Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ atstovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą, civilinėje byloje Nr. 2-309-357/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Švarinta“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, uždarajai akcinei bendrovei ,,Naujosios Akmenės komunalininkas“, Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo konkurso rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Švarinta“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, UAB ,,Naujosios Akmenės komunalininkas“, Akmenės rajono savivaldybės administracijai ir prašė panaikinti viešojo pirkimo komisijos 2008 m. sausio 29 d. sprendimą dėl sudarytos preliminarios pasiūlymų eilės ir įpareigoti atsakovą paskelbti konkurso laimėtoju UAB ,,Švarinta” bei sudaryti su juo sutartį, pripažinti negaliojančia sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovui atstovauja advokatas Petras Labanauskas, byloje nėra duomenų apie atstovavimo sutarties nutraukimą. Teismas laikė, kad atstovavimo santykiai nėra pasibaigę. Į teismo posėdį neatvyko nei pats ieškovas (juridinio asmens organas ar dalyvis) ar ieškovo paskirtas atstovas (CPK 55 str.), nei ieškovui atstovaujantis advokatas P. Labanauskas. Nepateikta jokių duomenų apie šių asmenų neatvykimo priežastis. Teismui pateikta sutartis dėl teisinės pagalbos, pagal kurią advokatui Drąsučiui Narmontui suteikiama teisė atstovauti ieškovui, bei advokato D. Narmonto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose nelaikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia nedalyvavimą paskirtame teismo posėdyje. Ieškovui atstovauja ir advokatas P. Labanauskas, apie kurio neatvykimo į teismo posėdį priežastis nėra pateikta jokių duomenų. Ieškovas ir jo atstovai nenurodė pateisinančių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo procesas trunka pakankamai ilgai, atsakovai, kurių buveinės yra kitame rajone, atvyko į teismo posėdį, tuo tarpu ieškovas, kurio buveinė yra Šiauliuose, į posėdį neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių.

1. Ieškovas su anksčiau šioje byloje jį atstovavusiu advokatu Petru Labanausku nutraukė pavedimą, prašyme buvo nurodyta, kad ieškovui atstovaus advokatas Drąsutis Narmontas (Advokatūros įstatymo 4 str. 2 d.).

2. Šiaulių apygardos teismo bei kitų teismų praktika dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl šalies atstovo užimtumo yra nevienoda, o tai neprisideda prie teisingumo vykdymo, kelia neapibrėžtumą bei neprognozuojamus procesinius sprendimus.

3. Ieškovas nesiekė vilkinti proceso, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o siekė, jog jam atstovautų pasirinktas advokatas, tad prašė teismo tokią galimybę suteikti, atidedant bylos nagrinėjimą. Nutartis užkerta kelią ieškovui apginti galimai jo pažeistas teises.

4. Ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtą, jokio galutinio materialiojo teisinio rezultato teismas nepriėmė, todėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimas iš ieškovo atsakovui yra neteisėtas (CPK 98 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Taigi šioje proceso teisės normoje nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį padariniais.

CPK 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, kai į teismo posėdį neatvyksta vedantis bylą per atstovą ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą nepranešta ieškovo atstovui. Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje ir gali vesti bylą per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Tačiau CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Įstatymas nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai tokio prašymo nėra, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovas, pateikdamas ieškinį, nurodė, kad jam atstovaus advokatas P. Labanauskas, ir pateikė tai patvirtinančią atstovavimo sutartį (t. 1, b.l. 2, 9). Pagal šią atstovavimo sutartį byloje ir atstovavo advokatas P. Labanauskas (t. 1, b.l. 96, 109, 144, 157). Teismas apie 2008 m. lapkričio 6 d. teismo posėdį pranešimais informavo tiek ieškovą UAB „Švarinta“, tiek jo atstovą advokatą P. Labanauską (t. 2, b.l. 6, 7). 2008 m. lapkričio 5 d. teismui buvo pateiktas ieškovo atstovo advokato D. Narmonto prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo kitose bylose. Kartu su šiuo prašymu, nurodęs, kad klientas pageidauja, kad būtent jis atstovautų jo interesams šioje byloje, jis pateikė 2008 m. spalio 29 d. su ieškovu sudarytą atstovavimo sutartį (t. 2, b.l. 14-15).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 156 str. 1 d.). Ieškovui UAB Švarinta“ ir jo atstovui advokatui P. Labanauskui pranešimai apie 2008 m. lapkričio 6 d. teismo posėdį buvo įteikti atitinkamai 2008 m. rugsėjo 26 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d. Kaip matyti iš ieškovo su advokatu D. Narmontu sudarytos sutarties, ji buvo pasirašyta 2008 m. spalio 29 d., t.y. 4 darbo dienos iki teismo posėdžio. Kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie atstovavimo sutarties su advokatu P. Labanausku nutraukimą, o kita sutartis dėl ieškovo interesų atstovavimo buvo sudaryta tik keletą dienų prieš patį teismo posėdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepasirūpino tinkamu savo teisių ir interesų atstovavimu teisme. Advokatas D. Narmontas, žinodamas apie jo užimtumą kitose bylose, turėjo atsisakyti atstovauti ieškovui šioje byloje. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog teismo posėdis šioje byloje įvyks 2008 m. lapkričio 6 d., advokatas D. Narmontas sužinojo 2008 m. rugsėjo 24 d., šią dieną pasirašęs advokatui P. Labanauskui teismo siųstą pranešimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką (t. 2, b.l. 7). Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas laikyti, kad ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pirmąja dalimi yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Analogiškai yra nustatyta ir CPK 93 straipsnio pirmąja dalimi, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau nei šios proceso teisės normos, nei kitos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atskirai nenustato, kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tarp jų ir CPK 246 straipsnio pirmojoje dalyje bei 296 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte nurodytu pagrindu – kai ieškovas neatvyko į teismo posėdį, jeigu jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi tokiu atveju byla yra baigiama teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tai nesant įstatymo, reglamentuojančio tokių išlaidų išsprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju taikė įstatymo analogiją, ir advokato atstovavimo išlaidų klausimą išsprendė, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tokių išlaidų paskirstymo taisykle.

Būtina pažymėti, kad teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Taigi nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra teismo procesinis sprendimas plačiąja prasme. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų, tarp jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. Nutartis, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį, kai jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, iš esmės priimama atsakovo naudai, nes ieškinys, nors ir neišsprendžiamas iš esmės, nėra tenkinamas. Išlaidas šiuo atveju atsakovas patiria dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pareiškia ieškinį, į kurį atsakovas turi atsikirsti, naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis, tarp jų ir advokato pagalba, ir dėl to patiria išlaidų, o ieškinys neišnagrinėjamas tik dėl to, kad ieškovas be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį. Todėl pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, tinkamai išsprendė išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, ieškovui ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.