- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-927-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- UAB „Sveiki produktai“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sveiki produktai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui UAB „Sveiki produktai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir pagal atsakovo UAB „Sveiki produktai“ priešieškinį ieškovui S. G. dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. G. 2009-06-09 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.40-41), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Sveiki produktai“ 4000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas – 120 Lt žyminio mokesčio bei 1936 Lt advokato atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad šalys 2008-09-03 sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sukurti ir perduoti atsakovui UAB „Sveiki produktai“ grafinio stiliaus knygą, į kurią įeina firmos stiliaus sukūrimas, vizitinės (min. 2 variantai), firminis blankas, vokai, maišeliai (2 dydžiai), reklaminės skrajutės, prekių aprašymo kortelės, nuolaidų kortelės, dovanų kuponai, plakatai, reprezentacijos lapas (Power Point), reklama ant automobilių, marškinėliai, dovanų įpakavimai, t.y. kūrinį bei perduoti autoriaus turtines teises į šį kūrinį iki 2008-09-29, o atsakovas už minėtus darbus įsipareigojo sumokėti ieškovui 6000 Lt, iš kurių 2008-09-05 mokėjimo pavedimu 2000 Lt sumokėjo kaip avansą. Pažymėjo, jog darbų atlikimo bei derinimo procese savo pageidavimus bei pasiūlymus teikė keturi atsakovo darbuotojai, kūrinio sukūrimo eigoje buvo keičiama nuomonė dėl pasiūlytų kūrybinių sprendimų, pareikalauta papildomų darbų, darbų atlikimo pabaigoje atsakovas pradėjo vengti bendravimo, ieškovas dėl atsakovo veiksmų objektyviai negalėjo baigti visų darbų iki sutartimi nustatyto termino pabaigos, juo labiau, kad UAB „Sveiki produktai“ ir nereiškė pretenzijų dėl darbų atlikimo termino per visą darbų atlikimo laikotarpį. 2009 metų sausio mėn. ieškovui iškėlus klausimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, atsakovas dėl sunkios savo ekonominės padėties pasiūlė sumokėti 3000 Lt (iš viso 5000 Lt), o vėliau - tik 1000 Lt, t.y. iš viso 3000 Lt, su kuo ieškovas nesutiko. Dar vėliau atsakovas nutraukė bendradarbiavimą, todėl ieškovas nebegalėjo įforminti darbų perdavimo akto 2008-09-03 autorinės kūrinio užsakymo sutarties pagrindu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo veikloje naudoja ieškovo darbų rezultatą, ką patvirtina ieškovo pateiktos nuotraukos bei bylos medžiaga, darytina išvada, kad UAB „Sveiki produktai“ faktiškai priėmė darbų rezultatą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sveiki produktai“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 48-49) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad minėtos autorinės kūrinio užsakymo sutarties 2.2.2. p. nustatė, jog mokestis autoriui už atliktą darbą bus mokamas tik tokiu atveju, jeigu kūrinys bus atliktas kokybiškai. Tačiau ieškovas nei vieno savo įsipareigojimo neįvykdė, pažeidė nustatytą darbų įvykdymo terminą, nesilaikė nustatytos kūrinio perdavimo tvarkos (perdavė elektroniniu būdu), tuo komplikuodamas galimybę taisyti kūrinio trūkumus ir tinkamai įforminti kūrinio priėmimo-perdavimo akto pasirašymą. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas kūrinį priėmė ir juo naudojasi, nes šis tvirtinimas nepagrįstas įrodymais. Be to, ieškovui neįvykdžius paminėtoje sutartyje numatytų pagrindinių sąlygų, atsakovas sutarties 3.1. p. pagrindu turėjo teisę nutraukti sutartį prieš 3 dienas įspėjęs apie tai autorių (ieškovą). Ieškovui buvo sumokėtas 2000 Lt avansas, tačiau ieškovas kūrinio iš esmės nepadarė ir iki šiol tinkamu būdu atsakovui nepridavė, todėl sumokėtas avansas turi būti grąžintas atsakovui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sveiki produktai“ 2009-06-29 pateikė teismui priešieškinį (b.l. 50-51), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo S. G. 2000 Lt avansą, 60 Lt žyminį mokestį bei 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 56, 182). Savo reikalavimą grindė tuo, kad ieškovas darbų, numatytų 2008-09-03 autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje, neatliko, todėl privalo grąžinti atsakovui tai, ką nepagrįstai