- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2-85/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „NS Technologijos“
- Advokatai
- Justas Sakavičius
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-5686-302/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NS Technologijos“ dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „NS Technologijos“ dėl 12 010,80 Lt palūkanų, 2 454,26 Lt delspinigių, 1 624,05 Lt kitų mokėjimų, 212 952,25 Lt nuostolių, 2 593,75 Lt papildomų išlaidų, iš viso 231 635,11 Lt pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2008-060186, Nr. 2008-060198, Nr. 2008-070021 priteisimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi paskirtas pasirengimas nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas į bylą pateikė dublikas, atsakovas – tripliką. Teismui paskyrus teismo posėdį 2011 m. rugsėjo 16 d., ieškovo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje. Teismas iš dalies atsižvelgdamas į šį prašymą, ir į tai, jog atsakovai prašė išreikalauti papildomų įrodymų, bylos nagrinėjimą atidėjo 2011 m. spalio 21 d. - nustatydamas bylos nagrinėjimo datą teismas atsižvelgė ir į ieškovo atstovo advokato Justo Sakavičiaus prašymą neskirti posėdžio tomis dienomis, kuriomis jis buvo užimtas kitose bylose. Teismo posėdžio dieną ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovo atstovai posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių dėl ieškovo neatvykimo, nurodė, kad negalimas toks sprendimas, nors savo procesiniuose dokumentuose tokį prašymą nurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „NS Technologijos“ dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo paliko nenagrinėtu, priteisė iš AB „SEB lizingas 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „NS Technologijos“ naudai. Nurodė, kad teismas, laikydamas, jog ieškovui apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, nenustatydamas pagrindo neatvykimo priežastį pripažinti svarbia, ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Teismas sprendė, jog atsakovo turėtos 1 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB ,,SEB lizingas“ prašo panaikinti šią teismo nutartį dalyje, kuria atsakovo naudai priteistos 1 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
Palikus ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, negalima pripažinti, kad bylą laimėjo atsakovas. Tokia išvada patvirtinama tuo, kad CPK 297 straipsnio 2 dalis nurodo, jog pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Taigi dėl to, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nėra užkertamas kelias ieškovui iš naujo paduoti ieškinį atsakovui ir prašyti iš atsakovo priteisti tas pačias sumas, kurių buvo prašoma priteisti pirminiame ieškinyje. Tokiu būdu naujai ieškovo pareikštas ieškinys gali būti tenkinamas, todėl jokiais būdais negalima konstatuoti, kad ankstesnis teismo procesinis sprendimas pagal ieškovo ieškinį buvo išspręstas atsakovo naudai. Todėl nėra pagrindo taikyti CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų ir iš ieškovo priteisti išlaidas atsakovui. Be to, CPK 98 straipsnio 1 dalis kalba būtent apie teismo sprendimą o ne apie teismo nutartį. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies tik teismo sprendimu, bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne tarpinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, kaip nutiko šiuo atveju.Teismų praktika formuoja aiškią taisyklę, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu atveju, bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-3 8-467/2009.CPK 98 straipsnio 1 dalis po 2011 m. spalio 1 d. pasipildė nauja nuostata, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau tokio atskiro rašytinio prašymo, kuriame būtų pateiktas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, atsakovas nėra pateikęs. Priteisti 1 500 Lt advokato paslaugoms atlyginti yra per didelė suma ir, jeigu vis tik apeliacinės instancijos teismas paliktų skundžiamą nutartį nepakeistą, ši suma turėtų būti mažintina pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,NS Technologijos“ su juo nesutinka, nurodo, kad pagrindo naikinti skundžiamą nutarties dalį nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, kad:
