.40 val., būdamas prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), A. R. laikant liftą ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, jis (R. Ž.) iš kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“, iš neužrakintos spintelės stalčiaus pagrobė dvi pinigines, iš viso 14 eurų vertės, kuriose buvo 587,45 eurai grynųjų pinigų, kuriuos pasidalino kartu su A. R., taip padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 601,45 eurų turtinę žalą. R. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. Ž., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą turtą: jis, veikdamas kartu su A. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 16 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), nulaužė seifą, pritvirtintą prie komodos stalčiaus, po to jam su A. R. išėjus iš buto, o D. B. jį išmetus pro balkoną, jis kartu su A. R. nusinešė seifą į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), akmeniu sulaužęs seifo duris, jas atidarė, ir tokiu būdu įsilaužęs į saugyklą, pagrobė J. B. priklausantį turtą – metalinį seifą, 18 eurų vertės, kuriame buvo 500 eurų grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė su auksiniu kryžiuko pakabuku, 2000 eurų vertės, ,,Swedbank“ banko generatorius su prisijungimo kodais, 8,60 eurų vertės, raktas nuo automobilio ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 240 eurų vertės, monetos, neturinčios materialinės vertės, Lietuvos Respublikos piliečių pasai, išduoti J. B., D. B. ir M. B. vardu, taip padarydamas nukentėjusiajam J. B. 2766,60 eurų turtinę žalą. R. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Parodė, kad su R. Ž. nusprendė pavogti kavinėje esančias pinigines. Šis įvykis buvo žiemą, gal gruodžio mėnesį, bet tiksliai neatsimena, vakare, prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, prie lifto, kur yra picerija. Idėja pavogti pinigines kilo abiem. Visą dieną planavo, tačiau vakare tik pavogė. Pamatė, kad ten yra piniginės, kur deda pinigus, kadangi visą dieną ten buvo. Piniginės buvo ant spintelės. Paaiškino, kad jis laukė prie lifto, žiūrėjo, kad niekas neateitų, o R. Ž. nuėjo ir paėmė pinigines. Jos buvo dvi. Po to pabėgo ir pasidalino pinigus. Piniginėse buvo apie 600 eurų. Pinigus išleido narkotikams, pirko žolę, ratus, telefonams bei kolonėlei. Pinigus leido kartu. Narkotikus vartoja nuo rudens. Kai vogė, negalvojo apie pasekmes. Šiuo metu gyvena socializacijos centre, daug ką ten apgalvojo. Daugiau tokių dalykų jo gyvenime nebepasikartos.
Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Parodė, kad šis įvykis vyko 2019 m. gruodžio mėnesį, su A. R. visą dieną buvo prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš 4-o aukšto pamatė, kaip ten deda pinigus į pinigines. Vagystę sugalvojo abu, galvojo visą dieną. Sugalvojo, kad A. R. laikys liftą, o jis paims pinigines ir važiuos juo į apačią. Stovėjo antrame aukšte prie lifto. A. R. laikė lifto duris, o jis paėmė pinigines ir pabėgo. Pavogė dvi pinigines, kuriose buvo apie 600 eurų. Po to pinigus pasidalino, kuriuos išleido žolei, narkotinėms medžiagoms, kurias pirko pas pažįstamus, be to, pirko telefonus ir kolonėlę. Nurodo, kad gailisi dėl to, ką padarė, nukentėjusiosios atsiprašo. Neturėjo tuo metu pinigų ir negalvojo apie pasekmes.
Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. T. parodė, kad yra ,, (duomenys neskelbtini)“ restorano vadovė. Paaiškino, kad įvykio dieną atėjo pavakarieniauti, atsisėdo arčiau virtuvės. Restoranas yra prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, 2-ame aukšte prie lifto. Paaiškino, kad tuo metu darbuotojos jau tvarkėsi, pasakė, kad nėra pinigų. Kiekvieną vakarą skaičiuojama apyvarta, turi būti visi atitikimai, čekiai. Pradėjo aiškintis, atsuko kameras, nes ji turi tokią pareigą. Atsisukus pamatė, kad tikrai buvo paimti pinigai. Viskas matosi per kameras, kaip buvo laikytas liftas bei kaip ištraukti pinigai. Buvo iškviesta policija. Pašaliniai žmonės gali užeiti į restoraną. Kasų nebuvo, todėl piniginės neturėjo būti paliekamos ant spintelės. Paaiškino, kad nuėmus padavėjų apyvartą, pardavimus, matosi, kokia yra suma. Sudėjus dviejų darbuotojų pardavimus, ir gaunasi ta suma, nes jos dirbo toje zonoje. Padavėjos pinigus dėdavo į pinigines, bet jos pinigus visada prie savęs laikydavo. Būtent tą dieną pinigai nebuvo prie jų. Vienos piniginės vertė buvo apie 7 eurus. Kadangi viena piniginė buvo tuščia ir kaltinamiesiems yra inkriminuojama dviejų piniginių vagystė su pinigais, tai ieškinį sumažina iki 601,45 eurų. Dėl žalos atlyginimo niekas nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. R. atstovė pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė Ž. Š. parodė, kad A. R. yra minėtų globos namų globotinis. Apie įvykį sužinojo tik per apklausą. Paaiškino, kad A. R. apgyvendintas prieš metus, 2019 m. rugsėjo 18 d. Iš karto pastebėjo, kad vaikas turi labai didelę problemą. Vaikas buvo vartojantis žolę. Kai bandė gydyti, suprato, kad jis vartoja ne tik žolę, bet ir kitas narkotines medžiagas. Vaikas pasakė, kad pabandė viską, kas yra Lietuvoje. Jis nelabai norėjo gydytis, todėl jie kreipėsi dėl vidutinės priežiūros. Šiuo metu jis apgyvendintas socializacijos centre. Iki tol, kol jam buvo paskirta vidutinė priežiūra, jis daug kartų bėgo, visada buvo paieškomas. Dėl civilinių ieškinių paaiškino, kad centras kažkiek turi pinigų, kažkaip apmokės. Nusikaltimai buvo padaryti tada, kai A. R. buvo jų globojamas. Daug kitų nusikaltimų yra padaryta, tačiau bylos dėl jų dar nėra išnagrinėtos. Jis dabar nebebėga ir ji tikisi, kad jis suprato, ką padarė. Šiuo metu jam teikia pagalbą psichologas pagal programą. Šiuo metu jis nevartoja narkotinių medžiagų bei jis neturi galimybės iš viso kur nors išeiti.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamojo R. Ž. atstovas pagal įstatymą S. Ž. nurodė, kad apie įvykį kavinėje sužinojo tik apklausoje. Pažymėjo, kad R. Ž. pripažino, kad ten buvo įvykis. Paaiškino, kad R. Ž. nuolat bėgo iš namų ir būdavo paieškomas. Socializacijos centre atsidūrė, kadangi nelankė mokyklos, darė nusikaltimus, bėgo iš namų, nevartojo vaistų dėl elgsenos sutrikimų, yra keletą kartų gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Realiai iš jokių įstaigų pagalbos nesulaukė, pas psichologus jokios naudos nebuvo. Kai sūnus gerdavo raminančius, slopinančius, paskirtus psichiatro vaistus, tai jis nedarydavo nesąmonių. Būdavo, kad iš namų bėgdavo ir neišgerdavo tabletės, tai ir pridarydavo nesąmonių. Kai R. Ž. buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus, savivaldybė skyrė jam būti socializacijos centre. Jam iš pradžių sunkokai sekėsi, bet dabar jis sakė, kad jam ten viskas gerai. R. Ž. yra pasikeitęs ir jis kartu su sūnumi vasarą tikrai puikiai praleido laiką. Mato tik teigiamus sūnaus pokyčius. Dėl civilinių ieškinių paaiškino, kad su kavinės atstovės ieškiniu sutinka ir kažkokiomis dalimis tikrai šią sumą sumokės.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. P. parodė, kad ji dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padavėja. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), priėjo prie medinės spintelės, esančios restorano salėje, ir ketino suskaičiuoti apyvartinius restorano pinigus, kuriuos surinko per darbo dieną. Kai atidarė minėtos spintelės stalčių, pastebėjo, jog nebėra trijų jame buvusių piniginių, kurių vertė 20 eurų, su viduje buvusiais 588 eurais. Tada nuėjo pas kavinės administratorių ir paklausė jų, ar jie nepaėmė minėtų piniginių su viduje buvusiais pinigais, nes darbo pabaigoje jie perskaičiuoja surinktus pinigus per darbo dieną. Jie atsakė, jog piniginių neėmė. Supratusi, jog dingo minėtos piniginės, iškart pranešė restorano vadovei A. T. (t. 1, b. l. 44-45).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta L. G. (jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, neatmeta galimybės, kad tai buvo 8 d., ji vakare susitiko su pusbroliu A. R.. Kartu su A. R. buvo R. Ž.. Jie nuėjo į prekybos centrą ,,(duomenys neskelbtini)“, ten leido laisvalaikį. R. Ž. su A. R. pradėjo kalbėti apie tai, kad iš kavinės, pavadinimo nežino, esančios antrame ar tai trečiame aukšte, spintelės galima būtų pavogti pinigus. Jie nuėjo prie tos kavinės, atsisėdo ant šalia esančių fotelių. Netoli fotelių buvo spintelė. Nesitarė, kuris pirmas įlįs į stalčių, tačiau ji vienu metu nuėjo prie spintelės, atidarė stalčių ir paėmė vieną piniginę. A. R. su R. Ž. tuo metu buvo netoli kavinės. Jie trise išėjo į lauką prie pagrindinio įėjimo. Lauke patikrino piniginę, ji buvo tuščia. Piniginė buvo odinė, lyg kreminės spalvos, tiksliai jau neprisimena. Piniginę ji išmetė į šiukšlių dėžę stotelėje. Pasiliko lauke, o A. R. su R. Ž. nuėjo atgal į kavinę. Neužilgo jie grįžo iš prekybos centro. Jie turėjo vieną ar dvi pinigines. Nurodė, kad kuris rankose turėjo piniginę, ji dabar neatsimena. A. R. ir R. Ž. nubėgo per gatvę, o ji nebėgo, laukė stotelėje. Jai niekas vogtų pinigų nedavė, ji nežino, kiek buvo pavogta pinigų, nežino, kur jie leido pinigus. A. R. po kelių dienų davė jai 10 eurų (t. 1, b. l. 88).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. pranešimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52076-19 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pagal pareiškėjos A. T. 2019 m. gruodžio 8 d. protokolą-pareiškimą dėl trijų piniginių ir juose buvusių grynųjų pinigų vagystės (t. 1, b. l. 1, 17-19, 22).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą L. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių, taip pat nutarta nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį R. Ž. ir A. R. atžvilgiu dėl 2019 m. gruodžio 8 d. kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikiant kartu su L. G., įvykdytos 7 eurų vertės piniginės vagystės, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių (t. 1, b. l. 93-94).
Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. T. patikslinto pareiškimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 8 d. apie 21.24–21.37 val. restorane ,,(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš medinio servanto – spintelės prie įėjimo buvo pavogtos trys padavėjų piniginės, kurių vienos vertė yra 7 eurai, iš viso 21 eurų vertės, su įmonės apyvartiniais pinigais, kurių suma yra 587,45 eurų. Iš viso įmonei padaryta 608,45 eurų žala (t. 1, b. l. 20-21, 39-41).
Iš 2019 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2020 m. liepos 20 d. papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta medinė spintelė, esanti (duomenys neskelbtini), restorane ,,(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu buvo daromos įvykio vietos nuotraukos (t. 1, b. l. 23-29).