gavo iš jo kaip avansą, t.y. grąžinti 2000 Lt. Tvirtino, jog ieškovas nei faktiškai, nei formaliai užsakymo neatliko, tuo pažeisdamas 2008-09-03 autorinės kūrinio užsakymo sutarties 1.1 ir 2.1.1 punktus – nesilaikė užsakymo įvykdymo termino; 2.1.4 p. – neperdavė užsakymo pagal priėmimo-perdavimo aktą bei 2.1.5 ir 2.1.3 punktus – nederino užsakymo gamybos ir kokybės su užsakovu raštu. Minėti sutarties pažeidimai leido užsakovui minėtos sutarties 2.1.1 p. ir 3.1 p. pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti avansą, ką atsakovas ir padarė, raštu pranešdamas apie tai ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas S. G. atsiliepimu į atsakovo priešieškinį (b.l. 65-68) su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2008-09-03 autorinės kūrinio užsakymo sutarties 1.1. p. ir 2.1.1. p. numatyta ieškovo pareiga atlikti sutartyje sulygtus darbus iki 2008-09-29, priklausė nuo CK 6.200 str. 2 d. nustatytos pareigos abiem šalim bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdant sutartį. Ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo terminas priklausė nuo atsakovo teikiamos informacijos, pastabų bei derinimo savalaikiškumo, tačiau atsakovas ne kartą delsė pateikti reikiamus duomenis, keitė darbų atlikimo prioritetus bei reiškė papildomus pageidavimus, dėl ko ieškovas objektyviai negalėjo atlikti visų numatytų sutartyje darbų iki šalių sutarto termino pabaigos. Tvirtino, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo sutarčiai nutraukti dėl jos įvykdymo termino pažeidimo, nes ieškovas sutartinius įsipareigojimus buvo įvykdęs iki 2009-05-06, t.y. iki atsakovo pranešimo ieškovui apie sutarties nutraukimą (CK 6.206 str.). Pagal CK 6.217 str. 1 d. sutartis gali būti nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. Tuo tarpu sutarties termino pažeidimas šiuo atveju yra neesminė sutarties sąlyga, nes atsakovas per visą bendradarbiavimo laiką, t.y. iki 2009-05-06 nereiškė pretenzijų dėl darbų atlikimo termino, o sutartimi numatyto termino pažeidimą nurodė tik tuomet, kai ieškovas iškėlė civilinę bylą teisme dėl mokėjimo už atliktus darbus priteisimo (2009-04-20), juo labiau, kad byloje esanti šalių bendradarbiavimo korespondencija liudija, kad šalys bendradarbiavo bei derino darbų atlikimą ir po sutarties termino pasibaigimo ilgą laiką. Iš to seka, kad ne sutarties terminas, o darbų atlikimas buvo sutarties esminė sąlyga. Tai pat pažymėjo, kad CK 1.73 str. 2 d., 6.192 str. leidžia šalims naudotis šiuolaikinėmis ryšio ir telekomunikacijų priemonėmis, kuriomis jis ir naudojosi, derindamas visus darbų atlikimo ir kokybės klausimus su atsakovu (b.l.69-142). Pagal CK 6.39 str. 2 d. prievolė laikoma įvykdyta, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu. Nagrinėjamoje byloje ieškovo atlikti darbai buvo siunčiami atsakovui elektronine forma ir faktiškai atsakovo priimti.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-01-06 sprendimu (b.l. 207-208) ieškovo S. G. ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 2000 Lt skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovo naudai bei 15,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas visų pirma pripažino, kad šalių sutartis pagal savo prigimtį atitinka atlygintinių paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 str. 1 d.), kuri galiojo iki 2009-05-06 atsakovo pranešimo-raginimo iki 2009-05-18 grąžinti sumokėtą 2000 Lt avansą (b.l. 53), t.y. nepaisant sutarties 3.1 p. numatyto termino šalių sudaryta sutartis galiojo ir buvo vykdama. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad sutartį vienašališkai nutraukė ne ieškovas, o atsakovas (klientas), kuris pasibaigus 2008-09-03 autorinės kūrinio užsakymo sutarties terminui, nesiūlė ieškovui aptarti protingo termino prievolei įvykdyti. Ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas iš dalies atliko autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje numatytus darbus ir pasiekė tam tikrą rezultatą, kurį teismas, atsižvelgęs į šalių derybas (buvo siūloma 1000 Lt papildomai) bei į tai, kad atsakovas negavo to, ką tikėjosi gauti iš sutarties, įvertino 4000 Lt, ir įskaitęs tai, kad ieškovas gavo 2000 Lt avanso, priteisė ieškovui 2000 Lt. Teismas nurodė, kad ir vienašališko sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms (CK 6.721 str. 1 d).