- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-63-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4826-797/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai ieškinį atsakovei Šiaulių apskrities profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano Būstas Šiauliai ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 87,64 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji teikia namo, esančio Žemaitės g. 43, Šiauliuose, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra išreikšta tik skaičiais. Atsakovės skola už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-12-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 87, 64 Eur. UAB „SKOLOS LT“ 2020-09-10 siųstoje pretenzijoje nurodyta klaidinga pradelsta suma, bet tai nereiškia, jog pretenzijoje nurodyta suma yra susidariusi iki 2020 m. rugsėjo mėn. UAB „SKOLOS LT“ siųstas pranešimas yra informacinio pobūdžio, kuriuo atsakovė informuojama, jog yra susidaręs įsiskolinimas, o kiekvieną mėnesį teikiamos sąskaitos iš paslaugų teikėjo, t. y. ieškovės, yra oficialus dokumentas, kuriuo reikia vadovautis.
3. Atsakovė Šiaulių apskrities profesinė sąjunga „Solidarumas“, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad už nurodytą laikotarpį su ieškove yra visiškai atsiskaityta. Ieškovė siuntė pretenziją dėl įsiskolinimo už suteiktas UAB Mano Būstas Šiauliai paslaugas, kurioje nurodė skolą 129,58 Eur nuo 2019-10-01 iki 2020-11-01. Sureagavusi į minėtą pretenziją atsakovė pervedė 129,58 Eur sumą. Kadangi atsakovė už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020 m. spalio mėn. visiškai buvo atsiskaičiusi su ieškove, tai atsakovė papildomai 2021-03-25 už suteiktas paslaugas į ieškovės sąskaitą pervedė 30,12 Eur už laikotarpį nuo 2020-10-01 iki 2021-03-01, t. y. už šešis mėnesius. Mokėjimų pavedimuose per banką yra aiškiai nurodyta: mokėjimo data, mokėtojo pavadinimas, sąskaita, gavėjo pavadinimas, sąskaita, pervedama suma, mokėjimo paskirtis. Daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog kelių patalpų savininkai bendrai naudojasi tam tikromis patalpomis – tualetu ir bendru koridoriumi. Šias patalpas (atitinkamas jų dalis) savininkai yra įsigiję pagal gyvenamųjų ar kitos paskirties patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Už naudojimąsi (nesinaudojimą) šiomis patalpomis atsakovė moka mokesčius. Atsakovei nėra priskirti namo rūsiai, nors visi namo gyventojai rūsiais naudojasi. Tokio pobūdžio patalpos nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų. Jomis naudojasi tik dalis namo gyventojų, kurie ir yra šių patalpų bendraturčiai, jiems priklausančios nuosavybės dalys yra nustatytos nuosavybės įsigijimo dokumentuose. Atitinkamai ir pareiga rūpintis šių patalpų būkle bei jų išlaikymo išlaidos tenka ne visiems namo gyventojams, o tik tiems, kurie įgiję patalpas nuosavybėn. Nuo 2015 m. atsakovė jokiomis paslaugomis nesinaudoja (taip pat ir daugiabučio gyvenamojo namo kiemu). Atskirą pastato dalį tvarkosi iš asmeninių lėšų be namo administratoriaus pagalbos. Ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovei baudą ir ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ ieškovei Mano Būstas Šiauliai UAB 87, 64 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 168, 64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetė atsakovės Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ prašymą skirti ieškovei Mano Būstas Šiauliai UAB baudą. Priteisė iš atsakovės Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ 18,70 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Nors Atsakovė nurodo, jog jai nėra priskirti namo rūsiai, teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Todėl atsakovė skolą turi sumokėti, nes yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas.
6. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 87, 64 Eur. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, kokia tvarka bus skiriamos įmokos, iš atsakovės mokėjimo kvitų taip pat nėra aišku, kokią įmoką (už kurį laikotarpį) atsakovė atliko, išskyrus 2021-03-25 mokėjimo kvitą, kuriame nurodyti mėnesiai, už kuriuos atsakovė atsiskaito, nėra duomenų, kad tam tikros skolos būtų užtikrintos, todėl teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai laikė, kad, atlikus mokėjimus, atsakovė grąžino seniausią skolą.