Iš 2019 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra 6 vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu Nr. 1, nustatyta, kad viršutiniame kairiajame kampe yra data ir laikas t. y. 2019 m. gruodžio 8 d. 21:19:40. Vaizdo stebėjimo kamera filmuoja dalį restorano staliukų, už restorano ribų esančias bendras patalpas, kur matosi minkštasuolis, ant kurio sėdi mergina, apsirengusi pilka striuke, juodomis kelnėmis ir vaikinas, apsirengęs šviesios spalvos kelnėmis ir tamsia striuke. Vaikinas su mergina šnekasi, merginą kažką laiko rankose, o vaikinas stebi restoraną. Vaizdo įrašas baigiasi 21:20:20. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą Nr. 2, nustatyta, kad viršutiniame kairiajame kampe yra data ir laikas t. y. 2019 m. gruodžio 8 d. 21:21:26. Nustatyta, kad ant minkštasuolio sėdi tie patys asmenys kaip ir vaizdo įraše Nr. 1. Mergina vis dar laiko kažką rankose ir šnekasi su vaikinu, o vaikinas vis dar stebi restoraną. Vaizdo įrašas baigiasi 21:21:57. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą Nr. 3, nustatyta, kad viršutiniame kairiajame kampe yra data ir laikas, t. y. 2019 m. gruodžio 8 d. 21:22:25. Nustatyta, kad ant minkštasuolio sėdi tie patys asmenys, kaip ir vaizdo įrašuose Nr. 1-2, ir mergina vis dar laiko kažką rankose bei šnekasi su vaikinu, abu stebi restoraną. 21:22:54 mergina atsistoja ir prieina prie restorano sienelės, pasižiūrėjusi į restoraną, apsisuka ir atsisėda ant žalios spalvos minkštos dalies, kuri yra prie restorano sienelės ir, rankoje laikydama planšetinį kompiuterį, vis atsisuka ir žiūri į restoraną. 21:23:17 mergina atsistoja ir nueina prie vaikino, atsisėda ant minkštasuolio ir šnekasi su vaikinu. 21:23:31 prie jų prieina vaikinas su pilkos spalvos kepure, apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis, juodos spalvos striuke su pilkos spalvos rankovėmis, ir atsisėda šalia jų, šnekasi. Vaizdo įrašas baigiasi 21:23:44. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą Nr. 4, nustatyta, kad viršutiniame kairiajame kampe yra data ir laikas, t. y. 2019 m. gruodžio 8 d. 21:25:20. Nustatyta, kad ant minkštasuolio sėdi tie patys asmenys kaip ir vaizdo įraše Nr. 3, visi trys šnekasi ir stebi restoraną. 21:25:24 mergina atsistoja ir nueina už kameros ribų. 21:25:26 atsistoja vaikinas su pilkomis kelnėmis ir juodos spalvos striuke su pilkos spalvos rankovėmis ir persėda arčiau restorano įėjimo, abu vaikinai šnekasi. 21:25:39 abu vaikinai atsikelia ir paskubomis užeina už kameros filmavimo ribų. Vaizdo įrašas baigiasi 21:25:55. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą Nr. 5, nustatyta, kad viršutiniame kairiajame kampe yra data ir laikas, t. y. 2019 m. gruodžio 8 d. 21:25:32. Nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja kasą, prie kurios guli mobiliojo ryšio telefonas ir kažkokios kortelės. 21:25:40 prie kasos prieina pilkai apsirengusi mergina su juodos spalvos kuprine ant nugaros, kuri sėdėjo ant minkštasuolio (kameros Nr. 1-4), atsidaro stalčių ir pasiima iš ten vieną piniginę, užsikišusi už striukės, nueina nuo kasos už kameros filmavimo perimetro. Vaizdo įrašas baigiasi 21:25:58. Atidarius vaizdo įrašą, pavadintą Nr. 6, nustatyta, kad viršutiniame kairiajame kampe yra data ir laikas, t. y. 2019 m. gruodžio 8 d. 21:25:32. Nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera filmuoja kasą, prie kurios guli kažkokios kortelės. 21:36:26 prie kasos prieina vaikinas su pilkos spalvos kepure, apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos striuke su pilkos spalvos rankovėmis, užfiksuotas vaizdo įraše Nr. 4, pasiima iš stalčiaus dvi pinigines ir išbėga iš restorano (t. 1, b. l. 49-50).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo stebėjimo kamerų nustatyta, kad buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai ir buvo nustatyta, kad pinigines iš restorano kasos stalčiaus pavogė L. G. ir R. Ž. (t. 1, b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Pagal BK 178 straipsnį vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji R. Ž. ir A. R. bylai reikšmingu laiku ir vietoje iš kavinės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, iš neužrakintos spintelės stalčiaus pagrobė svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – dvi pinigines, kuriose buvo 587,45 eurai grynųjų pinigų.
Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamieji pripažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – jie kartu nusprendė pavogti kavinėje esančias pinigines, idėja pavogti pinigines kilo abiem, visą dieną tai planavo, tačiau tik vakare pavogė. Paaiškino, kad A. R. laukė prie lifto, žiūrėjo, kad niekas neateitų, o R. Ž. nuėjo ir paėmė dvi pinigines, kuriose buvo apie 600 eurų. Po to pabėgo ir pasidalino pinigus, juos išleido narkotikams, pirko žolę, ratus, telefonams bei kolonėlei. Tai, kad kaltinamieji padarė šią nusikalstamą veiką, tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklaustos L. G., teisiamojo posėdžio metu apklaustos civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovės A. T., ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos V. P., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padavėjos, parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. pranešimo, BIRT ataskaitų žiūryklės, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ restorano ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. T. patikslinto pareiškimo, 2019 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2020 m. liepos 20 d. papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo, 2019 m. gruodžio 19 d. kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo duomenys.
Teisiamajame posėdyje apklausta civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. T. parodė, kad vienos piniginės vertė buvo apie 7 eurus, kadangi viena piniginė buvo tuščia, o kaltinamiesiems yra inkriminuojama dviejų piniginių vagystė su pinigais, tai ieškinį sumažina iki 601,45 eurų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį R. Ž. ir A. R. atžvilgiu dėl 2019 m. gruodžio 8 d. kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikiant kartu su L. G., įvykdytos 7 eurų vertės piniginės vagystės, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių (t. 1, b. l. 93-94). Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime inkriminuota dviejų piniginių, iš viso 20 eurų vertės, kuriose buvo 587,45 eurai grynųjų pinigų, vagystė, prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime dėl piniginių ir jų vertės įsivėlė netikslumas, netiksliai buvo apskaičiuota galutinė civiliniam ieškovui padaryta žala, turėtų būti – 601,45 eurai. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovė civilinį ieškinį patikslino, nurodydama, kad padaryta žala yra 601,45 eurų (2 piniginės po 7 eurus, iš viso 14 eurų ir 587,45 eurai grynųjų pinigų), darytina išvada, kad kaltinamieji pavogė 601,45 eurų svetimą turtą ir tokiais savo veiksmais civiliniam ieškovui padarė 601,45 eurų turtinę žalą. Dėl to ši aplinkybė tikslintina. Šios aplinkybės tikslinimas nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties.
Taigi laikytina, kad byloje įrodyta, jog A. R. pagrobė svetimą turtą: jis, veikdamas kartu su R. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 8 d. nuo 21.30 val. iki 21.40 val., būdamas prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), A. R. laikant liftą ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, R. Ž. iš kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“, iš neužrakintos spintelės stalčiaus pagrobė dvi pinigines, iš viso 14 eurų vertės, kuriose buvo 587,45 eurai grynųjų pinigų, kuriuos pasidalino kartu su A. R., taip padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 601,45 eurų turtinę žalą; R. Ž. pagrobė svetimą turtą: jis, veikdamas kartu su A. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 8 d. nuo 21.30 val. iki 21.40 val., būdamas prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), A. R. laikant liftą ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, jis (R. Ž.) iš kavinės ,,(duomenys neskelbtini)“, iš neužrakintos spintelės stalčiaus pagrobė dvi pinigines, iš viso 14 eurų vertės, kuriose buvo 587,45 eurai grynųjų pinigų, kuriuos pasidalino kartu su A. R., taip padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 601,45 eurų turtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nekyla abejonių, kad kaltinamieji, darydami inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato, kad pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.
