- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-436-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- P. K.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovui P. K., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo pareikštą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo, turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (t.1. b.l. 3-5; 116-118) prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. K.; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. K. išlaikymui po 500 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki duktė sulauks pilnametystės, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t.y. už laikotarpį nuo 2006 10 02 iki 2009 10 02, viso 14400 litų. Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: jai asmeninės nuosavybės teise priteisti kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. 1996-1012-1021:0111, esantį (duomenys neskelbtini); o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) P ir transporto priemonę SEAT IBIZA v/n (duomenys neskelbtini) R. K. priteisti 69200 Lt kompensaciją už atsakovui P. K. tenkančią didesnę turto dalį. Palikti jai ikisantuokinę B. pavardę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad apie 2004 metus prasidėjo negerumai namuose, atsakovas nepažindavo savų, jos su dukra neįsileisdavo į namus. Dėl to ji iškvietė med. pagalbą ir atsakovą paguldė į psichiatrinę ligoninę. Gydytoja jai minėjo jog pasveikimo prognozė yra abejotina. Ji 2004m. birželio ar liepos mėnesį išėjo su dukra iš namų ir apsigyveno išnuomotame bute. Mano jog šeima iširo dėl atsakovo elgesio, todėl prašo nutraukti santuoką sudarytą tarp jos ir atsakovo, pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą. Po santuokos nutraukimo prašo palikti ikisantuokinę „B.“ pavardę. Dukters M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, jog dukters poreikių tenkinimui reikalinga 500 Lt suma, nes dukra turi sveikatos problemų, be to tėvo turimas turtas yra ženkliai didesnis nei jos ir jis išgali tiek sumokėti dukrai. Kadangi atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nuo 2004 metų vasaros, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nurodė, jog gyvenant kartu jie įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir dalį šeimos santaupų panaudojo įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), tai yra 40 000 Lt, bei automobilį SEAT IBIZA v/n (duomenys neskelbtini). Dalinant turtą teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad nepilnametė dukra lieka gyventi su ja, dukra turi sveikatos problemų, todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių dalinant bendrosios jungtinės nuosavybės turtą ir jai priteisti visą santuokos metu įgytą turtą, tai yra butą esantį Kalniečių g. ir 40 000 Lt kompensaciją už butą esantį (duomenys neskelbtini). Su priešieškiniu nesutinka.
Atsakovas priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu (t.1.b.l. 35, 140-142) prašo: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš jo nepilnametės dukters išlaikymą po 200 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų iki duktė sulauks pilnametystės, priteisti iš jo nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t.y. už laikotarpį nuo 2004 08 01 iki 2007 08 01, viso 7200 litų. Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: asmeninės nuosavybės teise jam priteisti butą esantį (duomenys neskelbtini). Asmeninės nuosavybės teise ieškovei priteisti butą esantį (duomenys neskelbtini). Jam priteisti 12 200 Lt kompensaciją už ½ idealiosios dalies buto esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Transporto priemonę SEAT IBIZA v/n (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog bendras šeimyninis gyvenimas iširo po to, kai ieškovė jį paguldžiusi į ligoninę, susirinko daiktus ir kartu su dukra išėjo iš namų. Grįžus iš ligoninės, po ilgo laiko jam pavyko prisiskambinti telefonu, susitiko ir tada ieškovė jam paaiškino, jog jis yra „trenktas“ ir jai nereikalingas toks invalidas. Mano jog santuoka iširo dėl jo ligos, be to ieškovė nevengdavo jį užgaulioti. Sutuoktinė slėpė savo gyvenamąją vietą, todėl jis norėdamas matytis su dukra nusprendė nupirkti butą. Tuo metu ieškovė džiaugėsi, pati išsirinko butą (duomenys neskelbtini). Butą nupirko 2005 metais iš mamos paliktų grynųjų pinigų. Tačiau neprieštarauja, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas šeimos turtu ir padalintas lygiomis dalimis. Kitas butas esantis (duomenys neskelbtini) yra nupirktas 2007 metais už jo asmenines lėšas. Po mamos mirties jis paveldėjo visą turtą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten pardavė namo dalį ir už gautus pinigus įsigijo turtą (duomenys neskelbtini) g.. Įsigytas butas yra jo nuosavybė. Automobilį buvo įsigiję 1998 metais šeimos reikmėms. Šiuo metu automobilis yra parduotas už 700 Lt į metalo laužą, liko tik registracija. Jis sutinka, jog dukrai išlaikymo neteikė, pripažįsta išlaikymo įsiskolinimą. Neprieštarauja jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Sutinka mokėti po 200 Lt išlaikymą dukrai kas mėnesį. Teigia jog jo mėnesio pajamos yra 700 Lt. Iš šių pinigų jis turi išlaikyti butą ir pragyventi. Niekur nedirba, gauna invalidumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo, ieškovei paliko ikisantuokinę B. pavardę. Nustatė nepilnametės dukters M. K. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters M. K. naudai po 300 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2009 10 02) iki duktė sulauks pilnametystės. Priteisė iš atsakovo 10800 Lt nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (už laikotarpį nuo 2006 10 02 iki 2009 10 02). Pripažino P. K. asmeninės nuosavybės teisę į 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė R. K. kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui iš ieškovės 12 200 Lt kompensaciją už ½ idealiosios dalies buto esančio (duomenys neskelbtini). Paliko ieškovei jos vardu registruotą automobilį SEAT IBIZA v/n (duomenys neskelbtini). Priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio 29193 Lt dalyje ir šioje dalyje bylą nutraukė. Priėmė atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl išlaikymo jam priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas sprendė, kad pagrindine santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas šalių požiūris į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, nebegalėjimas bei nebenorėjimas šiuos požiūrius suderinti tarpusavyje, todėl santuoką nutraukė pripažįstant, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo – nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo dukra M. K. turi sveikatos problemų, jai kas mėnesį Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyrius (Valstybė) sumoka apie 750 Lt (b.l.22, 98,112), transporto išlaidų kompensacijai, priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, išmoką vaikui, šalpos pensiją neįgaliam vaikui. Ieškovės 2010 metais mėnesio pajamos sudarė apie 780 Lt ( b.l.110-111), atsakovo – apie 700 Lt, jam nustatytas 20 % darbingumo lygis. Teismas sprendė, jog abiejų tėvų turtinė padėtis, gaunamos mėnesio pajamos panašios. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį ji vidutiniškai skiria 1357 Lt (b.l.119), pateikia skaičiuotę, o ji viena vaikui iš savo pajamų skiria ne mažiau kaip 903 Lt per mėnesį, tačiau teismui, atsižvelgus į tai, jog ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 700 Lt, kitų pajamų šaltinių ieškovė nenurodė, kilo abejonių, jog ieškovė dukros išlaikymui skirdavo daugiau, nei pati gaudavo per mėnesį pajamų. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas yra nedarbingas, jo gaunamos pajamos invalidumo pensija. Įrodymų, jog atsakovas gauna ir kitas pajamas, į bylą nepateikta. Jo turimas turtas, paveldėtas po motinos mirties. Ieškovė yra darbinga, ji per 2008, 2009 metus dirbo 2-3 darbovietėse, gavo darbo užmokestį, darė išvadą jog ieškovė gali skirti didesnę dalį savo gaunamų pajamų dukrai išlaikyti, o šiuo konkrečiu atveju apie 500 Lt, tuo tarpu atsakovui apribotos galimybės dirbti, todėl jo naštą vaiko išlaikymui mažino, ir iš atsakovo dukters išlaikymui priteisiant 300 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Kadangi ginčo tarp šalių dėl to, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo trejus metus, nėra – iš atsakovo priteisė 10800 (36 mėn.