Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-444-601/2008 pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Žemprojektas“ dėl autoriaus teisių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad bylos duomenimis tarp liudytojo A. V. ir atsakovo buvo susitarimas – už pragyvenimą savaitgalį pas atsakovą viešbutyje padaryti keletą viešbučio nuotraukų (tą šalys pripažįsta). Kas panaudotų nuotraukų autorius atsakovui nebuvo pranešta, nuotraukose autorius nenurodytas. Teismas nurodė, tarp A. V. ir atsakovo sudarytas žodinis susitarimas iš esmės atitinka autorinio kūrinio užsakymo sutarties sąlygas, nes įsipareigota padaryti keletą nuotraukų atsakovui už atlyginimą – apgyvendinimą savaitgalį atsakovo viešbutyje (ATGTĮ 41 str. 1 d.). Pasak teismo, sudarytas susitarimas neatitinka įstatymu nustatytos sandorio formos, tačiau ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis įsakmiai nenurodo, kad formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Dėl šio sandorio sudarymo fakto ir jo įvykdymo ginčo nėra, tai pripažįsta abi sandorio šalys. Todėl žodinis susitarimas tarp A. V. ir atsakovo laikytinas galiojančiu (CK 1.93 str.). Teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius (draugiški, geranoriški), sandorio prigimtį (susitarimas dėl nuotraukų padarymo už apgyvendinimą), į ieškovo nurodomą tokią praktiką šioje srityje, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas sudarė autorinę sutartį dėl viešbučio nuotraukų padarymo su liudytoju A. V. . Byloje nėra jokių įrodymų, kad liudytojas A. V. būtų sudaręs sutartį ieškovo T. V. vardu, todėl autorinės sutarties pagrindu ieškovo teisės negalėjo būti pažeistos. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog, nesant sandorio, tarp šalių yra deliktinė civilinė atsakomybė. Dėl ginčo nuotraukų buvo sudaryta autorinė sutartis, tačiau ne tarp ieškovo ir atsakovo, ir ši sutartis įvykdyta (atsakovas gavo nuotraukas, už kurias su A. V. atsiskaitė paslauga – apgyvendinimu ir maitinimu atsakovo viešbutyje savaitgalį), todėl dėl ginčo nuotraukų panaudojimo netaikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovas, siekdamas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Tvirtindamas, kad jo autorinės teisės buvo pažeistos, ieškovas turi įrodyti, kad dėl to kaltas atsakovas ir tai padarė neteisėtais veiksmais. Ieškovas šių civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė. Teismo nurodė, kad ginčo nuotraukų autorius turėjo vienokiu ar kitokiu būdu pranešti apie savo autorystę, o, to nepadarius, negalima reikalauti iš atsakovo civilinės atsakomybės. Jo autorystė negali būti preziumuojama, nes jo vardas įprastu būdu nenurodytas nuotraukose (ATGTĮ 6 str.). Byloje nėra įrodyta, jog atsakovas, panaudodamas ginčo nuotraukas, padarė autorinių teisių pažeidimą. Nenustačius autoriaus teisių pažeidimo, nekyla ir žalos atlyginimo klausimai, todėl dėl jų dydžio ir pagrįstumo teismas nepasisakė.

1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias autorinės sutarties sudarymą. Autorinė sutartis dėl turtinių teisių į nuotraukas perdavimo tarp A. V. ir atsakovo negalėjo būti sudaryta. Autorinę sutartį galėjo sudaryti tik nuotraukų autorius, t.y. ieškovas (ATGTĮ 41 str. 1 d.). Ieškovo autorystės prezumpcija įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta. Teismas sprendime nurodė, jog A. V. patvirtino, kad atsakovo atstovui L. N. buvo nurodyta, jog viešbučius fotografuos ne pats A. V. . Taigi atsakovas žinojo, jog nuotraukų autorius yra ne A. V. ir jog jis negali sudaryti autorinės sutarties. Atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog jis nuotraukomis be ieškovo sutikimo negali naudotis.