Darytina išvada, kad kaltinamųjų A. R. ir R. Ž. veiksmuose yra visi būtini vagystės sudėties požymiai, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl seifo vagystės pripažino iš dalies. Nepripažįsta, kad buvo bute, seife grandinėlės ir pinigų nebuvo. Paaiškino, kad tik, kai seifą išmetė į lauką, jis jį laužė. Seife buvo apie 20 g narkotinių medžiagų. Paėmė tik jas ir dar cigaretes. Seife dar buvo pasai, telefonas, kažkokios tabletės, raktas nuo automobilio ir banko generatorius, bet visa tai paliko seife. Nurodė, kad R. Ž. pasiūlė nueiti pas jo draugę, atrodo, vardu D. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad palauktų, tuoj ateis. Jis nuėjo pas drauges, ten buvo apie 10-15 minučių. R. Ž., išėjęs kalbėjo telefonu, ir klausė jo, ar jis gaudys seifą, jis atsakė, kad taip. Po to mergaitė D. išmetė seifą. Šalia daugiau nieko nebuvo. Paėmė seifą ir nunešė į miškelį, ten pradėjo jį daužyti. Laužė kartu su R. Ž. akmenimis. Išlaužė seifą ir pasiėmė tik žolę. Paaiškino, kad seife paliko pasus, mašinos raktus, generatorių, tabletes, užrašų knygutę ir telefoną. Tai atsitiko po ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykio, gal po 2-3 savaičių. Nežino, ar matė kas kaip jie atidarinėjo seifą, šiaip neturėjo niekas matyti. Prieš išmetant seifą per balkoną, niekas nieko nesakė. Anksčiau yra vartojęs psichotropines medžiagas, todėl žino, kaip jos atrodo, koks jų kvapas, ir nustatė, kad seife buvo apie 20 g. Narkotines medžiagas suvartojo patys. Paėmė žolę ir smulkintuvą, kuriuo žolę reikia smulkinti, cigaretes, o visą kitą paliko seife. Seifas buvo nedidelis. Paaiškino, daug draugės buvo prieš įvykį, o kai jis įvyko, jų nebuvo, kai metė seifą, jų nebuvo, jos išvažiavo namo. Be to, kas nusprendė pavogti seifą, nepamena, kai nusprendė pavogti seifą, nežinojo, kas yra seife. Seifą nešėsi į miškelį, nes galvojo, kad bus kažkas vertingo. Seife galvojo rasti pinigų. Narkotikus užtiko atsitiktinai, nežinojo, kad seife jų bus. Mergaitei, kuri padėjo padaryti nusikaltimą, neatsilygino. Seifą galėjo nešti vienas žmogus. Kas įkalbėjo seifą išmesti iš buto, nežino. Labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, negalvojo apie pasekmes, norėjo lengvų pinigų. Nebandė atsiprašyti ar atlyginti žalos. Galimybė atlyginti žalą tikriausiai yra, nes gauną kas mėnesį kažkiek pinigų.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. parodė, kad 2019 m. gruodžio 16 d. maždaug nuo 11.00 val. buvo kartu savo draugu R. Ž.. Kartu su jais buvo R. Ž. draugės L. ir M. Jų beveik nepažįsta, susipažino su jomis prieš porą dienų iki 2019 m. gruodžio 16 d. R. Ž. pasiūlė vykti jiems visiems pas jo merginą D. (pavardės nežino), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykę pas D., į jos butą užėjo R. Ž., L. ir M., jis liko laukti laiptinėje, kadangi į jos butą eiti bijojo, manė, kad ten gali būti jos tėvas, jo baiminosi, kadangi jis prieš kelias dienas iki 2019 m. gruodžio 16 d. jiems su R. Ž. taip pat atvykus pas D., juos išvarė, tada jis atrodė apsvaigęs. Iš viso pas D. yra buvęs 3 kartus, t. y. 2019 m. gruodžio 16 d., jo minėtą kartą prieš tai, kai buvo išvaryti, ir dar vieną kartą iki to. R. Ž., L. ir M. pas D. buvo apie 15-20 min., jiems išėjus, nuėjo į lauką, D. liko namie. Jiems išėjus į lauką, girdėjo, kad R. Ž. telefonu kalbėjo su D., jiedu kalbėjo kažką apie seifą, R. sakė jai ,,davai, mesk“. Tada jiems būnant po namo, kuriame gyvena D., balkonais, D. iš savo buto balkono išmetė seifą, R. Ž. pasakė ,,S., gaudyk“. Jis seifo nepagavo, jis nukrito ant grindinio. Matė, kad nuo smūgio įlinko seifo durelės. Su R. Ž. paėmė seifą ir nusinešė jį į miškelį (duomenys neskelbtini), šalia viešojo transporto žiedo. L. ir M. su jais nėjo, jos nuvyko namo. Su R. Ž. padaužė seifo dureles akmeniu, kadangi jos buvo įlinkusios, jos nesunkiai atsidarė. Seife buvo grandinėlė (aukso spalvos, be pakabuko), mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“, kuris buvo sudužęs, kažkokie užrašai, trys cigarečių pakeliai, pavadinimo nepamena, bet tokių cigarečių Lietuvoje neparduoda, keturi pasai (kieno vardu jie išduoti, jis nežiūrėjo), plastikinis juodas pakabukas su mygtukais, tablečių plokštelė (pilna, baltos spalvos, tabletės per plokštelės plastiką nepersimatė). Seife nebuvo jokių monetų, jokių grynųjų pinigų ir automobilio raktų. Seife taip pat buvo stiklainis (apie 0,7 l- 1 l talpos), be etikečių, su užsukamu dangteliu, stiklainyje buvo narkotinė medžiaga ,,žolė“. Kad tai narkotinė medžiaga, jis suprato iš išvaizdos, kvapo. Iki tol yra rūkęs ,,žolę“, todėl gali ją atskirti ir atpažinti. Jo manymu, minėtame stiklainyje buvo apie 20 g ,,žolės“, numano kiekį, kadangi yra matęs, kaip atrodo 1 g. Kartu su R. Ž. iš seifo paėmė tik stiklainį su ,,žole“, visus kitus daiktus paliko, ,,žolę“ surūkė kartu su R. Ž. ir jo draugu M. (jis pilnametis, jo pavardės nežino) per kelias dienas įvairiose vietose – miškelyje prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, po tiltu prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), netoli ,,(duomenys neskelbtini)“ viešojo transporto sustojimo, miškelyje šalia (duomenys neskelbtini) ,,Žolės“ niekam nepardavinėjo (t. 4, b. l. 79). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R., pareiškus galutinį įtarimą, parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies ir pasilieka prie pirminių parodymų, tik norėtų patikslinti, kad seife nebuvo auksinės grandinėlės su pakabuku, 500 eurų, raktų nuo automobilio. Seife buvo Lietuvos Respublikos pasai, banko kodų generatorius, du smulkintuvai, tabletės, stiklainis su džiovintomis kanapėmis, sudužęs mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“, užrašų knygutė. Rastas kanapes jie su Robertu pasidalino per pusę. Jis savo dalį kanapių surūkė. Pirminėje apklausoje buvo paminėta, kad seife buvo geltono metalo grandinėlė, tačiau jos tikrai ten nebuvo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (t. 4, b. l. 83-84).
Kaltinamasis R. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nes jis nevogė grandinėlės ir pinigų, jų seife nebuvo. Seife buvo narkotinės medžiagos, raktai, pasai, akių lašai, banko generatorius, monetos. Paaiškino, kad buvo su A. R., pasiūlė jam nueiti pas draugę D. B.. Į D. B. namus jis buvo užėjęs, tačiau A. R. užėjęs nebuvo, jis laukė laiptinėje. Bute be jo (R. Ž.) dar buvo L., D. ir M. Kambaryje buvo jis ir L. Pabuvo ten. A. R. buvo užėjęs į butą, bet po to jis išėjo ir laukė laiptinėje, o jis (R. Ž.) išėjo su draugėmis. Pasakė, kad ten yra seifas ir jis su A. R. sugalvojo, kad jį galima pavogti. Po to paskambino D. B. ir pasakė jai, kad ji seifą išmestų pro balkoną. Jis pakalbėjo ir ji išmetė pro balkoną seifą. Tada jie seifą nunešė į miškelį ir išlaužė. Iš seifo paėmė žolę ir žolės smulkintuvą, žolę surūkė. Seife buvo smulkintuvas, žolė, kažkokia knygelė, telefonas, raktai, akių lašai. Seifą atidarinėjo abu. Seifą daužė su akmeniu maždaug 10 minučių. Seifo durelės sulinko į vidų ir jie po to ištraukė. Kambaryje, kur buvo seifas, jis buvo vienas, be to, ieškojo seifo rakto spintelėse, tačiau nerado, seifo kambaryje nelaužė. Niekas nenurodė, kur yra raktas, jis tiesiog pagalvojo, kad jis gali būti, todėl jo ieškojo. D. B. nematė, kaip jis ieškojo seifo rakto. Seifą išmetė pro balkoną D. B., ji taip padarė, nes jie jos paprašė. Kai D. B. metė seifą, L. ir M. jau buvo išėjusios namo, lauke jų nebuvo. Gailisi. Seife pinigų nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 65), paaiškino, kad tyrėjai blogai užrašė ikiteisminio tyrimo metu, kai jis sakė, kad bute buvo ir A. R. – jo bute nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jis neskaitė, skaitė tėtis, bet raštas ir parašas, kad ,,perskaičiau, surašyta teisingai“ yra jo (R. Ž.). Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad seife buvo grandinėlė dėl to, kad labai jaudinosi ir netyčia pasakė, kad buvo grandinėlė. Iš tikrųjų grandinėlės ir pinigų seife nebuvo, jis susimaišė, susipainiojo. Kadangi buvo apklausiamas kaip įtariamasis, skaitė įtarimą, iš ten ir sužinojo, kas buvo seife.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Ž. parodė, kad šį mėnesį, tiksliai kada ir kelintą valandą neprisimena, jis, A. R., L., M. buvo pas D. D. B. pati juos pakvietė pas save į namus. Tiksliai gatvės neprisimena, tik žino, kad (duomenys neskelbtini). Su D., L. ir M. susipažino per draugus. Su A. R. kartu mokėsi vienoje klasėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jie su D. B. susirašė telefonu ir visi kartu atvažiavo pas ją. Sėdėjo D. brolio, vardo nežino, kambaryje. Bute, atrodo, keturi kambariai. Sėdėjo, klausėsi muzikos, rūkė elektroninę cigaretę. Cigaretę davė D. Tai buvo jos cigaretė. Jie jau anksčiau žinojo, kad D. tėvas prekiauja žole, pats rūko. D. pasakė, kad pas jos tėvą yra žolės, bet nežinojo, kaip ją paimti. D. nuvedė jį ir A. R. į tėvų kambarį ir parodė seifą. Jis buvo užrakintas, pritvirtintas prie staliuko stalčiaus. Jie su A. R. ieškojo rakto, bet nerado. Kai turėjo grįžti D. B. tėvai, jie visi išėjo. D. B. liko bute. Kai buvo lauke, A. R. paskambino D. B. ir pasiūlė išmesti seifą pro balkoną. Ji išmetė visą stalčių su seifu. Tuo metu buvo jis, A. R., L. ir M. A. R. paėmė seifą ir jie su juo nuėjo į miškelį, o L. su M. nuvažiavo namo. Miškelis yra prie žiedo, prie (duomenys neskelbtini) stotelės, tiksliai pasakyti negali, gali parodyti. Jis paėmė plytą ir du kartus trenkė į seifą. Du kartus su plyta trenkė ir A. R.. Durelės išlūžo. Seifo viduje buvo maždaug 20 g žolės, žolės smulkintuvas, žiebtuvėlis ir popierius sukti cigaretėms. Taip pat buvo D. B. tėvo, mamos ir jos pasai. Dokumentus paliko seife miškelyje. Žolę pasidalino, smulkintuvą paėmė A. R., po to davė jam, kitą dieną jis vėl jam atidavė. Jokių kitų daiktų, pinigų, papuošalų, banko kortelių, generatoriaus nebuvo. Prisipažįsta padaręs, kuo įtariamas iš dalies, nes visų kitų įtarime parašytų daiktų seife nebuvo. Seifas atrodė kaip metalinė rakinama dėžė (t. 4, b. l. 57).