- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-285-796/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., I. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, notarė N
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. V., I. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, notarė N. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pareiškimu prašė atnaujinti trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti pagal testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. J. 2018 m. sausio 26 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad palikėja yra jos pusseserė, ji surašė testamentą, pagal kurį pareiškėjai paliko 2/3 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei visas pinigines lėšas ir piniginius indėlius. Nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio, mirus sutuoktiniui R. E. G., pablogėjo pareiškėjos fizinė ir psichikos sveikata, 2024 m. sausio 24 d. ji griuvo namuose ir patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, skirtas gulimas rėžimas. Dėl patirtos traumos ir paskirto gydymo negalėjo judėti, todėl neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Terminas praleistas nežymiai, šiek tiek daugiau nei du mėnesius. Tik pagerėjus sveikatai kreipėsi į notarą, tačiau sužinojo, kad praleistas terminas palikimui priimti. Paveldėjimo byloje po mirusiosios J. B. mirties, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, todėl nėra pažeistos kitų įpėdinių teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys J. V. ir I. P. atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja paskutinius metus palikėjos visiškai nelankė, nesirūpino ir net nesidomėjo jos sveikata, nebendravo, buvo nusišalinusi. Mirus palikėjai, jos nuvyko pas pareiškėją pranešti apie jos pusseserės mirtį ir paimti iš pareiškėjos testamento, taip pat pasiimti pinigų, kuriuos laidotuvėms buvo susitaupiusi mirusioji. Tuo metu pareiškėja buvo aktyvi (nors ir buvo jau po traumos), pati vaikščiojo po savo namus, viską perdavė, t. y. priešingai, nei nurodyta pareiškime, ji tuo metu aiškiai nesilaikė gulimo rėžimo, kadangi tokio poreikio nebuvo. Pareiškėja nesirūpino laidotuvėmis, jose nedalyvavo. Pareiškėja neprisideda prie buto išlaikymo, jo priežiūros. Pareiškėja nei iki palikėjos mirties, nei po jos (iki šiol) per protingą terminą neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie reikštų jos valią palikimą priimti. Pareiškėja apie sudarytą testamentą žinojo, jį turėjo su savimi, tačiau neketino priimti palikimo. Pareiškėja į teismą kreipėsi todėl, kad persigalvojo, o ne todėl, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Savo nuomonę pareiškėja pakeitė paskatinta savo artimųjų. Nė viena iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepateisina termino praleidimo, kadangi jų iš esmės nebuvo, todėl pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių laiku kreiptis į notarą.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nustačius svarbių priežasčių buvimą, neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei.
5. Suinteresuotas asmuo notarė N. M. pateikė pranešimą teismui, jame nurodė, kad šioje civilinėje byloje neturi jokio suinteresuotumo, prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė, priteisė iš D. G. J. V. ir I. P. po 575 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6.1. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. sausio 26 d. testamente nėra sąlygos, jog palikimas paliekamas su sąlyga, kad palikėja būtų tinkamai prižiūrėta, be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja palaikė su palikėja artimus ryšius (skambindavosi, bendravo) ir pagal savo galimybes jai padėjo (veždavo valgyti, veždavo į kapines). Atsižvelgus į tai, kad testatoriaus valia turi būti ypatingai gerbiama, testamentas yra aiškus, galiojantis ir vykdytinas, niekas testamento neginčija, padaryta išvada, jog šalių argumentai apie blogus tarpusavio santykius nėra teisiškai aktualūs.
6.2. Teismas sutiko, kad pareiškėjos fizines galimybes judėti labai apribojo 2024 m. sausio 24 d. patirta trauma – (duomenys neskelbtini) lūžis. Tačiau iš tų pačių medicinos dokumentų matyti, kad patirta trauma 2024 m. kovo 6 d. jau yra sugijusi, o terminas palikimui priimti baigėsi 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. Suinteresuoto asmens I. P., liudytojos I. V. parodymais nustatyta, kad po J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos atėjo pas pareiškėją ir ši pati padavė testamentą ir pinigus laidotuvėms. Suinteresuotas asmuo J. V. taip pat parodė, jog pareiškėja po palikėjos mirties galėjo judėti – bent jau atvažiuoti iki notaro. Šie paaiškinimai sutampa su rašytiniais įrodymais (medicinos dokumentais), iš kurių padaryta išvada, kad pareiškėjos judėjimo galimybės 2024 m. kovo 6 d. pagerėjo, nes sugijo patirta lūžio trauma. Pareiškėja 2024 m. kovo 6 d. konsultuota (duomenys neskelbtini), tai rodo, kad pareiškėja gebėjo pasiekti gydymo įstaigą, nors ir su tam tikra transporto priemone (greitosios medicinos pagalbos automobiliu).
