Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji S. R. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent: 2025 m. gruodžio 13 d., apie 16.35 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARTB-0175 (patikros sertifikato Nr. 2405296) jai buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

4.8. Duomenų bazėje užfiksuoti duomenys, kad automobilis Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso L. V. (b. l. 55).

4.10. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog 2025-12-13, 17.34 val. S. R. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, o 17.51 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 58).

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba <...>.

7. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamosios S. R. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų K. B. ir V. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, apie tai, kad S. R. pirmu tikrinimu 2025-12-13, 17.34 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, o 17.51 val. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, eismo įvykio schemose užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji S. R. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARTB-0175 (patikros sertifikato Nr. 2405296) jai buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu S. R. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vairuodama kelių transporto priemonę būdama neblaivi vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

Dėl laidavimo taikymo

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.1. Nagrinėjamu atveju S. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje yra pateiktas V. Ž. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo S. R. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad S. R. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdžiusi nusikaltimą, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto laidavimo taikymo sąlyga. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kaltinamoji neteista (b. l. 64), administracine tvarka bausta (b. l. 66-71), nedirbanti (iš darbo buvo atleista po nusikalstamos veikos padarymo), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl teismo vertinimu egzistuoja ir likusios laidavimo sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose. Teismo įsitikinimu minėti duomenys rodo, kad kaltinamoji S. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.2. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

8.3. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti S. R. pagal laidavimą pateikė kaltinamosios mama V. Ž.. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž. yra neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje. Teisiamojo posėdžio metu V. Ž. kaltinamosios padarytą nusikaltimą įvertino kritiškai, nurodė, kad su dukra bendrauja, dabar pas ją yra anūkė; su dukra susiskambina, o kai gyveno Marijampolėje, tai ir susitikdavo; dukra jos klauso. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. Ž. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką S. R..

8.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visos sąlygos laidavimo S. R. atžvilgiu taikymui, todėl S. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir S. R. perduotina V. Ž. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

9. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji S. R. automobilį vairavo būdama neblaivi, sąmoningai šiurkščiai pažeisdama kelių eismo taisykles, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, S. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), S. R. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,02 prom.) žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, įvertinus tai, kad S. R. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, yra nedirbanti, šiuo nuosprendžiu atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl S. R. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025m. gruodžio 14 d.

10. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.).

10.1. Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šia prasme atsižvelgiama į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021).

10.2. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

10.3. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

10.4. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad S. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasi automobiliu Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Įvertinus tai, jog automobilis Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal bylos duomenis bei kaltinamosios teisme duotus parodymus priklauso ne kaltinamajai, o L. V., kuri nežinojo, jog kaltinamoji su jai priklausančiu automobiliu vykdys nusikalstamą veiką, todėl minėto automobilio konfiskacija negalima, tačiau iš kaltinamosios S. R. išieškotina automobilio Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkanti pinigų suma.

10.5. Teismas pažymi, kad byloje esančioje pažymoje, apie automobilio vertę, nurodyta, kad analogiško automobilio vidutinė rinkos vertė yra 6550 Eur (b. l. 56), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras patikslino, jog kaltinamosios S. R. vairuotas automobilis yra 2005 m., o ne 2015 m., ir pateikė duomenis, kad minėto automobilio vidutinė vertė yra 1840 Eur, būtent šią sumą ir prašė konfiskuoti prokuroras. Kaltinamosios gynėja prašė konfiskuoti mažesnę automobilio vertės sumą. Teismo vertinimu, kaltinamosios gynėjos prašymas yra pagrįstas.

10.6. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji S. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteista, pirmą kartą susiduria su baudžiamuoju procesu, turi dukrą, nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau nėra buvusi bausta dėl vairavimo būnant neblaiviai. S. R. šioje byloje atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismui tikint, kad kaltinamoji daugiau nenusikals. Byla teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitino proceso tvarka, t. y. ne dėl to, kad kaltinamoji nebūtų sutikusi šio proceso užbaigti dar ikiteisminio tyrimo metu tai pačiais pagrindais, kas pagal teismų praktiką iš esmės teismui suteikia platesnę diskrecijos teisę taikyti dalies turto vertės konfiskavimą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš S. R. išieškotina automobilio Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkanti pinigų suma, o būtent 1000 Eur, kurios teismo įsitikinimu pakaks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie S. R. turtinę padėtį ir pajamas matyti, jog pastaroji dėl padarytos nusikalstamos veikos prarado darbą ir šiuo metu niekur nedirba, todėl teismo vertinimu visos automobilio vertės konfiskavimas (1840 Eur) turėtų neproporcingai didelį neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai bei trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

11.1. Iš 2026-01-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajai S. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 150 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajai gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamosios S. R. neišieškotina.

12. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilis Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis, saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), - grąžintini savininkei L. V.; 2) kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais ir garso įrašu iš BPC, supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio,- paliktinas saugoti prie bylos; 3) S. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir perduoti S. R. mamos V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (du) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš S. R. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

S. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš S. R. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį, saugomus automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), - grąžinti savininkei L. V.;

2) kompaktinį diską, - palikti saugoti prie bylos;

3) S. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), - perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti S. R., kad asmuo, kuris vengia (vairuoja motorinę kelių transporto priemonę, kai teise vairuoti kelių transporto priemones atimta) įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti S. R., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.