Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė veikdama Tauragės apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2023 m. lapkričio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei iš viso buvo suteiktas 1 303,64 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas ir kitus Sutartyje nustatytus mokesčius Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais: galutinis kredito grąžinimo terminas – 2025 m. spalio 25 d., bendra kredito gavėjo mokama suma – 1 601,22 Eur, kurią sudaro 1 200,00 Eur vartojimo kredito suma, 106,86 Eur administravimo mokestis, 103,64 Eur sutarties mokestis, 190,72 Eur palūkanos. Paskolos palūkanų norma 15 proc. Atsakovė įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Sutartį nuo 2025 m. liepos 3 d. vienašališkai nutraukė.

Dėl negrąžinto kredito

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 416,87 Eur negrąžinto kredito suma.

Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, nutraukus Sutartį dėl atsakovės kaltės – atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis po Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos, jeigu ji nebūtų nutraukta, paprastai atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė Sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad jos negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Kaip jau minėta, būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi ieškovė, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).

Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 11,66 Eur administravimo mokestį pagal paskolos sutartį ir 30,37 Eur sutarties sudarymo mokestį.

Paskolos sutarties pagrindu šalis siejo vartojimo kredito teisiniai santykiai, kuriuose atsakovė yra skolininkė, o ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Sutarties sudarymo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalies redakcijoje (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 proc.), kurią draudžiama viršyti. Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, kada toks ribojimas netaikomas – kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką.

Taigi, įstatymas draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi. Ieškovė savo atlygį suskaidė į dvi dalis: 103,64 Eur sutarties sudarymo mokestį, kurį nurodė taikanti už sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 106,86 Eur sutarties administravimo mokestį. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 210,50 Eur (103,64 + 106,86), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 50,66 proc. (106,64 ÷ 210,50×100). Kitaip tariant, ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.

Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktuose sutarties bendrųjų sąlygų 1.29, 10.4 punktuose įtvirtinta nuostata, jog sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos mokėjimo grafike, tačiau ieškovė ieškinyje nurodo, kad sutarties sudarymo mokestį įsiskaičiusi būtent sutarties sudarymo metu. Akcentuotina ir tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudė tiek iš paskolos gavėjo (atsakovės), tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos).

Kitaip tariant, atsakovei yra skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovei šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos dėl sutarties sudarymo mokesčio pripažintinos negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 30,37 Eur sutarties sudarymo mokestį atmetamas.

Be to, ieškovė iš atsakovės gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį – 73,27 Eur (103,64 Eur – 30,37 Eur), kuri turi būti grąžinta atsakovei, ja atitinkamai mažinant kitas priteistas sumas.

Ieškovę kitą atlygio dalį – 11,66 Eur sutarties administravimo mokestį prašo priteisti už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų.

Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,7 procento. Per 24 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį ieškovei iš viso turėjo būti sumokėta 106,86 Eur administravimo mokesčio.

Taigi, jau aptarta VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 procentų, ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į sutartį neįtraukė, už sutarties sudarymą nusimatydama neteisėto dydžio atlygį. Kitą atlygio dalį, įvardintą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, t. y. iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų. Tai reiškia, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovės tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovės vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms.

Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovė atliko 17 mokėjimų pagal įmokų grafiką, t. y., ieškovė iš atsakovės gautais mokėjimais įskaitė 95,20 Eur (106,86 Eur – 11,66 Eur) 7,93 proc. (95,20 Eur × 100 proc. ÷ 1 200,00 Eur) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 8,47 Eur (106,86 Eur × 7,93 proc.) sutarties administravimo mokesčio, ieškovė ne tik neturi teisės į jokią papildomą šio mokesčio sumą, bet ir yra gavusi 86,73 Eur (95,20 Eur – 8,47 Eur) permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovei (ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovės priteistas sumas).

Konstatavus 160,00 Eur permokos faktą (73,27 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 86,73 Eur sutarties administravimo mokesčio), vadovaujantis sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, šia suma užskaitomos 14,08 Eur priteistos palūkanos ir iki 270,95 Eur (416,87 Eur – 145,92 Eur) mažintina ieškovei iš atsakovės priteista negrąžinto vartojimo kredito suma.

Dėl delspinigių priteisimo

Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4,30 Eur delspinigių, t. y. sutartines netesybas. Sumažinus ieškovei iš atsakovės priteisiamas sumas, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos lentelės, ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo mokesčio bei sutarties administravimo mokesčio dalį.

Dėl nurodytos priežasties už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 26 d. iki 2025 m. liepos 3 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 60,23 Eur (67,40 Eur – 4,31 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 2,86 Eur sutarties administravimo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 2,08 Eur (60,23 Eur × 0,05 proc. × 69 d.). Už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. liepos 24 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 60,61 Eur (67,40 Eur – 4,31 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 2,48 Eur sutarties administravimo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 1,18 Eur (60,61 Eur × 0,05 proc. × 39 d.). Už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 26 d. iki 2025 m. liepos 3 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 61,01 Eur (67,40 Eur – 4,31 Eur sutarties sudarymo mokesčio – 2,08 Eur sutarties administravimo mokesčio) sumą ir negalėjo viršyti 0,24 Eur (61,01 Eur × 0,05 proc. × 8 d.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei iš atsakovės priteisiama delspinigių suma yra 3,89 Eur (0,39 Eur + 2,08 Eur + 1,18 Eur + 0,24 Eur).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 363,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 57,28 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 221,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos išdėstymo dalimis

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 nutartis Nr. 2S-396-464/2012).

Atsakovė prašo leisti sumokėti skolą per 10 mėnesių atsižvelgti į jos finansines galimybes, nurodo, kad moka nuomą ir komunalinius, kurių bendra suma apie 800 Eur, taip pat turi kitų kreditorinių įsipareigojimų, kurių mėnesinė įmoka 450,00 Eur.

Ieškovė pateikė nuomonę dėl sprendimo išdėstymo dalimis, kurioje nurodė, kad atsakovės vykdomi mokėjimai nėra reguliarūs ir pakankami padengti įmokų sumą pagal grafiką. Taip pat pažymėjo, kad paskolos sutartis su kitu kreditoriumi sudaryta vėliau, nei buvo sudarytos sutartys su ieškove, todėl atsakovė turėjo pati įvertinti savo galimybes vykdyti visus prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir nemano, kad išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, mokėjimai būtų vykdomi laiku.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis ir teigdama, jog turi kitų įsipareigojimų, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jos padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju byloje ne tik, kad nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie atsakovės finansinę padėtį šiuo metu, bet ir garantijų, jog jos finansinė padėtis pagerės. Nepateikus jokių įrodymų, dėl ko atsakovė negali įvykdyti įsiteisėjusio sprendimo ir priteistą sumą išdėsčius dalimis, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2023 m. lapkričio 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, buveinė Vilniuje, Vilniaus g. 4-10, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT57 7290 0000 1146 7501, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas:

15 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 25 d.), kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2025 m. spalio 25 d.), negali viršyti 4,03 Eur,

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (274,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

221,10 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusių ieškinio reikalavimų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.