- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2-10090-615/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06604-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovui P. K., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovei R. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2900,00 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 27d. tarp ieškovo P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. K. a.k(duomenys neskelbtini) buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, pagal kurią P. K. paskolino 2900 Lt R. K.. Pasirašant paskolos sutartį tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad atsakovė skolą sugrąžins po trijų metų, dėl šios priežasties nebuvo įrašytas konkretus skolos gražinimo laikas. 2011 metų rugpjūčio mėnesį ieškovas paprašė, kad atsakovė sugrąžintu skolą, tačiau ji gražiuoju tai padaryti atsisako. Paskolos sutartis yra sudaryta atlygintina, pagal ją atsakovė yra skolinga 2900 Lt. 2012 metais ieškovas dar kartą paprašė, kad atsakovė grąžintų skolą, tačiau ji tai gražiuoju padaryti atsisako. Civilinėje byloje Nr.2-1341-530/2010 nustatyta, kad šeimyninis gyvenimas tarp ieškovo P. K. ir atsakovės R. B. nutrūko 2004 metų vasarą, todėl teiginys jog ieškovas nuslėpė faktą, kad jie gyveno kaip sutuoktiniai neatitinka tiesos. Atsakovė teigdama, kad jų kaip sutuoktinių visi pinigai buvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu bendri pati sau prieštarauja. Faktiškai jų santuoka nutrūko 2004 metais, tai atsakovė patvirtino duodama parodymus civilinėje byloje Nr.2-1341-530/2010 ir nuo to laiko jie gyveno atskirai, neturėjo jokių santykių, nevedė bendro ūkio. Nuo 2004 metų kiekvienas iš jų disponavo savo gaunamomis piniginėmis lėšomis ir jokių bendrų pinigų neturėjo šis faktas nustatytas aukščiau paminėtoje civilinėje byloje. Kadangi keturis metus iki skolos suteikimo kiekvienas gyveno atskirai ir tarp jų buvo nutrūkęs bet koks ryšys tai nesuprantama apie kokius bendrus pinigus kalba atsakovė. Santuokoje dalijamas turtas buvo pilnai pateiktas ir atidalintas. Ši skola yra asmeninė atsakovės skola, ji pati tai pripažįsta, kadangi dalijantis turtą apie tai nebuvo kalbama ir ji teismui pati teikdama ieškinį nepareiškė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų. Vengdama grąžinti skolą atsakovė klaidina teismą, turėdama tikslą užvilkinti skolos gražinimą. Savo atsiliepime atsakovė grindžia ieškinio nepagrįstumą remdamasi CK 6.871 straipsnio 3 dalimi, tačiau ištraukia tik dalį konteksto iš šio straipsnio ir pritaiko jai tinkančią dalį kaip pagristą reikalavimą. Šiame straipsnyje nurodoma, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis sutarties dalyko perdavimą gavėjui. Čia yra nuoroda į skirtingas rašytinės formos skolos dokumento surašymo galimybės kurios pripažįstamos tinkamomis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, tripliku ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas prašo grąžinti skolą pagal tariamą paskolos raštelį, pasirašytą 2008-08-27. LR CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Iš šios įstatymo formuluotės darytina išvada, jog paskolos teisiniai santykiai sieja du asmenis: paskolą davusį asmenį ir paskolą gavusį asmenį, tačiau ieškovo teismui pateiktas tariamas paskolos raštelis visiškai neįrodo, jog tuos pinigus atsakovė pasiskolino ir yra iš tikrųjų gavusi, kadangi jame neatsispindi pinigų perdavimo faktas ir įsipareigojimas juos gražinti. LR CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje turėjo pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Dėl šios priežasties ieškinys negali būti patenkintas. Ieškovas savo ieškinyje nuslepia tą faktą, jog raštelio pasirašymo metu, t.y. 2008-08-27, atsakovė buvo jo sutuoktinė, todėl tarp jų, kaip sutuoktinių, paskolos sutartiniai teisiniai santykiai negalėjo susidaryti vien dėl to, kad visi jų pinigai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu buvo bendri. Atsakvės ir ieškovo santuoka buvo įregistruota 1993 m. gegužės 28 d. Santuokoje 1994 m. balandžio 14 d. jiems gimė duktė M. K., kuri yra neįgali. 2011 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi santuoka tarp šalių buvo nutraukta. Ištuokos įrašas apie tai įrašytas 2011 m. balandžio 15 d., akto įrašo Nr. 344. Iš šių aplinkybių matyti, jog raštelis pasirašytas šalims esant santuokoje. Kauno apygardos teismas nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnametės (tuo metu) dukters M. K. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisė iš P. K. nepilnametės dukters išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, priteisė dukteriai iš P. K. 10 800 Lt išlaikymo skolos už trejus metus. Kadangi skyrybų atveju privalo būti padalintas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas svarbias aplinkybes parinko turto padalijimo būdą ir padalijo turtą natūra - priteisė atsakovei vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), o ieškovui už šio buto dalį kompensaciją iš atsakovės, pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog šalys kreditorių neturi. Svarbu pažymėti, jog santuokos nutraukimo byloje, dalijant bendrą šalių, kaip sutuoktinių, turtą, buvo laikomasi turto padalijimo eilės tvarkos. Visų pirma teismas nustatė, kuris turtas yra bendras šalių, kaip sutuoktinių, turtas, o kuris - asmeninė nuosavybė (LR CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Tik atribojus bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą, buvo padalintas bendras šalių, kaip sutuoktinių, turtas. Taigi, padalindamas turtą, teismas visų pirma sudarė jo balansą. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalyje yra išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turto balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai), o kitoje - skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai). Taigi, tik sudaręs dalijamo turto balansą (LR CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (LR CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (LR CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas konkrečiai paskirstė dalijamą turtą šalims, kaip buvusiems sutuoktiniams. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktiką (LAT 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-353/2008) yra nustatyta, jog padalijamas tiek turto aktyvas, tiek pasyvas, iš bendro sutuoktinių turto priteisiamos mokėtinos skolos, sudaromas kompensacijų balansas ir tik likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina, kad P. K. nagrinėjant ištuokos bylą klausimo dėl skolos grąžinimo netgi nekėlė, nors byla buvo nagrinėta visose instancijose, tačiau į dalijamo turto balansą tariama paskola nebuvo įtraukta ir nebuvo dalijama. Todėl po santuokos nutraukimo, kai teismo metu buvo išspręsti visi šalių, kaip buvusių sutuoktinių, turtiniai santykiai, ieškovas pareikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu, t.y. dėl piniginių įsipareigojimų vienas kitam, tiesiog negalėjo, todėl jo ieškinys ir dėl šios priežasties turi būti atmestas. Atsižvelgdama į LR CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atsakovė pažymėjo, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas neatitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principų. 2008 m. sausio 15 d. eismo įvykio metu šalių dukrai M. K. patyrus sunkią stuburo traumą ieškovo, kaip tėvo, pareiga buvo teikti jai visokeriopą pagalbą, ja rūpintis (vaistai, papildai, pagerintas maitinimas, namų mokymas, papildomos išlaidos stengiantis likviduoti mokymosi spragas), tačiau kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 9 d. AT nutarties jis šios savo pareigos neatliko, nors visi pinigai tiek atsakovės, tiek jo kaip sutuoktinio turėjo būti skiriami tik šeimos poreikiams. Svarbu pažymėti, jog ieškovas aukščiau minėtoje byloje buvo pareiškęs tik vienintelį reikalavimą - prašė priteisti jam iš atsakovės išlaikymą, tačiau vėliau jo pats atsisakė ir byla šioje dalyje buvo nutraukta. Iš to seka logiška išvada, jog, negalėdamas tuo pagrindu iš naujo pateikti ieškinio dėl materialinės paramos iš atsakovės priteisimo, buvęs sutuoktinis tokiu būdu ieško galimybės pagerinti savo materialines sąlygas. Ieškovui yra žinoma, kad jokios paskolos santykių tarp šalių nėra ir niekada nebuvo, todėl visiškai niekuo nepagrįstas jo argumentas remtis dublike išgalvotu tariamai 2008-08-27 raštelyje patvirtintu pinigų perdavimu. Be to, CK 3.112 straipsnyje įtvirtinta, jog santuokos nutraukimo metu asmeninės prievolės patenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakakus - iš bendro turto sutuoktinio dalies. Beje, kiekvienas kreditorius, turėdamas informaciją, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių turto dalijimo procese gali būti pažeistos jo teisės bei teisėti interesai ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityviškumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės, savo pasirinkimu, neįgyvendinti. Be to, CK 3.126 straipsnyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Tai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur nurodyta, kad tuo atveju, kai kreditorių teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Aukščiau minėtoje byloje ieškovas buvo atsakovu, todėl jis buvo tinkamai informuotas apie eigą ir rezultatus, turėjo teisę susipažinti su byloje esančia medžiaga, teikti įrodymus (ką aktyviai viso proceso metu darė tiek jis pats, tiek jo atstovas, tas pats, kaip ir šioje byloje advokatas, Jaroslavas Los), reikšti reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-09 Nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-491/2011) pasisakė, jog šalių bylą (dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kt. reikalavimų) nagrinėję teismai nustatė, jog šalys kreditorių neturi, o tai reiškia, kad tiek santuokos metu, tiek ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nėra sudarę kitų sandorių, iš kurių kylančių prievolių vykdymui turėtų reikšmės santuokos nutraukimas. Be to, tariamai paskolos sutarčiai, kuria ieškovas laiko 2008-08-27 raštelį, įstatymo leidėjo privalomai yra nustatęs privalomą realinę formą (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys.), kai šalys susitaria dėl visų jos esminių sąlygų bei išreiškia sutartį įstatymo reikalaujama forma (CK 168, 169 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose akcentuoja, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. 2008-08-27 raštelis nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, jame nenustatytas pinigų grąžinimo terminas. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad pinigai buvo perduoti atsakovės nuosavybėn bei kokiais pinigais buvo perduota tariama paskola, nors visas šias aplinkybes turi įrodyti, būtent jis, t.y. tariamas paskolos davėjas. Raštelyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko - pinigų - perdavimo atsakovei, kaip tariamai paskolos gavėjui, momento.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas su atsakove bendrai negyvena nuo 2004 m. birželio mėn. Pinigus atsakovei perdavė kambaryje.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko pilnai, remiasi raštu išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad raštelis buvo surašytas 2008-08-27, ieškovas ir atsakovė tuo metu buvo santuokoje, bet gyveno atskirai. Santuokos nutraukimo byloje šis klausimas nebuvo sprendžiamas, nes ieškovas buvo apie skolą pamiršęs.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti, remiasi raštu išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad šalių santuoka nutraukta 2011-03-29. Raštelio surašymo metu ieškovas ir atsakovė buvo santuokoje. Savo parašo raštelyje atsakovė neginčija. Raštelyje nurodytos sumos atsakovė negavo. Atsakovė raštelį pasirašė, nes atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, todėl surašė raštelį, kad pinigus paskolins. Susitarė kitą dieną perduoti pinigus, bet ieškovas neatėjo. Pinigų prašė paskolinti, kad pagelbėti dukrai, buvo sunki materialinė padėtis, ieškovas eilinį kartą prižadėjo, tačiau atsakovė pinigų iš jo negavo. Tuo metu šalys net negalvojo išsituokti. Su ieškovu bendro ūkio atsakovė neveda nuo 2009-01-10.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Ieškovas reiškia ieškinį dėl jo teigimu esančios skolos priteisimo iš atsakovės, kuri ieškovo teigimu esančio įsiskolinimo atsiradimo momentu (2008-08-27) su juo buvo santuokoje. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindžia tame tarpe ir aplinkybe, kad ieškovo 2008-08-27 valdyti pinigai buvo bendroji jungtinė ieškovo ir atsakovės kaip sutuoktinių nuosavybė. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1341-530/2010 ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-29 nutartimi Nr. 2A-436-390/2011. Nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką buvo sudarytas jų turto aktyvo ir pasyvo balansas ir padalintas sutuoktinių turtas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija savo 2010-05-10 nutartyje civilinėje byloje 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo turi būti išspręstas viso sutuoktinių bendro turto padalijimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Santuokos nutraukimo byloje dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę turi būti sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas santuokos nutraukimo byloje privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (tame tarpe pinigus ir reikalavimo teises), tiek ir pasyvą (skolinius