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2019 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, dienos metu kartu su A. R., L., M. buvo pas D. B. bute, (duomenys neskelbtini). D. pati juos pakvietė į svečius. D. pasakė, kad pas jos tėvą seife yra žolės. Jie kartu su A. R. nutarė pavogti žolę. D. tam neprieštaravo. Jie su A. R. nuėjo į kambarį, kuriame buvo seifas. Seifas buvo pritvirtintas prie stalčiaus, jis buvo užrakintas. Rakto niekur nerado. Jis su A. R. įvairiais įrankiais, kuriuos rado pas D. bute, bandė atidaryti seifo dureles ir iš ten paimti žolę, tačiau jiems nepavyko atidaryti seifo. Netrukus jis, A. R., L. ir M. išėjo iš buto. Kai buvo lauke, jis paskambino D. ir pasiūlė išmesti seifą pro balkoną. D. išmetė seifą kartu su stalčiumi, prie kurio jis buvo pritvirtintas. Tuo metu prie balkono buvo jis, A. R., L. ir M. Stalčius sulūžo. Jis su A. R. paėmė seifą kartu su stalčiumi ir jį nusinešė į šalia esantį miškelį. Mergaitės kartu su jais nėjo, jos nuvažiavo namo. Miške plytos pagalba atidarė seifo duris. Seifo viduje buvo maždaug 20 g žolės, žolės smulkintuvas, žiebtuvėlis, popierius sukti cigaretėms, banko generatorius, senos monetos, taip pat buvo keturi D. tėvo, mamos ir D. Lietuvos Respublikos pasai. Dokumentus paliko seife miškelyje. Žolę pasidalino su A. R., smulkintuvą paėmė A. R., po to davė jam, kitą dieną jis vėl jam atidavė. Žolę A. R. kažkur pardavė ir gautus pinigus jie pasidalino, o taip pat šiek tiek žolės patys parūkė. D. nei žolės, nei pinigų jie nedavė. Kitą dieną jis savo tėvui miškelyje parodė, kur išmestas seifas. Tėvas iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai paėmė seifą su ten buvusiais dokumentais, generatoriumi, monetomis. Taip pat seife buvo mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi nesutinka su išvardytais įtarime daiktais. Seife nebuvo 500 eurų, auksinės grandinėlės su pakabuku, raktų nuo automobilio. Dėl padarytų vagysčių nuoširdžiai gailisi (t. 4, b. l. 65).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad su kaltinamaisiais jokie artimi ryšiai ar santykiai nesieja, jų nepažįsta, tačiau su jais susipažino prieš dvi savaites iki vagystės. R. Ž. buvo atėjęs pas jo dukrą D. B. Jis prigrasino jam, kad daugiau jo nematytų. Jam pasirodė, kad jie buvo pavartoję narkotinių medžiagų. Paaiškino, kad dieną prieš įvykį, kai pavogė seifą, jis iš dukros D. B. paėmė telefoną už tai, kad vėlai grįžo namo, todėl nemanė, kad ji su kažkuo susiskambins. Namuose taip pat liko senelis. Senelis jam paskambino apie 15.00 val., pranešė, kad namuose vaikai ir jų yra daug. Merginos, berniukai kažkokie, muzika, kažką jie ten daro. Skambino D. B., ji neatsiliepė. Po to senelis paskambino ir pasakė, kad jie išėjo. Iš darbo grįžo tik vakare. Danielė tuo metu verkė, kai jis jai prisiskambino. Paklausė, ko verkia, ir ji atsakė, kad jai baisu dėl to, kad buvo visi draugai atėję. D. B. paaiškino, kad R. Ž. jai grasino, o ji buvo įsimylėjusi jį, todėl ji išmetė seifą. Buvo telefone žinučių tarp R. Ž. ir D. B., širdelės, žinutės, kad myli ir pan. Ji po to papasakojo, kad buvo pakvietusi kažkokią mergaitę, lyg Liviją, tiesiog pasėdėti, pasikalbėti ir kad knygą atneštų. Kai ta mergaitė atėjo, užėjo visi. D. buvo užrakinta namuose, bet ji seneliui pasakė, kad turi perduoti knygą. Senelis patikėjo, nors jis buvo jam sakęs, kad neatidarytų durų. Senelis patikėjo ir atidarė duris. Senelis sakė, kad po pusvalandžio pamatė namuose vaikus. Paaiškino, kad D. B. sakė, kad R. Ž. buvo ją pasikvietęs į vonią. Sakė jai, kad jei ji neišmes seifo, ją subjauros ir kad ji turi tai padaryti. Seifas buvo pritvirtintas komodos stalčiuje. Seifą galima nusinešti ir išimti, nebuvo sunkus seifas, gal keli kilogramai. Seife buvo pasai ir pinigai, taip pat buvo grandinėlė, galbūt dar buvo ir sidabrinė grandinėlė, nes jos neranda. Gal dar buvo auksinis dantukas, nes namie nerado. Seifu naudojasi dar žmona A. B.. Seifas buvo jų kambaryje, bet raktas buvo pas jį. Žmona žinojo, kur yra raktas ir kas yra seife. Grandinėlę įsigijo prieš 10 ar 15 metų, jis turėjo plonesnę grandinėlę, apie 30 g, kurią iškeitė pažįstamam į minėtą didesnę grandinėlę ir jam dar tada primokėjo 2500 litų. Kvito neturi, tik nuotraukas turi. Visada tiksliai žinojo, kas yra seife. Seife buvo sudėti brangesni daiktai. Kiekvieną dieną nežiūrėjo seifo. Žinojo, kad konkreti pinigų suma buvo seife, nes jis taupė tada Kalėdinėms dovanoms. Auksinį papuošalą nešiodavo dažnai, nešiodavo 10 metų nenusiimdamas, bet gal prieš metus jis buvo išvažiavęs ilsėtis, tai jį išberdavo, galvojo, kad nuo aukso beria, todėl ir pasidėjo, nebenešiojo jos. Kur padėtas seifo raktas, žinojo jis ir jo žmona. Seife buvo 500 eurų, kokiomis kupiūromis pinigai buvo, neatsimena. Pinigus dėjo į seifą jis. Pinigus taupė dalimis. Seifą darinėdavo nedažnai, gal kartą per mėnesį. Kada paskutinį kartą į seifą buvo kažką įdėjęs, tiksliai nepamena. Seifo niekas negražino. Grandinėlės priklauso jam. Sidabrinės grandinėlės taip pat buvo jo. Keturių kambarių bute gyvena jis su žmona, du vaikai ir uošvis. Sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai. Vaikai buvo kartu kambaryje, bet dabar jau yra atskiruose. Pas sūnų draugai neateidavo. Dukrai tada buvo (duomenys neskelbtini) metų, dabar (duomenys neskelbtini) metų. Dukra sakė, kad su R. Ž. susipažino vasarą, kai buvo atėjęs į jų kiemą. Tą kartą jis buvo gerai apsirengęs, pinigų dar turėjo ir taip jis jai patiko. Narkotinių medžiagų namuose nelaikė. R. Ž. grasino – jis buvo paskambinęs D. B. po įvykio ir pasakė, kad „pakiš jos tėvą ir pasakys, kad pas juos buvo rasta narkotinių medžiagų ir kad jis žino, su kokia mašina tėvas važiuoja.“. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamojo R. Ž. atstovas pagal įstatymą S. Ž. nurodė, kad po įvykio jo sūnus parodė tą vietą, kur paliko seifą. Jie nuvažiavo su R. Ž. į tą vietą. Tada jis išsikvietė policiją. Atvažiavo policija, po to kriminalistai ir užfiksavo ten, kas buvo. Nurodė, kad viską matė ir yra nusifotografavęs, kas ten buvo. Tame seife buvo tik kažkokios monetos, o prie seifo buvo pasai, kodų generatorius, telefonas, stiklainis, smirdėjo žole. Stiklainis buvo prasuktas, ten buvo dar keli gabaliukai, taip pat šalia buvo seifo durelės, gulėjo vaistai. Paaiškino, kad daug kartų atvirai kalbėjosi, bet R. Ž. vis tiek tvirtina tą patį, kad ten nebuvo pinigų ir grandinėlės. Taip pat ir jis abejoja, ar buvo. Dėl antro civilinio ieškinio, nežino, jei būtų įrodyta, kad jie tikrai išnešė tuos pinigus ir grandinėlę, tai vėl bandytų dalimis šią sumą išmokėti, bet kol kas tai nėra įrodyta. Paaiškino, kad turi 162 eurų lizingą ir 95 eurų vartojimo paskolą.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. Z. parodė, kad R. pažįsta, bet su juo nebendrauja, A. nepažįsta. Nurodė, kad įvykio dieną važiavo autobusu su R. Ž., M. K. ir kitu berniuku, jo vardo nepamena. Jie visi nuėjo pas D. B.. Namuose buvo senelis. Sėdėjo namie, R. Ž. buvo nuėjęs į kitą kambarį, atrodo jis nuėjo dar su vienu berniuku ten. Jis atrodė aukštesnis už R. Ž., trumpais šviesiais plaukais, jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Veidas buvo šviesus, akys gal mėlynos arba žalios, liekno kūno sudėjimas, daugiau nepamena. Paaiškino, kad R. Ž. išėjo į kitą kambarį ir su juo buvo tas kitas berniukas. Ji, M. K. ir D. B. liko kitame kambaryje. Girdėjo garsus, kažkas trenkė, lyg bandė kažką atidaryti, daugiau lyg nieko negirdėjo, ir tada išėjo į lauką. D. B. buvo išėjusi pas juos į kambarį, po to grįžo, buvo pikta, nes sakė, kad jie nesąmones daro, todėl pasakė visiems išeiti ir jie išėjo. Po to pamatė, kad D. B. kažkam meta per langą didelę dėžę, seifą. Nurodo, kad nepamena, kas metė seifą – ar D. B., ar berniukai, atrodo, kad D., bet tiksliai nepamena. Tada R. Ž. su kitu berniuku nubėgo paimti seifo, o jos išvažiavo. Ar D. B. liko namie, ar išėjo su jais, tiksliai pasakyti negali. Paaiškino, kad nematė, kas buvo seife, tik matėsi, kad ten buvo dokumentai. Jai policijoje sakė, kad ten buvo ir pinigai. Gal ir buvo taip, kad R. Ž. įkalbėjo telefonu D. B. mesti seifą. Po įvykio su D. B. apie seifo turinį nekalbėjo. Nežino, ar R. Ž. dažnai ateidavo į butą pas D. B..
Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad teismo salėje atpažįsta kaltinamąjį R. Ž., jo tėvą. Paaiškino, kad vykdė komisariate ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje apklausą. Tikriausiai apklausė du kartus. Buvo pareikštas įtarimas R. Ž.. Jis turėjo pasakyti, ar prisipažįsta, ir nurodyti aplinkybes, ji rašė jo parodymus. Po apklausos jei neteisingai surašytas protokolas, pažymi pastabose. Dėl kito berniuko nežino; ką R. Ž. sakė, tą ji ir rašė. Nurodo, kad nepilnamečių mergaičių neapklausinėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad santykiai su R. Ž. neblogi, kažkiek bendrauja, su A. R. bendravo, kai su R. Ž. būdavo. Įvykio dieną jos nebuvo bute. Kiek pamena, R. Ž. buvo pas D. B. namuose ir nulenkė seifo dureles, liko tarpas, jis pasakė, kad ji mestų jį iš 5-o aukšto, jis taip susitaisys. Ji numetė seifą, o jie jį pasiėmė, nežino, kas buvo seife, sakė, kad buvo pinigai, narkotinės medžiagos, visi skirtingai sakydavo, vieni sakė, kad nebuvo pinigų ir grandinėles, bet daug kas matė, kad buvo pinigai ir grandinėlė. Paaiškino, kad jai atrodo, jog L. Z. tuo metu buvo su jais ir viską matė, kas tame seife. Jos nebuvo, jai sakė, kad išmetė seifą. Anksčiau normaliai bendravo su D. B.. Kai nieko nebūdavo namie, D. B. likdavo viena, kviesdavo R. Ž., kitas paneles ir žmones, kurių ji nepažįsta. Kai D. B. jai atsiuntė vaizdo įrašą, ji paklausė, ką ten išmetė, nes nesuprato, jai pasakė, kad seifą. Ji matė vaizdo įrašą, kad seifas buvo išmestas. R. Ž. su A. R. buvo apačioje, lauke. Nežino, kas buvo seife, nes vaizdo įrašą tik iki minutės laiko matė, t. y. kaip D. B. išeina į balkoną, seifą uždeda ant balkono rėmo, išmeta, jie pribėga ir vaizdo įrašas pasibaigia. Kas yra tame seife nesimatė, kaip pasakė L. Z., R. Ž. paėmė seifą ir išėjo į miškelį, ten jį atidarė. Seife buvo grandinėlė ir pinigai. Po įvykio R. Ž. neminėjo, kas buvo seife, apie grandinėlę ir pinigus sužinojo iš kitų panelių, o jis tik sakė, kad buvo 30 g žolės, ją rūkė. Jai atrodo, kad su jais vienintelė mergina buvo L. Z.. Po įvykio su D. B. nebendravo, ji apie seifą nieko nesakė.