Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-565-1033/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
II-565-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02876-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atsisakyti priimti skundą
Teisėjas
Rolandas Bužinskas (pirm.)
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-565-1033/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02876-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.3; 21.8.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-301-2020 apskundimo termino atnaujinimo ir skundo priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 15 d. gautas pareiškėjos A. Z. skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-08-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-301-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo A. Z. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 99 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda (ROIK Nr. 20117826691).

Administracinė nuobauda A. Z. paskirta dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) vadove, neužtikrino, kad nutraukiant darbo sutartį su darbuotoja G. Š. atleidimo dieną būtų su ja atsiskaityta, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalį. Taip pat A. Z. neužtikrino, kad darbuotojams darbo užmokestis būtų mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį, todėl projektų vadovei G. Š. 2019 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2020 m. sausio, vasario mėn. nebuvo sumokėtas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Pateiktu skundu A. Z. prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, priimti jos skundą ir Nutarimą panaikinti. Nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis su skundu į teismą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to pareiškėjo galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos. Ji apgailestauja, kad praleido terminą skundui pateikti, tačiau terminą praleido netyčia ir neženkliai. Termino praleidimą sąlygojo didelis jos užimtumas darbiniuose reikaluose, taip pat užimtumas vykstančioje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas jos ir sutuoktinio skyrybų klausimas, dalyvavimas pagal kvietimą įvairiose ikiteisminio tyrimo institucijose, tame tarpe ir dėl (duomenys neskelbtini). Mano, kad jos užimtumas laikytina svarbia priežastimi, todėl prašo atnaujinti terminą skundui pateikti. Vien formalus termino praleidimas nepagrįstai pažeistų jos konstitucines teises ir apribotų galimybę peržiūrėti akivaizdžiai neteisėtą ir neteisingą Nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkinamas ir skundą atsisakoma priimti.

Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka nustatyta ANK 621 – 623 straipsniuose. ANK 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Taigi, kaip matyti, įstatymo leidėjas šiuo atveju termino skundui paduoti eigos pradžią sieja ne su traukiamo asmens dalyvavimu ar nedalyvavimu bylos nagrinėjime, taip pat ne su skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) įteikimo jam data, o su minėtos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo diena (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-121-843/2020, AN2-137-988/2020).

ANK nėra nurodytos priežastys, kurios laikytinos svarbiomis, sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtinais atvejais, jeigu to praleidimo priežastys objektyviai svarbios (ekstraordinarios), kai terminas yra praleistas dėl nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS492-605/2012, TA492-6/2012, A-628-520/2015, TA-9-143/2015). Teismui yra palikta diskrecija spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo paties pareiškėjo valios, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2020-08-06 ir tą pačią dieną raštu Nr. SD-1-9818 išsiųstas A. Z., todėl Nutarimą pareiškėja galėjo apskųsti teismui iki 2020-08-26 įskaitytinai. Nutarime buvo aiškiai nurodytas jo apskundimo terminas, tačiau A. Z. skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė tik 2020-10-07, t. y. praėjus 42 dienoms po apskundimo termino pasibaigimo. Kadangi skundas buvo paduotas nesilaikant ANK 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje skundas paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją, teismas A. Z. skundą 2020-10-07 persiuntė Valstybinei darbo inspekcijai, o ši Institucija pareiškėjos skundą 2020-10-14 raštu išsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui bei 2020-10-20 pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nors pareiškėja nurodo, kad terminą praleido neženkliai, tačiau teismas mano, kad terminas praleistas ženkliai, nes pareiškėja skundą padavė praleidusi ne tik 20 kalendorinių dienų apskundimo terminą, bet ir 40 kalendorinių dienų baudos sumokėjimo terminą (ANK 675 straipsnio 2 dalis).

Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai įpareigoja proceso dalyvius nepiktnaudžiauti savo teisėmis, laiku kreiptis į teismą dėl savo teisių gynybos, kad jų laikantis ginčas teisme būtų išspręstas operatyviai ir ekonomiškai (Vilniaus apygardos teismo 2018-01-05 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-898/2018).

Pareiškėja A. Z. nurodo, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties –jos didelio užimtumo darbiniuose ir kituose reikaluose, tačiau teismas nepripažįsta šios priežasties svarbia, nes tai nėra nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, sutrukdžiusi laiku kreiptis su skundu į teismą. Asmens užimtumas darbe ar kitose veiklose yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmuo pats gali įtakoti ir reguliuoti savo užimtumą, planuoti dienotvarkę ir darbus. Be to, asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises bei įgyvendinti teisėtus interesus, tokiems veiksmams atlikti jis gali pasinaudoti teisine advokato ar kito įgaliotojo atstovo pagalba, kaip tai numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte, taip pat kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Dėl to, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad savo procesinėmis teisėmis A. Z. naudojosi nerūpestingai ir aplaidžiai, o jos skunde nurodomos priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjos A. Z. nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio bei nesudaro pagrindo praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti, todėl prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkinamas ir skundą atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 623 straipsniu, 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Netenkinti A. Z. prašymo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-301-2020 apskundimo termino atnaujinimo.

Atsisakyti priimti A. Z. skundą ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas