- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-986-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00001-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp pareiškėjų A. G. ir P. G. (duomenys neskelbtini) parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos akto įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtinti pareiškėjų 2024 m. gruodžio 14 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas P. G. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Sutarties 6.1.3.5 punktą, jeigu per penkis mėnesius 2018 m. gruodžio 20 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra modifikuojama, o P. G. ir toliau yra solidariai atsakingas pagal šią kredito sutartį, A. G. įsipareigoja mokėti po 100,00 Eur baudą už kiekvieną pradelstą modifikuoti kredito sutartį dieną iki jos įsipareigojimas bus įvykdytas. A. G. minėto punkto nustatytu terminu neįgyvendino. Terminas įsipareigojimui įvykdyti baigėsi 2025 m. liepos 7 d. A. G. savo įsipareigojimą pagal Sutartį vėluoja atlikti 51 dieną, todėl šiai dienai susidariusi bauda yra 5 100,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame prašė netenkinti pareiškėjo prašymo, o teismui nutarus išduoti vykdomąjį raštą – netaikyti arba maksimaliai sumažinti prašomas netesybas; atidėti vykdomojo rašto išdavimą / vykdymą iki ginčo dėl netesybų išsprendimo ginčo teisenos tvarka; konstatuoti, kad nuo šio atsiliepimo pateikimo dienos netesybos neskaičiuotinos iki ginčo dėl teisės išsprendimo iš esmės; alternatyviai – sustabdyti netesybų skaičiavimą iki bylos išnagrinėjimo; suteikti papildomą terminą taikos sutarties 6.4.6 punkto prievolei įvykdyti iki 2025 m. lapkričio 3 d. (atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. lapkričio 1 d. yra nedarbo diena), nurodant, kad iki šio termino netesybos neskaičiuojamos ir vykdomasis raštas dėl netesybų neišduodamas; alternatyviai – suteikti 30 kalendorinių dienų terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, neskaičiuojant netesybų iki minėto termino pabaigos; įpareigoti pareiškėją bendradarbiauti su banku ir pasirašyti / patvirtinti visus banko dokumentus, reikalingus kredito perrašymui; procesines išlaidas (jei tokių susidarytų) priteisti iš pareiškėjo arba jų nepriteisti, konstatuojant piktnaudžiavimą procesu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. G. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Patenkino suinteresuoto asmens A. G. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo – atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareiškėjų A. G. ir P. G. 2024 m. gruodžio 14 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 6.1.3.5 ir 6.4.6 punktų įvykdymą iki 2025 m. lapkričio 3 d.
5. Teismas pažymėjo, jog, šiuo atveju suinteresuotas asmuo, kvestionuodamas Sutartyje įtvirtintą netesybų dydį, iš esmės ginčija ir prašo pakeisti teismo sprendimu patvirtintos Sutarties sąlygas. Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 6.1.3.5 punkte pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl 100,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną pradelstą prievolės modifikuoti kredito sutartį dieną, tačiau suinteresuotas asmuo siekia tokią taikos sutarties sąlygą pakeisti – sumažinti baudos dydį. Teismas vertino, kad netesybų mažinimas šiuo atveju pažeistų imperatyvią CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą ir būtų nesuderinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Sutartis, res judicata galia.
6. Teismas vertino, kad suinteresuotas asmuo A. G. šiuo atveju nebuvo pasyvi, dar 2025 m. kovo 28 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ su reikiamais dokumentais dėl 2018 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) modifikavimo, tačiau bankas netenkino prašymo dėl nepakankamo suinteresuoto asmens gaunamų pajamų dydžio.
7. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nedetalizavo patiriamų neigiamų pasekmių, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad būtų patyręs realių nuostolių dėl to, kad kredito modifikavimo procedūros užsitęsė (pavyzdžiui, kad suinteresuotas asmuo nevykdo finansinių įsipareigojimų bankui, ir bankas įmokų išieškojimą nukreipia į pareiškėją kaip solidarų skolininką).