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad kaltinamųjų nežino, mato pirmą kartą. Paaiškino, kad tą dieną iš tėvo sulaukė skambučio, kad namuose susirinko vaikai, iškart paskambino D. B., paklausė, kas vyksta, jos apsipyko. Ji 18.00 val. grįžo namo, vyras pranešė, kad juos apvogė. Pradėjo ieškoti dokumentų, nes nebuvo tikri, ar seife jie buvo, viską, ką galėjo, patikrino. Tėvas sakė, kad išlydėjo vaikus ir jie nieko rankose neturėjo, įdomu buvo, kodėl nieko nematė. D. B. buvo pasimetus, nelabai linkusi bendrauti, nenorėjo kalbėti. Pavogė jos vyrui priklausantį seifą. Jame buvo dokumentai, vyro užrašai su banko pin kodais, sutartis su banko prijungimais, grandinėlė ir pinigai. Paaiškino, kad vyras negalėjo įvardinti tikslios pinigų sumos, tik pasakė, kad pinigai buvo atidėti kalėdinėms dovanoms, jie tų pinigų neleido. Prieš įvykį matė, kad seife yra pinigai, nežino, neskaičiavo, kiek jų yra. Paskutinį kartą tiksliai negali įvardinti, kada matė, kiek pinigų buvo ir kokiomis kupiūromis nepasakys, mano, kad jame buvo nuo 200 iki 500 eurų. Buvo auksinė grandinėlė, svorio nepaskys, bet vyras senai turėjo, gal 10 metų, gal daugiau, nežino iš ko nusipirko, negali pasakyti ir kainos. Buvo ir pakabukas prie grandinėlės, tik dabar nežino, ar prisegtas prie jos, ar ne. Nurodė, kad ji galėjo atsirakinti seifą, žinojo, kur seifo raktas. Seife kanapių nematė.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. parodė, kad dabar jokie santykiai su R. Ž. nesieja, prieš tai buvo pažįstami, su A. R. susipažino per R. Ž., anksčiau nebendravo. Pamena, jog buvo 2019 m. gruodžio 19 d., pas ją turėjo atvažiuoti draugės. Atvažiavo pas ją L. Z., M. K., R. Ž. ir A. R.. Jie visi buvo kambaryje, o po to R. ir A. buvo išėję, po to pasikvietė ir ją. Jie tėvų kambaryje pradėjo po spintele landžioti, viename iš stalčių rado seifą, klausinėjo, kas jame yra, ji sakė, jog nežino. R. Ž. sakė, jog nori atidaryti seifą, tačiau ji sakė, jog nereikia, nes bus problemų. Tada jis pradėjo daužyti seifą ir bandė atidaryti, tačiau jam nepavyko. Triukšmą išgirdo senelis. Jie turėjo išeiti iš namų. R. Ž. per L. Z. ar M. K. telefoną paskambino jai ir pasakė išmesti seifą, nes jie nori kažką pasiimti. R. Ž. sakė: „mesk, nieko nebus, jei nemesi, bus blogiau“. Ji išsigando, nes žino, kas jis yra per žmogus, ir išmetė. R. Ž. sakė, kad jie sutaisys ir grąžins, bet kai jie išėjo, jų daugiau ji nematė. Iš pradžių iš R. Ž. buvo prašymas išmesti seifą, o vėliau jis sakė, kad bus blogai ir jai, ir jos tėčiui. Nežino, kodėl A. R. ir R. Ž. buvo nuėję į jos tėvų kambarį, jie vaikščiojo po namus, bandė kažką rasti ir kažko ieškojo. A. R. ir R. Ž. rankomis bandė atidaryti seifą, per stalčius rakto ieškojo, metaliniai daiktai, instrumentai buvo, su kažkuo daužė jį, ji sakė, kad taip daryti nereikia, nes bus daugiau problemų, jei tėtis pamatys, paskambins į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nežino, kaip buvo išneštas seifas, dabar sako, kad išmetė ji, nes R. Ž. jai prigrasino, sakė, kad jei kas sužinos, kas įvyko namuose, kad jis buvo pas ją namuose, jai bus blogai. Ji pasimetė, pagalvojo, kad taip bus geriau, todėl taip pasakė. Dabar pasakė, kad išmetė seifą, nes dirba policija ir bijoti nėra prasmės, dabar sako tiesą. Kai išmetė seifą, kiek žino, A. R. ir R. Ž. jį pasiėmė, o M. K. ir L. Z., atrodo, išvažiavo, jie nuėjo į mišką, ką toliau jie darė, ji nežino. Tėtis atvažiavo, pamatė, kad nėra stalčiaus su seifu ir vakare skambino į policiją. Nežino, kas buvo seife, pinigai, dokumentai, seifas yra tėvų, niekada nelandžiojo, žino, kad jis rakinamas raktu, kur tas raktas, nežino, pati seifo niekada nėra atidariusi. Paaiškino, kad pas juos namie yra auksinės grandinėles, dabar nematė, bet kažkada matė, kryžiuką, ir mamos, ir tėčio, daug kartų matė. Grandinėles matė, kažkada tėvai nešiojo, bet kada – nepamena. Kur būdavo papuošalai, kai tėvai jų nenešiodavo, ji nežino. Kažkada R. Ž. buvo lauke su draugu, jai skambino ir sakė, kad reikia dokumentų, reikia jam duoti jos tėvo mašinos raktus. Tai buvo paskutinis pokalbis, nieko jam nenešė ir daugiau nesikalbėjo. Tėtis paaiškino, kad seife buvo pinigai ir dokumentai. Papildomai nurodė, kad kai išmetė seifą, bandė prisiskambinti L. Z., ji pasakė, kad jie nuėjo į mišką, o pati išėjusi į lauką nebuvo. Kaip ji numetę seifą, matė A. R., R. Ž., L. Z. ir M. K.. R. Ž. pats jai sakė, kad jis vartoja narkotikus, yra parūkęs žolės. Yra siūlęs ir jai, tačiau ji atsisakė. R. Ž. prašydavo jos pinigų, bet ji neduodavo. Po įvykio 2, 3 kartus matėsi su R. Ž., tačiau ką rado seife nesakė, jie nesikalbėjo. Tėvai Kalėdoms dovanų pirkdavo. Tėvai klausė ką jai padovanoti 2019 metų Kalėdoms, dabar nelabai pamena, ko ji prašė, gal rūbų.
Teismo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad su Robertu nebebendrauja, anksčiau normaliai bendravo, su A. dabar nebendrauja, anksčiau gal truputį bendravo, J. B. nepažįsta. Jie buvo pas D., ten buvo gal valandą, jie visi iš pradžių sėdėjo kambaryje, leido muziką, po to ji (Monika) liko kambaryje, o visi kiti išėjo į kitą kambaryje, buvo ten gal pusvalandį. Jie visi kažką darė, ji nelabai matė, atrodo, kad jie bandė laužti seifą. Seifą laužė R. Ž. ir A. R.. Paskui jie, t. y. ji, L., R. ir A., išėjo į lauką, D. liko namuose, išėjo į balkoną. R. su A., atrodo, prašė, kad ji išmestų seifą per langą, nes jie seifą lyg buvo sulaužę, todėl įkalbinėjo ją išmesti jį, jie sutaisytų jį. D. išmetė seifą, tada jie paėmė tą seifą ir nuėjo į mišką. Ji nuėjo į stotelę. Namuose dar buvo senelis. Nežino, kas buvo seife. Po to įvykio ji su A., R. ir D. nebebendravo. Nežinojo, kad D. namuose yra seifas, apie jį sužinojo tik tada, kai jie pradėjo jį laužti. D. nėra sakiusi, kokie daiktai yra seife. Nežino, kodėl R. ir A. norėjo išlaužti seifą, ji buvo kitame kambaryje prie telefono. Su ja kambaryje nieko nebuvo, paskui truputį buvo L. atėjusi, paskui gal vėl išėjo į kitą kambarį. Tame kambaryje, kur buvo seifas, buvo R., A., D., nežino, ar buvo L., ji buvo ir su ja, paskui kažkur ji išėjo. Nepamena, kuris iš berniukų, paėmė išmestą seifą ir nuėjo į mišką, nes jos su L. nuėjo į stotelę. Nepamena, ką jie kalbėjosi prieš išeidami į kitą kambarį, nelabai klausė. Bute įvykio metu dar buvo senelis, jis buvo kambaryje. Nelabai žino, kokie buvo R. ir D. santykiai.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad R. ir A. pažįsta, J. B. nepažįsta. Kažką yra girdėjęs apie seifo vagystę (duomenys neskelbtini), kur per langą išmetė. Jam R. Ž. pasakojo, kad jis su draugeliais iš kažkokio pareigūno namų išnešė seifą, ten buvo dokumentai, marihuana, pinigai. Nežino, kas dar buvo seife. R. nesakė, kad seife buvo pinigų, jis nekeičia parodymų, parodymus duodu pirmą kartą šiandien. Gali būti, kad R. Ž. gyrėsi dėl pinigų, sakė, kad seife buvo pinigų.
Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 16 d. apie 7.00 val. dukra A. B. su vyru J. B. išvyko į darbą. Namuose liko du anūkai, M. B., (duomenys neskelbtini) metų, ir anūkė D. B., (duomenys neskelbtini) metų. Maždaug apie 07.30 val. į buto duris paskambino vaikinas, kuris ieškojo anūkės. Jis pasakė vaikinui, kad D. B. miega ir jis išėjo. Pabudusi anūkė pasakė, kad pas ją turi ateiti draugė L. Z. ir atnešti vadovėlius. Tada jis buto duris paliko atrakintas ir nuėjo į savo kambarį. Jis turi klausos sutrikimų, prastai girdi ir tikriausiai neišgirdo, kai vaikai atėjo į butą. Jam išėjus iš savo kambario, pamatė, kad bute yra vaikai. Atrakino buto duris ir jie po vieną iš buto išėjo. Kiek pamena, iš buto išėjo apie penki asmenys, buvo ir merginos, ir vaikinai. Tos pačios dienos vakare sužinojo, kad iš buto buvo pavogti jos dukros vyrui priklausantys daiktai (t. 3, b. l. 119-122).
Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio pagrindu buvo pagarsinti liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad pažįsta R. Ž.. S. pažįsta prastai, susipažino su juo per R. Ž.. 2019 m. gruodžio 16 d. su R. Ž. bute, (duomenys neskelbtini), iš kur buvo pavogtas seifas, nebuvo, apie minėtą įvykį R. Ž. jam papasakojo pats šių metų pradžioje, pasigyrė, kad iš kažkokios mergaitės buto kartu su S. išsinešė seifą, pinigus, įvardijo, kad tai buvo 500 Eur, taip pat pasakė, kad seife buvo ir žolės. R. Ž. gyrėsi, kad žolę pardavė, kur, kam ir už kiek bei kokį kiekį, nežino. Jis sakė, kad 500 eurų išleido, kur, kokiems tikslams, jis nežino. Su mergaite, iš kurios buto buvo pavogtas seifas, R. Ž. susirašinėjo jo paskyros pokalbių programėlėje ,,Messenger“, pamena, kad prašė jos duoti jos tėvo automobilio raktus, R. Ž. norėjo tuo automobiliu kažkur važiuoti. Nesigilino pernelyg kam ir ką R. Ž. rašė iš jo telefono, tiesiog davė jam juo pasinaudoti. R. Ž. jam pasakojo, kad minėtą seifą per balkoną išmetė pati minėta mergaitė, kurios bute jis su S. buvo. Pats tuomet bute nebuvo, todėl nieko konkrečiau apie įvykį parodyti negali, parodo tik tiek, kiek žino iš R. Ž. žodžių. Su R. Ž. bendrauja tik tuomet, kai jis turi pinigų, abu vartoja narkotines medžiagas, todėl abiem reikalingi pinigai, jis pasidalina su juo pinigais, kurių prasimano vagystėmis, kadangi jis neturi nei darbo, nei gyvenamosios vietos, augo vaikų namuose (t. 3, b. l. 146).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. 21.57 val. pranešėjas J. B. nurodė, kad apie 15.30 val. iš buto buvo pavogtas seifas, kuriame buvo 500 eurų, auksinė grandinėlė, dokumentai ir kiti daiktai (t. 3, b. l. 10-11).