2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK 94 straipsnio nuostatų pakeitimas, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškintinos ir taikytinos neatsiejamai su CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Po minėtų CPK pakeitimų, ieškovo nurodoma teisės doktrina bei teismų praktika jau nebeatitinka šiuolaikinio teisinio reglamentavimo, priimto siekiant proceso koncentruotumo, greitumo, ekonomiškumo bei sąžiningumo, kuris be kita ko apima ir šalies išlaidų kompensavimą iš tokios proceso šalies, kurios elgesys procese nebuvo tinkamas ir iš esmės nulėmė tokių kompensuotinų išlaidų atsiradimą. Atskirajame skunde, nepateikęs jokių argumentų dėl ko be pateisinamos priežasties nedalyvavo teismo posėdyje, ieškovas dar ir pripažįsta, kad atsakovui kilo neigiamos pasekmės. Akivaizdu, kad tokios neigiamos pasekmės jam kilo iš esmės dėl ieškovo netinkamo elgesio procese - po ieškinio pareiškimo ir pasikeitimo procesiniais dokumentais, nepagrįsto neatvykimo į teismo posėdį.Nagrinėjamu atveju procesas prasidėjo iki 2011 m. spalio 1 d., t. y. galiojant senesnėms CPK nuostatoms, tarp kurių CPK 98 straipsnis dar nenumatė rašytinės konkrečios rašytinės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas formos. Pirmasis teismo posėdis įvyko 2011 m. rugsėjo 16 d., jame atsakovas paminėjo, kad jis norėtų, jog jam būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos šiame procese, tačiau tą dieną dar neturėjo išlaidų pagrindžiančių dokumentų (nes dar nebuvo sumokėjęs advokatui), kuriuos papildomai pateikė 2011 m. spalio 21 d. teismo posėdyje kai dar kartą palaikė šį savo prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės teisės normos laiko atžvilgiu taikomos tokios, kokios jos galioja atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo metu, darytina išvada, kad CPK 98 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.Atsakovui į bylą pateikus rašytinę teisinių paslaugų sutartį ir pinigų priėmimo kvitą laikytina, kad šie dokumentai pilnai įrodo ir pagrindžia jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Net ir pats ieškovas netiesiogiai pripažino, kad atsakovo išlaidas pagrindžiantys dokumentai byloje egzistuoja, tik jam (ieškovui) neaišku, kokia suma buvo skirta apmokėti konkrečiam advokato darbui. Iš viso atsakovo atstovo (advokato) atliktų paslaugų maksimali priteistina pagal Rekomendacijas suma būtų 4 025 Lt, tačiau atsakovas prašė priteisti 1 500 Lt. Ieškovo atskirajame skunde pareikštas reikalavimas yra neišsamus ir neatitinka CPK 337 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Taigi šioje proceso teisės normoje nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį padariniais.
CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nors CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atskirai nenustato, kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tarp jų ir CPK 246 straipsnio 1 dalyje bei 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, tačiau nesant įstatymo, reglamentuojančio tokių išlaidų išsprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokių išlaidų paskirstymo taisykle (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2009). Pažymėtina, kad teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Taigi nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra teismo procesinis sprendimas plačiąja prasme. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų, tarp jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. Nutartis, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį, kai jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, iš esmės priimama atsakovo naudai, nes ieškinys, nors ir neišsprendžiamas iš esmės, nėra tenkinamas. Išlaidas šiuo atveju atsakovas patiria dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pareiškia ieškinį, į kurį atsakovas turi atsikirsti, naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis, tarp jų ir advokato pagalba, ir dėl to patiria išlaidų, o ieškinys neišnagrinėjamas tik dėl to, kad ieškovas be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį. Todėl pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, tinkamai išsprendė išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą.
Pasisakydama dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, jog vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ atsakovo atstovo (advokato) atliktų paslaugų maksimali priteistina pagal minėtas rekomendacijas suma būtų žymiai didesnė, negu buvo prašoma priteisti ir priteista skundžiama nutartimi. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumento, jog atsakovas nėra pateikęs prašymo, kuriame būtų pateiktas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, kaip to reikalauja nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK 98 straipsnio 1 dalies pakeitimai, teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės atsirado dar iki minėtos datos, pvz., atsiliepimas, triptikas teismui pateikti, teismo posėdis įvyko iki 2011 m. spalio 1 d.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendė teisingai, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.