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sveiki produktai“ apeliaciniu skundu (b.l. 213-216) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nevertino sutarties dalyko, dėl kurio susitarė šalys, todėl nepagrįstai konstatavo, kad grafinio stiliaus knyga, dėl kurios sukūrimo tarėsi šalys, būtų sudėtinga priskirti literatūros, mokslo ar meno sričiai, todėl ji nelaikytina kūriniu Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo prasme. Pažymi, jog esminis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar kūrybos objektas laikomas kūriniu, yra ne jo priskyrimas literatūros, mokslo ar meno sričiai, bet tai, ar jį galima laikyti originaliu autoriaus kūrybinės veiklos rezultatu, atitinkančiu kūrinio originalumo reikalavimą. Nepaisant to, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 18 d. (toliau tekste – ATGTĮ) skiria tris kūrinių grupes (rūšis), autorių teisė saugo ir tokus kūrinius, kurių negalima priskirti nei vienai iš šių grupių. Pažymi, jog kuriant tokio turinio knygą, dėl kurios susitarė šalys, atsakovas (autorius) turėjo panaudoti savo žinias, sugebėjimus sukauptą patirtį, vaizduotę. Dėl šių autoriaus žinių ir įgūdžių panaudojimo darbo procese ir turėjo būti sukurtas individualaus turinio ir formos galutinis rezultatas – konkretaus turinio knyga, kuri laikytina autoriniu kūriniu. Sistemiškai aiškinant šalių sudarytos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad tikrasis šalių ketinimas – sutartis dėl tam tikro sudėtinio kūrinio sukūrimo, o ne dėl paslaugų atlikimo. Todėl teismas nepagrįstai perkvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kas turėjo lemiamos įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Esminis autoriaus įsipareigojimas pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį – kūrinio, dėl kurio šalys susitarė, sukūrimas (ATGTĮ 39 str. 1 d.), ir tik autoriui šią pareigą pilnai ir tinkamai įvykdžius ir perdavus turtines teise į kūrinį, kitai šaliai – atsakovui – atsiranda pareiga sumokėti sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė ne dėl paslaugų teikimo, o dėl konkretaus objekto – grafinio stiliaus knygos – sukūrimo. Ieškovas savo sutartinio įsipareigojimo – sukurti grafinio stiliaus knygą – neįvykdė, todėl jo reikalavimas yra atmestinas, o atsakovui priteistinas avansas, atsakovo sumokėtas ieškovui už būsimą kūrinį. Teigia, kad ieškovo pateikti įrodymai – iš kompiuterio laikmenos atspausdinti paveiksliukai ir neaiškių objektų nuotraukos, nenurodant, kur jos darytos, kas ir kada jas darė, nelaikytini tinkamais ir leistinais įrodymais byloje (CPK 185 str.). Taip pat tvirtina ieškovą neįrodžius teiginio, kad atsakovas sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu ir kad rezultatu naudojasi savo veikloje. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas savo pareigos sukurti grafinio stiliaus knygą iki 2008-09-29 neįvykdė ir niekada šio kūrinio neperdavo atsakovui elektroniniu ir kitokiu būdu Ta aplinkybė, jog ieškovas atskiras kūrinio dalis buvo nusiuntęs atsakovui įvertinti ir pateikti nuomonę, nereiškia, kad kūrinys atsakovui buvo perduotas tinkamai. Tuo tarpu iš Autorinės kūrinio užsakymo sutarties 2.2.2 p. aiškiai matyti, kad šalys tiksliai susitarė Kūrinio priėmimo-perdavimo būdo – kūrinys yra perduodamas šalims pasirašant priėmimo perdavimo aktą, o sutarties 4.2 p. numato, kad visi pakeitimai ir papildymai šiai sutarčiai veiksmingi tuo atveju, jeigu jie atlikti raštu ir abiejų šalių pasirašyti. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, kuriuo sprendime pasirėmė teismas, matyti, kad ieškovas yra persiuntęs atsakovui tam tikras pavienes kūrinio dalis ir yra gavęs visą eilę pastabų dėl pastebėtų trūkumų, kurių atsakovas pareikalavo ištaisyti, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas visus jam nurodytus trūkumus ištaisė, kūrinį užbaigė ir laiku perdavė atsakovui, į bylą pateikta nebuvo. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku. Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas privalėjo pasiūlyti naują sutarties įvykdymo terminą. Šalys sutartyje aiškiai susitarė iki kada kūrinys privalo būti sukurtas ir perduotas atsakovui, juo labiau, kad atsakovui kūrinio gavimo terminas buvo ypatingai svarbus.