įsipareigojimus kreditoriams). Nutraukiant santuoką dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas santuokos nutraukimo byloje sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo išdėstyti kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.98 straipsnis). Visos teismo padarytos išvados dėl bendro turto padalijimo turi būti nurodytos teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo rezoliucinėje dalyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija savo 2010-05-10 nutartyje civilinėje byloje 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad atskiroje byloje bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas gali būti nagrinėjamas tiktais išimtinais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos dalyvių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3.51, 3.55 straipsniai, 3.116 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas tame tarpe dėl to, bendrąja jungtine ar asmenine ieškovo nuosavybe buvo 2008-08-27 paskolos raštelyje nurodyti 2900 Lt. Viso ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2011-03-29 valdyto turto, viso ieškovės ir atsakovo asmeninės nuosavybės teise iki 2011-03-29 valdyto turto, tame tarpe sutuoktinių bendrosios jungtinės ir asmeninės nuosavybės teise iki 2011-03-29 valdytų pinigų ir reikalavimo teisių, jų bendrų ir asmeninių įsiskolinimų kreditoriams klausimai, yra išspręsti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1341-530/2010 ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-29 nutartimi Nr. 2A-436-390/2011, sudarant sutuoktinių turto balansą. Todėl konstatuotina, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir kolegijos nutartimi byloje dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo jau yra išspręsti ieškovės ir atsakovo iki 2011-03-29 valdytų bendrų ir asmeninių piniginių lėšų, reikalavimo teisių, bendrų ir asmeninių įsiskolinimų kreditoriams klausimai.
Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas, civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, privalo tokią bylą nutraukti. Bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia tai, jog galutinai baigta bylinėtis ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Taigi būtina nustatyti ieškinio tapatumą ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: 1) šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) ieškinio faktinis pagrindas. Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotino ieškinio tam pačiam atsakovui. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Tapataus reikalavimo tenkinimas reikštų ne ką kitą, o jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
Dabar nagrinėjamoje byloje yra nustatyta ir šalys to neginčija, kad šalių iki 2011-03-29 valdytų bendrų ir asmeninių piniginių lėšų, reikalavimo teisių, bendrų ir asmeninių įsiskolinimų kreditoriams klausimai buvo sprendžiami civilinėje byloje dėl ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo. Nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką 2008-08-27 paskolos raštelyje nurodytų piniginių lėšų, reikalavimo teisės ir įsiskolinimo klausimai išspręsti nebuvo. Tiek byloje dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, tiek dabar nagrinėjamoje civilinėje byloje, dalyvauja tos pačios šalys, ginčo faktinis pagrindas ir dalykas yra tokie patys– nustatymas šalių turto, teisių ir prievolių, kylančių iš sutuoktinių iki santuokos nutraukimo valdyto turto, bei šio turto, reikalavimo teisių ir prievolių padalijimas. Teismas, nustatęs aplinkybę, jog ištuoktų sutuoktinių santuokinis turtas, reikalavimo teisės ir įsiskolinimai buvo padalyti kitoje civilinėje byloje, naujai užvestą civilinę bylą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau dėl kito konkretaus turto, reikalavimo teisių ir prievolių, privalo nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Analogišką praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1427-436/2009 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms civilinė byla Nr. 2-10090-615/2012 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę CPK XVIII skyriuje reglamentuota tvarka ir terminais reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1341-530/2010, tokį prašymą grįsdamas CPK 366 straipsnyje išvardintais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, 294 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo (bylos Nr. 2-10090-615/2012) nutraukti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.