2. Teismas nusprendęs, jog buvo sudaryta autorinė sutartis, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teismų praktiką. Autorinė sutartis neatitiko ATGTĮ pateiktos autorinės sutarties sampratos ir joje nebuvo susitarta dėl esminių autorinės sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d., ATGTĮ 40 str. 1 d., 44 str. 2 d.). Nuotraukų perdavimas atsakovui susipažinti neturėtų būti laikomas autorinės sutarties faktą patvirtinančiu įrodymu. Sutarties dalykas bei esminė sąlyga yra perduodamos ar suteikiamo autorių teisės. Nebuvo sutarta ir dėl kitų įstatyme įtvirtintų autorinės sutarties sąlygų - nuotraukų naudojimo teritorijos, termino, tikslaus autorinio atlyginimo dydžio, jo mokėjimo tvarkos ir terminų. Kadangi nebuvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų, darytina išvada, jog autorinė sutartis dėl nuotraukų sudaryta nebuvo, o atsakovas nuotraukas naudojo neteisėtai. Tik ieškovas turi teisę leisti ar drausti naudoti nuotraukas.

3. Autorinė sutartis neatitiko teisės aktų nustatytos formos reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad autorinė sutartis sudaroma raštu (ATGTĮ 42 str. 1 d.). Iš bylos aplinkybių matyti, jog jokių rašytinių susitarimų dėl teisių į nuotraukas perdavimo nebuvo. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais sutarties sudarymui pagrįsti (CK 1.93 str. 2 d.) ir nepagrindė, kodėl draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo liudytojų parodymais, neatsižvelgė į aplinkybę, jog liudytojas A. V. patvirtino, jog atsakovo atstovui L. N. buvo pasakyta, kad viešbučius fotografuos ieškovas. Negali būti laikoma, kad liudytojas A. V. ir atsakovas sudarė žodinę autorinę sutartį, kadangi atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad nuotraukų autorius yra ieškovas.

4. Teismas netinkamai paskirstė deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareigą. Autorių teisių gynimo atveju kiekvienas tam tikro autorių teisių apsaugos objekto naudojimas be autoriaus teisių turėtojo leidimo, taip pat viršijant suteiktas naudojimo teises, yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus išimtines turtines teises (CK 6.263 str. 1 d.). Būtent atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi, atsikirsdamas į ieškinį, t.y. turėjo įrodyti savo veiksmų teisėtumą bei aplinkybes, patvirtinančias, kad jo kaltės nėra ir jis veikė teisėtai. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

5. Teismo išvados, susijusios su autorystės prezumpcija, akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai. ATGTĮ 6 straipsnis autorystę preziumuoja, kol neįrodyta priešingai. Ieškovas yra nuotraukų autorius, nepaisant to, ar jose buvo nurodytas ieškovo vardas. Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytą žalą turėjo nuginčyti autorystės prezumpciją. Nei atsakovas, nei teismas sprendime nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti ieškovo autorystės teise į nuotraukas. Jeigu atsakovas ir nebūtų žinojęs, kad neteisėtai naudoja nuotraukas, jo civilinė atsakomybė kiltų be kaltės (ATGTĮ 83 str. 5 d.)

6. Teismas nepagrįstai nevertino byloje buvusių įrodymų, nenurodė, kodėl nesivadovavo liudytojo A. V. paaiškinimu, jog, perduodant nuotraukas, jis sakė, kad nuotraukų negalima naudoti internete, nes susitarimas neužbaigtas, taip pat liudytojų A. V. ir A. M. paaiškinimu, jog atsakovo darbuotojas G. M. dalyvavo fotografavime, lydėjo juos ir ieškovą. Teismas paneigė ieškovo teisę įrodinėti aplinkybes leistinais įrodymais (CPK 178 str.), nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl visų ieškovo nurodytų argumentų, dėl ko byloje esantys įrodymai buvo įvertinti neobjektyviai. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes savo išvadas grindė atsakovo ir jo kviestų liudytojų parodymais.