6.3. Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad pareiškėja, nepaisant prastos sveikatos būklės, priėmė savo vyro palikimą pagal testamentą, jai buvo 2024 m. sausio 9 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, 2024m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimas, tai rodo, kad pareiškėja turėjo supratimą, kad palikimą reikia priimti ir kokius aktyvius veiksmus reikia atlikti ir juos atliko. Pareiškėjos atstovė advokatė patvirtino, kad pareiškėja yra sąmoninga, inteligentiška asmenybė. Suinteresuoti asmenys J. V., I. P., liudytoja I. V. patvirtino, kad pareiškėja po palikėjos mirties buvo sąmoninga ir viską suprato. Šie parodymai taip pat sutampa su 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu, kuriame nurodyta, kad pacientė (pareiškėja) yra orientuota, (duomenys neskelbtini). Medicinos duomenų apie tai, kad pareiškėja, sugijus lūžiui, nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo priimti atitinkamų sprendimų ir (ar) nesuvokė veiksmų ar savo neveikimo esmės, byloje nėra. Dėl šios priežasties atmesti liudytojos R. Š. parodymai, jog D. G. blogai protavo, nusikalbėdavo, kaip prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams.
6.4. Teismas nurodė, kad palikimo atsiradimo dieną – (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)), jau dalyvavusi ir sandorių su nekilnojamuoju turtu sudaryme – paveldėjusi savo sutuoktinio turtą, todėl neabejotina, kad ji galėjo suprasti palikimo priėmimo esmę ir pati rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Pareiškėja turėjo iki J. B. mirties jos testamentą, taigi puikiai žinojo, jog ji yra nurodyta kaip įpėdinė. Iš pareiškėjos neveikimo (pati nenuvažiavo pas notarą, neprašė kitų asmenų padėti nuvažiuoti, nors pas ją lankėsi tiek giminaičiai, tiek ir jos sūnus, ir (ar) nekvietė notaro į namus) iki 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. akivaizdu, kad ji nesiekė priimti mirusios pusseserės palikimo. Šią išvadą patvirtina suinteresuotų asmenų J. V. bei I. P. paaiškinimai bei liudytojos I. V. parodymai, pasak kurių, padavus testamentą ir pinigus D. G. teigė, kad jai nieko nereikia.
6.5. Teismas nurodė, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo sąmoninga, žinojo apie sudarytą testamentą, turėjo jį ir perdavė jo paprašiusiems asmenims, suvokė palikimo priėmimo procesą ir nors jos judėjimas buvo apsunkintas, tačiau tai neatėmė iš pareiškėjos galimybės atlikti aktyvius veiksmus siekiant priimti palikimą (kreiptis pagalbos į kitus asmenis, pasikviesti notarą į namus ir pan.). Teismas padarė išvadą, kad termino priimti palikimą praleidimą lėmė ne objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo pareiškėjos, o pareiškėjos valios priimti palikimą stoka, todėl pareiškimą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą – atnaujinti trijų mėnesių terminą pareiškėjai palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti pagal testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. J. 2018 m. sausio 26 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėja nesikreipė per įstatymo numatytą terminą į notarą dėl palikimo, yra jos fizinė ir psichikos sveikata (trauma, kuri dar labiau pablogino pareiškėjos sveikatos būklę, pareiškėjos ligos, jų pasėkoje buvusi pareiškėjos sveikatos būklė), nes tuo metu pareiškėja pati pasirūpinti savimi negalėjo, o dėl paveldėjimo pusseserės pagal testamentą palikto turto ėmėsi veiksmų tik pagerėjus sveikatos būklei (gegužės mėnesio pabaigoje), tačiau terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs. Pareiškėja, pagerėjus jos psichikos ir fizinei sveikatai, aiškiai išreiškė savo valią – pateikė teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
7.2. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino buvusios situacijos ir visų aplinkybių, lėmusių termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Teismas rėmėsi suinteresuotų asmenų J. V. ir I. P. parodymais, kurie nėra objektyvūs, nes tai yra suinteresuoti asmenys, siekiantys paveldėti didesnę turto dalį nei joms palikta mirusios testamente išreikšta valia. Pareiškėja joms perdavė testamentą ir mirusios pas ją laikytus pinigus, nes pati pasirūpinti tuo metu mirusios pusseserės laidotuvėmis ir likusiu turtu (butu) negalėjo dėl objektyvių priežasčių – ligos (patirtos (duomenys neskelbtini) traumos). Perduoti pinigai, kad J. V. ir I. P. pasirūpintu ne tik laidotuvėmis, pinigų liko buto mokesčiams mokėti.
