Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorei Astai Chraminai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo neuniversitetinio išsilavinimo, studentas, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1. 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 259 straipsnio 2 dali, BK 199 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2. 2020 metų gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dali, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 64 straipsnio dalimi, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą bei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs;

3. 2022 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per 6 mėnesius išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį, dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2023 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, neatlikta 106 valandų viešųjų darbų bausmė, pakeista į 17 MGL (850 Eur) dydžio baudą.

5. 2023 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 64 -1 straipsnį skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų, kas mėnesį dirbant po 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2023 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pakeista 17 MGL, t. y. 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda ir paskirta P. T. galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų, kas mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 17 MGL, t. y. 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, bausmė neatlikta;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. P. T. 2023 m. birželio 8 d. apie 17 val. 50 min. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), užlipo ant automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio ir tyčia kaire koja du kartus spyrė į automobilio priekinį stiklą, tokiu būdu sudaužė svetimą N. K. priklausančio automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą ir padarė 156,74 eurų vertės turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis P. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. birželio 8 d. išdaužė automobilio BMW priekinį lango stiklą, prieš tai užlipo ant to automobilio kapoto - variklio dangčio ir tyčia su koja du kartus spyrė į stiklą. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, norėjo atlyginti už išdaužtą stiklą, sutinka su 229,90 Eur žalos atlyginimu, tačiau nesutinka atlyginti už automobilio transportavimą, jo išvalymą.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo, liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. 2023 m. birželio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole N. K. nurodė, kad 2023.06.08 apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) automobilio stovėjimo aikštelėje jo naudojamas automobilis „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas t. y P. T. gim. (duomenys neskelbtini) užlipęs ant automobilio variklio dangčio tris kartus koja spyrė į minėto automobilio priekinį stiklą taip jį sudaužė ir sugadino nepataisomai. Automobilis „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ draudimu nedraustas. Kokia yra padaryta turtinė žala dėl sudaužyto automobilio „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nežino, nurodys tyrimo eigoje pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Prašo nubausti P. T. dėl to tokių chuliganiškų veiksmų įstatymų numatyta tvarka. (b.l. 4-10).

5. 2023 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur stovėjimo aikštelėje stovi sidabrinės spalvos automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis stovi priekiu į adresu (duomenys neskelbtini), esantį daugiabutį. Priėjus prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekio matome variklio dangtį ant kurio yra matomi du galimai avalynės pėdsakų palikti fragmentai. Minėti avalynės fragmentai panaudojant dvi daktiloskopines plokšteles paimti ir supakuoti į 1 popierinį voką, kuris yra pridedamas prie surinktos medžiagos. Taip pat apžiūrint automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį, matome, kad priekinis vaizdo stiklas yra suskaldytas ir sugadintas. Toliau apžiūrint automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš išorės ir vidaus ant jo ar jame daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima. Įvykio vietos apžiūros metu paimta - daktiloskopinės plokštelės su ant jų paimtais avalynės pėdsakų fragmentais 2; vnt.; supakuota į popierinį voką. (b.l. 17-28).

6. 2023 m. rugsėjo 12 d. liudytoju apklausto nukentėjusiojo N. K. papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad jis parodė, kad papildomai norėtų paaiškinti, kad anksčiau teikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 229,9 Eur atlyginimo, tačiau jam padaryta turtinė žala yra didesnė, dėl to norėtų pakeisti savo civilinį ieškinį teismui. 2023-06-08, iš matymo pažįstamas vyriškis P. T. adresu (duomenys neskelbtini), užlipęs ant jam priklausančio automobilio BMW v/n (duomenys neskelbtini) variklio dangčio tris kartus koja spyrė į minėto automobilio priekinį stiklą, taip stiklą sudaužydamas ir sugadindamas nepataisomai. Dėl šio įvykio jam reikėjo nutransportuoti automobilį į autoservisą, stiklo keitimui, transportavimo (tralo) paslauga jam kainavo 100 eur., šiai dienai sąskaitų jis pateikti neturi galimybės, bet pateiks jas teisme, stiklo vertė su PVM kaip jau nurodė anksčiau yra 156,74 Eur, bei stiklo apsauginė guma, kurios vertė su PVM yra 18,15 eur. Taip pat jam papildomai kainavo automobilio salono cheminis valymas, dėl salone buvusių stiklo šukių, už kurį mokėjo 70 Eur. Šiai dienai sąskaitų jis pateikti neturi galimybės, bet pateiks jas teisme. Todėl jam padaryta turtinė žala yra ne 229,90 eurų, o 399,9 eurų. (b.l. 31-34).

7. 2023 m. birželio 8 d. liudytojo A. K. apklausos protokolu užfiksuota, kad jis parodė, jog gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2023-06-08 apie 17 val. 50 min., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą. Nuėjęs prie lango pamatė, kad jam iš matymo pažįstamas vyras lipa ant stovinčio automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio ir su kaire koja tris kartus smūgiuoja į minėto automobilio priekinį stiklą ir taip stiklą sudaužo. Po šių veiksmų jam iš matymo pažįstamas vyras nulipa nuo minėto automobilio variklio dangčio ir pasišalina link (duomenys neskelbtini). Įvykis užfiksuotas jo namuose įrengta vaizdo stebėjimo kamera, vaizdo medžiagą persikėlė į savo mobilųjį telefoną ir prireikus gali pateikti. Jis pats dėl įvykusio įvykio turtinės žalos nepatyrė (b.l. 55-58).

8. 2023 m. birželio 21 d. liudytojo A. K. papildomos apklausos protokolu užfiksuota, kad jis parodė, kad prašo tikėti ankstesnės apklausos metu duotais parodymais, juos prisimena ir tvirtina. Kaip jau minėjo ankstesnės apklausos metu, asmenį kurį jis matė apgadinusį kieme, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilį BMW, kurio valstybinių numerių jau neprisimena, galėtų atpažinti. Yra tą vyrą matęs jau anksčiau, tuo pačiu adresu, gal būt šis ten gyveno, tačiau jie nėra pažįstami (b.l. 59-62).

9. 2023 m. birželio 21 d. liudytojo A. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog jis atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį asmenį apie kurį davė parodymus, tai P. T. (b.l. 63-67).

10. 2023 m. birželio 13 d. vaizdo įrašų peržiūros protokole nurodyta, kad atidarius pirmą vaizdo įrašą pavadinimu „1686235829000“, matomas 01:00 min., trukmės vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, kairės pusės viršuje matomas užrašas „2023-06-08 17:50:30“. Vaizdo įrašas fiksuoja (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje matome stovinčius automobilius. 00:04 sec., matome, kaip vaizdo įraše pasirodo juodos spalvos rūbais apsirengęs asmuo, kuris dėvi tamsios spalvos kuprinę ant pečių, juodos spalvos kelnes, juodos spalvos batus, dėvi baltos spalvos kojines, dėvi juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, ant kurių priekinės pusės matomi raudonos arba oranžinės spalvos užrašai, minėtas asmuo yra vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos galvos plaukų. 00:13 sec., minėtas asmuo užlipa ant pilkos spalvos pastatyto automobilio kapoto (dėl prastos vaizdo įrašo kokybės, automobilio valstybinių numerių nėra galimybės identifikuoti), ir 00:16 sec., su kaire koja 2 kartu spiria į minėto automobilio priekinį stiklą, ir 00:19 sec., nuo automobilio nulipa ir nueina. 00:26 sec., dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros fiksuojančio vaizdo. Daugiau vaizdo įrašas tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikia, vaizdo įrašo pabaiga. (b.l. 71-77).

11. 2023 rugpjūčio 28 d. įrašų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ‘’PSS-20230608-180341UTC+0300’’ įrašo trukmė 13:59 min. įrašas spalvotas su garsu. Matomas policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovintis daugiabučio namo kieme. Pareigūnai prieina prie keturių asmenų kompanijos, dviejų vaikinų ir dviejų merginų, kurie stovi prie pilkos spalvos automobilio, kurio priekinis stiklas dužęs. Pareigūnas paklausia ar asmenys turi vaizdo medžiagą, viena iš merginų pasako „jos eksas“ pareigūnas pasako „žinau žinau, parodyk tu man tą“ pareigūnas parodo ranka į vieną iš merginų šviesiais plaukais ir paklausia „tavo eksiukas čia?“ mergina atsako „jo tas kur nubėgo“. Šalia stovintis vaikinas vilkintis kamufliažinėmis kelnėmis pasako pareigūnui, jog turi filmuotą medžiagą, matė asmenį sugadinusį turtą, pareigūnas paklausia merginų kur asmuo gyvena, mergina šviesiais plaukais paaiškina, jog nežino, gal būt pas mamą. Vaikinas kamufliažinėmis kelnėmis pasako „jis sakė mašiną turi, kai čia blūdija, eina į aną pusę link „ekspreso“, pareigūnas paklausia merginų „koks jo facebook?“ merginos pasako „P. T.“ pareigūnas panaršo telefone ir paklausia „ar šitas?“ merginos atsako „jo jo jo šitas“ (b.l. 78-79).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

12. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

13. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, turto vertė gali būti nustatoma ir kitais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019, 2K-128-511/2022). Pažymėtina, kad teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021, 2K-148-511/2022).

14. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas P. T. padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai, jo parodymus patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga.

15. Pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, rašytiniais įrodymais – pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, nukentėjusiojo ir liudytojo apklausų protokolais ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Sugadinto turto vertė dėl sudaužyto stiklo - 156,74 eurų, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės. Nurodytos sugadinto turto vertės kaltinamasis neginčijo, ją pripažino ir sutiko atlyginti, šią žalą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe pareiškimas dėl vagystės, PVM sąskaita faktūra, apmokėjimo kvitas. Kaltinamasis visiškai suprato savo veikos pavojingumą, veikė tyčia. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą ir nustatęs, kad kaltinamojo sugadinto turto vertė yra 156,74 Eur, o tai viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, atsižvelgdamas į BK 190 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, konstatuoja, kad P. T. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

17. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis P. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, tyčinė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, inkriminuotą veiką padarė Probacijos laikotarpiu, vykdant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, administracinės nuobaudos galiojančios. Kaltinamasis nėra priklausomybės ligų gydymo įskaitoje. Nors psichiatrinio gydymo įskaitoje yra, tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nes jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis nesaistomas šeiminių ryšių, tačiau kaip pats teismo posėdžio metu nurodė dirba, studijuoja. Atsižvelgiant į tai, kad P. T. yra teisiamas penktą kartą, anksčiau yra teistas už tapačią turto sunaikinimo nusikalstamą veiką, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už svetimo turto sugadinimus, darytina išvada, kad svetimo turto gadinimas yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis teistas, skirtos įvairios bausmės, inkriminuotą veiką padarė bausmės vykdymo metu, baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas švelniausias bausmės rūšis, tokias kaip viešuosius darbus ar baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2 ) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtiną žalą, 3) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jauną darbingą amžių, tai, kad asmuo studijuoja ir dirba, šią bausmę paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų, o arešto bausmė būtų per griežta. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (turtui padaryta žala nėra didelė vertinant BK 190 str. kontekste), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

19. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos P. T. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti bei greičiau bus atlyginta žala civiliniui ieškovui.

21. Kaltinamasis šią veiką padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-769-725/2023 skirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios pabaiga 2023 m. lapkričio 29 d., todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi (1 mėnesis), ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, bei 17 MGL, t. y. 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

IV. Dėl civilinio ieškinio

22. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

23. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam P. T. pareikštas nukentėjusiojo civilinio ieškovo N. K. civilinis ieškinys 399,90 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 41-51). Ieškinyje nurodoma, kad dėl P. T. veiksmų, jam užlipus ant jo automobilio dangčio ir spyrus į stiklą, buvo sudaužytas ir sugadintas nepataisomai priekinis automobilio stiklas, dėl ko reikėjo transportuoti automobilį į autoservisą stiklo keitimui, transportavimo paslauga kainavo 100 Eur, stiklo vertė su PVM 156,74 Eur, stiklo apsauginė guma – 18,15 Eur su PVM, bei 70 Eur kainavo automobilio salono valymas dėl salone buvusių stiklo šukių.

24. Civiliname ieškinyje, jį pagrindžiančiuose dokumentuose, nukentėjusiojo parodymų protokole detalizuojama patirta turtinė žala. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniui ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais.

25. Kaltinamasis su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko dalyje dėl 229,90 Eur už automobilio stiklą ir jo pakeitimą, o dėl kitos civilinio ieškinio dalies, 170 Eur sumoje, nurodė, jog nukentėjusysis su sudaužytu stiklu dar važinėjo, tai jam nereikėjo transportuoti automobilio ir valyti nereikėjo, tačiau savo deklaratyviems atsikirtimams pagrįsti kaltinamasis-civilinis atsakovas įrodymų nepateikė. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos civilinis ieškinys dalyje dėl 229,90 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (PVM sąskaita faktūra, pinigų apmokėjimo kvitu), o kitoje dalyje nors ir nepateikti įrodymai, kad automobilio transportavimas kainavo 100 Eur, o automobilio salono valymas kainavo 70 Eur, tačiau įvertinus bylos medžiagą, įvykio vietos apžiūros protokolą, sugadinto automobilio stiklo fotonuotraukas, nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu, kad tokios būklės automobilį, su nepataisomai sugadintu - sudaužytu priekiniu stiklu, kaip techniškai netvarkingą, eksploatuoti neįmanoma ir draudžiama, dėl ko buvo būtina automobilį transportuoti idant pakeisti sugadintą automobilio dalį – stiklą, juolab logiška, kad automobilio valymas po priekinio stiklo sudaužymo buvo būtinas. Be to, minėtos išlaidos, viso 170 Eur sumoje, nėra išdidintos, racionalios, atitinkančios rinkos kainas, tai įprastoms, o ne prabangos, išskirtinėms prekėms/paslaugoms priskirtinos išlaidos, o kaip minėta teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų/paslaugų kaina/vertė gali būti nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, kuriais šiuo nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos duomenų visumą nėra pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad ši žala yra neabejotinai patirta šios nusikalstamos veikos pasėkoje, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, turtinės žalos išlaidos akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

26. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) Įvykio vietos apžiūros protokolu paimtos daktiloskopinės plokštelės su ant jų paimtais avalynės pėdsakų fragmentais (b.l. 17-18), perduotos saugojimui į Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (b.l. 86) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; 2) vaizdo įrašai įrašyti į CD kompaktinį diską esantys byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnį 3 dalį ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2 ) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 3) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. T. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 3) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi (1 mėnesis laisvės apribojimo), ir P. T. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 3) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei 17 MGL, t. y. 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. T. N. K. naudai 399,90 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 90 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) Įvykio vietos apžiūros protokolu paimtas daktiloskopines plokšteles su ant jų paimtais avalynės pėdsakų fragmentais, perduotas saugojimui į Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) vaizdo įrašus įrašytus į CD kompaktinį diską – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.