Atsiliepimas
Ieškovas S. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 223-227) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo nurodo, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalys susitarė dėl grafinio stiliaus knygą sudarančių kūrybos darbų atlikimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškovas atliko tik konkrečius darbus, kurių rezultatą atsakovas naudoja savo veikloje, teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, sprendė esant teisingu už šiuos darbus priteisti ieškovui dalį sutarto atlyginimo. Dėl to tvirtina, jog konkretaus sprendimo atveju taikytina materialinės teisės norma neturėjo esminės įtakos teismo išvados teisingumui. Dėl įrodymų (b.l. 27-30, 69-142) tinkamumo ir leistinumo pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių ieškovo į bylą pateiktų įrodymų neatitikimo tinkamumo ir leistinumo kriterijus pagrindžiančių duomenų, o bylos nagrinėjimo eigoje šių įrodymų tinkamumo ir leistinumo neginčijo ir netgi pats su 2009-11-13 prašymu į bylą pateikė tapataus pobūdžio įrodymus (b.l. 160-179). Dėl teiginių, jog atsakovas sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu ir rezultatu naudojasi savo veikloje, nurodo, kad šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai yra byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai bei teisiniai argumentai, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme.
Byloje kilo ginčas dėl šalių 2008-09-03 sudarytos Autorinės kūrinio užsakymo sutarties vykdymo ir apmokėjimo už atliktą darbą. Ieškovas (autorius) sutartimi įsipareigojo: 1) sukurti atsakovui (užsakovui) grafinio stiliaus knygą (kūrinį), kurią šalys sutarties 1.1. p. įvardijo kaip firmos stiliaus sukūrimą, taip pat užsakovo veikloje naudojamų priemonių – vizitinių kortelių, firminio blanko, vokų, maišelių, reklaminių skrajučių, prekių aprašymo bei nuolaidų kortelių, dovanų kuponų, plakatų, reprezentacijos lapo (Power Point), reklamos ant automobilių, marškinėlių, dovanų įpakavimo sukūrimą; 2) perduoti autoriaus turtines teises į šį kūrinį; o atsakovas už minėtus darbus įsipareigojo sumokėti ieškovui iš viso 6000 Lt. Ieškovas teigia, kad jis įsipareigojimus iš esmės įvykdė ir dalimis darbus perdavė atsakovui (apeliantui), pripažindamas tam tikros dalies ieškovo veikloje reikalingų priemonių, t.y. vokų, reklaminių skrajučių, marškinėlių ir dovanų įpakavimo stiliaus nesukūrimą, tačiau tvirtina tai kompensavęs kitais sutartyje nenumatytais darbais – suprojektavęs dvi lauko reklamas pastatams Jakšto g. ir Pilies g., tentus, apipavidalinęs duris bei paruošęs maketus spaudai. Tokius jo paaiškinimus pagrindžia pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (b.l. 5-30), atsakovo atstovo pripažinimas apie 10 proc. atliktų darbų (b.l. 189), liudytojų apklausto atsakovo bendrovės dalyvio V. D. paaiškinimai apie 30 proc. atliktų darbų (b.l. 190), šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga (b.l. 69-142, 162-179). Atsakovas už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 2000 Lt avansą ir dėl to ginčo nesama. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo likusią nesumokėtą skolos dalį, o atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovo 2000 Lt avansą. Pasak apelianto, ieškovas netinkamai įvykdė sutartį - pažeidė sutarties įvykdymo terminą (2008-09-28), neperdavė užsakymo pagal priėmimo - perdavimo aktą, raštu nederino užsakymo gamybos ir kokybės su užsakovu, visa tai sudarė jam pagrindą sutartį nutraukti ir reikalauti grąžinti avansu sumokėtą sumą.
Dėl sutarties kvalifikavimo
Pirmosios instancijos teismas traktavo ginčo sutartį (b.l. 2-3) kaip atlygintinių paslaugų teikimą, numatytą CK 6.716 str. 1 d. Su tokiu sutarties kvalifikavimu apeliantas nesutinka, tvirtindamas apie susiklosčiusius tarp šalių išimtinai autorinius teisinius santykius.
Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą, autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Pagal to paties straipsnio 2 d. 12 punktą, autorių teisių objektais gali būti ir kiti, tiesiogiai šioje teisės normoje neįvardinti kūriniai. Antai Dizaino įstatymo 4 str. 3 d. bei 36 str. nustato, kad pagal įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma, kad įregistruoto dizaino savininkų teises Lietuvos Respublikoje gina įstatymai, kurie be autoriaus ir/ar dizaino savininko sutikimo draudžia kitiems asmenims atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad dizainas, kuris suprantamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos (Dizaino įstatymo 2 str. 1 d.) (objektyvi forma), taip pat gali būti priskiriamas prie „kitų kūrinių“, nurodytų ATGTĮ 2 str. 12 p., kategorijos, taigi dėl jo sukūrimo gali būti sudaroma ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis, numatyta ATGTĮ 41 str. Be to, nustatyta tvarka įregistruoto dizaino autoriaus kūrinio teisių apsaugą garantuoja nacionaliniai bei tarptautiniai įstatymai (Berno Konvencija ,,Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“). Tai, kad dizainas patenka į autorių teisių apsaugos pagal ATGTĮ sritį patvirtina ir teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-165/20018, 2010-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-61/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-07 nutartis c.b. Nr. 2A-580/2008, 2010-04-21 nutartis c.b. Nr. 2A-191/2010).
Todėl, viena vertus, apelianto bendrovės stiliaus sukūrimas, kurio elementai išvardinti sutarties 1.1.p., išreikštas objektyvia forma - grafinio stiliaus knyga, sudaryta iš jau nurodytų elementų ir sutartyje aptartų detalių bei darbų, taip pat joje neaptartų darbų, kuriuos užsakovo pageidavimu realiai atliko ieškovas (tentai, lauko reklama, atitinkamas apipavidalinimas), o apeliantas pastarosios aplinkybės neginčijo, iš esmės gali būti laikomas dizainu, nes atitinka gaminio ar jo dalies vaizdo, sudaryto iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių (linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos) sampratą. Taigi dėl to galima buvo sudaryti ir kūrinio užsakymo sutartį.
Kita vertus, atsižvelgiant į Dizaino įstatymo 36 str. 2 d. nuostatą, taikytiną dizaino registracijos atveju ir, kolegijos manymu, tinkančią ir nagrinėjamam ginčui spręsti, kad nustatant dizaino registracijos suteikiamas teises privalu atsižvelgti ir į dizainerio laisvę kuriant dizainą, bei atsižvelgiant į ginčo sutarties sąlygas, jos šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo (ją vykdant), akivaizdu, kad užsakovas (apeliantas) neturėjo tikslo be išlygų priimti ieškovo pasiūlymų dėl bendrovės stiliaus sukūrimo kaip visiškai autorinio kūrinio, kaip išimtinai autoriaus vaizduotės, jo įgūdžių ir gebėjimų rezultato. Priešingai, visapusiškai siekė kontroliuoti galutinį kiekvieno iš stilių sudarančių elementų sukūrimo bei pagaminimo etapą, ieškovo darbą, tiek pačioje sutartyje, tiek atsikirtimuose į ieškovo reikalavimus taikydamas ir „kokybės“, „kokybiškumo“ sąvokas, kas iš principo autoriniam kūriniui – originaliam kūrybinės veiklos rezultatui literatūros, mokslo ar meno (taikomojo meno, dizaino) srityse, nepaisant jo meninės vertės, priimtinumo vienam ar kitam asmeniui, išraiškos būdo ar formos, netaikytina. Kaip nurodyta, pats apeliantas pripažįsta siekęs įtakoti galutinį ieškovo kūrybos rezultatą, o apeliacinį skundą grindžia ir tokiomis aplinkybėmis, kad ieškovas yra gavęs visą eilę pastabų dėl pastebėtų trūkumų, kuriuos jis, užsakovas, pareikalavęs ištaisyti. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina ir jau šioje nutartyje minėtas šalių elektroninis susirašinėjimas, atskleidžiantis apelianto pastabų turinį, iš susirašinėjimo matyti ieškovo pasiūlymų koregavimai, taisymai, taip pat paties apelianto pasiūlymai dėl vienos ar kitos detalės, kas sunkiai suderinama su autoriaus saviraiškos laisve, jo išmone, laisve veikti ir kurti.
Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys (CK 6.193 str.). Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sandorio rūšį apsprendžia ne jo pavadinimas, bet turinys, šalių vidinė valia, kuri neretai paaiškėja remiantis faktinių bylos aplinkybių, šalių elgesio, vykstant deryboms ir po sutarties sudarymo, tyrimu. Taip pat priimama domėn šalių tarpusavio santykių praktika bei tai, kuris jų pasiūlė sutarties tekstą (šiuo atveju pasiūlė apeliantas). Analizuojant ginčo sutarties sąlygas bei šalių bendradarbiavimą iki ir po jos sudarymo, matyti, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas privalėjo sukurti ne konkretų vientisą kūrinį, o bet kokius kūrinius, kuriuos jam pateikdavo užsakovas, tame tarpe ir sutartyje nenumatytus, nors autorinėms kūrinio užsakymo sutartims būdingas laikinumas ir vienkartiškumas. Kaip minėta, sutartyje buvo numatytas ir kūrinio atskirų dalių kontrolės mechanizmas, atsiskaitymas dėl to raštu, užsakovo nustatytu terminu nurodytų trūkumų ištaisymas paties autoriaus sąskaita, kūrinio sukūrimo darbų atlikimo grafiko bei jo gamybos suderinimas (sutarties 2.1.2., 2.1.5 - 2.1.7. puiktai). Tokio sąlygos taip pat visiškai nebūdingos autorinėms sutartims, bet yra rangos arba atlygintinių paslaugų teikimo sutarties (veikti pagal kliento nurodymus) požymis. Ankstesnė ieškovo patirtis, kuria savo reikalavimus taip pat grindė ieškovas – dėl Jogos centro „Soham“ grafinio stiliaus knygos sukūrimo (b.l.184), buvo analogiška ir patvirtina, jog dėl „Soham“ sutarties įvykdymo tinkamumo ginčas su ieškovu nekilo. Pastebėtina, kad nors pastarosios sutarties šalimi nėra tas pats juridinis asmuo, atsakovas UAB „Sveiki produktai“, tačiau abu užsakovai yra susiję (b.l. 64, 87 ir kt.), tokio fakto apelianto atstovai neneigė. Pasak ieškovo, kūrinio sukūrimo bei jo perdavimo užsakovui „Soham“ praktika buvo analogiška, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju, t.y. nepasirašant sutartyje numatyto priėmimo - perdavimo akto.
Minėtų teisiškai reikšmingų faktų analizė leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad vertinamas ieškovo atliktų pagal sutartį bei užsakovo žodiniu nurodymu (pvz. b.l.83, 86) darbų rezultatas (jo elementai) gali būti laikomi autoriniu kūriniu tik pačia plačiausia, buityje ar kalboje vartojama prasme, tačiau ne pagal ATGTĮ nuostatas ir nustatytus kūriniui kriterijus, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Todėl apelianto skundo argumentai, jog sutartis turėjo būti be išlygų priskirta autorinių sutarčių kategorijai, nepriimtini ir atmestini. Kadangi sutarties vykdymas suponavo turinčio objektyvią išraišką bei materialią formą daikto (atskirų daiktų) sukūrimą bei jų pagaminimą, šalių teisiniai santykiai savo esme labiau atitinka rangos sutarties (CK 6.644 str.), o ne atlygintinių paslaugų teikimo sutarties (CK 6.716 str.) sampratą, pagal kurią klientui teikiamos intelektinės arba nematerialaus pobūdžio paslaugos (atliekami veiksmai, vykdoma veikla), nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad paslaugų teikimo sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu, o tokios sutarties dalyko išskirtinis požymis yra tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis c.b.Nr. 3K-3-56/2008; 2010-07-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-335/2010). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs ir tokią svarbią aplinkybę, kad savo esme atlygintinų paslaugų sutartis negali būti mišri, jeigu nėra sulygstama dėl kelių savarankiškų dalykų, kurių kiekvienas galėtų būti atskiros sutarties rūšies dalykas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2007).