7. Pagal įstatymą atsakovė privalo išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės objektus – mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, atsakovei atsirado prievolė sumokėti už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas, atsakovė nepateikė įrodymų, jog 87, 64 Eur skolą yra sumokėjusi, todėl teismas, pripažindamas, kad atsakovės skola ieškovei už laikotarpį 2019-10-01 iki 2020-12-31 yra 87,64 Eur, ją priteisė ieškovei. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-18, priėmus pareiškimą dėl teismo įsakymo) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas pripažino ieškinį pagrįstu, atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei teismas atmetė, nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė Šiaulių apskrities profesinė sąjunga „Solidarumas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantės teigimu, teismas vadovavosi išskirtinai tik ieškovės išdėstyta nuomone bei pateikta prie 2021-07-07 prašymo neįskaitoma pažyma ir visiškai neatsižvelgė į kitos proceso šalies, išdėstytus argumentus. Apeliantės tvirtinimu, ieškovė atsakovės 2020-10-22 pervestos į UAB Mano Būstas Šiauliai sąskaitą 129, 58 Eur sumos neužskaitė, kaip skolos padengimo ir dabar reikalauja vėl tos pačios skolos. Nuo 2019-10-01 iki 2020-12-31 buvo pilnai atsiskaityta su ieškove ir atsakovė teismui pateikė tai pagrindžiančius įrodymus 2021 m. kovo 23 d. prieštaravimuose.
8.2. 2021-03-25 atsakovei atlikus 30, 12 Eur mokėjimą ieškovė, reikšdama ieškinį sumažino reikalavimus šiai sumai (117, 76 Eur - 30, 12), todėl prašė teismo priteisti 87, 64 Eur. Taigi, ieškovė, pateikdama teismui ieškinį 2021-03-21, dar nežinojo, jog atsakovė perves į ieškovės sąskaitą 30,12 Eur, bet ieškinio sumą sumažino.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovė ieškovės teikiamą 2021-07-07 prašymą bei prie jo pridėtą neįskaitomą dokumentą teismo prašė atmesti kaip nepagristą, tačiau teismas priimdamas sprendimą juo vadovavosi, neatsižvelgė į tai, kad 2021-07-07 pažyma visiškai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų.
8.4. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą, peržengė ieškovės ieškinyje bei atsakovės atsiliepime nustatytas ribas. Pasak teismo, 2019-10-31 atsakovės skola ieškovei buvo 154, 31 Eur, nors ieškinyje nurodytas laikotarpis nuo 2019-10-01 iki 2020-12-31. Tai reiškia, kad teismas savarankiškai kildina skolą iki 2019 m. spalio mėn.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Tarp šalių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės, kaip namo administratorės, reikalavimas priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
13. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnis 1 dalis).
14. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
15. Daugiabučio namo patalpų savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikia administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame Žemaitės g. 43, Šiauliuose. Atsakovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas vadovavosi išskirtinai tik ieškovės išdėstyta nuomone bei pateikta prie 2021-07-07 prašymo neįskaitoma pažyma ir visiškai neatsižvelgė į kitos proceso šalies, išdėstytus argumentus. Apeliantės tvirtinimu, ieškovė atsakovės 2020-10-22 pervestos į UAB Mano Būstas Šiauliai sąskaitą 129,58 Eur sumos neužskaitė, kaip skolos padengimo ir dabar reikalauja vėl tos pačios skolos. Apeliantės tvirtinimu, laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-12-31 buvo pilnai atsiskaityta su ieškove ir atsakovė teismui pateikė tai pagrindžiančius įrodymus 2021 m. kovo 23 d. prieštaravimuose. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. UAB „SKOLOS LT“ 2020-09-10 pretenzijoje nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už paslaugas yra 129, 58 Eur, kurį prašoma sumokėti ir laiku apmokėti einamuosius mokesčius. Iš ieškovės 2019-10-31 sąskaitos matyti, kad atsakovės skola yra 154, 31 Eur, iš 2019-11-30 sąskaitos matyti, kad atsakovės skola yra 163, 82 Eur, sumokėta – 64, 58 Eur. Atsakovės skolos pagal pateiktas sąskaitas yra: 2019-12-31 sąskaita – 169, 24 Eur skola, 2020-01-31 sąskaita – skola yra 174, 66 Eur, 2020-02-29 sąskaita – skola yra 179, 68 Eur, 2020-03-31 sąskaita – skola yra 184, 85 Eur, 2020-04-30 sąskaita – skola yra 190, 04 Eur, 2020-05-31 sąskaita – skola yra 195, 06 Eur, 2020-06-30 sąskaita – skola yra 200, 06 Eur, 2020-07-31 sąskaita – skola yra 205, 07 Eur skola, 2020-08-31 sąskaita – skola yra 210, 20 Eur, 2020-09-30 sąskaita – skola yra 215, 22 Eur skola, iš 2020-10-31 sąskaitos matyti, kad sumokėta 129, 58 Eur, skola – 90, 66 Eur, iš 2020-11-30 sąskaitos matyti, kad skola yra 95, 68 Eur, iš 2020-12-31 sąskaitos matyti, kad skola yra 100, 70 Eur. Mokėjimo kvitai patvirtina, kad atsakovė 2019-11-08 sumokėjo ieškovei 64 Eur, 2020-10-22 sumokėjo 129,5 8 Eur, 2021-03-25 sumokėjo 30, 12 Eur. Analogiški duomenys nurodyti ir skolų valdymo ataskaitoje, kurią apeliantė įvardija ir apeliaciniame skunde, kaip 2021-07-07 neįskaitomą pažymą. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovės pateiktos sąskaitos, tiek atsakovės atlikti apmokėjimai, tiek skolų valdymo ataskaita neginčijamai patvirtina, kad atsakovės skolos likutis yra 87, 64 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2021-07-07 ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita.
19. Neteisi apeliantė tvirtindama, kad 2021-03-25 atsakovei atlikus 30, 12 Eur mokėjimą, ieškovė, 2021-03-21 reikšdama ieškinį jį sumažino iki 87, 64 Eur (117, 76 Eur –30, 12Eur), nes ieškovė, teikdama teismui ieškinį, dar nežinojo, jog atsakovė perves į ieškovės sąskaitą 30, 12 Eur. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis ieškovės 2021-03-21 ieškinys teisme gautas ir užregistruotas 2021-04-13, todėl atsakovei 2021-03-25 atlikus 30,12 Eur mokėjimą, ieškovė turėjo teisinį pagrindą ieškinį sumažinti iki 87, 64 Eur.
20. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas peržengė ieškovės ieškinyje bei atsakovės atsiliepime nustatytas ribas, nurodydamas, kad 2019-10-31 atsakovės skola ieškovei buvo 154, 31 Eur, nors ieškinyje nurodytas laikotarpis nuo 2019-10-01 iki 2020-12-31. Tai, apeliantės nuomone, reiškia, kad teismas savarankiškai kildina skolą iki 2019 m. spalio mėn.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs ieškovės 2019-10-31 sąskaitoje nurodytą atsakovės 154,31 Eur skolą, bei vėlesnius atsakovės atliktus mokėjimus, pripažino, kad atsakovės skola ieškovei už laikotarpį 2019-10-01 iki 2020-12-31 yra 87, 64 Eur.
22. Šiuo atveju nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės prašoma priteisti 87, 64 Eur skola yra apeliantės sumokėta. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ar nepagrįstai apskaičiuotos, o paslaugos nesuteiktos. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės argumentas dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo, o atsakovė – pareigą jas apmokėti (CK 4.82 straipsniai 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis).
23. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, sprendime nėra aptarti absoliučiai visi apeliantės pateikti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismas pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.