Iš 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-53263-19 matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2019 m. gruodžio 16 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavogtas J. B. priklausantis turtas: metalinis seifas (35 eurų vertės), kuriame buvo 500 eurų grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė (1900 eurų vertės), auksinis pakabukas ,,Kryžiukas“ (200 eurų vertės), ,,Swedbank“ generatorius su prisijungimo kodais (8,60 eurų vertės), lapas su naudinga buityje informacija (turtinės vertės neturi), pasai, išduoti J. B., D. B., M. B. vardais. Pavogto turto vertė yra 2643,60 eurų. Nusikaltimo padarymo metu buvo sugadinta komoda (500 eurų vertės), kurioje buvo prisuktas nurodytas seifas. Padaryta iš viso 3143,60 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 4, t. 3, b. l. 1-9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad pranešėjas S. Ž. 2019 m. gruodžio 22 d. 11.23 val. pranešė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), rado sulaužytą metalinį seifą, kuris galimai buvo pagrobtas 2019 m. gruodžio 16 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pranešėjo sūnus buvo apkaltintas policijos dėl vagystės (iš buto buvo pavogtas seifas su pinigais ir daiktais). Pranešėjas su sūnumi yra nurodytu adresu, kur guli pavogtas seifas (atidarytas, jame – pasai, telefonas, žolė) (t. 3, b. l. 12).
Iš 2019 m. sausio 20 d. nukentėjusiojo J. B. pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad jis prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu byloje dėl vagystės, kadangi šiuo nusikaltimu jam padaryta 2958,00 eurų žala (t. 3, b. l. 47, 53). Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad nukentėjusysis J. B. dėvi grandinėlę su kryželiu, pateiktos automobilio pultelio nuotraukos (t. 3, b. l. 56-62).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2019 m. gruodžio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojai D. B. pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus, ji iš pateiktų 6 nuotraukų atpažino 3 nuotraukoje esantį vaikiną kaip asmenį, kuris buvo jos bute ir kartu su R. Ž. buvo jos tėvų kambaryje, išėmė iš komodos stalčių su seifu. Iš pridėtų nuotraukų nustatyta, kad D. B. nuotraukoje Nr. 3 atpažino A. R. (t. 3, b. l. 133-137).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas J. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 16 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavogtas jam priklausantis turtas: metalinis seifas, 35 Eur vertės, kuriame buvo 500 eurų grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė (vertė – 1900 eurų), auksinis kryžiuko pakabukas (vertė – 200 eurų), ,,Swedbanko“ generatorius su prisijungimo kodais (vertė – 8,60 eurų), lapas su naudinga buityje informacija (turtinės vertės neturi), pasas, išduotas jo vardu, pasas, išduotas dukros D. B. vardu, pasas, išduotas sūnaus M. B. vardu. Iš viso pavogta turto, kurio vertė yra 2643,60 eurų. Nusikaltimo padarymo metu buvo sugadina komoda, kurioje buvo prisuktas seifas, komodos vertė – 500 eurų. Jam padaryta iš viso 3143,60 eurų turtinė žala. Jis įtaria, kad nusikaltimą galėjo padaryti jo dukros D. B. draugai: R. Ž. apie 14 metų amžiaus, vaikinas vardu ,,(duomenys neskelbtini)“, pavardės nežino, 16 metų amžiaus, M., pavardės nežino, apie 15 metų amžiaus, gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), L., pavardės nežino, gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), ir dar vienas jiems nepažįstamas vaikinas. Šitie vaikai šiandien, jam nebūnant namuose, svečiavosi pas juos. Vagystė buvo pastebėta jiems išėjus (t. 3, b. l. 1).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2019 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas butas yra devynių aukštų daugiabučio tipo name. Įėjimas į namo laiptinę yra iš automobilių stovėjimo aikštelės pusės. Laiptinės durys yra šarvo tipo, rakinamos elektronine kodų spyna. Laiptinės durys apžiūros metu yra užrakintos. Apžiūrimas butas yra 5-ame namo aukšte. Į penktą aukštą galima pakilti liftu arba laiptais. Buto durys yra šarvo tipo, rakinamos trejomis įleidžiamomis spynomis. Vizualiai apžiūrėjus buto durų spynas, akivaizdžių išorinių pažeidimų nenustatyta. Butas yra 4 kambarių. Už buto durų yra prieškambaris, kurio dešinėje pusėje yra spinta su veidrodžiu, kurioje sukabinti viršutiniai drabužiai, ant grindų sustatyta avalynė. Prieškambario dešinės sienos kampe pastatytas akvariumas. Prieškambario kairėje sienoje yra ,,L“ formos koridorius, kurio galinėje sienoje yra medinės nerakinamos durys, vedančios į apžiūrimą kambarį. Kambaryje palei kairę sieną yra komoda su veidrodžiu, dešinėje kambario pusėje yra dvigulė lova, užtiesta rudos spalvos užtiesalu. Ant lovos yra tamsios spalvos megztinis, kartoninės dėžutės, lankstinukai, įrišta knyga su plastikiniu skaidriu viršeliu. Ant lovos esančius objektus apdorojus daktiloskopiniais milteliais, ant įrištos knygos skaidraus plastikinio viršelio išryškinti rankų pirštų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 ir supakuoti į voką Nr. 1. Lovos kairėje ir dešinėje pusėse yra rudos spalvos komodos. Ant dešinėje pusėje (arčiau lango) esančios komodos yra šviestuvas, įvairių formų ir spalvų kartoninės dėžutės, užrašų knygutė, raudonos spalvos žiebtuvėlis. Objektus apdorojus daktiloskopiniais milteliais ant žalsvos spalvos dėžutės išryškintas rankos piršto pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 ir supakuotas į voką Nr. 1. Kambario dešinėje yra plastikinės balkono durys. Balkono durų rankena apžiūros metu yra uždarytoje padėtyje. Balkonas yra tuščias, neįstiklintas. Balkonas nukreiptas link vidinio namo kiemo, kuris apželdintas žole. Kituose buto kambariuose daiktai neišmėtyti, neišvartyti, bendra tvarka nepažeista, dėl šio priežasties kambariai neapžiūrimi. Apėjus aplink namą pro bromą, jungiantį (duomenys neskelbtini) namus, patenkame į vidinį kiemą, apželdintą žole. Po buto balkonu, prie šaligatvio, ant žemės grunto yra įsispaudusi, tikėtina, stalčiaus dalis. Šalia įspaustino pėdsako yra oranžinės spalvos žiebtuvėlis, kuris su galimais rankų pirštų pėdsakais paimtas ir supakuotas voką Nr. 2. 1,5 m. atstumu nuo įspaustino pėdsako, prie namo sienos, ant plytelių, yra 6 vienetai sulaužytų rudos spalvos medinio stalčiaus dalių, kurios sudėtos viena ant kitos. Medines stalčiaus dalis apdorojus daktiloskopiniais milteliais, išryškinti rankų pirštų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant 3-jų daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 3. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau pėdsakų ar objektų, reikšmingų tyrimui, nenustatyta. Pridėtos įvykio vietos ir rankų pirštų nuotraukos (t. 3, 13-30).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 17 d. specialisto išvados ir rašto Nr. 140-S-143(8.11) dėl rankų pėdsakų patikrinimo daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad trys rankų pėdsakai ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių asmeniui identifikuoti tinka, rankų pėdsakai ant žiebtuvėlio identifikavimui netinkami. Tris rankų pėdsakus, patikrinus Daktiloskopinių duomenų registre, asmuo, palikęs šiuos rankų pėdsakus, nenustatytas (t. 3, b. l. 32-38).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. gruodžio 17 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad J. B. įtaria, jog jo turtą pavogė R. Ž. (t. 4, b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 22 d. gautas S. Ž. pranešimas, jog 2019 m. gruodžio 22 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), jis rado sulaužytą metalinį seifą, kuris galimai 2019 m. gruodžio 16 d. buvo pagrobtas iš buto (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 2).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrima vietovė, esanti laukuose tarp krūmų, (duomenys neskelbtini), vietovės koordinatės: (duomenys neskelbtini). Tarp krūmų stovi medinis suolas iš lentų, šalia jo atremta minkštų baldų dalis. Ant suolo guli metalinis seifas be durų, jo priekinė dalis apgadinta, matomi įsilaužimo pėdsakai, galinėje dalyje yra pritvirtinta medinės plokštės dalis. Seife guli 16 vnt. kolekcinių monetų 1 rublio vertės, 5 euro centų moneta ir rudos spalvos tuščia piniginė. Šalia seifo ant suolo guli juodos spalvos telefono dėklas, ,,Swedbank“ kodų generatorius Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 vnt. ,,Swedbank“ dokumentų popieriniais lapais, išduotais J. B. vardu, tamsios spalvos mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. Lietuvos Respublikos pasų (išduoti D. B., paso Nr. (duomenys neskelbtini), D. B., paso Nr. (duomenys neskelbtini) (negaliojantis), J. B., paso Nr. (duomenys neskelbtini), M. B., paso Nr. (duomenys neskelbtini), vardais), tuščias stiklainis su dangteliu. Mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ – apgadintas, sudaužytas ekranas, nėra galinės apdailos: plokštelės. Stiklainis turi augalinės medžiagos kvapą, šalia suolo žolėje guli seifo durys su spyna, kurios yra apgadintos, matomi įsilaužimo pėdsakai. Visi daiktai padengti vandens sluoksniu. Vietovė neaptverta, nesaugoma, matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 4, b. l. 15).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), rastas ir paimtas įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini). Telefonas yra pilkos spalvos, dužusiu liečiamu ekranu, be nugarėlės ir SIM kortelės, su micro SD kortele 16 Gb, akumuliatoriumi, priekine ir galine vaizdo kameromis, telefonas nesikrauna ir neįsijungia, jo ertmės smėlėtos, korpusas šonuose įskilęs. Ieškomų numeruotų daiktų registro duomenimis telefonas nėra ieškomas. Pridėtos nuotraukos (t. 4, b. l. 18-20).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 5 d. specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateikto stiklainio, 2019 m. gruodžio 22 d. paimto iš (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (t. 4, b. l. 29-30).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog prie tokių saugyklų priskiriami ir seifai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas saugyklą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos, neužrakinti ar be leidimo). Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji, įsibrovę į saugyklą – nukentėjusiajam priklausantį seifą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą – metalinį seifą, 18 eurų vertės, kuriame buvo 500 eurų grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė su auksiniu kryžiuko pakabuku, 2000 eurų vertės, ,,Swedbank“ banko generatorius su prisijungimo kodais, 8,60 eurų vertės, raktas nuo automobilio ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 240 eurų vertės, monetos, neturinčios materialinės vertės, Lietuvos Respublikos piliečių pasai, išduoti J. B., D. B. ir M. B. vardu, taip padarydami nukentėjusiajam J. B. 2766,60 eurų turtinę žalą. Šios nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis: iš dalies kaltinamųjų, nukentėjusiojo J. B., liudytojų L. Z., D. B., M. K., V. L., A. B., D. B., M. G., V. B., A. Š., kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą S. Ž. ir Ž. Š. parodymais, rašytiniais įrodymais – 2019 m. gruodžio 16 d. BIRT ataskaitų žiūryklės, 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-53263-19, 2019 m. gruodžio 22 d. BIRT ataskaitų žiūryklės, 2019 m. sausio 20 d. nukentėjusiojo J. B. pareiškimo dėl civilinio ieškinio ir prie jo pridėtų nuotraukų, 2019 m. gruodžio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. protokolo-pareiškimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2019 m. gruodžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 17 d. specialisto išvados ir rašto Nr. 140-S-143(8.11), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. gruodžio 17 d. tarnybinio pranešimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl seifo vagystės pripažino iš dalies. Nurodė, kad jo bute nebuvo, seifą laužė tik kai jis buvo išmestas į lauką.