Dėl sutarties įvykdymo būdo ir termino
Tiek pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, kuo savo poziciją grindžia apeliantas, autorius, įsipareigojęs sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, tikisi, kad jam užsakovas sumokės sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jei ko kito sutartis nenumato (ATGTĮ 41 str. 1 d.), tiek ir pagal rangos sutartį, kaip ją kvalifikuoja apeliacinės instancijos teismas, rangovui priklauso sutartyje numatyto dydžio atlyginimas už darbus, jei šalių susitarimu šių darbų ar jų etapų nereikia apmokėti iš anksto (CK 6.655 str.). Apeliantas pernelyg formaliai šioje konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje traktuoja sutarties 2.1.4. p. nuostatas, nepagrįstai susiedamas ieškovo teisę gauti atlyginimą už darbą išimtinai su kūrinio priėmimo - perdavimo akto pasirašymu, nurodydamas, kad tik tokiu atveju kitai šaliai – užsakovui – atsiranda pareiga sumokėti sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą už galutinį rezultatą, t.y. kūrinį - grafinio stiliaus knygą. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį ir šalių siekiamus tikslus, į faktinius šalių santykius, tokį aiškinimą lemia CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Aiškindamas ginčo sutartį jos įvykdymo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 str.). Sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – užsakymo vykdytojui - įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – užsakovui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Šioje byloje reikia atsakyti į klausimą, ar prievolę buvo galima įvykdyti dalimis. Kaip nurodyta, rangos santykius reguliuojančios teisės normos nedraudžia nei darbų tam tikrais etapais perdavimo užsakovui, nei atsiskaitymo už atliktą darbą dalimis. Prievolės dalyko dalumas arba nedalumas savo ruožtu lemia sutarties dalyko dalumą arba nedalumą. Vienas iš nedalomosios prievolės atvejų yra tada, kai prievolės šalys susitaria dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 str. 1 d.). Taigi šalių susitarimu prievolė gali būti priskirta prie nedalomųjų prievolių. Toks susitarimas galimas net tokiu atveju, kai prievolės dalykas yra objektyviai dalomas. Ir priešingai, sutarties šalys, turėdamos teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, turi teisę susitarti ir dėl sutarties dalyko dalumo. Šioje byloje šalių sudarytoje sutartyje yra susitarta, kad ieškovas (autorius) sukuria užsakovui jo stilių, kurio objektyvi išraiška yra detalių visuma (grafinio stiliaus knyga), susidedanti iš daugelio elementų. Darbai šalių susitarimu atliekami pagal tam tikrą grafiką (sutarties 2.1..2. p.), derinamą su užsakovu, o tai, kad visi stiliaus kūrimo darbai atliekami būtent atskirais etapais, o ne iš karto kaip visuma (vientisas kūrinys), neabejotinai patvirtina sutarties 2.1.6 p. Toks susitarimas ir buvo realiai vykdomas, to neneigia nei viena iš ginčo šalių, be to, darbų atskirų etapų derinimo pagal jų svarbumą, pirmenybės (prioritetų) nustatymą, atlikimo dalimis eigą patvirtina elektroninių laiškų turinys (b.l. 70, 72-73 ir t.t.).
Išvadą apie prievolės dalumą teisėjų kolegijai leidžia padaryti ir tai, kad apeliantas priimdavo atskirus užsakytus darbus (kūrinio elementus) etapais (b.l. 71, 83-86, 93-94 it t.t.), taip pat juos panaudojo tuo tikslu, kuriuo siekė, sudarydamas sutartį, t.y. formuodamas savo bendrovės (jos atidaromų parduotuvių) stilių (b.l.10-21, 27-30). Dėl darbų apmokėjimo dalimis iki sudarant sutartį vyko šalių derybos (pvz. b.l. 71). Šių laiškų turinys patvirtina, kad būtent ieškovas nesutiko su kiekvieno atskiro darbo apmokėjimu, siūlydamas tartis dėl avansinio mokėjimo ir galutinio atsiskaitymo, kas galiausiai ir buvo sutartyje įtvirtinta.
Esant tokiems šalių susitarimams ir jų vykdymo eigai kolegija konstatuoja, kad prievolės pagal sutartį dalykas neabejotinai buvo dalus, todėl net iki galo ir neatlikus visų darbų (tokios pozicijos laikosi apeliantas), jam, kaip užsakovui, kyla pareiga apmokėti už faktiškai atliktus darbus (proporcingai įvykdytai prievolei). Pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai. Taip pat nėra paneigti ieškovo teiginiai, kad vietoje neatliktų darbų jis atlikęs kitus, sutartyje tiesiogiai neaptarus darbus, tokiu būdu kompensuodamas apelianto (užsakovo) interesą. Teismo nustatytos atlygio už ieškovo atliktą darbą sumos dydžio apeliantas nekvestionuoja, tokių argumentų skunde nesama, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į dispozityvumo principą (CPK 13 str., 320 str. 1 d..), šios aplinkybės nevertina.
Dėl sutarties vykdymo termino ir darbų perdavimo
Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundo argumentacija, jog sutarties termino pažeidimas buvo esminis sutarties pažeidimas, leidęs apeliantui atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti grąžinti avansą. Iš šalių bendradarbiavimo iki ir po sutarties pasirašymo akivaizdu, kad pačios šalys sutartimi darbų atlikimo terminui nesuteikė tokio reikšmingumo ir svarbos, kaip tai ėmė tvirtinti apeliantas kilus jo ir ieškovo ginčui dėl galutinio apmokėjimo. Ir suėjus šiam terminui toliau vyko bendras darbas, ieškovui buvo teikiami tolimesni nurodymai ir net duodami nauji pavedimai. Antai tento eskizai tvirtinimui išsiųsti 2008-09-30 (po sutarties termino pabaigos), tą pačią dieną buvo priimtas ir užsakovo sprendimas įsigyti 9 nuotraukas (b.l.10), nulėmusias visą stiliaus koncepciją, nurodyta ieškovui, jog iš jo laukiama lauko reklamos Pilies g. pastatui, prašoma suprojektuoti Jogos centrui („Soham“ sutartis) tentą (b.l.83). Dėl šių nuotraukų apmokėjimo tariamasi taip pat jau po sutarties pasibaigimo, spalio mėn. (b.l.85), spalio mėn. tvirtinami darbai ( b.l. 94), šį mėnesį ir vėliau skiriamos naujos užduotys (b.l. 92-93 ir t.t.). Be to, pats apeliantas taip pat vėluodavo pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus dėl atliktų darbų, tai matyti iš bl. 102, 104 ir kitų laiškų turinio. Todėl ši sutarties sąlyga negali būti pagal CK 6.205 str. traktuojama kaip esminis sutarties pažeidimas (jos neįvykdymas), sudarantis prielaidas atleisti kurią nors šalį nuo priešpriešinių prievolių vykdymo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė ir dėl darbų perdavimo formos (elektroniniu būdu), toks perdavimas apeliantui buvo priimtinas (CK 6.39 str. 2 d.), patogus, atsižvelgiant į būtinybę gaminti bei spausdinti pagal ieškovo pavyzdžius konkrečius gaminius. Ieškovo darbų rezultatu apeliantas naudojasi savo veikloje. Kolegija šioje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jų nekartodama.
Dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo ir įrodymų vertinimo
Apelianto skundo argumentai, esą ieškovas neįrodė, kad jis, užsakovas, sutiko priimti sutarties įvykdymą dalimis ir/ar elektroninėmis ryšio priemonėmis, faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Tokių įrodymų byloje esama - atitinkamų objektų nuotraukos, tarpusavio susirašinėjimo medžiaga, šalių, atstovų ir liudytojo V. D. paaiškinimai teismo posėdyje, juos tinkamai sprendime įvertino pirmosios instancijos teismas. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis vien kūrinio perdavimo – priėmimo akto nepasirašymas nesuponuoja galimybės atsisakyti apmokėti už faktiškai atliktus darbus, kuomet ieškovo darbų rezultatų yra faktiškai pasinaudota. Įrodinėjimo procesą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos. Tiek šalių paaiškinimai, tiek nuotraukos ar elektroninio susirašinėjimo laiškai gali būti įrodinėjimo priemonėmis civilinėje byloje (CPK 1477 str.), o apeliantas savo samprotavimų dėl leistinumo reikalavimų pažeidimo jokiais išsamesniais motyvais ar argumentais (apie jų neatitikimą tikrovei, apie jų suklastojimą) nepagrindė, apsiribodamas abejonėmis, jog jam neaišku, kur tokios nuotraukos yra padarytos.
Kiti apelianto skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nesudaro prielaidų pakeisti ar panaikinti šį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Skundo netenkinus, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos - 8,50 Lt (b.l. 230) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Sveiki produktai“ 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai.