Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojo A. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, Ž. B. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 4 mėnesiams, konfiskuota automobilio Saab 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą – 3 900 Eur, bei skirta 50 MGL (1 883 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Ž. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, t.y. dėl to, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau - KET), nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 4.09 val., Vilniuje, V. Nagevičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-5, v/n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija rasta 2,57 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Jancevičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl Ž. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio baudą. Panaikinti BK 71 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad, vadovaujantis LAT praktika, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotais apsispręsti dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).Ž. B. 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, ir jam buvo skirta 1 000 Lt bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių. Asmuo nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 9 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,16 promilės girtumas, o jo vairuojamas automobilis buvo nustatyta tvarka neįregistruotas, neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokios aplinkybės, kuomet Ž. B., būdamas baustas už vairavimą išgėrus vėl padaro iš esmės analogišką teisės pažeidimą, nesudaro pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios aplinkybės nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nevertino. Prokuroras pažymi, kad nagrinėjamu atveju Ž. B. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,57 promilės), jis sukėlė eismo įvykį, apgadino kitus automobilius, kas liudija, jog asmuo nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesio bei turi polinkį daryti teisės pažeidimus. Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį. Nuteistasis ir jo gynėjas prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atleido Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės bei nepagrįstai baudžiamąją bylą nutraukė.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Ž. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ž. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,57 promilės), automobiliu manevravo namo kieme, buvo apgadintos dvi kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Asmuo praeityje neteistas (b.l. 36), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo, visos baudos už administracinius teisės pažeidimus sumokėtos (b.l. 38-40), dirbantis UADBB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. liepos 7 d. (b.l. 37). Ž. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstinas, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. B. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t.y. 90 MGL. Kaip minėta, Ž. B. kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo pripažino visiškai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir Ž. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Toks galutinis bausmės dydis (60 MGL) yra adekvatus ir proporcingas tiek nusikalstamos veikos pobūdžiui, tiek Ž. B. asmenybei. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, Ž. B. pripažįstant kaltu ir skiriant jam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę, iš naujo svarstytinas ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas.Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, Ž. B., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, vairavo UADBB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę SSAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais asmuo padarė vieną šiurkščiausių ir didžiausią pavojų keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi yra pagrindas uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą asmuo padaro jau ne pirmą kartą, į jam nustatytą sunkų girtumo laipsnį, nustatytinas ilgesnis už vidurkį specialiosios teisės atėmimo terminas, t.y. 2 metams 4 mėnesiams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018).Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Ž. B. nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne pačiam pažeidėjui, o UADBB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 18). Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 72 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų, kurie leistų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, nėra. Todėl šioje baudžiamojoje byloje taikytinas BK 72 straipsnio 5 dalis ir konfiskuotina automobilio SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ Empreksis pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė automobilio SAAB 9-5 2.3 Turto Aero kaina Lietuvoje su PVM yra 6 270 Eur (b.l. 17). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Ž. B. pateikė Transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad aptariamos transporto priemonės rinkos vertė yra 3 900 Eur. Surašant ataskaitą, vidutinė automobilio rinkos vertė buvo nustatoma lyginamosios vertės metodu, buvo lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos, taip pat atsižvelgta į automobilio vertę įtakojančius faktorius, tokius kaip variklio tūris, kuras, kėbulo tipas, pagaminimo metai, būklė, rida ir kt. Be to, automobilis SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), buvo vertintojo M. Ž. apžiūrėtas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. kovo 19 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys apie automobilį yra detalesni, skaičiavimai pagrįsti aiškiai nurodytomis metodikomis, taigi laikytini tikslesniais. Be to, visos abejonės turi būti vertinamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad automobilio SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 900 Eur. Todėl tokia automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ir konfiskuotina iš Ž. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, kuriuo Ž. B., padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Ž. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 90 MGL (3 389,4 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. B. paskirti 60 MGL (2 259,6 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad Ž. B. paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, uždrausti Ž. B. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 900 Eur.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00307542) paėmimą panaikinti ir perduoti dokumentą jį išdavusiai institucijai.