Teismas kaltinamojo A. R. versiją, kad bute jo nebuvo, atmeta kaip nepagrįstą ir laiko jo gynybine versija. Nors kaltinamasis R. Ž. nurodė, kad A. R. į butą pas D. B. užėjęs nebuvo, jis laukė laiptinėje, tačiau teismas tokius kaltinamojo R. Ž. paaiškinimus vertina kaip siekį padėti kaltinamajam A. R. sušvelninti ar išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra suinteresuotas duoti jį teisinančius parodymus. Be to, kaltinamojo R. Ž. parodymai dėl šios aplinkybės yra nenuoseklūs, nes du kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad D. nuvedė jį ir A. R. į tėvų kambarį ir parodė seifą. Kaltinamąjį R. Ž. apklaususi pareigūnė A. Š. parodė, kad ji apklausė kaltinamąjį R. Ž., rašė jo parodymus, ką R. Ž. sakė, tą ji ir rašė, po apklausų pastabų, kad būtų neteisingai surašytas protokolas, nebuvo. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos užfiksuotais parodymais, be to, kaltinamojo R. Ž. versija, kad pareigūnė neteisingai rašė, ką jis sakė, kad nors jis ir pasirašė po protokolais, kad surašyta teisingai, tačiau minėta aplinkybė neteisingai užfiksuota, yra deklaratyvi, teisme jis jos logiškai paaiškinti ir pagrįsti negalėjo. Be to, kaltinamojo R. Ž. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo tiek jo atstovas pagal įstatymą, tiek vaiko teisių apsaugos atstovas, tiek advokatas, apklausos protokolas buvo jų pasirašytas, taip pat pasirašė ir R. Ž., be to, jie nenurodė, kad parodymai užfiksuoti neteisingai ar klaidingai. Šią aplinkybę, t. y. tai, kad kaltinamojo A. R. bute nebuvo, paneigia byloje apklaustų liudytojų L. Z., D. B. ir M. K. parodymai, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, teismas nenustatė pagrindo jais netikėti, taip pat nenustatė pagrindo, dėl kurių jos galėtų apkalbėti kaltinamuosius ar duoti melagingus parodymus, juolab kai liudytojos nurodė, kad kaltinamojo A. R. nepažįsta arba beveik nepažinojo. Tai, kad kaltinamasis A. R. buvo bute patvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojos L. Z. parodymai (įvykio dieną ji važiavo autobusu su R. Ž., M. K. ir kitu berniuku, jo vardo nepamena; R. Ž. buvo nuėjęs į kitą kambarį, atrodo, jis nuėjo dar su vienu berniuku ten), liudytojos D. B. parodymai (jie visi buvo kambaryje, po to R. ir A. buvo išėję, vėliau pasikvietė ir ją, jie tėvų kambaryje pradėjo po spintele landžioti, viename iš stalčių rado seifą, klausinėjo, kas jame yra), liudytojos M. K. parodymai (jie visi, t. y. A., R., L., D. ir ji, iš pradžių sėdėjo kambaryje, leido muziką, po to ji (M.) liko kambaryje, o visi kiti išėjo į kitą kambarį, buvo ten gal pusvalandį. Jie visi kažką darė, ji nelabai matė, atrodo, kad jie bandė laužti seifą). Visų šių liudytojų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu sutampa tarpusavyje ir su jų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, jog kaltinamasis A. R. buvo nukentėjusiojo bute ir kartu su kaltinamuoju R. Ž. nukentėjusiojo miegamojo kambaryje, kur rado seifą ir bandė jį laužti.
Be to, tiek kaltinamasis A. R., tiek kaltinamasis R. Ž. nurodė, kad seife nebuvo grandinėlės ir pinigų, todėl jie jų nevogė. Teismas šią kaltinamųjų versiją atmeta kaip nepagrįstą, laiko jų gynybine versija, prieštaraujančia byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Visų pirma, pačių kaltinamųjų paaiškinimai dėl seife buvusių daiktų nebuvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, pvz. kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad seife buvo raktas nuo automobilio, kai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo nebuvo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nebuvo monetų, nors jų buvimą patvirtina 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, pirminėje apklausoje nurodė, kad buvo auksinė grandinėlė, tačiau vėliau tai paneigė; kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad seife nebuvo banko generatoriaus, nors tai paneigia 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad seife buvo grandinėlė, tačiau teisiamojo posėdžio metu tai paneigė ir pan. Kaltinamųjų paaiškinimai dėl savo parodymų keitimo dėl seife (ne)buvusių daiktų – grandinėlės ir pinigų vertintini kaip siekis sušvelninti ar išvengti atsakomybės, kaltinamieji yra suinteresuoti neigti seife buvus gana didelę materialinę vertę turinčius daiktus ir, priešingai, teigti, jog seife buvo tik menkos vertės daiktai. Be to, kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad seife tikėjosi rasti pinigų, norėjo lengvų pinigų, taigi puikiai suvokė, kad ieško materialinę vertę turinčių dalykų. Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamieji nurodė, jog savo parodymus dėl pinigų ir grandinėlės buvimo seife pakeitė dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jie apie šiuos daiktus sužinojo iš jiems pareikštų įtarimų ir iš pradžių sutiko su tokiais įtarime nurodytais daiktais, tačiau kita vertus tokia nenuosekli kaltinamųjų pozicija, jiems iš tiesų nepavogus pinigų ir auksinės grandinėlės, yra nelogiškas elgesys, jų nurodomi parodymų keitimo motyvai yra neįtikinami. Tai, kad seife buvo auksinė grandinėlė ir pinigai netiesiogiai patvirtino liudytojų V. L., M. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir pokalbis, užfiksuotas socialiniame tinkle (t. 3, b. l. 85-90). Šių liudytojų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, sutampa tarpusavyje ir su jų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs.
Šiame kontekste teismas taip pat vertina ir nukentėjusiojo duotus parodymus dėl seife buvusių daiktų, tarp jų ir dėl auksinės grandinėlės su pakabuku bei grynųjų pinigų. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad auksinę grandinėlę įsigijo prieš 10 ar 15 metų, jis turėjo plonesnę grandinėlę, apie 30 g, kurią iškeitė pažįstamam į minėtą didesnę grandinėlę ir jam dar tada primokėjo 2500 litų. Kvito neturi, tik nuotraukas turi. Visada tiksliai žinojo, kas yra seife. Seife buvo sudėti brangesni daiktai. Žinojo, kad konkreti pinigų suma buvo seife, nes jis taupė tada Kalėdinėms dovanoms. Auksinį papuošalą nešiodavo dažnai, nešiodavo 10 metų nenusiimdamas, bet gal prieš metus jis buvo išvažiavęs ilsėtis, tai jį išberdavo, galvojo, kad nuo aukso beria, todėl ir pasidėjo, nebenešiojo jos. Seife buvo 500 eurų, kokiomis kupiūromis pinigai buvo, neatsimena. Pažymėtina tai, kad šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais – nukentėjusysis jau pranešimo policijai apie įvykį metu nurodė, kad pavogtame seife buvo 500 eurų, auksinė grandinėlė, dokumentai ir kiti daiktai, buvę ir pavogti daiktai bei jų vertė buvo detalizuoti 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešime, kuriame be kitų daiktų, nurodyta, kad buvo pavogta 500 eurų grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė (1900 eurų vertės), auksinis pakabukas ,,Kryžiukas“ (200 eurų vertės). Taigi, nukentėjusysis nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad seife buvo auksinė grandinėlė su pakabuku ir grynieji pinigai.
Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytoja apklausta jo sutuoktinė A. B. – ji nurodė, kad prieš įvykį matė, kad seife yra pinigai, nežino, neskaičiavo, kiek jų yra, mano, kad jame buvo nuo 200 iki 500 eurų, pinigai buvo atidėti kalėdinėms dovanoms, buvo auksinė grandinėlė, svorio nepaskys, bet vyras senai turėjo, gal 10 metų, gal daugiau, nežino iš ko nusipirko, negali pasakyti ir kainos, buvo ir pakabukas prie grandinėlės, tik dabar nežino, ar prisegtas prie jos, ar ne, jų finansinė padėtis tokia, kad šventėms, pvz. Kalėdoms, norėdami nupirkti vaikams dovanų ar kažkur su vaikais švenčių proga išeiti ir papramogauti, turėdavo taupyti ir atsidėti pinigų, taip pat ir liudytojos D. B. parodymai, kad tėvai turėjo seifą, tačiau ji ten niekada nelandžiojo, namie yra auksinės grandinėles, kažkada matė, kryžiuką, ir mamos, ir tėčio, daug kartų matė, grandinėles matė, kažkada tėvai nešiojo, bet kada – nepamena. Kur būdavo papuošalai, kai tėvai jų nenešiodavo, ji nežino, tėvai dovanodavo Kalėdoms dovanų. Faktą, kad tokia auksinė grandinėlė buvo, patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti nukentėjusysis dėvintis grandinėlę su kryželiu, o versija, kad seife buvo 500 Eur grynųjų pinigų, kad jie buvo atidėti vaikams kalėdinėms dovanoms, teismo nuomone, yra logiška ir pagrįsta – įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 16 d., likus nedaug laiko Kalėdoms, keturių asmenų šeimai šventinėms dovanoms ir pramogoms ši suma nėra neproporcinga ar neadekvati, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad kaltinamiesiems inkriminuotos daiktų vertės yra pernelyg didelės. Todėl laikytina, kad jos atitinka tikrovę. Teismas pastebi ir tai, kad dalis nukentėjusiojo nurodytų pavogtų daiktų buvo objektyviai rasti ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos teismas pripažįsta patikimais. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad visų nukentėjusiojo nurodytų ir kaltinime kaltinamiesiems inkriminuotų daiktų pagrobimas, tarp jų auksinės grandinėlės ir grynųjų pinigų, yra įrodytas.
Kaip jau minėta, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Saugykla BK 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog prie tokių saugyklų priskiriami ir seifai. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, todėl kaltinime nurodytą veikos kvalifikaciją teismas pripažįsta teisinga.
Taigi byloje įrodyta, kad A. R., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą turtą: jis, veikdamas kartu su R. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 16 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), nulaužė seifą, pritvirtintą prie komodos stalčiaus, po to jam su R. Ž. išėjus iš buto, o D. B. jį išmetus pro balkoną, jis kartu su R. Ž. nusinešė seifą į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), akmeniu sulaužęs seifo duris, jas atidarė ir tokiu būdu, įsilaužęs į saugyklą, pagrobė J. B. priklausantį turtą – metalinį seifą, 18 eurų vertės, kuriame buvo 500 eurų grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė su auksiniu kryžiuko pakabuku, 2000 eurų vertės, ,,Swedbank“ banko generatorius su prisijungimo kodais, 8,60 eurų vertės, raktas nuo automobilio ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 240 eurų vertės, monetos, neturinčios materialinės vertės, Lietuvos Respublikos piliečių pasai, išduoti J. B., D. B. ir M. B. vardu, taip padarydamas nukentėjusiajam J. B. 2766,60 eurų turtinę žalą; R. Ž., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą turtą: jis, veikdamas kartu su A. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 16 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), nulaužė seifą, pritvirtintą prie komodos stalčiaus, po to jam su A. R. išėjus iš buto, o D. B. jį išmetus pro balkoną, jis kartu su A. R. nusinešė seifą į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), akmeniu sulaužęs seifo duris, jas atidarė, ir tokiu būdu įsilaužęs į saugyklą, pagrobė J. B. priklausantį turtą – metalinį seifą, 18 eurų vertės, kuriame buvo 500 eurų grynųjų pinigų, auksinė grandinėlė su auksiniu kryžiuko pakabuku, 2000 eurų vertės, ,,Swedbank“ banko generatorius su prisijungimo kodais, 8,60 eurų vertės, raktas nuo automobilio ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 240 eurų vertės, monetos, neturinčios materialinės vertės, Lietuvos Respublikos piliečių pasai, išduoti J. B., D. B. ir M. B. vardu, taip padarydamas nukentėjusiajam J. B. 2766,60 eurų turtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nekyla abejonių, kad A. R. ir R. Ž., darydami inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato, kad kartu grobia nukentėjusiajam J. B. priklausantį turtą – seifą ir jame buvusius daiktus, ir norėjo taip veikti. Taigi, A. R. ir R. Ž. veikė tiesiogine tyčia.