8. Teismas, siekdamas sudaryti suinteresuotam asmeniui palankesnes sąlygas teismo sprendimu patvirtintos Sutarties geranoriškam įvykdymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), tenkino suinteresuoto asmens prašymą atidėti teismo sprendimo (teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 6.1.3.5 ir 6.4.6 punktų) įvykdymą iki 2025 m. lapkričio 3 d. Teismas vertino, kad atidėjus nurodytuose Sutarties punktuose įtvirtintos prievolės įvykdymą iki nurodyto termino, nebus paneigta šalių susitarimo esmė, ir pareiškėjas nepatirs nepagrįstų nuostolių.
9. Teismas, patenkinęs suinteresuoto asmens prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, laikė, kad Sutarties 6.1.3.5 ir 6.4.6 punktuose įtvirtintos prievolės modifikuoti kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) terminas šiuo metu dar nėra suėjęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutartį – išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); priimti naujai teikiamus įrodymus – susirašinėjimų su kredito įstaigomis kopijas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo nutartis yra nemotyvuota, prieštaringa, priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesines teisės normas. Teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo kitus Kasacinio Teismo išaiškinimus, kurie, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teismų precedentų privalomumo doktriną, sprendžiant analogišką klausimą, jam buvo privalomi.
10.2. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.
10.3. Teismų praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimą esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, koks yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis.
10.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai suteikė suinteresuoto asmens finansinei padėčiai lemiamą reikšmę. Suinteresuoto asmens nurodyti teiginiai, kad vėlavimą Taikos sutartyje numatytais terminais atlikti sutarties modifikavimą nulėmė nuo jos nepriklausančios priežastys, kaip kad banko atsisakymas tenkinti prašymą, neeliminuoja ir nepanaikina šių įsipareigojimų buvimo ir vykdymo (įskaitant priverstinio) prievolės bei negali sudaryti pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
10.5. Suinteresuotas asmuo į bylą realiai nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, o tik raštu paaiškino, kad dėl finansinės padėties negalėjo sudaryti Taikos sutarties. Teismas nutartyje rėmėsi suinteresuoto asmens paaiškinimas, tokiu būdu paneigdamas šalių rungimosi ir dispozityvumo principų esmę. Be kita ko, pažymėtina, kad bylas nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, teismas turi būti aktyvus, t. y. aktyviai rinkti įrodymus, prašyti pateikti paaiškinimus dėl vienų ar kitų aplinkybių ir pan. Dėl to, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kai pats teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir jeigu jam tokių įrodymų trūko, turėjo paprašyti pareiškėjo šiuos įrodymus pateikti.
10.6. Kad sutartis su banku būtų modifikuota, suinteresuotas asmuo turėjo penkis mėnesius, tai yra pakankamas ir pagrįstas laiko tarpas, juolab, kad derybų dėl taikos sutarties metu jis buvo padidintas iki penkių mėnesių pačios atsakovės prašymu, o tokio pobūdžio prašymų bankuose svarstymas trunka apie kelias savaites. Pareiškėjas yra suinteresuotas kaip įmanoma greičiau nebūti bendraskoliu, nes dėl to jam bankai nesuteikia paskolų, o tuo tarpu atsakovė yra įgijusi nuosavybės teisę į būstą, kuriuo pareiškėjas naudoti nebeturi, nors turi iš sutarties kylančią pareigą už jį mokėti.
10.7. Teismo patvirtintos Taikos sutarties 6.1.3.5 punkto sąlyga dėl suinteresuoto asmens prievolės įvykdymo termino pabaigos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta. Todėl terminas įsipareigojimui įvykdyti baigėsi 2025 m. liepos 7 dieną, t. y. suėjus 5 mėnesių laikotarpiui po to, kai teismas patvirtino Taikos sutartį. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino, kad tenkinus suinteresuoto asmens prašymą ir pakeičiant Taikos sutarties prievolių datas, būtų keičiama ne numatytų sąlygų vykdymo tvarka, o materialinis turinys ir šalių susitarimas.
10.8. Teismui, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, konstatavus, kad suinteresuotas asmuo pažeidė Taikos sutarties sąlygas, nes sutartyje nustatytais terminais paskolos sutartis nėra modifikuota ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kuriam esant suinteresuotas asmuo įsipareigojo sumokėti baudą, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad šioje dalyje pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2025 m. rugsėjo 17 d. pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria sprendimo vykdymas atidėtas iki 2025-11-03; nepriimti apelianto pateiktų naujų įrodymų, kadangi jie yra nesusiję su nagrinėjamu klausimu ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė CPK 284 str. 1 d., atsižvelgęs į abiejų šalių turtines ir neturtines aplinkybes (banko procedūrų trukmę, šalių bendradarbiavimą, nepilnamečių vaikų interesus, teisėtų lūkesčių apsaugą) ir atidėjo sprendimo vykdymą iki 2025-11-03. Šiuo procesiniu sprendimu nekeičiamas taikos sutarties turinys (įskaitant 6.1.3.5 ir 6.4.6 p.) – laikinai koreguojama tik vykdymo tvarka; res judicata principas nepažeistas (CPK 18 str.).
11.2. Apeliantas nepagrįstai sutapatina vykdomojo rašto išdavimo klausimą (CPK 646 str.) su sprendimo vykdymo atidėjimu (CPK 284 str.). Skundžiama nutartis nėra materialiojo teisinio reikalavimo peržiūra – teismas nevertino iš naujo šalių teisių ar pareigų pagal taikos sutartį. Nutartimi tik nukeltas sprendimo įvykdymo terminas, nekeičiant paties sprendimo esmės. Taip teismas užtikrino proporcingumą: pritaikė laikiną procesinę priemonę, kuri leidžia pasiekti taikos sutarties tikslus nesukeliant neproporcingos žalos nė vienai šaliai.
11.3. Taikos sutartyje nustatytas įsipareigojimo (kredito perėmimo) įvykdymo terminas buvo suformuluotas neaiškiai ir prieštarauja įprastinėms teisės taikymo taisyklėms. Esant tokiai dviprasmybei, negalima teigti, kad atsakovė akivaizdžiai praleido terminą, todėl priverstinis vykdymas šiuo atveju būtų neproporcingas.
11.4. Pažymėtina, kad iki pat skundo padavimo apeliantas nereiškė jokių pretenzijų dėl termino praleidimo. Jis nėra oficialiai reikalavęs skubaus kredito sutarties perrašymo ir nenurodė patiriantis neigiamų pasekmių dėl tariamo termino praleidimo. Priešingai – po santuokos nutraukimo apeliantas palaikė geranorišką bendravimą, pritarė atsakovei reikalingam laikui banko procedūroms ir neišreiškė nepasitenkinimo.
11.5. Nuo 2025 m. rugsėjo mėn. atsakovės finansinė padėtis objektyviai pagerėjo. Šios aplinkybės ženkliai padidina atsakovės mokumą – tai esminė sąlyga bankui peržiūrint kredito sutartį. Minėtus faktus patvirtinantys dokumentai buvo pateikti tiek teismui, tiek kredito įstaigai.
11.6. Tai, kad bankas du kartus oficialiai įvertino ir konstatavo tuo metu nepakankamas atsakovės pajamas kredito perėmimui, sudaro pakankamą ir objektyvų teismo informacijos šaltinį apie jos finansinę padėtį; taikant CPK 284 teismas neprivalo atlikti savarankiškos kreditingumo ekspertizės, o gali pagrįstai remtis kreditoriaus vertinimais ir byloje esančiais pajamų dokumentais. Todėl apelianto teiginiai, esą teismas „nepatikrino“ pajamų ar padarė procedūrines klaidas, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti nutarties.