7.3. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos judėjimo galimybės 2024 m. kovo 6 d. pagerėjo, nes sugijo patirta lūžio trauma. Tai, kad sugijo kaulo lūžis, nereiškia, jog pareiškėja galėjo laisvai judėti. Iš pateiktų į bylą medicinos duomenų, akivaizdu, kad pareiškėja be pašalinių asmenų pagalbos pasirūpinti savimi negalėjo, nors lūžis ir buvo sugijęs, tačiau pati stabiliai judėti negalėjo. Tai nustatyta ir 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme, jame nurodyta, kad pacientė (pareiškėja) yra orientuota, (duomenys neskelbtini).
7.4. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada atmesti liudytojos R. Š. parodymus, tokia išvada prieštarauja objektyviems bylos duomenims, t. y. medicinos dokumentams – 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenims.
7.5. Teismas akcentuoja 2024 m. kovo 6 d. pareiškėjos apsilankymą pas (duomenys neskelbtini), kurio metu užfiksuota, kad sugijo patirta lūžio trauma. Lūžis sugijo, tačiau pareiškėja ir toliau judėjo sunkiai, net ir pas (duomenys neskelbtini) konsultacijai buvo pristatyta tik gydytojai iškvietus greitosios medicinos pagalbos automobilį, tai patvirtina faktą, kad pareiškėja pati savarankiškai, be pašalinių asmenų pagalbos, pasirūpinti savimi negalėjo, nes juda pati nestabiliai, o daugiausiai guli, dėl to pareiškėjai teikiamos paliatyvios medicinos klinikos darbuotojų paslaugos, o 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini).
7.6. Nesutinka su teismo nurodymu, kad medicinos duomenų apie tai, jog pareiškėja, sugijus lūžiui, nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo priimti atitinkamų sprendimų ir (ar) nesuvokė veiksmų ar savo neveikimo esmės, byloje nėra. Pareiškėjos sveikatos būklė (tiek fizinė, tiek psichikos) pablogėjo po sutuoktinio mirties, dar labiau pablogėjo po patirtos traumos 2024 m. sausio 24 d. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojos R. Š. parodymus. 2024 m. birželio 13 d. medicinos dokumentų išraše pareiškėjos gydytoja nurodė, kad 2023 m. (duomenys neskelbtini) mėn. mirus vyrui labai pablogėjo fizinė ir psichikos sveikata, dėl to yra lankoma paliatyvios medicinos darbuotojų; 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyti medicinos duomenys apie 2023 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) konsultaciją ir 2023 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) konsultaciją, taip pat nurodytos diagnozės, ligos, kt. Niekas nenori pasakyti, kad pareiškėja yra neveiksni ar nesąmoninga, tačiau ji yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų (tarp jų ir psichikos sveikatos), todėl teigti, kad 2024 m. kovo 6 d. sugijus lūžusiam kaului jai nebebuvo jokių kliūčių nuvykti pas notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo po testatorės J. B. mirties priėmimo, yra neteisinga.
7.7. Teismas neįvertino pareiškėjos atstovės nurodytų faktinių aplinkybių: pareiškėjai po sutuoktinio mirties, tvarkyti palikimo reikalus pas notarą padėjo į tėvo laidotuves grįžęs sūnus D. G. ir tai buvo padaryta iš karto po tėvo laidotuvių, kai sūnus buvo Lietuvoje; paprastai žmogaus sveikatos būklė po artimo žmogaus mirties pablogėja praėjus tam tikram laikui po laidotuvių, t. y. kai ateina suvokimas, kad artimo žmogaus nebėra; nuosavybės teisės liudijimas išduotas 2024 m. sausio 9 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2024 m. sausio 16 d., o pareiškėja traumą ((duomenys neskelbtini) lūžį) patyrė 2024 m. sausio 24 d.
7.8. Pareiškėja terminą praleido 2 mėn. 10 d. Pareiškėja, praleidusi terminą, nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų savo teises. Termino atnaujinimas suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų tiesiogiai nepaveiks, nes paveldėjimo teisės liudijimai suinteresuotiems asmenims nėra išduoti, jiems nėra įregistruotos nuosavybės teisės į paveldimą turtą, buto išlaikymui buvo likusių mirusiosios lėšų, kurias pareiškėja perdavė suinteresuotiems asmenims. Neatnaujinus pareiškėjai termino palikimui priimti didėtų suinteresuotų asmenų J. V. ir I. P. paveldimo turto dalys, tai lemtų, jog būtų iškreipta mirusios J. B. testamentu išreikšta valia, kam ir kokias turto dalis ji pati paskirstė. Teismas neįvertino, kad testatorės J. B. valia buvo didžiąją savo turto dalį palikti būtent pareiškėjai, nes būtent pareiškėja (ir jos sutuoktinis) daug metų rūpinosi testatore, testatorė ir pareiškėja buvo labai artimos ne tik giminaitės, bet ir draugės, nuo jaunystės laikų.
7.9. Pareiškėja dėl susiklosčiusios objektyvios situacijos, t. y. patirtos traumos, ligų, dėl jų buvusios sveikatos būklės ir kitų susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (sutuoktinio netektis, sūnus gyvena užsienyje, sunki jos būklė, dėl to ribotos jos pačios judėjimo galimybės), praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atskirajame skunde nurodomus motyvus ir priėmė nepagrįstą sprendimą pareiškėjos pareiškimą atmesti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys J. V. ir I. P. prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Pareiškėjai buvo žinoma apie pusseserės J. B. 2018 m. sausio 26 d. sudarytą testamentą ir apie tai, kad ji yra testamente nurodyta kaip įpėdinė, nes minimas testamentas iki J. B. mirties buvo pas pareiškėją ir pati pareiškėja asmeniškai testamentą ir pinigus perdavė tretiesiems asmenims. Pareiškėjai buvo ir yra suprantama plikimo priėmimo esmė ir procedūra. Pareiškėja savo valios priimti palikimą po J. B. mirties neišreiškė jokia forma, priešingai, atiduodama testamentą ir pinigus nurodė, kad jai nieko nereikia. Pareiškėja byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos objektyvų negalėjimą kreiptis nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo į notarą, nors po savo vyro mirties ji palikimą priėmė.
Šalies argumentai
8.2. Pareiškėja buvo nesąžininga nurodydama aplinkybę, kad neva po vyro mirties jos psichikos sveikata buvo itin prasta, nesiorientavo aplinkoje, o po (duomenys neskelbtini) traumos buvo sunku judėti. Byloje įrodymai patvirtino priešingą situaciją – ji po vyro mirties priėmė palikimą, tai liudija apie pareiškėjos sąmoningumą, be to, teismo posėdžio metu atstovė, liudytojai, tretieji asmenys patvirtino, kad pareiškėja visada buvo orientuota, šviesaus proto, be to, teismas pažymėjo, kad po J. B. mirties ją lankė suinteresuotas asmuo I. P., liudytoja I. V., kurioms pareiškėja asmeniškai atidavė testamentą ir pinigus, bei po laidotuvių – suinteresuotas asmuo J. V., kuri taip pat parodė, jog pareiškėja po palikėjos mirties galėjo judėti – bent jau atvažiuoti iki notaro, normaliai bendravo. Apeliantės argumentai apie tai, kad teismas objektyviai neįvertino buvusios situacijos ir visų aplinkybių, lėmusių termino palikimui priimti praleidimo priežastis, vertintini kritiškai, yra grindžiami tik samprotavimu.
8.3. Nė vienas pareiškėjos pateiktas dokumentas, nei jos pačios kviestų liudytojų parodymai, nepatvirtino objektyvių priežasčių, galėjusių turėti įtakos termino priimti palikimą praleidimui, buvimo. Teismas nutartyje tinkamai pažymėjo, kad termino priimti palikimą praleidimą lėmė ne objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo pareiškėjos, o pareiškėjos valios priimti palikimą stoka. Apeliantė neturėjo valios priimti palikimą, o kitų individualių gyvenimo aplinkybių / priežasčių, galėjusių turėti įtakos termino praleidimui, bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.
8.4. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad suinteresuotų asmenų J. V. ir I. P. parodymai nėra objektyvūs, tačiau iš skundo turinio yra neaišku, kodėl ji suinteresuotų asmenų parodymus tokiais laiko. Tiek J. V., tiek ir I. P. išsamiai paaiškino ir dar kartą patvirtino visas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos ir jų atsiliepime į pareiškimą, ir kurias patvirtino byloje esatys įrodymai.
8.5. Teismas pagrįstai ir argumentuotai atmetė ir liudytojos R. Š. parodymus kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Minėtos liudytojos teismo posėdžio metu duoti parodymai prieštaravo kitiems bylos įrodymams, jie buvo labai nenuoseklūs ir nelogiški, neatitinkantys realios situacijos. Liudytoja neatsakydavo į užduotus konkrečius klausimus, elgėsi keistai.
8.6. Teismas įsigilino į visus byloje pateiktus medicinos dokumentų įrodymus, juos tinkamai ir visapusiškai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą. Pareiškėja atskirajame skunde vardija daug savo sveikatos sutrikimų, tačiau iš 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pareiškėja turi sveikatos problemų, bet nurodomi jos susirgimai yra būdingi tokio amžiaus žmonėms ir neturi reikšmingos įtakos jos psichikos sveikatai. Išskirtinių susirgimų laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d., galėjusių turėti įtakos pareiškėjos psichikos sveikatos būklei, įvardyta nėra, nes jų nebuvo. Be to, išskirtinių susirgimų, be fizinės traumos – (duomenys neskelbtini) lūžio, laikotarpiu nuo palikėjos mirties iki termino palikimui priimti pabaigos taip pat nebuvo. Medicinos dokumentuose nėra patvirtinančių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. pareiškėja dėl savo psichikos ar fizinės sveikatos negalėjo laiku priimti palikimo.
8.7. Pareiškėja galėjo paprašyti artimųjų (tiek savo sūnaus, tiek ir suinteresuotų asmenų) ar kitų asmenų (ją lankiusių draugių, socialinių darbuotojų ar pan.) pagalbos dėl palikimo priėmimo, tačiau to sąmoningai nedarė, nes nenorėjo. Su notarų kontora galėjo susisiekti ir telefonu, pasikviesti notarą į namus. Pareiškėjos neveikimas patvirtina jos valios priimti palikimą nebuvimą. Ji nei pati ėmėsi iniciatyvos priimti palikimą, nei rūpinosi likusio buto komunaliniais mokesčiais, jo priežiūra.
8.8. Sudarytas testamentas ar testamento turinys, negali būti priežastis, galinti turėti įtakos praleistam terminui atnaujinti. Nors testatorės valia buvo didžiąją savo turto dalį palikti būtent pareiškėjai, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos termino priimti palikimą pratęsimui.
8.9. Nors egzistavo pareiškėjos medicinos dokumentuose nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, tačiau jas įvertinęs teismas padarė teisingą išvadą, kad jos nėra svarbios termino praleidimui pateisinti. Teismas išsiaiškino palikimą priėmusių įpėdinių suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Nėra pagrindo padaryti išvados, kad kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti arba įvertinti neobjektyviai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį pagal testamentą po pareiškėjos pusseserės mirties, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti. Taigi atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
12. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir, vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
13. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo akcentuojama būtinybė užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad minėtas terminas nustatytas siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto; įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑154‑378/2017, 18, 19 ir 29 punktai).
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo požiūriu kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
16. Pareiškėja kaip svarbias priežastis, sutrukdžiusias priimti palikimą po pusseserės J. B. mirties nurodė tai, kad po sutuoktinio mirties labai pablogėjo jos fizinė ir psichikos sveikata, be to, ji patyrė traumą ir negalėjo judėti, todėl neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, savo teises priimti palikimą įgyvendino, kiek jai leido jos supratimas, ją labai paveikė vyro mirtis.
17. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. G. pusseserė palikėja J. B., po jos mirties atsirado palikimas. Remiantis (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2018 m. sausio 26 d. testamento turiniu, J. B. jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko taip: 2/3 dalis D. G., 1/3 dalį lygiomis dalimis J. V. ir I. P.; taip pat jai nuosavybės teise priklausančias visas pinigines lėšas, tarp jų ir piniginius indėlius su palūkanomis, esančias bet kuriame banke ar kitoje kredito įstaigoje, paliko D. G.. Testamentu palikėjos turtą numatyta palikti giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Testamentų registro 2024 m. liepos 22 d. išrašo duomenimis, palikėjos J. B. palikimą priėmė I. P. ir J. V.; palikimo atsisakymo faktų neįregistruota.
18. Nagrinėjamo atveju trijų mėnesių terminas palikimui priimti po palikėjos J. B. mirties suėjo 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos atstovavimo sutartis su advokate dėl atstovavimo jos interesams civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo terimo atnaujinimo sudaryta 2024 m. birželio 3 d. Pareiškėja su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 12 d. Terminą priimti palikimą pareiškėja praleido 2,5 mėnesio.
19. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis R. E. G.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, D. G. įregistruota nuosavybės teisė į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Remiantis byloje esančių medicinos dokumentų duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 24 d. pareiškėja D. G. namuose griuvo ir dėl to patyrė (duomenys neskelbtini) lūžį. Remiantis medicinos įstaigų 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo ir 2024 m. birželio 13 d. medicinos dokumentų išrašo duomenimis, po traumos pacientė (duomenys neskelbtini); pareiškėjai buvo paskirtas gydymas – (duomenys neskelbtini) imobilizacija ir gulimas režimas. Remiantis medicinos įstaigos 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, 2024 m. kovo 6 d. pareiškėja apsilankė pas (duomenys neskelbtini) – lūžis sugijęs.
20. Medicinos dokumentų 2024 m. birželio 13 d. išraše nurodyta, kad 2023 m. (duomenys neskelbtini) mėn. mirus vyrui labai pablogėjo pareiškėjos fizinė ir psichikos sveikata, yra lankoma paliatyvios medicinos klinikos darbuotojų. Iš medicinos įstaigos ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenų matyti, kad D. G. blogiau jaučiasi nuo 2022 m. gruodžio mėn.; skundžiasi (duomenys neskelbtini); 2023 m. spalio 3 d. konsultuota (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 16 d. namuose konsultuota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m.; (duomenys neskelbtini).
21. Apeliantė nurodo, kad ji, pagerėjus jos psichikos ir fizinei sveikatai, aiškiai išreiškė savo valią – pateikė teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino buvusios situacijos ir visų aplinkybių, lėmusių termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino suinteresuotų asmenų J. V. ir I. P., taip pat ir liudytojos R. Š. parodymus, neįvertino testatorės valios ir to, kad termino atnaujinimas suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų tiesiogiai nepaveiks, nes paveldėjimo teisės liudijimai suinteresuotiems asmenims nėra išduoti.
22. Teismas byloje įrodinėjamas ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, o išvados apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darytinos iš įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs pareiškėjos atskirojo skundo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, įvertinęs nagrinėjant įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti reikšmingas aplinkybes, iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nors pirmosios instancijos teismas įvertino konkrečius byloje esančius įrodymus, tačiau priimant skundžiamą nutartį nebuvo tinkamai įvertintas byloje surinktų įrodymų visetas.
23. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys J. V. ir I. P. laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad nors minėti suinteresuoti asmenys byloje ir išreiškė savo poziciją dėl to, ar pareiškėja buvo verta priimti palikimą, tačiau 2018 m. sausio 26 d. testamente nėra sąlygos, kad palikimas paliekamas su sąlyga, jog palikėja būtų tinkamai prižiūrėta, testamento niekas neginčija, dėl to šalių argumentai apie blogus tarpusavio santykius nėra teisiškai aktualūs. Papildomai pažymėtina tai, kad apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo pagal bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja palaikė su palikėja artimus ryšius (skambindavosi, bendravo) ir, pagal savo galimybes, jai padėjo (veždavo valgyti, veždavo į kapines).