7. Teismas neišsprendė visų ieškovo reikalavimų (CPK 265 str. 2 d. 7 p., 329 str. 2 d. 7 p.). Ieškovas, be turtinės žalos, reikalavo iš atsakovo priteisti ir neturtinę žalą - 7 000 Lt (ATGTĮ 38 str. 4 d., 84 str.). Teismas privalėjo pasisakyti dėl ieškovo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovas T. V. šioje byloje pareiškė ieškinį dėl savo, kaip autoriaus, teisių gynimo, teigdamas, kad atsakovas AB ,,Žemprojektas“, neturėdamas jo sutikimo bei nesumokėjęs jam atlygio, neteisėtai atgamino ir padarė viešai prieinamus kūrinius - ieškovo sukurtas atsakovui priklausančių objektų fotografijas, į kurias, kaip autoriaus teisių objektą, visos turtinės ir neturtinės autoriaus teisės priklauso ieškovui. Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinyje nenurodė, jog jis su atsakovu buvo sudaręs autorinę sutartį, kuria būtų įsipareigojęs už nustatytą autorinį atlyginimą sukurti ir perduoti atsakovui jam priklausančių objektų fotografijas. Taigi savo ieškinį dėl autoriaus teisių gynimo ir jame pareikštus reikalavimus ieškovas kildino ne iš ginčo šalis siejančių sutartinių santykių, o iš delikto, t.y. iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais buvo pažeistos jo, kaip autoriaus, teisės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad atsakovas autorinę sutartį dėl viešbučio nuotraukų sukūrimo sudarė su liudytoju A. V. , taip pat nurodęs, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad liudytojas A. V. būtų sudaręs sutartį ieškovo vardu, todėl autorinės sutarties pagrindu ieškovo teisės negalėjo būti pažeistos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl ieškovo, kaip autoriaus, teisių pažeidimo fakto, nustatęs, kad tarp atsakovo ir liudytojo A. V. buvo susitarimas dėl atsakovui priklausančio viešbučio nuotraukų sukūrimo, iš esmės nesprendė klausimo, kas yra sukurtų ginčo fotografijos kūrinių autorius.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi yra nustatyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip (ATGTĮ 6 str. 2 d.).

Autorinių sutarčių sąvoką apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalis, kurioje yra nurodyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (ATGTĮ 41 str. 1 d.).

Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, autorinę sutartį, tame tarpe ir autorinę kūrinio užsakymo sutartį, gali sudaryti tik autorius (kūrinį sukūręs fizinis asmuo) ar jo teisių turėtojas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas autorinę sutartį dėl viešbučio nuotraukų sukūrimo sudarė su liudytoju A. V. , nenustatė, kas yra kūrinių – ginčo fotografijų – autorius, taigi nenustatė ir aplinkybės, kokiu pagrindu A. V. tokią sutartį sudarė – kaip autorius ar kaip jo teisių turėtojas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui perduotose nuotraukose autorius nenurodytas. Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio 2008 m. balandžio 7 d. protokolo (b.l. 125-130), liudytoju apklaustas A. V. nepripažino, kad jis yra autorius ir kad jis su atsakovu sudarė autorinę sutartį. Priešingai, šis liudytojas nurodė, kad darbus atliko T. V. ir kad jis nelaiko savęs fotografijų bendraautoriumi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų perleidęs savo, kaip autoriaus, turtines teises į ginčo kūrinį A. V. ar įgaliojęs jį sudaryti autorinę sutartį su atsakovu.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl sandorio – autorinės sutarties tarp A. V. ir atsakovo – sudarymo fakto. Tačiau ši aplinkybė negali būti tinkamu pagrindu tokios sutarties sudarymo faktui konstatuoti. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo T. V. , kaip tariamo kūrinių autoriaus, ir atsakovo akcinės bendrovės „Žemprojektas“, kaip kūrinį panaudojusio ir, ieškovo nuomone, jo autorines teises pažeidusio subjekto. Tuo tarpu A. V. nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo ir ginčas tarp jo ir atsakovo dėl autorinės sutarties sudarymo fakto negalėjo kilti ir negalėjo būti nagrinėjamas. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad autorinė sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir A. V. , faktiškai nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, nes toks sprendimas A. V. sukeltų teisines pasekmes, kylančias iš sutarties, kurios sudarymą pirmosios instancijos teismas konstatavo. Ši aplinkybė sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių negalima laikyti teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas autorinę sutartį dėl viešbučio nuotraukų sukūrimo sudarė su A. V. .