11.7. Atsakovė bankui buvo pateikusi visus reikiamus dokumentus dar iki skundžiamos nutarties; faktiškai trūko tik vieno formalaus elemento – laiko, kad įvyktų pirmas realus padidėjusių pajamų gavimas (tai įvyko 2025 m. spalio pradžioje). Teismo suteiktas laikotarpis iki 2025-11-03 kaip tik ir buvo skirtas šiai formaliai kliūčiai pašalinti. Mažiau nei dviejų mėnesių atidėjimas yra visiškai pateisinamas ir proporcingas.
11.8. Atsakovė nuosekliai ir aktyviai veikė. Banko 2025-09-10 raštas patvirtina papildomų pajamų atsiradimo faktą ir realią kredito sutarties perėmimo galimybę po pirmos įplaukos. Atsakovė, viena auginanti du nepilnamečius vaikus, veikė sąžiningai ir maksimaliai rūpestingai; pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai įvertino, remdamasis pateiktais įrodymais.
11.9. Apeliantas neįrodė jokių realių neigiamų padarinių, kuriuos jam sukėlė kredito perėmimo procedūros užsitęsimas. Visus mokėjimus bankui pagal ginčo kredito sutartį nuolat ir laiku atlieka atsakovė iš savo lėšų. Nė vieno pradelsto mokėjimo nėra, delspinigiai ar baudos neskaičiuojami. Bankas nesikreipė į apeliantą kaip solidarųjį skolininką dėl skolos išieškojimo ar kitų sankcijų – tam nebuvo jokio pagrindo, nes prievolė vykdoma tinkamai. Vadinasi, vienintelis apelianto nurodomas „neigiamas“ aspektas yra tai, kad formaliai jis tebėra kredito sutarties bendraskolis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
14. Apeliantas ir suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai yra apeliantės gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, jie turi įtakos sprendžiant nagrinėtiną klausimą. Nors apelianto pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau suinteresuotas asmuo su jais susipažino, todėl įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima byloje dalyvaujančių asmenų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
15. Taip pat suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą, kuriuo prašo nutraukti pareiškėjo P. G. skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 293 str. 1 p.), kadangi byla nebeturi ginčo objekto (ginčo dalykas yra išnykęs). Tolesnis šios bylos nagrinėjimas neturi praktinės prasmės. Nurodo, kad 2025 m. spalio 17 d. atsakovė A. G. su banku Swedbank, AB sudarė susitarimą dėl kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Pagal šį susitarimą pareiškėjas P. G. yra visiškai atleidžiamas nuo visų prievolių bankui pagal minėtą kredito sutartį – pareiškėjas nebelaikomas kredito bendraskoliu, jo prievoliniai santykiai su banku nutrūko. Kredito grąžinimo prievolė ir kitos su kreditu susijusios pareigos perrašytos vykdyti tik atsakovės vardu. Taigi ginčo objektas, buvęs bylos nagrinėjimo pagrindu (pareiškėjo prievolės bankui pagal kredito sutartį), galutinai eliminuotas. Pagrindinis skundo dalykas – reikalavimas nesutikti su sprendimo vykdymo atidėjimu dėl kredito perrašymo – objektyviai nebeegzistuoja, nes kredito perėmimas faktiškai įvykdytas ir apeliantas nuo prievolių bankui atleistas.
16. Apeliantas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo netenkinti suinteresuoto asmens A. G. 2025 m. spalio 19 d. pareiškimo reikalavimo, kuriuo prašoma nutraukti pareiškėjo P. G. atskirojo skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme; Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutartį – išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad, atsižvelgus į tai, jog suinteresuotas asmuo Taikos sutarties punkto nustatytu terminu neįgyvendino 2025 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Pareiškėjas dėl suinteresuoto asmens nevykdomų sutartinių įsipareigojimų pagal Taikos sutartį patyrė neigiamas pasekmes, pasireiškusias banko paskolos nesuteikimu. Pareiškėjui kreipiantis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jis turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išduos vykdomąjį raštą ir taip bent iš dalies bus kompensuojami jo patirti nuostoliai. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutartį – išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas konstatuotų, kad 2025 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje netinkamai taikė ir aiškino teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą reglamentuojančias teisės normas, būtų pripažinta, kad vykdomojo rašto išdavimo atsisakymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl to, pareiškėjas turėtų teisę į patirtų netesybų atlyginimą.
17. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apelianto rašytinius paaiškinimus, kuriuo prašo: nutraukti atskirojo skundo nagrinėjimą kaip nebeturintį objekto (CPK 293 str. 1 p.); arba subsidiariai – atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, patvirtinant, kad 2025-09-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis pagal CPK 284 str. buvo teisėta, proporcinga ir pasiekė tikslą – sudarė sąlygas taikiai įvykdyti taikos sutartį be priverstinio vykdymo ir žalos šalims; Priimti į bylą 2025-10-17 kredito sutarties pakeitimo dokumentą kaip naują, po nutarties atsiradusį įrodymą, pateikta prie atsakovės pareiškimo; Atsisakyti priimti apelianto naujus dokumentus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos metu ir nėra susiję su CPK 284 straipsnio vertinimu. Teigia, kad ginčo objekto nebėra. Pirmosios instancijos priemonė buvo teisėta ir procesinė. Taikyta CPK 284 straipsnio priemonė – laikinas vykdymo atidėjimas. Ji nekeičia taikos sutarties turinio, todėl res judicata nepažeista (CPK 18 str.). Pirmosios instancijos teismas koregavo tik vykdymo laiką, o ne šalių teises ar pareigas. Taikos sutartyje numatyta 100,00 Eur bauda už kiekvieną dieną, kai kredito sutartis neperrašoma per nustatytą terminą, kvalifikuotina kaip sutartinės netesybos (CK 6.71–6.72 str.). Tačiau šis klausimas nėra nagrinėjamo proceso dalykas – apeliacinėje instancijoje sprendžiamas tik CPK 284 straipsnio pagrindu priimtos pirmosios instancijos nutarties (dėl sprendimo vykdymo atidėjimo) teisėtumas. Netesybų klausimas priklauso materialiųjų reikalavimų sričiai ir gali būti keliamas tik atskirai, o ne nagrinėjant procesinio pobūdžio skundą. Todėl bet kokios nuorodos į „100 Eur/d.“ nuostatą šiame procese yra teisiškai nereikšmingos. Netesybų klausimas nepatenka į šio apeliacinio proceso (CPK 284 str.) nagrinėjimo ribas, todėl negali būti vertinamas kartu su skundu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Žala neįrodyta. Visą laiką įmokas bankui mokėjo atsakovė; delspinigių ar sankcijų nebuvo; bankas į pareiškėją nesikreipė. Taikos sutarties piniginė kompensacija (100 000 Eur) pareiškėjui jau išmokėta visa apimtimi – todėl materialinio nuostolio argumentų nėra (CPK 178 str.).
Dėl apeliacinio proceso nutraukimo
18. Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą, kuriuo prašo nutraukti pareiškėjo P. G. skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla nebeturi ginčo objekto (ginčo dalykas yra išnykęs). Nurodo, kad tolesnis šios bylos nagrinėjimas neturi praktinės prasmės, kadangi 2025 m. spalio 17 d. atsakovė A. G. su banku Swedbank, AB sudarė susitarimą dėl kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Apeliantas nesutinka su šiuo prašymu, nurodo, kad nesutinka, jog skundžiama nutartimi nebuvo išduotas vykdomasis raštas bei palaiko savo atskirojo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutartį – išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nutraukti pareiškėjo P. G. skundo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
19. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareiškėjų 2024 m. gruodžio 14 d. sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 6.4.6 punktą A. G. įsipareigojo per penkis mėnesius po santuokos nutraukimo perimti visus su AB „Swedbank“ ir AB Šiaulių banku susijusius finansinius įsipareigojimus kaip asmenines prievoles, taip pat atlikti visus būtinus veiksmus ir pateikti bankams dokumentus, kad P. G. būtų atleistas nuo šių įsipareigojimų; nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo sutartis, visus mokėjimus pagal minėtas kredito ir lizingo sutartis vykdys A. G.. Sutarties 6.1.3.5 punkte pareiškėjai susitarė, kad jeigu per penkis mėnesius 2018 m. gruodžio 20 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra modifikuojama, o P. G. ir toliau yra solidariai atsakingas pagal šią kredito sutartį, A. G. įsipareigoja mokėti po 100,00 Eur baudą kiekvieną pradelstą modifikuoti kredito sutartį dieną iki jos įsipareigojimas bus įvykdytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 12 d. P. G. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2025-08-27.
21. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo P. G. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo nebuvo pasyvi, bankas netenkino prašymo dėl nepakankamo suinteresuoto asmens gaunamų pajamų dydžio, suinteresuotas asmuo gavo papildomų stabilių pajamų šaltinį, kuris sudarys pagrindą modifikuoti kredito sutartį ir perimti finansinius įsipareigojimus savo vardu. Teismas, siekdamas sudaryti suinteresuotam asmeniui palankesnes sąlygas teismo sprendimu patvirtintos Sutarties geranoriškam įvykdymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), tenkino suinteresuoto asmens prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2025 m. lapkričio 3 d.
22. Apeliantas teigia, kad esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis. Suinteresuoto asmens nurodyti teiginiai, kad vėlavimą taikos sutartyje numatytais terminais atlikti sutarties modifikavimą nulėmė nuo jos nepriklausančios priežastys, kaip kad banko atsisakymas tenkinti prašymą, neeliminuoja ir nepanaikina šių įsipareigojimų buvimo ir vykdymo (įskaitant priverstinio) prievolės bei negali sudaryti pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Teigia, kad sutartis su banku būtų modifikuota, suinteresuotas asmuo turėjo penkis mėnesius, tai yra pakankamas ir pagrįstas laiko tarpas, juolab, kad derybų dėl taikos sutarties metu jis buvo padidintas iki penkių mėnesių pačios atsakovės prašymu, o tokio pobūdžio prašymų bankuose svarstymas trunka apie kelias savaites. Pareiškėjas yra suinteresuotas kaip įmanoma greičiau nebūti bendraskoliu, nes dėl to jam bankai nesuteikia paskolų, o tuo tarpu atsakovė yra įgijusi nuosavybės teisę į būstą, kuriuo pareiškėjas naudotis nebegali, nors turi iš sutarties kylančią pareigą už jį mokėti.
23. Teisingai apeliantas nurodo, kad svarbu nustatyti, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, kodėl taikos sutartis neįvykdyta. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų konstatuota, kad suinteresuotas asmuo A. G. nespėjo per Sutarties 6.1.3.5 ir 6.4.6 punktuose numatytą penkių mėnesių terminą įvykdyti prievolės modifikuoti 2018 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jog P. G. būtų atleistas nuo šių įsipareigojimų. Suinteresuotas asmuo elgėsi sąžiningai ir dėjo pastangas, kad įvykdyti šią Taikos sutarties sąlygą, tačiau prievolių pagal 2018 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ modifikavimo procedūra užtruko dėl banko keliamų reikalavimų dėl tuometinės suinteresuoto asmens finansinės situacijos. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo A. G. šiuo atveju nebuvo pasyvi, bandė įvykdyti Taikos sutarties sąlygą bei deda pastangas, kad įvykdyti banko keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad terminas įsipareigojimui įvykdyti baigėsi 2025 m. rugpjūčio 13 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 12 d.), apeliantas pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2025-08-27, t. y. praėjus 2 savaitėm po termino pasibaigimo.
24. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nepagrįstai yra kredito sutarties su banku šalimi ir dėl to patiria neigiamas pasekmes, nes jam kaip bendraskoliui kyla atsakomybė už tinkamą sutarties vykdymą, taip pat jam bankas paskolos nesuteikė, tačiau įrodymų apie patirtas neigiamas pasekmes, realius nuostolius teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui pateikė susirašinėjimus su bankais, tačiau pažymėtina, jog minėti susirašinėjimai vyko dar nepasibaigus terminui suinteresuotam asmeniui įvykdyti Taikos sutarties sąlygą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad dėl suinteresuoto asmens praleisto termino apeliantas patyrė neigiamas pasekmes. Taip pat pažymėtina, kad visus mokėjimus bankui pagal ginčo kredito sutartį nuolat ir laiku atliko pati suinteresuotas asmuo. Nė vieno pradelsto mokėjimo nėra, delspinigiai ar baudos neskaičiuojami, bankas nesikreipė į apeliantą kaip solidarųjį skolininką dėl skolos išieškojimo, todėl realios žalos apeliantas nepatyrė.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į CK 1.5 str. įtvirtinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinus aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo stengėsi įvykdyti Taikos sutarties sąlygą, nedaug praleistas terminas, suinteresuotas asmuo nurodė, kad deda visas pastangas (dėl savo finansinės padėties pagerinimo) ir yra galimybė greitu laiku įvykdyti Taikos sutarties sąlygą, apeliantas dėl to realios žalos nepatiria, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė neišduoti vykdomojo rašto ir spręsti klausimą atidėti teismo sprendimo (teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 6.1.3.5 ir 6.4.6 punktų) vykdymą iki 2025 m. lapkričio 3 d.
26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog tenkinus suinteresuoto asmens prašymą ir pakeičiant Taikos sutarties prievolių datas, būtų keičiama ne numatytų sąlygų vykdymo tvarka, o materialinis turinys ir šalių susitarimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais, nes nagrinėjamu atveju keičiamas ne sutarties turinys, o sprendimo (nutarties) vykdymo tvarka.
27. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas į abiejų šalių interesus atsižvelgė (įvertino, kad suinteresuotas asmuo A. G. šiuo atveju nebuvo pasyvi, gaus papildomas pajamas ir yra reali galimybė greitai įvykdyti Taikos sutarties sąlygą; visus mokėjimus bankui pagal ginčo kredito sutartį nuolat ir laiku moka suinteresuotas asmuo; apeliantas realios žalos dėl to nepatyrė, atidėjimas yra tik trumpam laiko tarpui).
29. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai suteikė suinteresuoto asmens finansinei padėčiai lemiamą reikšmę, o suinteresuotas asmuo į bylą realiai nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, o tik raštu paaiškino, kad dėl finansinės padėties negalėjo sudaryti taikos sutarties, pastebėtina, jog pirmosios instancijos sprendimo atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareiškėjų A. G. ir P. G. 2024 m. gruodžio 14 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 6.1.3.5 ir 6.4.6 punktų įvykdymą iki 2025 m. lapkričio 3 d., pagrįstumas pasitvirtino, kadangi suinteresuotas asmuo į bylą pateikė įrodymą, jog 2025 m. spalio 17 d. A. G. su banku Swedbank, AB sudarė susitarimą dėl kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Pagal šį susitarimą pareiškėjas P. G. yra visiškai atleidžiamas nuo visų prievolių bankui pagal minėtą kredito sutartį – pareiškėjas nebelaikomas kredito bendraskoliu, jo prievoliniai santykiai su banku nutrūko. Kredito grąžinimo prievolė ir kitos su kreditu susijusios pareigos perrašytos vykdyti tik atsakovės vardu. Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir sąžiningai, protingai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes bei suteikė suinteresuotam asmeniui sąlygas teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties geranoriškam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip buvo užtikrinti abiejų bylos šalių interesai ir atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, buvo užtikrintas tinkamas jo įvykdymas.
30. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ar teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Apeliantas prašo iš suinteresuoto asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.