Taigi A. R. ir R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai arba bauda arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 91 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. R. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamas atitinkamai nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų tikslų. Nors kaltinamasis dėl vagystės iš kavinės neatliko aktyvių veiksmų (stovėjo prie lifto ir saugojo aplinką, kad niekas neateitų), tačiau vagystė buvo planuojama, jai buvo rengtasi, pavogtus pinigus leido ir dalinosi su kitu kaltinamuoju. A. R. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis abi vagystes įvykdė kartu su kitu kaltinamuoju, t. y. bendrais veiksmais, tačiau nei kaltinamajame akte nenurodyta, nei prokurorė baigiamųjų kalbų metu tokios aplinkybės nenurodė, kaip sunkinančios. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, tačiau ši aplinkybė bus vertinama kaip kaltinamąjį apibūdinanti aplinkybė. A. R. yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis, jo atstovė pagal įstatymą teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žalą kavinei norėjo atlyginti, tačiau su ja nepavyko susisiekti. Jis nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas (t. 4, b. l. 131), administracine tvarka baustas, bauda nesumokėta (t. 4, b. l. 130), nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. jam, likusiam be tėvų, nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintojas – (duomenys neskelbtini), Vilniaus (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas A. R. 2020 m. vasario 24 d. buvo apibūdinamas kaip draugiškas, lengvai bendraujantis, tačiau pamokose ne visada dirba, trukdo kitiems, įsivelia į konfliktus, į pastabas dažniausiai sureaguoja, mokosi silpnai, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties, (duomenys neskelbtini) moksleivių kūrybos namų direktorės 2020 m. sausio 16 d. buvo apibūdinamas kaip pareigingas, atsakingas, draugiškas, darbštus, jam patinka dirbti su mediena, elgiasi gerai, padeda kitiems būrelio nariams, (duomenys neskelbtini) direktorės 2019 m. spalio 23 d. buvo apibūdinamas kaip išgyvenantis nerimą dėl išsiskyrimo su tėvais, jaučiasi nereikalingas, nenori lankyti mokyklos, ne visada ateina į pamokas, nuo 2020 m. balandžio 2 d. apgyvendintas (duomenys neskelbtini) centre, pritaikius vidutinės priežiūros priemonę (t. 1, b. l. 67, t. 4, b. l. 136-161). Byloje nėra duomenų apie A. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, tačiau institucijų raštuose nurodoma, kad jis turi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų (t. 4, b. l. 133, 134, 148-149).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. R. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė yra atitinkamai 7 mėnesių (už BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) ir 11 mėnesių (už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą). Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str.).
A. R. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (3 mėnesius) laisvės apribojimo bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas R. Ž. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. Ž. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamas atitinkamai nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų tikslų. Vagystė iš kavinės buvo planuojama, jai buvo rengtasi, pavogtus pinigus leido ir dalinosi su kitu kaltinamuoju. R. Ž. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis abi vagystes įvykdė kartu su kitu kaltinamuoju, t. y. bendrais veiksmais, tačiau nei kaltinamajame akte nenurodyta, nei prokurorė baigiamųjų kalbų metu tokios aplinkybės nenurodė, kaip sunkinančios. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, tačiau ši aplinkybė bus vertinama kaip kaltinamąjį apibūdinanti aplinkybė. R. Ž. yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis. Jis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas (t. 4, b. l. 95-96), administracine tvarka nebaustas, teisenos dėl vagysčių iš parduotuvių nutrauktos, kadangi jų padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė (t. 4, b. l. 93-94), nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 20 d. gydėsi (duomenys neskelbtini), duomenų apie R. Ž. įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra (t. 4, b. l. 98-100). Specialisto išvadoje Nr. 104MS-36/2020 nurodyta, kad R. Ž. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 4, b. l. 105). R. Ž. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. buvo apibūdinamas kaip mokantis būti paslaugus, mandagus, draugiškas, nuoširdus, tačiau linkęs laužyti mokyklos taisykles, atsakomybės neprisiima, praleidžia pamokas, mokymosi motyvacija žema, Kauno ,,(duomenys neskelbtini)“ mokyklos direktoriaus 2020 m. vasario 9 d. buvo apibūdinamas kaip nekonfliktiškas, komunikabilus, gebėjimai vidutiniški, stengėsi atlikti mokytojų užduotas užduotis, mokytojai nusiskundimų dėl jo elgesio ir drausmės neturėjo, jų mokykloje mokėsi labai trumpai, nuo 2020 m. vasario 21 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) centrą (t. 4, b. l. 111-117).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė yra atitinkamai 7 mėnesių (už BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) ir 11 mėnesių (už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą). Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str.).
R. Ž. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės (3 mėnesius) laisvės apribojimo bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Toks pridėtinos bausmės dydis nustatomas atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Šioje byloje civilinė ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl vagytės pareiškė civilinį ieškinį, buvo pavogtos trys padavėjų piniginės, kurių vienos vertė yra 7 eurai, iš viso 21 eurų vertės, su įmonės apyvartiniais pinigais, kurių suma yra 587,45 eurų. Iš viso įmonei padaryta 608,45 eurų žala (t. 1, b. l. 20-21, 39-41). Teisiamojo posėdžio metu atstovė civilinį ieškinį patikslino, nurodydama, kad įmonei padaryta 601,45 eurų žala. Civilinės ieškovės ieškinys pagrįstas, dėl pareikšto reikalavimo dydžio byloje ginčas nekilo, turtinė žala civilinei ieškovei buvo padaryta abiejų kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (BPK 109 str., CK 6.249 str.).
Taip pat byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl vagyste jam padarytos turtinės žalos – 2958 eurų (t. 3, b. l. 47, 53-62). Šią turtinę žalą sudaro auksinė grandinėlė, 2000 eurų vertės, raktas nuo automobilio ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 240 eurų vertės, metalinis seifas, 18 eurų vertės, kuriame buvo 500 eurų grynųjų pinigų, sugadinti stalčiai, prie kurių buvo pritvirtintas seifas, 200 Eur vertės. Byloje ginčas dėl minėtų daiktų vertės nekilo, ginčas kilo dėl to, ar apskritai seife buvo pinigai ir auksinė grandinėlė su kryžiuku, tačiau teismui pirmiau konstatavus, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog seife buvo ir kaltinamieji iš seifo pavogė pinigus ir auksinę grandinėlę su kryžiuku, nukentėjusiojo nurodytų daiktų vertė nėra neprotinga, atitinka rinkos kainas, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas (BPK 109 str., CK 6.249 str.).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. Ž. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas S. Ž. prašė priteistas žalos sumas nustatyti mokėti dalimis, nes iš karto tokių sumų sumokėti neišgalės, turi 162 eurų lizingą ir 95 eurų vartojimo paskolą.
CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Sprendžiant dėl nuosprendžio dalies dėl priteisto civilinio ieškinio vykdymo išdėstymo atsižvelgtina taip pat ir į CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas gali būti išdėstomas tik nepažeidžiant teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principo.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad tokių išimtinių aplinkybių, kurios lemtų priteistų civilinių ieškinių išdėstymą, nenustatė, be to, ir pats civilinis atsakovas, turėdamas pareigą pagrįsti jo nurodomas aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties ar kitų aplinkybių, dėl kurių priteistos žalos negalės sumokėti įstatyme nurodytais terminais, tokių įrodymų teismui viso teisminio proceso metu neteikė. Šiame kontekste civiliniam atsakovui taip pat išaiškinama, kad jis gali sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo, t. y. gali savarankiškai kreiptis į nukentėjusįjį, kuris, gavęs vykdomąjį raštą, turi teisę nepradėti vykdymo proceso, t. y. nepateikti vykdomojo rašto vykdyti antstoliui. Be to, susitarimas dėl žalos atlyginimo gali būti sudaromas ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą – CPK 595 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 1, b. l. 66, t. 4, b. l. 62).
Kaltinamasis R. Ž. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 4.30 val. iki 2019 m. gruodžio 12 d. 17.18 val. (dvi dienos), nuo 2019 m. gruodžio 20 d. 11.15 val. iki 2019 m. gruodžio 21 d. 16.10 val. (dvi dienos), (t. 2, b. l. 38, 68, t. 4, b. l. 45, 61). Šis R. Ž. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę subendrintą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. vasario 8 d. (t. 2, b. l. 78-80). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 8 d. nutartis paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta, jis nedelsiant paleistas, jam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas dviems mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 101-107). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašymas dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo nepilnamečiui R. Ž. patenkintas ir leista jam skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę vieneriems metams (t. 2, b. l. 117-120). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 18 d. sprendimu R. Ž. paskirta vidutinė priežiūros priemonė – išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) centrą vieneriems metams nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2021 m. vasario 20 d. (t. 2, b. l. 113-115). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. vasario 20 d. nutarimu R. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areštas panaikinta (t. 2, b. l. 122-124).
Atsižvelgiant į tai, R. Ž. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 82). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – ją panaikinti.
A. R. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 4.50 val. iki 2019 m. gruodžio 11 d. 18.08 val. (viena diena) (t. 2, b. l. 2, 15). Šis A. R. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius): po tyrimo likusios daktiloskopinės plokštelės ir žiebtuvėlis, supakuoti į voką Nr. 4, stiklainis su dangteliu sunaikintini; mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), supakuotas į dėžę Nr. 1, metalinis seifas, seifo durys su spyna, piniginė, telefono dėklas, supakuoti į dėžes Nr. 1 ir Nr. 2, gražintini savininkui nukentėjusiajam J. B. (t. 3, b. l. 39-40, t. 4, b. l. 21-22, 31).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str.).
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (3 mėnesius), ir A. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str.).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į A. R. paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 4.50 val. iki 2019 m. gruodžio 11 d. 18.08 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. R. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – kardomąją priemonę panaikinti.
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str.).
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (3 mėnesius), ir R. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str.).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Ž. taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. gruodžio 11 d. 4.30 val. iki 2019 m. gruodžio 12 d. 17.18 val. (dvi dienos), nuo 2019 m. gruodžio 20 d. 11.15 val. iki 2019 m. gruodžio 21 d. 16.10 val. (dvi dienos), nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (23 dienas), vieną laikino sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. Ž. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Patenkinti civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir priteisti civilinei ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš A. R. ir R. Ž., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, ? subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą –S. Ž. ir (duomenys neskelbtini) 601,45 Eur (šešis šimtus vieną eurą keturiasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad ši atstovo pagal įstatymą – S. Ž. pareiga pasibaigia, kai R. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti, ši atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) pareiga pasibaigia, kai A. R. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti.
Patenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. civilinį ieškinį ir priteisti jam solidariai iš A. R. ir R. Ž., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, ? subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą –S. Ž. ir (duomenys neskelbtini) 2958 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo, nustatant, kad ši atstovo pagal įstatymą – S. Ž. pareiga pasibaigia, kai R. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti, ši atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) pareiga pasibaigia, kai A. R. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius): po tyrimo likusias daktiloskopines plokšteles ir žiebtuvėlį, supakuotus į voką Nr. 4, stiklainį su dangteliu sunaikinti; mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), supakuotą į dėžę Nr. 1, metalinį seifą, seifo duris su spyna, piniginę ir telefono dėklą, supakuotus į dėžes Nr. 1 ir Nr. 2, gražinti savininkui nukentėjusiajam J. B..
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2) teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui;
3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.