Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui E. P., trečiasis asmuo Bigbank AS filialas, dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, ieškinys ir jo priedų kopijos atsakovui įteikti asmeniškai 2022 m. balandžio 1 d., iškelta byla dėl santuokos nutraukimo jis nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Prieš susituokdami 2019 m. liepos 2 d. sudarė notariškai patvirtintą ikivedybinę sutartį, kuria susitarė, kad turtas, įgytas gyvenant santuokoje, – nekilnojamasis ir kilnojamasis – įgytas už vienos iš šalies lėšas ir jos vardu, yra tą turtą įgijusios šalies asmeninė nuosavybė. Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, nuo 2021 m. sausio mėnesio gyvena skyrium, bendro ūkio nebeveda. Iš nekilnojamojo turto registro pateiktos informacijos matyti, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, nekilnojamojo turto neįsigijo. Gyvenant santuokoje ieškovė 2020 m. birželio 16 d. įsigijo automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iki santuokos sudarymo, 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį su kredito įstaiga Bigbank AS filialu, vartotojiškos paskolos mokėjimo terminas baigiasi 2024 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo potraukio alkoholiui, svetimoms moterims bei nenoro pakeisti gyvenimo būdo nepaneigė. Į pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovas nereagavo – atsiliepimo nepateikė, byla nesidomėjo, kas taip pat rodo jo atsainų požiūrį į šeimą, abejingumą šeimos išsaugojimui. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovas po santuokos sudarymo tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. vasario 23 d. apie nuo 21.59 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, tyčia išdaužė automobilio „Peugeot 307“, priklausančio G. P., dešinės pusės priekinių durelių stiklą, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį bei sudaužė priekinį stiklą, taip tyčia sugadino G. P. priklausantį turtą ir jai padarė 360 eurų turtinę žalą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. kovo 14 d. apie 22 val. `, aikštelėje, tyčia sugadino nukentėjusiajai G. P. priklausantį automobilį „Peugeot 607“ - su montiruote nulaužė automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, apgadino kėbulo ir dangčio galinius žibintus, įlenkė galinį dangtį, apgadino elektrinę galinio stiklo užuolaidą, apgadino priekinį ir galinį stiklą, išdaužė dešinės pusės priekinių durų stiklą, išdaužė dešinės pusės galinių durų stiklą, išdaužė galinių durų mažąjį – šoninį durų stiklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. P. 500 eurų turtinę žalą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Nusikalstamų veikų, kurių metu apgadinamas sutuoktinės turtas – automobilis, nusikaltimo, keliančio didelę grėsmę visuomenei (vairavimas transporto priemonių neturtint teisės jų vairuoti ir esant apsvaigus nuo alkoholio) padarymas rodo atsakovo priešiškumą ne tik sutuoktinei, viena po kitos daromos nusikalstomos veikos pagrįstai leidžia manyti, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo.

Santuokos metu ieškovės įsigytas automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu, todėl vadovaujantis ikivedybinės šalių sutarties nuostatomis (2.1.1 punktas) laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe. Vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 1700 Eur kreditas, sudaryta iki santuokos sudarymo, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas šią prievolę laikyti asmenine jos prievole (CK 3.110 straipsnis).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).

Ieškovei pageidaujant, po santuokos nutraukimo jai paliekama ikisantuokinė jos pavardė, atsakovui - jo prigimtinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį. Iš pateiktos sutarties dėl teisinių paslaugų, sąskaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 600 Eur. Visos šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, į tai, kad buvo paruoštas ieškinys, renkami įrodymai, ieškovę atstovaujanti advokatė dalyvavo kai kuriuose teismo posėdžiuose, ieškovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus ieškinį, atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, ieškovės patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 59,92 Eur, taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl E. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. P. palikti ikisantuokinę V. pavardę, E. P. – jo pavardę – P.

Pripažinti G. P. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe transporto priemonę – automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti G. P. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1804017/15pa kreditoriui Bigbank AS filialui.

Priteisti iš atsakovo E. P. ieškovei G. P. (V.) 688 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš E. P. 59,92 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 92 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.