Kadangi, kaip jau minėta, savo ieškinio reikalavimus ieškovas kildino ne iš autorinės sutarties, negalima sutikti ir su teismo išvada, kad, nesant sandorio tarp šios bylos šalių, negali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Deliktinė atsakomybė dėl autoriaus teisių pažeidimo atsiranda tada, kai autoriaus teises pažeidžia bet kuris asmuo, nebūdamas autorinės sutarties šalimi. Pagal ATGTĮ 73 straipsnio nuostatą, autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės. Ieškovas būtent ir teigia, kad atsakovas, negavęs jo sutikimo, neteisėtai atgamino ir padarė viešai prieinamus jo sukurtus kūrinius, juos iškraipydamas, nesumokėjęs autorinio atlyginimo, taip pažeisdamas jo teises ir ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 15 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarydamas ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad atsakovas ginčo fotografijas, kaip autorinės teisės objektą, panaudojo. Byloje taip pat yra nustatyta, kad atsakovo darbuotojai nėra šių fotografijų autoriai - tokios aplinkybės atsakovas ir nenurodo. Liudytojui A. V. nepripažįstant šių fotografijų autorystės, ir nenustačius, kad būtent jis sukūrė fotografijas, lieka neišspręstas klausimas, kokiu pagrindu atsakovas fotografijas panaudojo ir ar panaudojo teisėtai.

Išvadą, kad atsakovo atžvilgiu netaikytina deliktinė atsakomybė, teismas grindė ankstesniąja savo išvada apie tai, kad autorinė sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir A. V. . Nustačius, kad pastaroji teismo išvada nėra pagrįsta ir teisėta, negalima sutikti ir su išvada, kad šioje byloje negalima taikyti deliktinės atsakomybės. Antruoju pagrindu, neleidžiančiu taikyti deliktinės atsakomybės šioje byloje, teismas laikė savo išvadą, kad ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: atsakovo kaltės ir jo neteisėtų veiksmų. Tačiau su tokia išvada taip pat negalima sutikti. Autorių teisių gynimo atveju bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus teisių turėtojo leidimo laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, laikydamas save ginčo fotografijos kūrinių autoriumi, prašydamas apginti pažeistas, jo manymu, teises, nurodė, kad atsakovas, neturėdamas jo leidimo, t. y. neteisėtai atgamino ir padarė viešai prieinamus kūrinius, į kuriuos visos turtinės ir neturtinės autoriaus teisės priklauso jam, ir pateikė neteisėtus, jo teigimu, atsakovo veiksmus patvirtinančių įrodymų: antstolio sudarytą 2006 m. gruodžio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, fotografijų, atgamintų atsakovo internetinėse svetainėse, kopijas. Kaip jau minėta, faktas, kad atsakovas kūrinius panaudojo, šioje byloje nėra ginčijamas. Savo ieškiniui pagrįsti ieškovas taip pat pateikė ir kitus įrodymus, jo nuomone, įrodančius, kad būtent jis yra fotografijos kūrinių autorius: kūrinių pavyzdžių NEF skaitmeninio formato kopijas (kompaktiniame diske), liudytojų A. V. ir A. M. parodymus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad jis veikė teisėtai, nes dėl fotografijų sukūrimo tarėsi su A. V. , iš jo gavo fotografijas bei su juo atsiskaitė. Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad ginčo fotografijų autorius yra A. V. . Todėl atsakovas, norėdamas paneigti savo kaltės prezumpciją, kartu ir patvirtinti savo veiksmų teisėtumą, turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias, kad jo kaltės nėra ir jis veikė teisėtai: panaudojo fotografijas, turėdamas jų autoriaus sutikimą. Teigdamas, kad dėl fotografijų sukūrimo atsakovas tarėsi su A. V. , tokių duomenų atsakovas nepateikė. Dėl šios priežasties negali būti laikoma pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad nėra nustatyta ieškovo, kaip autoriaus, teisių pažeidimo, nes ši išvada padaryta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikius proceso teisės normas. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nepasisakydamas dėl ginčo kūrinių autorystės ir nespręsdamas ieškovo pareikštų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, taigi ir neatskleisdamas bylos esmės.

Remdamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo autoriaus teisių pažeidimo klausimą, netinkamai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias autorinių sutarčių sudarymą, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl ko padarė bylos duomenimis bei įstatymu nepagrįstas išvadas, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Šie pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, nes dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o bylos esmė liko neatskleista (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p., 329 str. 1 d., 2 d. 2 p.).

Nustačius pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.