Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei T. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-79 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios 41 punktu KRATC suteikta teisė rinkti Vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-11-25 Nr. T2-330 su pakeitimais) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 ir 2 priedus vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kai kuriais atvejais – ir plotą, taip pat pagal deklaruojamą atliekų kiekį bei pagal vykdomą veiklą ar teikiamas paslaugas, kai kuriais atvejais taip pat atsižvelgiant į plotą. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovei T. K. nuosavybės teise nuo 2012-04-10 priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 23,51 kv. m. su bendro naudojimo patalpomis, įregistravimo pagrindas – 2012-04-04 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4115 (b.l. 5-6).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad pareiškėja, priėmusi palikimą, tapo vietinės rinkliavos mokėtoja ir prievolė mokėti vietinę rinkliavą yra jos, kaip naujo turto savininko (įpėdinio), prievolė. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovei prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) apima visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2011-12-01 iki 2015-12-31. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra.

Nuostatų priede laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 gyvenamosios paskirties butams, esantiems daugiabutyje, buvo nustatyta 1,00 Eur (3,44 Lt) už 1 kv. m dydžio metinė vietinė rinkliava, nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 – 0,85 Eur (2,94 Lt) už 1 kv. m., nuo 2015-01-01 – 0,86 Eur už 1 kv. m.

Pareiškėjas 2016-08-02 pažymoje Nr. (8.2)-5R-1615 nurodė, jog atsakovė apmokestinta vietine rinkliava už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2015-12-31 84,62 Eur už turto objektą „Butas“, esantį adresu (duomenys neskelbtini); sumokėta – 0,00 Eur, viso skola –84,62 Eur.

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti pilnai.

Priteisti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš atsakovės T. K. už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2015-12-31 84,62 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 62 euro centus) už turto objektą „Butas“, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.