24. Vertinant aplinkybę, kad pareiškėja išsprendė palikimo, likusio po sutuoktinio mirties, priėmimo klausimą, kartu įvertintinos pareiškėjos atstovės byloje nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantė remiasi atskirajame skunde, kad pareiškėjai tvarkyti palikimo reikalus pas notarą po tėvo laidotuvių padėjo tuo metu į Lietuvą grįžęs sūnus D. G.. Apeliantė pažymi, kad jos sūnus gyvena užsienyje. Pagal bylos duomenis, pareiškėja gyvena viena. Net įvertinant tai, kad pareiškėja, paveldėjusi savo sutuoktinio turtą, galėjo suprasti palikimo priėmimo esmę, reikšminga įvertinti bylos duomenų visumą apie pareiškėjos fizinę ir psichikos būklę aktualiu laikotarpiu.
25. Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo dieną ir kreipimosi į teismą metu pareiškėja buvo garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų). Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju tiek iki termino priimti palikėjos J. B. palikimą pradžios ((duomenys neskelbtini)), tiek jo eigoje buvo objektyvių aplinkybių, turėjusių įtakos pareiškėjos D. G. fizinei ir psichikos būklei (pablogėjusi pareiškėjos psichikos sveikata po sutuoktinio mirties 2023 m. (duomenys neskelbtini) mėn.; neilgai trukus po to patirta fizinė trauma (lūžis) 2024 m. sausio 24 d.). Iš liudytojos I. V. byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų dėl pareiškėjos emocinės būklės po pranešimo apie palikėjos mirtį, taip pat matyti, kad pareiškėja dėl giminaitės (palikėjos) mirties (įvykusios netrukus po pareiškėjos patirtos fizinės traumos) patyrė liūdesį.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad 2024 m. sausio 24 d. patirta trauma – (duomenys neskelbtini) lūžis objektyviai labai apribojo pareiškėjos fizines galimybes judėti. Tokias aplinkybes patvirtina medicinos įstaigų 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenys ir 2024 m. birželio 13 d. medicinos dokumentų išrašo duomenys, pareiškėjai buvo paskirtas gydymas.
27. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja po palikėjos mirties atvykusioms giminaitėms perdavė saugotą palikėjos testamentą ir pinigines lėšas. Suinteresuotas asmuo I. P. nurodė, kad po laidotuvių pareiškėjai testamentą grąžino. Vertinant suinteresuotų asmenų I. P. ir liudytojos I. V. byloje nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja, perduodama joms testamentą, sakė, jog jai nieko nereikia, kartu įvertintina, kad tuo metu pareiškėja buvo neseniai patyrusi traumą, be to, pažymėtina tai, jog tokie duomenys negali būti laikomi oficialiu palikimo atsisakymu (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Testamentų registro 2024 m. liepos 22 d. išrašo duomenimis, palikėjos J. B. palikimo atsisakymo faktų neįregistruota (CK 5.60 straipsnio 3 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, kad vien bylos duomenys, jog 2024 m. kovo 6 d. medicinos dokumentuose užfiksuota, kad sugijo pareiškėjos patirta trauma, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėja iš esmės galėjo visiškai laisvai judėti. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad 2024 m. kovo 6 d. pareiškėja galėjo pasiekti gydymo įstaigą ir buvo konsultuota (duomenys neskelbtini), tačiau, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo tai, jog tai padaryta tik su tam tikra transporto priemone (greitosios medicinos pagalbos automobiliu). Iš bylai pateiktų medicinos duomenų, matyti, kad pareiškėja gyvena viena, ateina prižiūrinti moteris, pareiškėjai dažnai kildavo (duomenys neskelbtini). Tiek iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų, tiek iš suinteresuoto asmens I. P. ir liudytojos I. V. paaiškinimų matyti, kad kitiems asmenims (kaimynams, giminėms) buvo sudaryta galimybė patekti į pareiškėjos namus. Pagal bylos duomenis, pareiškėjai buvo reikalinga ir pašalinių asmenų pagalba pasirūpinti savimi.
29. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byloje nėra medicinos duomenų apie tai, jog pareiškėja nuo 2024 m. kovo 6 d. (sugijus lūžiui) iki 2024 m. balandžio (duomenys neskelbtini) d. dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo priimti atitinkamų sprendimų ir (ar) nesuvokė veiksmų ar savo neveikimo esmės. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja tai, kad ji neteigia, jog yra neveiksni ar nesąmoninga, tačiau ji yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų (tarp jų ir psichikos sveikatos), todėl, apeliantės vertinimu, neteisinga teigti, kad 2024 m. kovo 6 d. sugijus lūžusiam kaului, jai nebebuvo jokių kliūčių nuvykti pas notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo po testatorės J. B. mirties priėmimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojos R. Š. parodymai, jog D. G. blogai protavo, nusikalbėdavo, buvo abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, jog jais vienareikšmiškai remtis nėra pagrindo. Suinteresuoti asmenys J. V., I. P., taip pat liudytoja I. V. byloje nurodė, kad pareiškėja po palikėjos mirties buvo sąmoninga, gebėjo protauti, orientavosi aplinkoje. Tačiau nurodyta subjektyvi bylos baigtimi suinteresuotų asmenų nuomonė įvertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Reikšminga įvertinti tai, kad iš medicinos įstaigos 2024 m. birželio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenų matyti, jog, objektyviai įvertinant pareiškėjos būklę, buvo nurodyta, kad pareiškėja orientuota, (duomenys neskelbtini). Iš minėto ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenų matyti, kad pareiškėja jau anksčiau turėjo nusiskundimų (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m., (duomenys neskelbtini).
31. Šiuo atveju terminą priimti palikimą pareiškėja praleido nedaug – 2,5 mėnesio. Pagal bylos duomenis, pareiškėja aktyvių veiksmų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (sudarė atstovavimo sutartį su advokate) ėmėsi dar 2024 m. birželio pradžioje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, jog šiuo atveju byloje nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjai atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti teisinių santykių stabilumas iš esmės nebus pažeistas.
32. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitos teisinės reikšmės turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėja po vyro mirties patyrė emocinius išgyvenimus, liūdesį, vidinius sunkumus, tam skirtas gydymas, o netrukus po to patirta judėjimą ribojanti fizinė trauma, kurios gydymas užtruko, ir dar viena giminaitės netektis panašiu metu prisidėjo prie pareiškėjos, kuri yra garbaus amžiaus ir gyvena viena, emocinių ir fizinių sunkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, vien tik formalus galimybės pareiškėjai atlikti aktyvius veiksmus siekiant priimti palikimą (kreiptis pagalbos į kitus asmenis, pasikviesti notarą į namus ir pan.) įvertinimas, neįvertinant byloje nustatytų susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių, apribojančių galimybę atlikti įstatyme nustatytus palikimo priėmimo veiksmus, visumos įtakos konkrečiai pareiškėjai, neatitiktų visapusiško ir objektyvaus įrodymų įvertinimo konkrečioje byloje bei sprendžiamam klausimui taip pat aktualių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomų termino praleidimo priežasčių nepagrįstai nepripažino svarbiomis ir nepagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir pareiškėjai atnaujinamas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti pagal testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. J. 2018 m. sausio 26 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
35. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme patyrė 1 178,24 Eur bylinėjimosi išlaidų: 55 Eur žyminis mokestis, 1 100 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos, 5,76 Eur mokėjimas medicinos įstaigai už išrašą iš asmens sveikatos istorijos, 17,48 Eur mokėjimas už informacijos gavimą iš Gyventojų registro. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, susijusios su byla, įvertinus teismo posėdžių trukmę, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytose rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl jos pripažįstamos pagrįstomis. Įvertinus tai, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų J. V. bei I. P. interesai byloje yra priešingi, patenkinus pareiškėjos pareiškimą, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai iš nurodytų suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis, t. y. po 589,12 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
36. Pareiškėjos atskirąjį skundą ir pareiškimą patenkinus, suinteresuotų asmenų J. V. ir I. P. byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir pareiškėjai D. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priimti pagal testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. J. 2018 m. sausio 26 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti pareiškėjai D. G. iš suinteresuotų asmenų I. P. ir J. V. po 589,12 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.