×300 Lt) Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo šį turtą: 2005-03-15 abiejų sutuoktinių vardu registruotą butą esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė- 24400 Lt (t.1. b.l.12-13) ir 2007-08-23 atsakovo P. K. vardu registruotą butą esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė- 116 000 Lt (b.l.18, t.1.). Taip pat 1997 metais registruotą automobilį SEAT IBIZA v/n (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K. vardu (b.l. 19), kuris santuokos nutraukimo dieną yra parduotas. Iš viešo registro duomenų teismas nustatė, jog butas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l.15, t.1). Butas esantis (duomenys neskelbtini) registruotas P. K. vardu, be nuorodos jog turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju ieškovei tenka pareiga nuginčyti, jog turtas yra ne asmeninė, o jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovas paveldėjo namo dalį bei žemės sklypo dalį buvusius (duomenys neskelbtini), kuriuos 2007-07-12 pardavė, gaudamas 168,738 Lt, iš jų 33745 Lt grynaisiais pinigais ir 134.993 Lt pavedimu (b.l. 38-44,45-48). 2007-08-17 atsakovas nusipirko butą esantį (duomenys neskelbtini) už jį sumokėdamas 175 000 Lt (b.l.49-53). Tai, kad atsakovas sumokėjo dalį pinigų grynaisiais pinigais patvirtino liudytoja I. J.J., bei paaiškino jog dalis pinigų buvo sumokėta pavedimu, tik pinigai buvo pervesti ne jai, o asmeniui iš kurio ji taip pat pirko mažesnį butą. Išrašas iš bankinių dokumentų patvirtina vykus atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą (t.1.b.l. 143-145). Be to iš pateiktos pažymos matyti, jog P. K. 2007-04-11 buvo išmokėta kompensacijos 5913 Lt (t.2.b.l.20). Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas panaudojęs asmeninius paveldėtus pinigus įsigijo butą asmeninės nuosavybės teise, todėl pripažino jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Taip pat nurodė, kad ieškovė teigdama, jog atsakovas panaudojo 40 007 Lt šeimos santaupų, privalėjo įrodyti šias aplinkybes, pateikti teismui įtikinamus įrodymus, kad gyvendami santuokoje sutaupė šias lėšas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Dalindamas santuokoje įgytą turtą teismas rėmėsi į bylą pateiktais įrodymais, išrašu iš VĮ Registrų centras (b.l. 11-12, t.1.), kadangi dėl turto vertės ginčo tarp šalių nebuvo. Teismas nenustatė pagrindų leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tenkino priešieškinio dalį ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į butą esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant kompensaciją už ½ dalį buto, t.y. 12 200 Lt, o ieškinį dėl ½ buto dalies priteisimo, atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad automobilio SEAT IBIZA v/n (duomenys neskelbtini) nėra, liko tik teisinė registracija, automobilį paliko ieškovei, kadangi jos vardu jis registruotas.
Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. prašo 2010-10-15 sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai. Kartu su apeliaciniu skundu pateikia turto vertinimo ataskaitą, kuri buvo atlikta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad ieškovės gaunamos pajamos nedidelės (apie 700 Lt). Nors atsakovo pajamos taip pat nedidelės, tačiau jis turi 3-jų kambarių butą, ir kaip patvirtino bylos nagrinėjimo metu – jo dalį nuomoja gaudamas pajamas. Todėl turinė atsakovo padėtis nepalyginamai geresnė nei ieškovės. Pažymi, jog valstybės skiriama neįgalumo pensija (vaistams, specialiems batams, įklotams, kitoms specialioms priemonėms) negali būti siejama su atsakovo pareigos išlaikyti vaiką mažinimu. Ši pašalpa skiriama ne įprastiniam išlaikymui, o specialiems vaiko poreikiams. Dukra M. yra ypač padidintų poreikių. Nuo gimimo ji stebima neurologų ir neurochirurgo, jai diagnozuota žymi anemija, smegenų vandenė, būdingas šlapimo nelaikymas, mergaitė yra su fizine negalia, rimtais judėjimo ribojimais. 2008-01-29 yra patyrusi traumą – buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, dėl ko buvo stipriai traumuotas stuburas, apsunkintas judėjimas. Todėl atsižvelgiant į itin gerą atsakovo turtinę padėtį – jo vardu turimą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 116 000 Lt, o atsakovės turto vertė tesiekia 11 000 Lt, šalių turtinės padėtys yra aiškiai neadekvačios ir minimalus 400 Lt išlaikymas iš atsakovo pusės yra būtinas, kad būtų užtikrinti minimalūs vaiko poreikiai. Prašo iš atsakovo priteisti 500 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą. Teigia, kad teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 12 200 Lt kompensaciją, nesiaiškindamas ir nenustatinėdamas tikrosios turto vertės. Tuo tarpu nekilnojamojo turto ataskaita patvirtina, jog kambario vertė su nedideliais priklausiniais yra 11 000 Lt. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad butas, esantis P.Vaičaičio g., nupirktas panaudojant tik atsakovo asmenines lėšas. Už šį butą atsakovas turėjo sumokėti 175 000 Lt. Tačiau už parduotą paveldėtą turtą atsakovas gavo 134 993 Lt, kuriuos sumokėjo už butą. Likusi už butą mokėtina suma (40007 Lt), nėra pagrįsta jokiais įrodymais, patvirtinančiais, jog ši suma sumokėta pinigais, gautais už parduotą paveldėtą turtą. Todėl laikytina, jog 40007 Lt buvo sumokėti iš šeimos pinigų. Taip pat teigia, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Todėl ta aplinkybė, kad turtas įregistruotas tik vieno atsakovo vardu, teisiškai nėra reikšminga, ne ieškovė turi įrodinėti galimų lėšų panaudojimą turtui įsigyti, o atsakovas turi nuneigti CK 3.88 str. numatytą prezumpciją. Pažymi, kad byloje nustatyta, kad šalys ir pradėjusios gyventi skyriumi palaikė santuokinius santykius, viena kitai padėdavo maistu ar šiaip buitine pagalba. Be to šalys kartu išgyveno 15 metų ir pripažino, kad tuo metu vertėsi įvairia veikla, o pinigai buvo laikomi atsakovo dispozicijoje. Tokius įrodymus atsakovas pateikė tik daliai savo įgyjamo buto kainos pagrindimui. 40007 Lt jokiai įrodymais neparemti, todėl akivaizdu, kad buvo sumokėti iš bendrų santuokinių lėšų. Šalys, santuokoje gyveno labai taupiai ir tokią pinigų sumą galėjo sukaupti. Atsakovas iki buto įsigijimo tapo visiškai nedarbingas ir be gaunamos pašalpos, jokių kitų pajamų negavo. Teigia, jog sprendimu ieškovei, su kuria gyvena neįgali dukra, priteista turto už 5500 Lt, t.y. 10 kartų mažiau nei atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo gaunamas pajamas sudaro 700 Lt neįgaliojo pensija, kitų pajamų neturi, o dėl sveikatos būklės negali dirbti jokio darbo. Ieškovės pajamos irgi panašaus dydžio. Todėl nei ieškovė nei atsakovas vaiko išlaikymui negali skirti daugiau nei po 300 Lt per mėnesį. Jeigu atsakovas skirtų ieškovės prašomą sumą, būtų pažeistas proporcingumo principas, atsakovas liktų be pajamų minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti. Taip pat teigia, jog ieškovė, kalbėdama apie turtinę padėtį elgiasi nesąžiningai. Atsakovas niekada nėra teigęs, kad nuomoja butą ir gauna pajamų. Tai ieškovė teigė teismui, kad atsakovas nuomoja būstą, tačiau pareikalavus pateikti įrodymus, to nepadarė. Liudydama teisme apie dukros poreikius ir ligą, ji neįrodė, kad gaunamos pašalpos neužtenka tenkinti vaiko poreikių. Ieškovės priekaištai teismui, kad jis nesiėmė nustatyti būsto vertės, prasilenkia su teisės normom. Ieškovė turėjo ir turi advokatę, kuri privalo žinoti, kad su apeliaciniu skundu negalima pateikti naujų įrodymų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, niekas nedraudė ieškovei atlikti būsto vertinimą. Taip pat teigia, kad pateikta būsto vertinimo pažyma neatitinka reikalavimų, nėra pridėtas vertintojo kvalifikacijos atestatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; kt.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių dukra M. turi sveikatos problemų ir dėl to jai kas mėnesį valstybė skiria 750 Lt pašalpą. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 780 Lt, o atsakovo - apie 700 Lt. Atsakovui yra nustatytas 20 % nedarbingumo lygis, o ieškovė yra darbinga. Pagal bylos duomenis ieškovė dukros išlaikymui kas mėnesį skiria 1357 Lt sumą, ieškovė dirbo keliose darbovietėse, gavo darbo užmokestį. Apylinkės teismas nustatęs paminėtas faktines bylos aplinkybes konstatavo, kad ieškovė gali skirti didesnę dalį savo gaunamų pajamų dukrai išlaikyti, o atsakovas pagal savo gaunamas pajamas ir apribotą darbingumą gali mokėti dukros išlaikymui tik 300 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo dydį tinkamai pagrindė savo sprendimą ir teisingai taikė CK 3. 196 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegija dėl šių motyvų atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus susijusius su vaikui priteisto išlaikymo dydžio nustatymu ir teismo sprendimą šio išspręsto reikalavimo dalyje palieka nepakeistą ( C P K 263 straipsnis).
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nupirktas panaudojant tik vieno atsakovo pinigines lėšas. Teigia, kad atsakovas už parduotą paveldėtą turtą gavo 134993 Lt, o už nupirktą butą (duomenys neskelbtini) mokėjo 175000 Lt, atsakovas 40007 Lt sumokėtos sumos nepagrindė jokiais įrodymais, todėl laikytina, kad tokia suma buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje 2007 m. rugpjūčio mėn. už lėšas gautas pardavus atsakovo paveldėtą turtą, ginčo butas nuosavybės teise įregistruotas atsakovo vardu, o ne kaip bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad atsakovas paveldėjo namo ir žemės sklypo dalis, esančius (duomenys neskelbtini) ir tokį nekilnojamąjį turtą 2007 m. liepos 12 d. pardavė. 2007 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas išanalizavęs ir įvertinęs rašytinius dokumentus patvirtinančius pinigų sumokėjimus pripažino, kad atsakovas panaudojęs asmenines pinigines lėšas įsigijo ginčo butą ir jį pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Teismas atmetė ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas 40007 Lt pinigines lėšas panaudojo kaip santuokoje sukauptas lėšas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas visų bylos duomenų kontekste pagrįstai laikė, kad ieškovė patikimų įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė, o atsakovas pateiktais įrodymais paneigė bendrosios jungtinės ginčo buto nuosavybės prezumpciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip spręsdamas teismas tarp šalių iškilusį ginčą dėl turto nepažeidė materialinės teisės normų ir teismo praktikos nuostatų.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad teismas priteisdamas iš ieškovės atsakovui 12200 Lt kompensaciją neišsiaiškino ir nenustatė tikrosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės.
Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3. 119 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalių santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę nustatė 24400 Lt. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos nekilnojamojo turto agentūros UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaitos matyti, kad 2010 m. lapkričio 3 d. įvertinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo rinkos kaina lyginamosios vertės metodu yra 11000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasis nuostatos, kad nustatydamas tarp sutuoktinių padalijamojo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjamo metu įvykusius dalijamojo turto pokyčius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis tik nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė ginčo buto vertę, kai tuo tarpu detali turto vertinimo specialistų išvada patvirtina, kad ginčo buto rinkos vertė yra 11000 Lt. Teisėjų kolegija naujai pateiktų į bylą rašytinių įrodymų pagrindu nustato, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 11000 Lt ir atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę mažina iš ieškovės priteistą atsakovui kompensacijos dydį iki 5500 Lt. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteista kompensacija už ½ dalį ginčo buto, pakeistina (CK 3. 119 straipsnis).
Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Kitos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimu iš ieškovės R. K. priteistą atsakovui P. K. piniginę kompensaciją už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) iki 5500 Lt.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.